Jūrų ar oro desantas - sudėtinga operacija su galimais labai dideliais nuostoliais. Net rusai jų nesiimtų galėdami tuos pačius tikslus pasiekti "sausumos keliu".
Baisu yra tai, kad per 18 nepriklausomybės metų nesugebėta perkloti Lietuvos geležinkelių į europinę vėžę ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Mane asmeniškai išvis neviltis ima, žiūrint kas daroma su mūsų gynyba. Mano įsivaizdavimu, turėtume remtis totalinės gynybos principu. Ką daryčiau:
1. Karinė tarnyba privalo būti PRIVALOMA. Kiekvienas veiksnus Lietuvos vyras privalo kasmet po 2 savaites praleisti kariniuose mokymuose, o kas 4 metus (kaip olimpiada, ar dainų šventė) turi būti organizuojamos visuotinės karinės pratybos.
2. Savanorių ir Šaulių organizacijos turi būti reformuotos ir tapti gynybos pagrindu. Jų nariams privalu leisti laikyti namie ginklus (kaip Estijoje, ar Šveicarijoje). Blogiausiu atveju, ginklų saugyklos turi būti vos ne kiekvienoje seniūnijoje, kad reikalui esant, paruošti ir ginkluoti daliniai būtų formuojami tiesiog vietoje. Tas pats liečia ir maisto bei degalų atsargas.
3. Reguliariąją kariuomenę turėtų sudaryti nedidelės greitojo reagavimo ir spec. pajėgos, bei specialaus paruošimo reikalaujantys daliniai - inžineriai/sprogdintojai, oro gynyba ir pan. Pagrindą turi sudaryti gerai apmokytų puskarininkių ir karininkų korpusas, kurie imtųsi vadovauti mobilizuotam rezervui.
4. jokių brangiai kainuojančių barškučių (lėktuvų, tankų, ir t.t.) - ruoštis ilgam pusiau partizaniniam/diversiniam karui, kur priešinasi kiekvienas kaimas, kiekvienas daugiabutis.
5. Ypatingą dėmesį skirti nešiojamai prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei, prieštankinėms minoms. Taip pat nepamiršti skaitmeninių ryšio priemonių, navigacijos bei naktinio matymo prietaisų.
6. Vienintelis iš brangių karinių įrengimų, kurių pirkimą pateisinčiau, tai dalinys iš kokių 4 ukrainietiškų "Kolčiūgų" (aišku geriau 2 daliniai) ir atitinkamų vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų. Toks derinukas tikrai neleistų daryti mųsų padangėje ką nori - bent pradiniame etape, kol tų "Kolčiugų" neišgaudys sausumos pajėgos, kas be palaikymo iš oro nebus taip paprasta.
7. Visą karinę vadovybę iškelčiau į šalies gilumą (į kokius Kedainius, ar Jonavą), nes Vilnius yra lengvai apšaudomas toliašaudės artilerijos net nekertant LT sienos.
8. Svarbiausia dalis: nuo darželio kalti vaikams į galvas, kad Tėvynės laisvė yra aukščiausias betkurio piliečio tikslas. Jie turi gulti ir keltis su Tautine giesme, kaip kokie mudžachedai turi būti pasiruošę betkada už Lietuvą padėti galvas. Tik tokiu būdu išūgdysime kartą, galinčia apginti savo šalį. Auginti patriotus turi būti vienas iš strateginių valstybės tikslų.
Mane asmeniškai išvis neviltis ima, žiūrint kas daroma su mūsų gynyba. Mano įsivaizdavimu, turėtume remtis totalinės gynybos principu. Ką daryčiau:
1. Karinė tarnyba privalo būti PRIVALOMA. Kiekvienas veiksnus Lietuvos vyras privalo kasmet po 2 savaites praleisti kariniuose mokymuose, o kas 4 metus (kaip olimpiada, ar dainų šventė) turi būti organizuojamos visuotinės karinės pratybos.
