Kariuomenė ir jos technologijos

[inz1K]

Nori taikos - ruoškis karui.

[Metropolis]

Lietuvos karinės jūrų pajėgos įsigijo du patrulinius laivus

Lietuvos karinės pajėgos (KJP) iš sąjungininkės Danijos įsigijo du patrulinius laivus, kurie patruliuos teritorinę jūrą ir atliks paieškos bei gelbėjimo darbus.

Kaip BNS informavo KJP vadas, flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, pagal balandžio mėnesį pasirašytą sutartį Danija už maždaug 14 mln. litų parduos Lietuvai du daugiafunkcinius "Flyvefisken" ("Žuvis skraiduolė"), arba "Standart Flex 300" klasei priklausančius patrulinius laivus, kuri pagaminti prieš 14-15 metų.

"Įsigydami du patrulinius laivus, jau galvojame ir apie trečią to paties tipo laivą. Šis pirkinys mums kaip iš dangaus, nes šie laivai puikiai atitinka KJP poreikius. Įsigijame juos už labai "politinę" kainą", - sakė admirolas K.Macijauskas.

Pasak KJP vado, pirmasis iš dviejų laivų Danijoje jau statomas į doką remontui, o Klaipėdą pasieks spalio pabaigoje.

"Flyvefisken" tipo laivai pakeis iš rikiuotės išvedamas KJP Kovinių laivų diviziono fregatas "Žemaitis" ir "Aukštaitis" bei "Storm" klasės patrulinį laivą "Dzūkas". Šiemet planuojama nurašyti "Žemaitį" ir "Dzūką", kitąmet - "Aukštaitį".

Pasak admirolo K.Macijausko, šiuo įsigijimu artėjama prie būsimosios KJP struktūros, kai flotilę sudarys po keturis patrulinius ir išminavimo laivus bei vienas vadovavimo laivas. Planuojama, kad ateityje patrulinių laivų divizione bus trys "Flyvefisken" ir vienas "Storm" klasės laivai.

"Flyvefisken" klasės konstrukcija numato galimybę sumontuoti ir išmontuoti laivo modulius, taip keičiant viso laivo paskirtį. Per kelias valandas uoste "Flyvefisken" tipo laivai gali būti pertvarkyti iš pakrantės apsaugos į valdomų raketų paleidimo laivą arba minininką. Nuo 1989 metų Danijos bendrovėje "Danyard" pastatyta 14 šio tipo laivų.

Pasak admirolo K.Macijausko, Lietuvos įsigijami laivai pirmagalyje turės greitašaudžius 76 mm "Oto Melara Super Rapid" pabūklus, laivagalyje - po specialią krano strėlę ir nuleidžiamą katerį.

550 tonų vandentalpos laivai varomi 5,5 tūkstančio arklio galių kombinuota dyzelinė-dujinė "General Electric" turbina ir du MTU dyzeliniai varikliai, kurių bendras pajėgumas 5,4 tūkstančio arklio galių.

Varomi turbinos, laivai išvysto 30 mazgų (maždaug 55 km/h) greitį, dyzelinių variklių varomi - 20 mazgų (35 km/h) greitį.

BNS

[Eimantas]

kuri pagaminti prieš 14-15 metų.

Žurnaliūgos....

Šiaip gaila, kad rimtesnius laivus keičia patruliniais, bet ką padarysi...

[Metropolis]

Žurnaliūgos....

Šiaip gaila, kad rimtesnius laivus keičia patruliniais, bet ką padarysi...

Koviniai laivai keičiami į patrulinius, t.y. keičiasi Lietuvos KJP funkcijos.
Nors, galbūt, tie naujieji pirkiniai nėra tokie jau blogi. Kartais, pirmas įspūdis, būna klaidingas. Tačiau, tarkim, JAV naudoja iki šiol naudojo Antrojo pasaulinio karo laivų korpusus savo reikmėms. Tad kyla klausimas - ar verta 20-25 metų amžiaus fregatas nurašyti? Gal geriau būtų jas tiesiog modernizuoti?..

[Metropolis]

Apačių kompozicinių šarvų atnaujinimas:

US Army Apache to get new ceramic armour



The entire fleet of U.S. Army Apache AH-64 attack helicopters is being outfitted with new lightweight ceramic armor, service officials said. The upgraded composite will replace the existing ceramic armor on the 634-aircraft Apache fleet.

“We have the capability to protect from small-caliber weapons up to high-caliber armor-piercing rounds and explosive fragments,” said Tom Springsteen, ArmorWorks project manager.

ArmorWorks recently added new armor composites to 168 Marine Corps and Navy CH-46E helicopters. Unlike the Apaches, which have ceramic materials, the CH-46Es were armored with traditional steel.

