Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[JaM]

Dar apie GNU minėtus suspaustu oru varomus automobilius:
http://www.popularmechanics.com/auto...html?series=19
Atrodo, po kelerių metų Rusijos ir arabų šalių ekonomikų laukia nelengvi laikai...

[pauliaK]

Amerikoje kuriama milžiniška saulės jėgainė

Ispanijos kompanija „Abengoa Solar“ ir Amerikoje įsikūrusi jos antrinė kompanija 2011 m. JAV Arizonos valstijoje ketina atidaryti Saulės energijos elektrinę, kurios galia sieks 280 MW ir elektros energija galės aprūpinti 70 tūkstančius namų. Palyginimui – Lietuvoje esančios Ignalinos atominės elektrinės kiekvieno iš branduolinių reaktorių galia siekia 1,5 tūkst. MW.

Taigi planuojama Saulės elektrinė generuos beveik 20 proc. vieno branduolinio reaktoriaus galios – visai įspūdingas pasiekimas tokio tipo jėgainei.

„Abengoa Solar“ jau senokai dirba alternatyvios energetikos srityje, o jos projektai plinta po visą pasaulį. Kompanijos spektras gana platus – nuo elektrinių, veikiančių su saulės elementų panelėmis, iki didžiulių Saulės energijos koncentratorių, į kurį Saulės energija atspindima veidrodžių pagalba. Pastarosios jėgainės Saulės energiją konvertuoja į šilumą, kuri naudojama garo generatoriuose arba tiesiog namams šildyti.

Priminsime, jog „Abengoa Solar“ (tuo metu ji dar vadinosi „Solucar“) Europoje pastatė pirmąją komercinę jėgainę su Saulės energijos koncentratoriumi. Visas kompleksas generuoja 11 megavatų elektros energijos – tai pakankamas kiekis 6 tūkst. namų. Veikimo principas – 600 veidrodžių fokusuoja spindulius į bokštą, kuris Saulės energiją sunaudoja garui gaminti. Garas saugomas specialiose talpose ir suka elektrą gaminančias turbinas.

Tačiau dabar kuriamas amerikietiškos jėgainės projektas, pavadintas „Solana“ (ispaniškai tai reiškia „saulėtą vietą“), paremtas ne dideliu bokštu, į kurį koncentruojama veidrodžiais atspindima Saulės šviesa.

Šiame projekte panaudojami daugybė linijomis sustatytų parabolinių veidrodžių, išilgai kurių nutiesti vamzdžiai su šilumos pernešėju (pvz., vandeniu). Veidrodžių fokusuojama šviesa nukreipiama į šiuos vamzdžius. Vamzdžiuose tekantis skystis turėtų būti įkaitinamas iki 390 laipsnių Celsijaus ir jis bus naudojamas garo turbinose.

Jėgainės projektas numato ir šilumos akumuliacijos galimybes – tai leis jėgainei veikti ir naktį, po Saulės laidos. Be to, tokie šilumos akumuliatoriai leis jėgainei veikti tolygiai net ir per Saulės energijos pikus.

Solana elektrinė įsikurs netoli Gila Bend vietovės ir užims 1,9 tūkst. akrų plotą. Jėgainę aptarnaus 85 žmonės.

Kaip praneša kompanija, per ateinančius 30 metų „Solanos“ jėgainė pagamins elektros už 4 milijardų dolerių sumą – taigi, projektas turėtų atsipirkti.

Jeigu ši elektrinė imtų veikti dabar, tai būtų pati stambiausia Saulės jėgainė visame pasaulyje. Tačiau kaip bus 2011 metais, pasakyti yra gana sudėtinga, nes pasaulyje populiarėja tokių jėgainių projektavimas ir statybos.

[pauliaK]

EP ragina mažinti transporto keliamą taršą

Europos Parlamentas antradienį patvirtintoje ataskaitoje dėl tvarios Europos transporto politikos ragina šalis ryžtingai mažinti transporto keliamą taršą.

ES įsipareigojo ryžtingai ir vienašališkai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą mažiausiai 20 proc., palyginti su 1990 m.