2. Savanorių ir Šaulių organizacijos turi būti reformuotos ir tapti gynybos pagrindu. Jų nariams privalu leisti laikyti namie ginklus (kaip Estijoje, ar Šveicarijoje). Blogiausiu atveju, ginklų saugyklos turi būti vos ne kiekvienoje seniūnijoje, kad reikalui esant, paruošti ir ginkluoti daliniai būtų formuojami tiesiog vietoje. Tas pats liečia ir maisto bei degalų atsargas.
3. Reguliariąją kariuomenę turėtų sudaryti nedidelės greitojo reagavimo ir spec. pajėgos, bei specialaus paruošimo reikalaujantys daliniai - inžineriai/sprogdintojai, oro gynyba ir pan. Pagrindą turi sudaryti gerai apmokytų puskarininkių ir karininkų korpusas, kurie imtųsi vadovauti mobilizuotam rezervui.
4. jokių brangiai kainuojančių barškučių (lėktuvų, tankų, ir t.t.) - ruoštis ilgam pusiai partizaniniam/diversiniam karui, kur priešinasi kiekvienas kaimas, kiekvienas daugiabutis.
5. Ypatingą dėmesį skirti nešiojamai prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei, prieštankinėms minoms. Taip pat nepamiršti skaitmeninių ryšio priemonių, navigacijos bei naktinio matymo prietaisų.
6. Vienintelis iš brangių karinių įrengimų, kurių pirkimą pateisinčiau, tai dalinys iš kokių 4 ukrainietiškų "Kolčiūgų" (aišku geriau 2 daliniai) ir atitinkamų vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų. Toks derinukas tikrai neleistų daryti mųsų padangėje ką nori - bent pradiniame etape, kol tų "Kolčiugų" neišgaudys sausumos pajėgos, kas be palaikymo iš oro nebus taip paprasta.
7. Visą karinę vadovybę iškelčiau į šalies gilumą (į kokius Kedainius, ar Jonavą), nes Vilnius yra lengvai apšaudomas toliašaudės artilerijos net nekertant LT sienos.
8. Svarbiausia dalis: nuo darželio kalti vaikams į galvas, kad Tėvynės laisvė yra aukščiausias betkurio piliečio tikslas. Jie turi gulti ir keltis su Tautine giesme, kaip kokie mudžachedai turi būti pasiruošę betkada už Lietuvą padėti galvas. Tik tokiu būdu išūgdysime kartą, galinčia apginti savo šalį. Auginti patriotus turi būti vienas iš strateginių valstybės tikslų.
Žinai, Vytauc, aš netikiu privalomos tarnybos idėja. Bent jau tikrai ne tokia, kokia yra šiuo metu. Galbūt "diedovščinos" jau ir mažiau, bet visokių degradų mūsų šauniojoje armijoje tikrai netrūksta - nes ten papuola (šauktiniais) daugiausiai tie, kurie neturi jokio kito užsiėmimo, tik slankioti pakampiais ir kilnoti butelaitį - ar padaužyti kam nors snukį. Vargas tam, kuris ten papuola kaip "balta varna"...
Nei aš, nei dauguma mano draugų patriotizmu tikrai nesiskundžiame. Tačiau nepažįstu nė vieno, kuris iš tiesų dabar norėtų eiti į armiją - visi tikime, kad yra kitų būdų, kaip būti naudingam Tėvynei, nepatiriant pažemimimų vien dėl to, kad esi "inteligentas", labiau išsimokslinęs negu statistinis kareiva.
Siūlomi kasmetiniai mokymai, tokiu būdu keičiant privalomą tarnybą, gali būti išeitis, bet jų įgyvendinimas susijęs su milžiniškomis išlaidomis - ir nežada beveik jokio efektyvumo. Nes iš tiesų karo atveju Lietuvos, deja, neišgelbės JOKIA armija - įmanoma tik truputį užtęsti pasipriešinimą, kol ateis pagalba iš Vakarų. Arba neateis... Tokiai kovai užtenka grupės profesionalų, žinančių, ką ir kodėl daro, gal dar iš anksto parengtų ginklų slėptuvių.
