Lietuvos pajūryje bus šaudoma į oro taikinius iš prieš trejus metus įsigytų švediškų raketinių kompleksų.
Šiandien Juodkrantėje Karinių oro pajėgų (KOP) Oro gynybos bataliono kariai rengia kovinius šaudymus iš artimojo nuotolio raketinės sistemos „RBS-70“.
Į oro taikinius bus šaudoma iš aikštelės, esančios Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos 2-ojo radiolokacinio posto teritorijoje.
Oro gynybos bataliono kariai nuolat mokomi šaudymo „RBS-70“ treniruokliuose, tačiau tai neprilygsta „gyvo“ šaudymo įgūdžiams.
„Pratybas ilgai derinome su aplinkosaugininkais. Nustatyta, kad be žalos gamtai iš Kuršių nerijos į oro taikinius galime šaudyti po kelias dienas dukart per metus - balandžio ir spalio pradžioje“, - sakė KOP vadas pulkininkas Artūras Leita.
KOP transporto lėktuve „L-410“ sumontuota oro taikinio tempimo įranga.
Prie 4 km ilgio plono plieninio troso tvirtinamas maždaug 80 kilogramų sveriantis 6 metrų ilgio medžiaginis taikinys yra vienkartinis. Atskridus į pratybų rajoną, taikinys išleidžiamas iš lėktuvo, lynas specialia gerve išvyniojamas ir taikinys tampomas 3,2 km atstumu nuo lėktuvo 300 km/h greičiu 300 metrų aukštyje.
O Lietuvos kariuomene visgi turi Stinger/Avenger kompleksa ar ne?
Turi tiek kario nešiojamų (manpad) stingerių, tiek ant humvee važiuoklės (avenger). Ko mums trūksta tai vidutinio (slamraam) ir tolimo (patriot) nuotolio priešlėktuvinės ginybos sistemų.
Turi tiek kario nešiojamų (manpad) stingerių, tiek ant humvee važiuoklės (avenger). Ko mums trūksta tai vidutinio (slamraam) ir tolimo (patriot) nuotolio priešlėktuvinės ginybos sistemų.
Bet, jaučiu, ypač Patriot tipo sistemos brangiai kainuoja?
Rusija šalies gynybai rengia... ruonius. Rusijos karinio jūrų laivyno biologai šiuo metu treniruoja žinduolius, kurių uždavinys bus ginti atominius povandeninius laivus, rašo laikraštis "Izvestija".
Ruoniai bus naudojami povandeninių laivų bazėse poliarinio klimato zonoje, nes jie ...
Lietuvos armija gavo pirmą JAV nupirktų automobilių Humvee siuntą. Kariški automobiliai skirti vienam „Geležinio vilko“ rinktinės batalionui. Iš viso tokių automobilių nupirkta 15. Likę automobiliai, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvą pasieks iki 2005m. pabaigos. Aštuoniuose automobiliuose planuojama įrengti prietaisus, reikalingus mobiliems komandiniams punktams, pranešė IA REGNUM. Sutartį iš JAV pirkti Humvee ir Stinger raketas Lietuva pasirašė 2002m. Minėto tipo raketų šalis jau įsigijo 60, taip pat nupirkti aštuoni joms reikalingi paleidimo įrengimai, radarai Thales Raytheon Systems TPQ-64 Sentinel, automobiliai. Sandėrio suma – 31 mln. dolerių.
Tad viskas aišku...Tiesa, ta, kad ne konkretus ginklas laimi mūšį, o gerai parengti kariai. Jų parengimui ir reikia skirti daugiau dėmesio (suprantama, kad beginklis tai nieko nepadarys, bet visur viskas vyksta etapais).
NATO
Reuters/ Scanpix
Birželio 19-30 dienomis Klaipėdoje vyks vienos iš pačių didžiausių per visą nepriklausomos Lietuvos karinių pajėgų istoriją pratybų "Gintarinė viltis". Trečiadienį uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius kartu su Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadu brigados generolu Arvydu Pociumi išanalizavo preliminarų pratybų scenarijų, taip pat tarėsi, kokių veiksmų turėtų imtis abi pusės, kad šis renginys praeitų sklandžiai.
Pasak A. Pociaus, nuo 1997-ųjų rengiamos pratybos "Gintarinė viltis" vyksta kas pusantrų metų. Iki šiol jos būdavo rengiamos Ruklos poligone, tačiau šiais metais pirmą kartą nutarta jas surengti Klaipėdoje.
Kaip pagrindinę priežastį, lėmusią būtent tokį pasirinkimą, A. Pocius įvardijo tai, kad pirmą kartą šiose pratybose dalyvaus...