Europarlamentarai pritaria šiam įsipareigojimui ir ragina priimti teisės aktus, kurie įpareigotų technologiškai tobulinant automobilių variklius naujųjų automobilių išmetalų kiekį sumažinti iki 125 g CO2/km, o vėliau, atliekant tolesnius technologinius patobulinimus ir naudojant daugiau biodegalų, jį sumažinti dar 10 g CO2/km.

Savo ruožtu Europarlamentas paragino ES šalis pertvarkyti automobilių akcizo mokesčių tvarką, kad būtų skatinama atsisakyti smarkiai teršiančių automobilių ir pirkti naujus, ekologiškesnius.

EP ragina priimti siūlomą direktyvą, pagal kurią lengviesiems automobiliams taikomi mokesčiai būtų susieti su išskiriamų teršalų kiekiu ir degalų naudojimo efektyvumu.

Maždaug trečdalis visos energijos ES sunaudojama transporto sektoriuje. Jam tenka 70 proc. viso naftos poreikio. 97 proc. transporto sektoriuje sunaudojamos energijos yra iškastinis kuras, o tik 2 proc. – elektros energija ir vos 1 proc. – biodegalai, pažymima EP spaudos tarnybos pranešime.

Mažinti transporto taršą, pasak europarlamentarų, padėtų kuo greičiau baigti įgyvendinti prioritetiniai transeuropiniai tinklų projektai. 70 proc. jų susiję su geležinkeliais.

Deputatai ragina plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, taip pat „kuo skubiau baigti kurti Europos geležinkelių transporto erdvę ir geležinkelių paslaugų rinką“. Be to, siūloma palengvinti oro uostų susisiekimą su geležinkeliais.

EP siūlo įtraukti oro transportą į prekybos teršalais sistemą, taip pat „taikyti išmetalų kiekiu pagrįstus diferencinius kilimo ir nusileidimo mokesčius oro uostuose“.

Be to, ataskaitoje raginama „baigti Europos oro erdvės suskaidymą ir skubiai iš tikrųjų sukurti bendrą Europos oro erdvę“. EP nariai taip pat pažymi, kad „oro transporto sąnaudų pagrįstumas ir skrydžio bilietų kainų skaidrumas yra labai svarbūs veiksniai siekiant naudos keleiviams ir sąžiningos konkurencijos transporto sektoriuje“.

Deputatai ragino mažinti ir laivų išmetamų teršalų kiekį, skatinti naudoti saulės ir vėjo energiją laivyboje, o inkarą išmetusius laivus pildyti kuru iš krante esančių šaltinių.

Europos Parlamentas kvietė ryžtingiau spręsti miestuose susidarančių spūsčių problemą ir daugiau investuoti į pažangiąsias miesto transporto sistemas.

EP nariai pažymėjo, jog perėjimas prie viešojo transporto, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu teikia miestams didelių ekonominių galimybių. Spūstis sumažintų ir darbo per atstumą skatinimas, taip pat naudojimasis elektroninėmis bankų paslaugomis ir apsipirkimas internetu, pažymi europarlamentarai.

[pauliaK]

Ne visai atšilimo tema, bet vistiek susiję su ekologija.

Parduoti nešime ir plastiko tarą

Aplinkos ministerija depozitinę tvarką ruošia ir plastiko tarai, tad ją, kaip ir stiklinę, ateityje bus galima parduoti.

Apie tai penktadienį viešėdamas Klaipėdoje informavo aplinkos ministras Artūras Paulauskas.

Anot jo, lietuviai vis dar nesugeba suvokti, kad atliekos taip pat yra savotiškas turtas.

„Šiukšlė – taip pat turtas, o žmonės ją išmeta, ir tiek. Juk galima atliekas rūšiuoti, vėliau jas – perdirbti. Dabar žmonės pavasarį skuba masiškai deginti šakas, lapus, o tai juk – ir trąšos“, – sakė ministras.

Tačiau jam teko išgirsti ir replikų, kad gyventojai paprasčiausiai nėra suinteresuoti rūšiuoti atliekų, nes už tai negauna jokios materialinės naudos.

Pavyzdžiui, Vokietijoje įteisinta tokia tvarka, kad gyventojai patys suinteresuoti rūšiuoti atliekas, nes už nerūšiuotų šiukšlių išvežimą tenka labai brangiai mokėti. Rūšiuojant atliekas mokesčių našta ženkliai sumažėja. Taip pat ten galioja ir depozitinė plastikinės taros sistema.

