Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Wycka]

Antarktidos ežere geologai aptiko juoko dujų

Neseniai amerikiečių mokslininkai labai nustebo sužinoję, kad juoko dujos taip pat gali susidaryti chemiškai.
Tyrinėdami labai druskingą Antarktidos Don Juano ežerą, mokslininkai aptiko chemiškai susidariusių juoko dujų. Druskos koncentracija šio ežero vandenyje yra net 40 proc., taigi šis nedidelis ir seklus ežeras yra druskingiausias vandens telkinys visame pasaulyje. Jis druskingesnis net už Negyvąją jūrą, kurioje druskos yra „tik“ 30 proc..
Juoko dujos (N2O) yra vienos iš labiausiai šiltnamio efektą skatinančių dujų. Iki šiol mokslininkai manė, kad juoko dujos yra biologinės kilmės, susidarančios bakterijoms ardant organines medžiagas jūroje arba žemėje.
Don Juano ežere juoko dujos susidaro nitritų prisotintam sūriam vandeniui reaguojant su vulkaninėmis uolienomis, kuriose yra geležies. Anot Džordžijos universiteto mokslininkų, tokia paprasta reakcija gali vykti ir daugelyje kitų vietų.
Šiltnamio efektą sukeliančių juoko dujų poveikis yra 300 kartų didesnis nei anglies dvideginio. Šios naujos žinios gali padėti geriau suvokti visuotinio atšilimo priežastis.

[LAZAS_]

[LAZAS_]

Tiems kam nepavyko pažiūrėti (reikia tikėtis ne dėl bukinančių šokių, dainų, realybės ir pan. šou) dokumentinio filmo NAMAI (HOME), kuris visame pasaulyje tą pačią dieną buvo rodomas per šimtus televizijos kanalų, siūlyčiau tai padaryti:

Anglų kalba:

Rusų kalba:

[LAZAS_]

[LC.]

2010-ieji gali tapti šilčiausiais metais

2010-ieji tapti šilčiausiais metais pasaulyje gali nuo tada, kai imti stebėti orai.

Naują šilumos rekordą fiksuoja ir praėjęs dešimtmetis, praneša naujienų agentūra AFP.

Anot Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO), besibaigiantis dešimtmetis yra šilčiausias nuo orų stebėjimo pradžios 1850-aisiais. Vidutinė jo temperatūra buvo 0,46 laipsnio Celsijaus didesnė už 1961–1990 metų vidurkį.

Ekspertų teigimu, atrodo, kad tvirtinti, jog visuotinis klimato atšilimas daro pertrauką, neteisinga.

2010-ieji taip pat gali tapti šilčiausiais metais. Generalinis sekretorius Michaelis Jarraudas Meksikos Kankuno mieste, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato konferencija, teigė, kad beveik neabejojama, jog šie metai pateks tarp trejų šilčiausių nuo matavimo pradžios.

Konferencijoje kalbėta apie tai, kad klimatas keičiasi, prisiminta, jog Maskvoje šią vasarą viršytas absoliutus šio miesto karščio rekordas. Teigiama, kad per šių metų pirmus devynis mėnesius dėl su orais susijusių nelaimių mirė 21 tūkst., t. y. dvigubai daugiau nei per 2009-uosius.

Iki šiol rekordiškai šilti metai buvo 2005-ieji ir 2009-ieji.

[Wycka]

2010-ieji gali tapti šilčiausiais metais
2010-ieji tapti šilčiausiais metais pasaulyje gali nuo tada, kai imti stebėti orai.
Konferencijoje kalbėta apie tai, kad klimatas keičiasi, prisiminta, jog Maskvoje šią vasarą viršytas absoliutus šio miesto karščio rekordas. Teigiama, kad per šių metų pirmus devynis mėnesius dėl su orais susijusių nelaimių mirė 21 tūkst., t. y. dvigubai daugiau nei per 2009-uosius.
Iki šiol rekordiškai šilti metai buvo 2005-ieji ir 2009-ieji.

Dar anksti apie tai teigti, kai prieš akis dar beveik visas jau dabar labai šaltas gruodis.
Kas dėl mirčių, paprastai nuo šalčių ir nuo karščių miršta pensijinio amžiaus ir asocialūs asmenys, taigi žala ne tokia didelė, lyginant žuvusius dėl karo, eismo nelaimių, nusikalstamumo.
Vienas iš rekordų turėjo būti pasiektas 1994m., ypač vasarą. Tada užfiksuotas Lietuvos karščių rekordas Zarasuose.