Dešimtys tūkstančių lietuvių, išėjusių į kovos lauką, būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus, nerasdami kur pasislėpti. Neturime ne tik kalnų, bet ir normalių miškų... viskas plyna ir atvira aviacijos smūgiams. Kita vertus, keli tūkstančiai gerai apmokytų lietuvių galbūt įstengtų pasislėpti ir smogti iš pasalų. Kurį laiką.
Beje, totalinio karo laikai jau senokai praėjo. Ir nesu tikras, ar kada besugrįš...
Ir patriotizmas turi būti natūralus - ne mokykla, o šeima turi ugdyti meilę Tėvynei. Nenoriu sovietų sugrįžimo, bet ir tautininkų nenoriu. Bet koks valstybinis smegenų plovimas - manipuliacija ir todėl didesnis ar mažesnis blogis, neturintis nieko bendro su demokratija. Taip, amerikiečiai gal ir mėgsta giedoti savo himną, tačiau Lietuvoje apskritai trūksta sugebėjimo atskirti valstybę nuo etninės tautos, ir pas mus viskas lengvai baigtųsi agresyvaus nacionalizmo pažadinimu.
Po nesenų incidentų demokratijos ir Rusijos sandūroj verta labiau pasidomėti Rytų Europos, Baltijos ir Kaukazo šalių ginkluote.
Estai nesnaudžia vietoje ir atnaujina savo arsenalą kilnojamais zenitiniais raketiniais kompleksais Mistral. Raketos Mistral turi infraraudonųjų spindulių galvutę, kuri pati susiranda taikinį ir pažeidžia jį 3 kilometrų aukštyje 6 kilometrų atstumu.
Be zenitinių raketų taip pat įsigyta ir radiolokacinių stočių Giraffe AMB. Giraffe AMB - tai naujosios kartos daugiafunkcinė trikoordinatė apžvalginė radiolokacinė stotis, skirta stebėti objektus ore ir perduodanti įsakymą šauti. Ji gali funkcionuoti ir su zenitiniais vidutinio bei tolimojo nuotolio kompleksais ir yra visiškai suderinta su NATO ryšių ir duomenų perdavimo sistemomis.
Suprantama, nieko įspūdingo, tačiau reikia objektyviai įvertinti ir Estijos galimybes.
Žinai, Vytauc, aš netikiu privalomos tarnybos idėja. Bent jau tikrai ne tokia, kokia yra šiuo metu. Galbūt "diedovščinos" jau ir mažiau, bet visokių degradų mūsų šauniojoje armijoje tikrai netrūksta - nes ten papuola (šauktiniais) daugiausiai tie, kurie neturi jokio kito užsiėmimo, tik slankioti pakampiais ir kilnoti butelaitį - ar padaužyti kam nors snukį.
Pasakysiu paprastai - jei tarnyba būtų išties visuotinė ir privaloma, tai "morozų" kiekis armijoje būtų tiesiogiai proporcingas jų kiekiui visuomenėje. Be to lygybė prieš įstatymą gerokai sumažintų trintį tarp "runkelių" ir "elito", kas tikrai teigiamai atsilieptų nuotaikoms kariuomenėje ir šalyje apskritai.
Siūlomi kasmetiniai mokymai, tokiu būdu keičiant privalomą tarnybą, gali būti išeitis, bet jų įgyvendinimas susijęs su milžiniškomis išlaidomis - ir nežada beveik jokio efektyvumo.
Mokymai negali pakeisti tarnybos - jie turi vykti lygiagrečiai. Visi Lietuvos vyrai turi mokėti šaudyti, ardyti ir valyti ginklus, rengti pasalas, minuoti, o pažadinti naktį - žinoti kur renkasi jų dalinys ir dalinama amunicija.