„Ekonominė nauda arba skatinimas rūšiuoti atliekas yra efektyviausi. Kartu su buteliuku bus sumokama nedidelė suma, kuri bus grąžinama pridavus tą buteliuką“, – teigė A. Paulauskas.

Šiuo metu atgauti pinigus galima tik už kai kurią stiklinę tarą: alaus, giros butelius.

[Kecal]

Būtų šaunu gauti daugiau garantijų, kad tvarkingai surūšiuotos atliekos nebus galiausiai suverstos į vieną krūvą su nerūšiuotomis... Apie šią problemą teko girdėti jau ne kartą, ir nuotraukų-įkalčių mačiau... Žinoma, apie tikrąjį problemos mastą spręsti sunku...

Kita vertus, sutinku, kad būtina skatinti žmones jau dabar rūšiuoti atliekas, nes priešingu atveju jie niekada neišmoks to daryti. Jau vėliau galbūt išaugs ir šiukšlių surinkimu užsimančių įmonių sąmoningumas...

[pauliaK]

Grandiozinė studija atskleidžia: kalti tik mes

90 proc. bėdų gyvūnų ir augalų populiacijose kilo dėl žmogaus veiklos padidėjus temperatūrai planetoje, rodo išsamus visuotinis tyrimas.

Globalinis atšilimas jaukia laukinės gamtos gyvenimą ir trikdo ekosistemas visoje planetoje, visuose žemynuose, rodo beprecedentė studija.

Šitai paskelbta mokslo žurnale „Nature“, į vieną studiją sujungus dešimtis tūkstančių per kelis dešimtmečius atliktų mokslininkų tyrimų. Darosi aišku, kad natūrali gamta dėl žmogaus veiklos kinta jau nuo 1970 metų, praneša popsci.com.

Sumažėjusi pingvinų populiacija Antarktidoje, vis retesni žuvų tuntai Afrikos ežeruose, pasikeitusios Amerikos upių srovės ir sutrikusi paukščių migracija Europoje – visus šiuos dramatiškus pokyčius tikriausiai lėmė pasaulinis klimato atšilimas.

Pavyzdžiui, viename Antarktidos regione imperatoriškųjų pingvinų populiacija sumažėjo 50 proc. – ir taip nutiko vos per vieną žiemą. Jie tiesiog pritrūko valgio – vėžiagyvių, kurių tame regione išnyko 85 proc.

Mokslininkai iš įvairių pasaulio kampelių, įskaitant Jungtinių Tautų mokslo darbuotojus, nagrinėjo beveik 30 tūkst. ataskaitų apie gyvūnų ir augalų rūšis, kreipdami dėmesį į tai, kaip kito jų populiacija bei elgesys. Mokslininkai atvertė ir beveik tūkstantį tyrimų apie ledynų tirpimą, pokyčius miškuose bei upėse. Be to, tyrėjai atsižvelgė ir į istorinius duomenis apie aplinkos kitimą Žemėje, skelbia guardian.co.uk.

Prieita prie išvados, kad 90 proc. atvejų gyvūniją ir augaliją verčia keistis pakilusi temperatūra.

„Susidaro įspūdis, kad globalinis atšilimas jau dabar keičia tai, kaip „veikia“ Žemės planeta. Klimato kaita – tikra ir ji vyksta jau dabar“, – teigia vykdančioji tyrimo autorė Cynthia Rosenzweig, Poveikio klimatui grupės vadovė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA institute GISS.

Mokslininkai skaitė publikacijas ir ataskaitas nuo 1970 iki 2004 metų. Per šį laikotarpį temperatūra Žemėje pakilo nepilnu laipsniu – 0,6 – pagal Celcijų. Apskaičiuota, kad per šį šimtmetį temperatūra kils 2–6 laipsniais.

„Kai pažiūrime į pokyčius, vykstančius jau dabar, ir į biologinių rūšių reakciją į juos temperatūrai padidėjus vos 0,6 laipsnio, šitai tiesiog dar labiau verčia susirūpinti ateitimi“, – sako C. Rosenzweig.