[Al1]

Jei dėl klimato pokyčių prasidės kova dėl resursų - vandens, maisto, dirbamos žemės, plūstels migrantų bangos, tai kruvini karai bus neišvengiami.

[Wycka]

Jei dėl klimato pokyčių prasidės kova dėl resursų - vandens, maisto, dirbamos žemės, plūstels migrantų bangos, tai kruvini karai bus neišvengiami.

Įvaldžius pigią termobranduolinę energetiką, gėlą vandenį galima gauti distiliuojant jūros vandenį. Jau dabar Čilė apsirūpina geriamuoju vandeniu gaudydama vandenyno rūką. Dėl dirbamos žemės... paplitus genetiškai modifikuotiems augalams, tos dirbamos žemės reikės gerokai mažiau, ir maisto užteks. O karai vyks esant trūkumui ar pertekliui. Kada gi jie nevyko?

[Al1]

Kol kas termobranduolinė reakcija taip ir neįvaldyta, nors jau kiek metų žadama... O genetiškai modifikuotais augalais nėra ko per daug džiaugtis - dar neaišku, kokių netikėtumų ateityje sulauksime. Pakilus vandenyno lygiui daugybė tankiai apgyvendintų teritorijų bus užlieta. Ir tikrai niekas daug kur jokių pylimų nestatys, nes kalbu apie atsilikusias šalis, kuriose daug gyventojų susispietę palyginti nedielėje teritorijoje prie vandenynų, jūrų ar didelių upių, o kitos teritorijos nelabai tinkamos gyventi... Tuo labiau užsiimti žemdirbyste.

Jei tu lygini, kad dėl klimato ekstremumų miršta žmonės ir tai menka žala, tai kaip tuomet dėl karų, kuriuos sukels galimi ekstremalūs klimato pokyčiai?

[Wycka]

Jei tu lygini, kad dėl klimato ekstremumų miršta žmonės ir tai menka žala, tai kaip tuomet dėl karų, kuriuos sukels galimi ekstremalūs klimato pokyčiai?

Karai lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad jie tapo neatsiejamu reiškiniu, kai pasaulio visuomenėje įsigalėjo patriarchatas, kurį savo ruožtu nulėmė perėjimas prie sėslios žemdirbystės. Šiaip karai, kaip ir epidemijos, buvo ir net tebėra žmonių skaičiaus savireguliacijos formos. Problema tame, kad iki XXa. vidurio (kai buvo išrasta ir paplito kontracepcija) žmogus turėjo beveik neriboto dauginimosi potencialą (tas galioja visiems gyvūnams).
Visgi nemanau, kad dėl sumažėjusių gyvybinių išteklių žymiai padaugės karų. Taip, nelegali migracija išaugs, gal net iki nebekontroliuojamo lygio, bet karai nebebus tokie, kokius mes matėme iki XXa. pabaigos. Tai yra nebekariaus valstybė prieš valstybę. Tiesiog padidės nusikalstamumas ir terorizmo grėsmė. O žmonės ir dabar gyvena tokiose šalyse, kur praktiškai vien dykumos ir nėra išėjimo prie atviros jūros (pvz Sacharos regionas). Juk net ir dykumose yra oazių.

[Al1]

Karai lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad jie tapo neatsiejamu reiškiniu, kai pasaulio visuomenėje įsigalėjo patriarchatas, kurį savo ruožtu nulėmė perėjimas prie sėslios žemdirbystės. Šiaip karai, kaip ir epidemijos, buvo ir net tebėra žmonių skaičiaus savireguliacijos formos. Problema tame, kad iki XXa. vidurio (kai buvo išrasta ir paplito kontracepcija) žmogus turėjo beveik neriboto dauginimosi potencialą (tas galioja visiems gyvūnams).
Visgi nemanau, kad dėl sumažėjusių gyvybinių išteklių žymiai padaugės karų. Taip, nelegali migracija išaugs, gal net iki nebekontroliuojamo lygio, bet karai nebebus tokie, kokius mes matėme iki XXa. pabaigos. Tai yra nebekariaus valstybė prieš valstybę. Tiesiog padidės nusikalstamumas ir terorizmo grėsmė. O žmonės ir dabar gyvena tokiose šalyse, kur praktiškai vien dykumos ir nėra išėjimo prie atviros jūros (pvz Sacharos regionas). Juk net ir dykumose yra oazių.