Nes iš tiesų karo atveju Lietuvos, deja, neišgelbės JOKIA armija - įmanoma tik truputį užtęsti pasipriešinimą, kol ateis pagalba iš Vakarų. Arba neateis... Tokiai kovai užtenka grupės profesionalų, žinančių, ką ir kodėl daro, gal dar iš anksto parengtų ginklų slėptuvių.
Grupę profesionalų su visomis kareivinėmis vienu ypu galima nušluoti sparnuotomis raketomis net nekertant Lietuvos sienos.
Dešimtys tūkstančių lietuvių, išėjusių į kovos lauką, būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus, nerasdami kur pasislėpti. Neturime ne tik kalnų, bet ir normalių miškų... viskas plyna ir atvira aviacijos smūgiams. Kita vertus, keli tūkstančiai gerai apmokytų lietuvių galbūt įstengtų pasislėpti ir smogti iš pasalų. Kurį laiką.
Beje, totalinio karo laikai jau senokai praėjo. Ir nesu tikras, ar kada besugrįš...
Praėjo, bet rašydamas apie dešimtis tūkstančių kovos lauke tu mąstai būtent totalinio karo kategorijomis. Jo negalima painioti su totaline gynyba.
Aš kalbu apie visuotinio pasipriešinimo strategiją, kai nedidelės, mobilios, apmokytos vietinių žmonių grupės, pažįstančios savo apylinkes, vadovaujamos profesionalų ir ginkluotos nešiojamomis PLR ir PTR sistemomis nuodyja gyvenimą užpuolikams kiekviename žingsnyje.
Amžinai tai nesitęs, bet atsilaikyti tokios pajėgos galėtų gerokai ilgiau, nei tradiciniai daliniai.
Ir patriotizmas turi būti natūralus - ne mokykla, o šeima turi ugdyti meilę Tėvynei.
Utopija. Kad šeima ugdytų patriotizmą, visų pirma patys tėvai turi būti patriotais, o prieš tai ir jų tėvai ir t.t. Grandinė nutrūko, kai tarpukario patriotai baigė savo dienas už poliarinio rato. Todėl dabar valstybės eilė vėl "užvesti variklį", kad dabartiniai mokyklinukai galėtų meilę tėvynei toliau skiepyti savo vaikams jau patys.
Utopija. Kad šeima ugdytų patriotizmą, visų pirma patys tėvai turi būti patriotais, o prieš tai ir jų tėvai ir t.t. Grandinė nutrūko, kai tarpukario patriotai baigė savo dienas už poliarinio rato. Todėl dabar valstybės eilė vėl "užvesti variklį", kad dabartiniai mokyklinukai galėtų meilę tėvynei toliau skiepyti savo vaikams jau patys.
Vienu įtakingiausiu JAV kariniu strategu vadinamas Fredas Kaganas kviečia NATO aljansą sukurti „dygliakiaulės“ sistemą palei Baltijos šalis, kuri ateityje apsaugotų jas nuo Rusijos grasinimų.
F. Kaganas tvirtina, kad NATO buvimas Baltijos valstybėse privalo būti itin sustiprintas tam, kad užkirstų kelią Baltijos šalių rizikai atsidurti dabartinėje Gruzijos vietoje.
<...>
„Mes privalome padėti šioms šalims sukurti modernią oro gynybos sistemą ir prieštankinius pajėgumus, kurie būtų ne agresyvus grasinimas Rusijai, o pažadas, kad Rusija labai nukentėtų, jei mėgintų padaryti tai, ką padarė Gruzijoje“, - interviu „The Sunday Telegraph“ kalbėjo F. Kaganas.
Per daug dramatizuojama padėtis ir trūksta konkretumo, manau.
,,...kurie būtų ne agresyvus grasinimas Rusijai, o pažadas, kad Rusija labai nukentėtų, jei mėgintų padaryti tai, ką padarė Gruzijoje.'' Kaip tą ruošiamasi padaryti?
KOdel man atrodo, kad dideliais zingsniais artejama prie dar vieno pasaulinio konflikto, kuris geruoju nesibaigs? Prasides ginklavimosi varzybos, priestankines, prieslektuvines, priesraketines sistemos. Hm pabaltijys taps karo zona.