Pirmosios Oro gynybos bataliono pratybos Juodkrantėje
2007-04-13
Balandžio 6-oji Oro gynybos batalionui turbūt taps istorine diena – tą dieną Juodkrantėje iš aikštelės ant kalnagūbrio, esančios Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos II radiolokacinio posto teritorijoje, buvo šaudoma kovinėmis raketomis. Kovinio šaudymo pratybų metu iš zenitinio raketinio komplekso RBS-70 į tempiamą taikinį buvo iššautos penkios raketos Mk-I.
Tai buvo pirmos šalies sausumoje surengtos pratybos, kai Lietuvos kariai šaudė iš RBS-70. Praėjusiais metais Lietuvos kariai dalyvavo pratybose Latvijoje, Škedės poligone. Jas stebėjo ir Lietuvos aplinkos apsaugos specialistai.
Dėl leidimo šaudyti Juodkrantėje iš oro gynybos sistemų į Aplinkos ministeriją buvo kreiptasi prieš dvejus metus. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centras atliko mokslo tiriamąjį darbą „Neigiamas poveikis gamtai šaudant iš antžeminės oro erdvės gynybos sistemos RBS-70 ir m/48“. Atlikus tyrimus buvo išduotas Aplinkos ministerijos leidimas šaudyti iš šių sistemų. Taip pat planuojama atlikti papildomus tyrimus per rudenį vyksiančius šaudymus. Pratybų grafikas taip pat buvo derinamas su Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Pratybų metu buvo šaudoma į taikinį, kurį tempė Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas L-410; saugumą jūroje užtikrino du Karinių jūrų pajėgų laivai.
Šaudymus Juodkrantėje stebėjo kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus, Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės adm. Kęstutis Macijauskas, Karinių oro pajėgų vadas plk. Artūras Leita, Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Romas Andrusevičius, žiniasklaidos atstovai ir kiti svečiai.
Pratyboms vadovavo vyr. ltn. Mindaugas Stankūnas, dalyvavęs pratybose Latvijoje. Tris šūvius atliko profesinės karo tarnybos kariai, o du šūviai buvo patikėti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams. Paskutinį ir taikliausią šūvį paleido vyr. srž. Vytautas Lionas. Šaudė geriausiai pasiruošę kariai, kurie kelis mėnesius mokėsi su treniruokliu.
Pavyko tik penktas bandymas, buvo pataikyta tiesiai į taikinį – skraidantis objektas buvo visiškai sunaikintas. Po pratybų peržiūrėjus vaizdo įrašus nuspręsta, kad tempiamas taikinys turėjo būti sunaikintas mažiausiai tris kartus. Pirmos dvi raketos pralėkė palei taikinį maždaug 1 m atstumu – tokiais atvejais turėtų įsijungti distancinis sprogdiklis (veikia iki 6 m atstumu) ir suvarpyti skraidantį objektą volframo šratais. Kitų dviejų šūvių rezultatai buvo šiek tiek prastesni.
Artimojo nuotolio oro gynybos sistemą RBS-70 Norvegijos kariuomenė Lietuvai perdavė 2004 m. Neatlygintinai buvo perduota daugiau kaip 20 paleidimo sistemų, 5 treniruokliai, apžvalgos radarai „Giraffe Mk-IV“ ir raketos Mk-I. Perduotos ginkluotės, kuri anksčiau nebuvo naudota, vertė siekia apie 135 mln. Lt.
Oro gynybos bataliono S5 viršininkas kpt. Saulius Sendžikas.
Rumunijos parlamentas pritarė JAV karinių bazių dislokavimui šalies teritorijoje
ELTA
2007 gegužės mėn. 2 d.
Trečiadienį abeji Rumunijos parlamento rūmai per posėdį priėmė sprendimą šalies teritorijoje dislokuoti JAV karines bazes. Įstatymų leidėjai taip pat balsavo už tai, kad Amerikos karinis kontingentas čia būtų papildytas 500 žmonių, tada jį iš viso sudarys apie 3 tūkst. karių.
Rumunijoje JAV karinės bazės bus išdėstytos daugiausia netoli Juodosios jūros pakrantės. Jau prasidėjo būsimų bazių statybos darbai. Pirmieji JAV kariškiai galės čia atvykti jau šių metų vasarą.
Sutartis dėl JAV karinių bazių dislokavimo Rumunijos teritorijoje buvo pasirašyta 2005 m. gruodį.