[Irma]

Draugišką aplinkai IT įrangą žymės ženkliukas "Green IT"

Nuo šiol kompiuterinės įrangos draugiškumą aplinkai patvirtins specialus logotipas – „Green IT“.

Jis įvestas tam, kad iš tiesų ekologiškus kompiuterinius įrenginius būtų galima atskirti nuo tų, kurių ekologiškumas baigiasi ties rinkodara, skelbiama tarptautinės elektronikos gamintojos „Fujitsu Siemens Computers“ pranešime spaudai.

Bendrovė teigia, kad toks produktų žymėjimas padės vartotojams geriau orientuotis „ekologiškos produkcijos džiunglėse“ ir išskirs tuos produktus, kurie iš tiesų neteršia aplinkos bei padeda taupyti energijos resursus.

Šiuo logotipu bus pažymėta tik ta kompiuterinė produkcija, kuri per visą savo tarnavimo ciklą atitiks energijos taupymo ir aplinkos saugojimo normatyvus. Taip pat tikimasi, kad „Green IT“ taps tarptautiniu standartu, žymėsiančiu visų „žaliųjų“ IT gaminių pridėtinę vertę.

„Visi rūpinamės, kad mūsų namuose ar darbovietėje būtų kuo mažiau sveikatai kenkiančių ir aplinkai žalingų faktorių – tiek statybinių medžiagų, tiek buitinės technikos, - sako Žydrūnė Putelytė „Fujitsu Siemens Computers“ padalinio Lietuvoje vadovė. – Deja, iki šiol per mažai dėmesio šiuo atžvilgiu kreipdavome į kompiuterinę įrangą. Tikiuosi, kad ekologiškos kompiuterinės produkcijos ženklinimas padės sąmoningiems vartotojams geriau pasirinkti, kas yra tinkama jų buičiai ir darbui“.

Aplinkai draugiški IT produktai bus pažymėti tam tikru žvaigždučių skaičiumi – nuo vienos iki trijų. Pirmiausia ekologiškumo aspektu bus reitinguoti „LIFEBOOK“ ir „ESPRIMO Mobile“ nešiojami kompiuteriai, „ESPRIMO“ stalo kompiuteriai, privatiems vartotojams skirti „AMILO“ stacionarūs ir nešiojami kompiuteriai, „CELSIUS“ ir „FUTRO“ tarnybinės stotys. Taip pat planuojama „Green IT“ ženklu reitinguoti ir serverius bei duomenų saugyklas.

„Ekologiškumą žymintys logotipai yra svarbi „žaliųjų technologijų“ galvosūkio sprendimo dalis, - teigia ekologiškų technologijų analitikas Dougas Washburnas iš “Forrester Research”. – Jie padeda pirkėjams priimti protingus sprendimus“.

„Green IT“ ženklui gauti „Fujitsu Siemens Computers“ iškėlė detalius reikalavimus, apimančius daugybę IT įrangos ekologiškumo aspektų . Aukščiausias įvertinimas – 3 „Green IT“ žvaigždutės – reiškia, kad taip įvertinta kompiuterinė įranga gerokai pranoksta dabartinius oficialius reikalavimus ekologiškai įrangai.

vz.lt

[somis]

Gal nieko, kad pažadinsiu šią temą, bet už akių užkliuvo vienas, rodos nereikšmingas, straipsnis:

Japonų mokslininkai: klimato atšilimas – ne dėl žmogaus veiklos

Jis man turbūt taip ir praslystų pro akis, jei ne šiandien matytas straipsnis (nebepamenu kur), kuriame buvo išsakyta nuomonė, jog galbūt JAV CO2 emisijas kontroliuojantis palydovas taip ir nepradėjo dirbti nevisai "netyčia" (nors ta nuomone ir kvepia sąmokslo teorija). T.y. jei palydovas nepradėtų savo darbo, tuomet ir toliau būtų sudaromos sąlygos imti mokesčius už visokias "taršos kvotas" ir pan. Tačiau, jei visgi Japonijos mokslininkai teisūs, tuomet JAV turėtų pasistengti kuo greičiau iškelti palydovą į erdvę, ir parodyti, kad jie klysta. Kitaip gali nelikti rimtos argumentacijos apmokestinti CO2 emisijas