,,...kurie būtų ne agresyvus grasinimas Rusijai, o pažadas, kad Rusija labai nukentėtų, jei mėgintų padaryti tai, ką padarė Gruzijoje.'' Kaip tą ruošiamasi padaryti?
Keistas tavo klausimas, nes atsakymas yra tame pačiame tavo cituotame sakinyje, tik jo pradžioje, kurią nukirpai:
<...> sukurti modernią oro gynybos sistemą ir prieštankinius pajėgumus <...>
Jei karas bus, tai mes būsim jo zona beveik neišvengiamai. Ką mes galėtume padaryti?
Bandyti užkirsti karui kelią. Pirmas to žingsnis buvo Baltijos šalių priėmimas į NATO. Kitas žingsnis galėtų būti regiono sustiprinimas karine prasme, kad, jei ataka būtų, ji būtų skaudi pačiam puolusiajam. Tiek skaudi, kad jis galbūt ir nebenorėtų pulti. Tačiau tam pasiekti tokiame mažame regione reikia tiesiog prikimšti ginkluotės arba išdėstyti ją itin gerai taktiškai. To patys niekada nepadarysime, tai priklausys tik nuo NATO strategijos ir paramos. Dar vienas žingsnis turėtų būti NATO vienybė ir griežta bei žaibiška reakcija. Rusija turi suprasti, kad, jei ji imsis agresijos, NATO reaguos adekvačiai. Gruzijos pavyzdys parodė, kad bent jau ES to nesugeba. Girdime lemenimą, pilną korektiškumo. Nesakau, kad reikia eskaluoti problemą, tačiau tokia flegmatiška ir liurbiška reakcija parodo, kad nesame vieningi, todėl esame silpni, ir kad Rusija gali toliau vadovautis savo pasaulinės bendruomenės nepripažinta logika vykdydama nusikaltimus ir juos pateisindama abejotinais argumentais. Gruzijos precedentas jau įvyko ir to mes nepakeisime, tačiau Europa savo laikysena galėjo įtikinti Rusiją, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas (naujojoje istorijoje), tačiau dabar rusai tikrai neabejoja savo veiklos sėkme, o juk tokiu atveju belieka tik tęsti.
Kitas, ne mažiau reikšmingas, kelias būtų tolinti tą tariamą frontą į rytus. Visų pirma, turime nukreipti Rytų Europos ir Kaukazo valstybes demokratijos keliu. Su tomis, kurios juo jau pasiryžusios eiti, reikia bendradarbiauti išlaikant solidarumą. Geriausi to pavyzdžiai būtų Ukraina ir Gruzija. Taip pat itin didelį dėmesį skirčiau Baltarusijai. Paskutiniu metu pasirodė ženklai dėl jos prablaivėjimo. Nesiimu vertinti to rimtai, Rusija neseniai paskelbė ultimatumą Baltarusijai dėl jos krypties: rytai/vakarai. Nesiryžtu spręsti, jis baigsis mums palankia linkme ar atvirkščiai. Tačiau, jei pavyktų Baltarusiją nukreipti į savo pusę, Baltijos regione pozicijos pasikeistų.
Likę žingsniai - silpninti priešą jo stipriosios pusės atžvilgiu. Rusija diktuoja sąlygas, kurios paveikia ir politinius sprendimus, remdamasi savo energetiniu monopoliu. Apie jį ir ką jo atžvilgiu reikėtų daryti jau kalbėjau.
Taip pat vakarų pasaulis turėtų plėtoti savo santykius su potencialiais Rusijos sąjungininkais, kad pastarieji jais netaptų, o gal net palaikytų mūsų idėjas. Vienas pavyzdžių būtų Kinija. Rusijos santykiai su šia šalimi dviprasmiški. Yra ir vienijančių veiksnių, yra ir skiriančių. Aš neabejoju, kad Rusija bandys suartėti su Kinija, o tai nebūtų geras scenarijus pasauliniam kontekste.
Comment