“The ceramic composite saves the aircraft over 300 pounds from the conventional steel that was put on,” said Bob Codney, ArmorWorks vice president. During recent ballistic testing, the ceramic armor significantly outperformed traditional steel armor, he said.

info:
http://www.shephard.co.uk/Rotorhub/D...0-0b92dd37004f

[Eimantas]

Koviniai laivai keičiami į patrulinius, t.y. keičiasi Lietuvos KJP funkcijos.
Nors, galbūt, tie naujieji pirkiniai nėra tokie jau blogi. Kartais, pirmas įspūdis, būna klaidingas. Tačiau, tarkim, JAV naudoja iki šiol naudojo Antrojo pasaulinio karo laivų korpusus savo reikmėms. Tad kyla klausimas - ar verta 20-25 metų amžiaus fregatas nurašyti? Gal geriau būtų jas tiesiog modernizuoti?..

Turbūt atėjo riba, kai modernizuoti neapsimoka. Šiaip tai jų korpusai kaip ir dabartinių civilinių laivų (tik forštevenis betonu užpildytas): seni jau tokio amžiaus laivai skaitosi.

[Irma]

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8MTV-1



Radau pas save, tai pamaniau įmesiu

[Eimantas]

Atrodo su šituo teko truputį skristi Labai geras jausmas, ypač kai virš marių atidarė šonines duris, jėga

[Svecias]

NATO Estijoje steigs kovos su Rusijos internetiniais įsilaužėliais centrą

ELTA
2007 gegužės mėn. 17 d.



AFP/ Scanpix
Artimiausiu metu Estijoje buvo įkurtas NATO interneto apsaugos centras kovai su Rusijos internetiniais įsilaužėliais, puolančiais Estijos vyriausybines svetaines, rašo "Kommersant".

Naujajam centrui vadovaus Estijos gynybos ministerijos Informacinių technologijų departamento vadovas Mihkelas Tammetas. Be to, Estija reikalaus, kad Europos Sąjunga (ES) ir NATO pripažintų internetinių įsilaužėlių išpuolius karinės agresijos aktu.

Anksčiau tą padaryti paragino Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo.

Ministras sakė iš esmės nematąs skirtumo "tarp to, kas vyksta, ir to, kai užsienio valstybė savo laivais blokuoja mūsų uostus ar priešiškos jėgos blokuoja valstybinius informacijos kanalus".

Manoma, kad Estijos klausimą NATO šalių gynybos ministrai aptars birželį vyksiančiame susitikime.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos laikraštis "The Guardian" rašo, kad aljansas jau į Taliną išsiuntė kelis savo kovos su internetiniais įsilaužėliais specialistus.

Estijos internetinės svetainės ir tarnybinės stotys puolamos po to, kai šalies valdžia nusprendė į karių kapines perkelti Talino centre stovėjusi Bronzinį karį.

[Aš]

/\ kaip jau anksčiau minėjau, Estijai visa tai išeis tik į naudą. Be kovos su internetiniais įsilaužėliais centro jie dar ir ekonomiką tik dar labiau atribos nuo Rusijos ir ateityje bus dar mažiau nuo jos priklausomi. Galbūt laikinai jie turės tam tikrų sunkumų, bet galutinis rezultatas bus jiems tik teigiamas

[Svecias]

/\ kai jau anksčiau minėjau, Estijai visa tai išeis tik į naudą. Be kovos su internetiniais įsilaužėliais centro jie dar ir ekonomiką tik dar labiau atribos nuo Rusijos ir ateityje bus dar mažiau nuo jos priklausomi. Galbūt laikinai jie turės tam tikrų sunkumų, bet galutinis rezultatas bus jiems tik teigiamas

Pritariu, tos viso blokados tik pradžioje gali lėtinti Estijos plėtrą, bet ateityje turės ir teigiamų pasekmių - šalies vardo reklama+dar didesnė nepriklausomybė nuo neprognuozuojamų ir nepatikimų Rusijos rinkų.

[praetor]

Suabejokime pacios Rusijos galimybemis atsiriboti nuo Baltijos saliu. Visu pirma del transporto koridoriu, aisku su salyga jei kinkadrebiai uz Lenkijos sienos jiems to daryt nepades.

[Svecias]

Karų galiūnas apsilankė ir Klaipėdoje

Vincas Grigas, "Klaipėda"
2007 gegužės mėn. 21 d.



Į Klaipėdą atplaukė vienas didžiausių ir galingiausių karinių laivų pasaulyje – JAV kreiseris „Normandy“. 173 metrų ilgio kreiseryje tarnauja 360 jūreivių ir karininkų. Tai sudaro beveik pusę visų Lietuvos jūrų karinių pajėgų.