Žmonių skaičiaus savireguliacija visada buvo labiau natūrali, nei antropogeninė. Prakiškai iki XIX a. pab. XX a. pradžios, kai mokslo ir technikos pažanga įgalino apsirūpinti maistu ir sustabdė epidemijas. Viskas. Prasidėjo staigus žmonių skaičiaus augimas. Ir tik abu pasauliniai karai šiek tiek korekcijos įnešė. Visgi tai buvo menki ir trumpalaikiai nuostoliai, jei lyginsime iš laiko perspektyvos ir su tuo metu pasaulyje gyvenusių žmonių skaičiumi.

Ėsti visi nori. Todėl tie, kas neturi eis ir žudys ar apiplėšinės tuos, kurie turi. Jei tik anie bus silpnesni. Ir štai jums karas. Vienur pilietinis, kitur lokalinis. O kai kas stipresnis, pasinaudodamas tuo chaosu, gal pradės įvedinėti pasaulinę valdžią ir ims nukariauti badaujančias chaose esančias šalis ir teritorijas...
Kodėl valstybė prieš valstybę nekariaus? Dar ir kaip kariaus. Afrikoje, Azijoje taip ir bus. Europoje to visgi tikriausiai pavyks išvengti. Bet išorinis spaudimas - imigrantai - sukels daug problemų, išaugs nusikalstamumas, terorizmas, kova tarp kompaktiškai apsigyvenusių didelių imigrantų grupių ir vietinių. Galbūt netgi galimi karai Europos pakraščiuose.

[Wycka]

Žmonių skaičiaus savireguliacija visada buvo labiau natūrali, nei antropogeninė. Prakiškai iki XIX a. pab. XX a. pradžios, kai mokslo ir technikos pažanga įgalino apsirūpinti maistu ir sustabdė epidemijas. Viskas. Prasidėjo staigus žmonių skaičiaus augimas. Ir tik abu pasauliniai karai šiek tiek korekcijos įnešė. Visgi tai buvo menki ir trumpalaikiai nuostoliai, jei lyginsime iš laiko perspektyvos ir su tuo metu pasaulyje gyvenusių žmonių skaičiumi.

Ėsti visi nori. Todėl tie, kas neturi eis ir žudys ar apiplėšinės tuos, kurie turi. Jei tik anie bus silpnesni. Ir štai jums karas. Vienur pilietinis, kitur lokalinis. O kai kas stipresnis, pasinaudodamas tuo chaosu, gal pradės įvedinėti pasaulinę valdžią ir ims nukariauti badaujančias chaose esančias šalis ir teritorijas...
Kodėl valstybė prieš valstybę nekariaus? Dar ir kaip kariaus. Afrikoje, Azijoje taip ir bus. Europoje to visgi tikriausiai pavyks išvengti. Bet išorinis spaudimas - imigrantai - sukels daug problemų, išaugs nusikalstamumas, terorizmas, kova tarp kompaktiškai apsigyvenusių didelių imigrantų grupių ir vietinių. Galbūt netgi galimi karai Europos pakraščiuose.

Sutinku su viskuo, tik pataisau, kad demografinis sprogimas prasidėjo dar XVIIIa. pb., kai buvo išrasti pirmieji skiepai, suprasta, kad maistą galima ilgiau išlaikyti jį kaitinant — pasterizuojant. Kitas sprogimas — XIXa. vidurys ir antra pusė, kai geležinkelis, trąšos ir kiti technikos/mokslo pasiekimai leido žmogui tapti mobilesniu ir paprasčiau apsirūpinti maistu ir jį paskirstyti.
Beje, Napoleono karai atėmė tiek pat žmonių kiek ir WWI, jeigu skaičiuosime proporcingai žuvusiųjų skaičių ir to meto žmonių skaičių Europoje.

[Sula]

Kol kas termobranduolinė reakcija taip ir neįvaldyta, nors jau kiek metų žadama...

100 galingųjų prieš 1, kad tokia energijos rūšis nebūtų įvaldyta. Ko gero žmonijai tik karai yra spyris įsidiegti aukštesnes technologijas.

[Sula]

Wikipedijoje yra parašyta taip:

According to these estimates, the interglacial period the earth is in now may persist for another 50,000 years if CO2 levels increase to 750 parts per million (ppm) (the present atmospheric concentration of CO2 is about 385 ppm by volume,[28] but is rising rapidly as humans continue to burn fossil fuels.) If CO2 drops instead to 210 ppm, then the next glacial period may only be 15,000 years away.