Šiuo metu JAV kariuomenei bandoma sukurti plazminį skydą - įtaisą, skirtą nukreipti priešo dėmesį. Įtaise planuojama pritaikyti dinaminės impulsinės detonacijos (angl. dynamic pulse detonation - DPD) technologiją. Trumpas, tačiau intensyvus lazerio impulsas sukuria plazmos kamuolį, o antrasis lazerio impulsas generuoja viršgarsinę smūginę bangą. Gaunamas efektas - akinantis blyksnis ir kurtinantis griausmas. Pamačius tokį vaizdą, žinoma, galima išsigąsti, tačiau kulkos tai kol kas nesulaikys...
"Nepilotuojamas karinis lėktuvas Polecat"
Kompanija Lockheed Martin sukonstravo naują ypatingai slaptą nepilotuojamą kovinį lėktuvą, pavadintą Polecat. Tai viršgarsinis naujos kartos lėktuvas, 90 % sudarytas ne iš metalo, o iš kompozicinių medžiagų, todėl pasižymintis puikiomis aerodinaminėmis savybėmis.
Vienas iš naujausių Rusijos karinių oro pajėgų atstovų yra Kamovo firmos sukurtas sraigtasparnis KA-50 turintis "Juodojo Ryklio" pravardę. <...> Kamovo firmos sraigtasparniai skiriasi nuo kitų sraigtasparnių tuo, kad jie neturi uodegos sraigto, ir vietoj vieno pagrindinio sraigto jis turi du bendraašius sraigtus.
Bendraašių sraigtų sistemos dėka Kamovo sraigtaspatniai yra ypatingai vikrūs skrendant tiek mažu, tiek dideliu greičiu.
Juodasis Ryklys gali skristi į kovą pakrautas apie 2000 kg amunicijos. Pagrindinę šio sraigtasparnio amuniciją sudaro 30 mm greitašaudis kulkosvaidis 2A42, 12 prieštankinių raketųVIKHR ir 80 oras-oras klasės raketų IGLA-V. Tokios ginkluoties KA-50 yra ypač pavojingas. Šiuo atveju pagrindinis ginklas yra viršgarsines VIKHR raketos, kurių skridimo nuotolis daugiau nei 8 kilometrai. Ši automatinė lazeriu vedama raketa skirta sunaikinti šarvuotą techniką, bet tuo pat metu Vikhr raketos yra universalus ginklas kuris gali sunaikinti bet kokį realų taikinį, kaip įtvirtintus gynybos taškus, sraigtasparnius, lėktuvus, radarus ir t.t.
Galima drasiai sakyti, kad KA-50-ojo pilotas yra apsaugotas labiausiai iš visų sraigtasparnių pilotų pasaulyje. Po įvairiausių šarvų bandymų buvo pasirinkti plieno lydinių plokštelės. <....> KA-50-ojo pilotas apsaugotas 300 kg šarvų ir sustiprinto 55 mm storio stiklo.
<...> KA-50 pirmasis sraigtasparnis pasaulyle kuriame buvo įmontuota piloto katapultavimosi sistema. Du atskirai sumontuoti varikliai sumažina tikimybę, kad jie gali būti pažeisti vienu metu.Varikliai gali veikti 30 minučių be tepalų ir tai laidžia plotui nuskristi į saugią vietą ir ten nutūpdyti sraigtasparnį. <...>
<...> Degalų saugyklų konstrukcijos dėka degalai neišteka, nes atsiradusios skylės automatiškai užtaisomos. Kadangi KA-50 turi išmetamos šilumos slopinimo ir sklaidymo sistemą, sraigtasparnis nepalieka šiluminio pėdsako ir taip sumažina šilumą sekančių raketų tikimybę numušti jį. Sraigtasparnyje taip pat yra įmontuota sistema ispėjanti, kad sraigtasparnis yra matomas priešo radaro.
Šiam daiktui pagaminti prireikė 10 metų ir $40 milijonų biudžeto, bet JAV karinės oro pajėgos pristatė naująjį ginklą, pavadintą Active Denial System (ADS). Tai nemirtino poveikio ginklas, kurį jau buvo leista naudoti Irake. ADS šaudo didelio intensyvumo milimetrinių bangų spinduliais, o tai "žemiška" kalba reiškia, jog jei jūs pasitaikote spindulio kelyje, jausmas toks, tarsi būtumėte įmerktas į skystą lavą. Skausmas faktiškai yra toks stiprus, jog ilgiausias laiko tarpas, kurį žmogui pavyko šį skausmą iškęsti buvo 5 sekundės, nors po to tik nedaugeliui lieka kokios nors ginklo poveikio žymės - paraudimai ir nudegimo pūslės dėl intensyvaus spindulio karščio (įdomu tik ar ateityje jiems neišaugs uodegos ir ar neatsiras kokių nors super galių dėl spindulio šalutinio poveikio...). Taigi, prieš šį daiktą elektrošokas atrodo tarsi vandens pistoletas...
Comment