Didžiausi kariniai Lietuvos laivai fregatos „Aukštaitis“ ir „Žemaitis“ yra beveik tris kartus mažesni.

Šiuo metu laivas prišvartuotas prie Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ krantinės. Tai pažintinis - draugiškas amerikiečių karo laivo vizitas. Amerikiečiai planuoja išplaukti rytoj.

„Normandy“ gramzda siekia net 10,2 metro. Todėl šis laivas negalėjo prisišvartuoti ne tik Lietuvos karinių jūrų pajėgų bazėje, bet netgi Kruizinių laivų terminale.

Garsiausias ir galingiausias „Normandy“ ginklas - sparnuotosios raketos „Tomahawk“, galinčios sunaikinti taikinį net už 700 kilometrų. Šis laivas dalyvavo beveik visose didesnėse karinėse JAV operacijose.

[Eimantas]

Karinėms jūrų pajėgoms - nauji laivai


Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) su sąjungininke Danija jau pasirašė dviejų patrulinių karo laivų pirkimo sutartį su galimybe įsigyti ir trečiąjį. Žadama, kad pirmasis laivas Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Krašto apsaugos ministerijos įgaliotas KJP vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas balandžio mėnesį pasirašė sutartį su Danija, kuri už maždaug 14 mln. litų parduos Lietuvai du daugiafunkcinius "Flyvefisken" ("Žuvis skraiduolė"), arba "Standart Flex 300", klasei priklausančius patrulinius laivus su galimybe įsigyti tokį ir trečiąjį.

Pasak KJP vado padėjėjo viešiesiems ryšiams vyresniojo leitenanto Ramūno Kažersko, buvo dėl naujų laivų deramasi su daugeliu šalių. "Laivai turėjo atitikti mūsų reikalavimus bei turimus resursus - Danijoje radome geriausią variantą. Kaip sako KJP vadas, įsigijome už "politišką kainą", - sakė R. Kažerskas.

KJP duomenimis, laivai Lietuvą pasieks ne visi iš karto, o palaipsniui - pirmasis iš dviejų laivų Danijoje jau statomas į doką remontuoti, o į Klaipėdą, žadama, bus parplukdytas spalio pabaigoje.

Originalūs įsigyjamų laivų pavadinimai "Flyvefisken" ("Žuvis skraiduolė"), kaip ir visos laivų klasės, ir "Hajen" ("Ryklys"). Jie pastatyti atitinkamai 1985 ir 1988 m., bet eksploatuoti pradėti 1989 m. pabaigoje ir 1990 m. Laivų ilgis - 54 m, plotis - 9 m, grimzlė - 2,5 m.

"Flyvefisken" klasės konstrukcija numato galimybę sumontuoti ir išmontuoti laivo modulius, taip keičiant viso laivo paskirtį. Per kelias valandas uoste "Flyvefisken" tipo laivai gali būti pertvarkyti iš pakrantės apsaugos į valdomų raketų paleidimo laivą arba minininką. Danijos bendrovėje "Danyard" pastatyta 14 šio tipo laivų.

Lietuvos įsigyjami laivai pirmagalyje turės greitašaudžius 76 mm "Oto Melara Super Rapid" pabūklus, laivagalyje - po specialią krano strėlę ir nuleidžiamą katerį.

550 tonų vandentalpos laivai varomi 5,5 tūkstančio arklio galių kombinuotos dyzelinės-dujinės "General Electric" turbinos ir dviejų MTU dyzelinių variklių, kurių bendras pajėgumas - 5,4 tūkstančio arklio galių. Varomi turbinos, laivai pasiekia 30 mazgų (maždaug 55 km/h) greitį, dyzelinių variklių varomi - 20 mazgų (35 km/h) greitį.

"Flyvefisken" tipo laivai pakeis KJP Kovinių laivų diviziono fregatas "Žemaitis" ir "Aukštaitis", kurių nuo 2008 m. žadama nebenaudoti, nes baigiasi šių laivų eksploatavimo resursas, bei "Storm" klasės patrulinį laivą "Dzūkas". Šiemet planuojama nurašyti "Žemaitį" ir "Dzūką", kitąmet - "Aukštaitį". Fregatų vykdomas teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos patruliavimo funkcijas planuojama perduoti Patrulinių laivų divizionui.

Ateityje planuojama, kad KJP flotilę sudarys po keturis patrulinius ir išminavimo laivus bei vienas vadovavimo laivas.

Dėl modernių laivų stygiaus (šiuo metu KJP turi du "Lindau" klasės minų paieškos ir išminavimo laivus) KJP galimybės aptikti ir nukenksminti sprogmenis jūroje tebėra ribotos, todėl ketinama atnaujinti ir Priešmininių laivų divizioną, papildant jį naujesniais minų paieškos ir išminavimo laivais. Pasak R. Kažersko, dėl šių karo laivų dar vyksta derybos su Amerika.