Manoma, kad ,jei ne CO2 koncentracijos padidėjimo periodas, tai už kelių šimtų metų sulauktųme eilinio periodinio ledynmečio, ir tarpledynmečio Haloceno pabaigos.
Taip pat rašoma, kad prieš tai buvę tarpledyniniai periodai nebuvo tokie stabilūs kaip Halocenas. Duomenys rodo, kad tik priešpaskutinio Eemiano tarpledynmečio, trukusio irgi apie 15000 metų, klimatas buvo stabilesnis. Prieš tai buvusių tarpledynmečių grafikai yra kur kas labiau šokinėjantys.
Kiek prisimenu, 70-aisias rimtai buvo baiminamasi tarpledynmečio pabaigos per artimiausią tūkstantmetį, o gal ir dar greičiau. Kita vertus, šiuolaikinis žmogus išsivystė būtent ledynmečio laikotarpiu. Ir, trečiavertus, pats Kvartero periodas vadinamas Ledynmečių Amžiumi. Nustatyta, kad prieš tai ledynų beveik nebuvo, o vidutinė temperatūra visus prieš tai buvusius 500 mlrd. metų buvo aukštesnė.
Kaip vertinti visus šiuos kontraversiškus faktus ir miglotą ateitį?

[LAZAS_]

NASA vykdomos "IceBridge" programos apžvalga:

[LAZAS_]

Dauguma pasaulio kalnų ledynų nyksta. Jų ledo griežinių pavyzdžių tyrimai rodo, kad nieko panašaus jų egzistavimo istorijoje nėra buvę...

http://www.youtube.com/watch?v=XNjIjnFaqgQ

Tirpstantis amžinas įšalas...

http://www.youtube.com/watch?v=yN4OdKPy9rM

[Mørtã]

[Ru]

[Sula]

Dauguma pasaulio kalnų ledynų nyksta. Jų ledo griežinių pavyzdžių tyrimai rodo, kad nieko panašaus jų egzistavimo istorijoje nėra buvę...

Paprasčiausia, kai nebuvo ledyno, tai nėra ko ir matuoti
Kodėl neužsimenama tiesa, kad, pvz.: Antarkties ledynas savo maksimumą yra pasiekęs kaip tik vos prieš 200 metų! Prieš 65 mln. metų ten buvo subtropinis klimatas! Bendras apledėjimas prasidėjo "tik" prieš 15 mln. metų. Prieš 3 mln. metų sunyko paskutiniai Antarkties miškai! Priminsiu, kad tuomet Afrikoje jau bėgiojo bendras žmogaus protėvis (australopitekas).

P.S. Tuo neneigiu, kad žmogus teršia Žemę, ir kažkiek įtakoja klimatą.

[Mørtã]

filmas: The Great Global Warming Swindle (En)

[Ginthus]

Paprasčiausia, kai nebuvo ledyno, tai nėra ko ir matuoti
Kodėl neužsimenama tiesa, kad, pvz.: Antarkties ledynas savo maksimumą yra pasiekęs kaip tik vos prieš 200 metų! Prieš 65 mln. metų ten buvo subtropinis klimatas! Bendras apledėjimas prasidėjo "tik" prieš 15 mln. metų. Prieš 3 mln. metų sunyko paskutiniai Antarkties miškai! Priminsiu, kad tuomet Afrikoje jau bėgiojo bendras žmogaus protėvis (australopitekas).

P.S. Tuo neneigiu, kad žmogus teršia Žemę, ir kažkiek įtakoja klimatą.

Labai įdomu būtų sužinoti kokiais šaltiniais tamsta naudojotės (tikiuosi ne tos pačios propagandos, kad visi enviromentalistai yra paranojikai). Ką reiškia pasiekti maksimumą ir su kuo jisai lyginamas? Prieš 65 mln. metų antarktida net nebuvo pietų ašigalyje. Nėra pagrindo manyti, kad ir arkties ledynai buvo tie patys.

filmas: The Great Global Warming Swindle (En)

Negaliu atsistebėti, kaip ištraudami atskirus faktus sugeba juos pateikti atvirkščiai. Sugeba susieti industrinio pakilimo metus su temperatūrų nukritimais (aišku nutyli tokius dalykus, kaip saulės aktyvumas ar vulkanų išsiveržimų suaktyvėjimas) ar netgi išaiškina, kad CO2 priklauso nuo temperatūros, o ne ją įtakoja.
Blin, užtenka paleisti tokia pigią propagandą ir jau kas antras eilinis vartotojas pasirenka dėti ignor'ą ant viso pasaulio su sąlyga, kad rytoj degalinėje gaus užsipilti nebrangaus benzino...