Lina NARBUTAITĖ
www.ve.lt

[Svecias]

Baltijos šalys planuoja didinti oro policijos misiją vykdančių šalių paramą

www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 29 d.



Lietuva, Latvija ir Estija sutarė toliau mažinti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių sąnaudas, ne vėliau kaip nuo 2009 m. apmokėdamos šių šalių personalo apgyvendinimo išlaidas, o ne vėliau kaip nuo 2010 m. padėdamos pervežti reikalingą personalą bei įrangą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

[Svecias]

J.Olekas: priešraketinės sistemos reikalingos ir Lietuvai

DELFI, ELTA
2007 gegužės mėn. 30 d.



Rytų Europos šalyse dislokuotos priešraketinės sistemos užtikrintų ir Lietuvos saugumą, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Savo ruožtu Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS tvirtina, kad Lietuva esą pati suinteresuota dislokuoti savo teritorijoje priešraketines sistemas Lenkijos ir Čekijos pavyzdžiu.

Pasak agentūros, tai esą trečiadienį Kišiniove žurnalistams pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, apibendrindamas vizito į Moldovą rezultatus.

Tačiau Eltos kalbintas ministras pareiškė apie Lietuvos suinteresuotumą dislokuoti priešraketines sistemas šalies teritorijoje nekalbėjęs.

Pasak J. Oleko, jis kalbėjęs tik apie tai, kad šios sistemos reikalingos ir mūsų valstybei.

"Kyla pavojus, kad po kelerių metų nestabilios šalys ras techninių galimybių atakai. Pasaulis turi sustabdyti šį procesą. Vienas iš sprendimų yra NATO siūloma priešraketinė sistema", - sakė ministras.

Jis nesutiko su nuomone, kad priešraketinių sistemų dislokavimas nukreiptas prieš Rusiją ir yra pirmas žingsnis į naują šaltąjį karą. "Jos yra stabilumo regione garantas", - pabrėžė J. Olekas.

Rusija nepritaria JAV planams Europoje išdėstyti priešraketinės gynybos elementus, kadangi, jos manymu, Amerikos tvirtinimai, jog priešraketinės gynybos sistema padės apsaugoti JAV nuo Irano ir Šiaurės Korėjos balistinių raketų, yra nepagrįsti.

Rusijos Federacijos (RF) kariuomenės generolas Jurijus Balujevskis yra pareiškęs, kad amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos elementai, kuriuos planuojama pastatyti Europoje, gali tapti Rusijos karinių pajėgų taikiniu.

„Jeigu mes pamatysime, kad šie objektai kelią grėsmę Rusijai, jie taps mūsų pajėgų planavimo taikiniu – strateginiu, atominiu ar kokiu kitu – tai tėra metodo klausimas“, - spaudos konferencijoje Maskvoje balandžio mėnesį pareiškė J. Balujevskis.

[Svecias]

O man nelabai patinka. Kurioje vietoje Lietuvoje šitokį kompleksą statyti? Gal geriau nebūti dviejų didelių mūšio lauku ir perleisti garbę kuriai nors kitai šaliai.

Skaityk iš naujo, matosi, kad nesupratai

Būtent apie tai ir rašoma, kad Lietuvoje niekas neplanuoja tų raketų statyti. Olekas tik sakė, kad Lietuva pritaria tokių objektų statybai, bet tai yra netaspats, ką sako Maskva. Nesuprantu vieno, kaip tiek daug yra mėgėjų spėlioti nepaskaičius, neįsigilinus iki galo O gal tu tik rusiškas žinias žiūri....?

Nesuprantantiems paaiškinu:
Ši vieta "Tačiau Eltos kalbintas ministras pareiškė apie Lietuvos suinteresuotumą dislokuoti priešraketines sistemas šalies teritorijoje nekalbėjęs.
Pasak J. Oleko, jis kalbėjęs tik apie tai, kad šios sistemos reikalingos ir mūsų valstybei." reiškia, kad Olekas mano, kad šių sistemų dislokavimas Lenkijos ir Čekijos teritorijoje būtų naudingas ne tik jas dislokavusioms valstybėms, bet naudingas ir Lietuvai

[Eimantas]

Kuo ta nauda pasireikštų?

[Irma]

tokių dalykų pas mus nereikia, pas mus ir taip santykiai įtempti - būtų tikra nesamonė. Lietuvos vyriausybė tai suvokia, todėl čia ir nebus toks kompleksas statomas. Tai būtų tikras "antausis" Rusijai...

[Svecias]

Kuo ta nauda pasireikštų?

Šito reikia klausti Oleko, čia juk jo mintis