[astralindy]

http://ekopamokos.lt/

[LuDux]

Gal nieko, kad pažadinsiu šią temą, bet už akių užkliuvo vienas, rodos nereikšmingas, straipsnis:

Japonų mokslininkai: klimato atšilimas – ne dėl žmogaus veiklos

Jis man turbūt taip ir praslystų pro akis, jei ne šiandien matytas straipsnis (nebepamenu kur), kuriame buvo išsakyta nuomonė, jog galbūt JAV CO2 emisijas kontroliuojantis palydovas taip ir nepradėjo dirbti nevisai "netyčia" (nors ta nuomone ir kvepia sąmokslo teorija). T.y. jei palydovas nepradėtų savo darbo, tuomet ir toliau būtų sudaromos sąlygos imti mokesčius už visokias "taršos kvotas" ir pan. Tačiau, jei visgi Japonijos mokslininkai teisūs, tuomet JAV turėtų pasistengti kuo greičiau iškelti palydovą į erdvę, ir parodyti, kad jie klysta. Kitaip gali nelikti rimtos argumentacijos apmokestinti CO2 emisijas

Girdejau kad kazkoks Alkoras priklijavo klijais Moment palydova prie raketos kad neatsiskirtu

Labai stengiausi, bet juokingiau nei anekdotas kaip 3 mokslininkai viska paneige ir del to reikia staigiai kelti palydova arba... nepavyko

[Irma]

Laiškas iš 2070-ųjų

Tokį laišką galima gauti pastarosiom dienom elektroniniu paštu. Jo tikslas paskatinti visuomenę susimąstyti kas svarbu, ko galim netekti.
Taip, tokio turinio laiškai priverčia pažvelgti toliau savo akiračio .. gaila, bet dažnai trumpam

Šis laiškas buvo išspausdintas žurnalo "Crónica de los Tiempos" 2002 m. balandžio numeryje.

[Lettered]

Laiškas iš 2070-ųjų

Tokį laišką galima gauti pastarosiom dienom elektroniniu paštu. Jo tikslas paskatinti visuomenę susimąstyti kas svarbu, ko galim netekti.
Taip, tokio turinio laiškai priverčia pažvelgti toliau savo akiračio .. gaila, bet dažnai trumpam




Youtube video

Geriamo vandens tikrai nepritrūksim.

[Irma]

Geriamo vandens tikrai nepritrūksim.

Ape visą pasaulį bendrai kalbi ar tik apie Lietuvą?
Kažkada teko skaityti, kad Lietuva yra tarp 3 ar 5% laimingų šalių turinčių gausius gėlo vandens išteklius.
Nemažai šalių geria chemiškai apdirbta vandenį, ypač tose teritorijose kur miestai isikūrę gan sausose, nederlingose teritorijose.

gana naują straipsnį radau:

Lietuvos gelmėse – milžiniški turtai

Pastaraisiais metais gėlo vandens paklausa pasaulyje viršija pasiūlą ir ši tendencija, tikėtina, išliks ateityje. Vandens trūksta vienam iš šešių planetos gyventojų. Jungtinės Tautos pernai paskelbė atlikto tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusei planetos gyventojų pritrūks gėlo vandens, o 2050-aisiais ši problema kils jau trims ketvirtadaliams Žemės gyventojų.

[Smauglys]

Manau, kad vandenį bus galima paruošti gėrimui. Kaip dabar tai daroma Dubajuj, per Discovery rodė kažkada kaip ten ką daro.

[Lettered]

Ape visą pasaulį bendrai kalbi ar tik apie Lietuvą?
Kažkada teko skaityti, kad Lietuva yra tarp 3 ar 5% laimingų šalių turinčių gausius gėlo vandens išteklius.
Nemažai šalių geria chemiškai apdirbta vandenį, ypač tose teritorijose kur miestai isikūrę gan sausose, nederlingose teritorijose.

gana naują straipsnį radau:

Lietuvos gelmėse – milžiniški turtai

Tas trūkumas sąlyginis dalykas. Galima retoriškai paklausti, ko netrūksta 3 pasaulio šalims? O vandenį galima natūraliai perdirbti, taip pat atsivežti, tik visa tai daug kainuoja, bet jei yra paklausta, atsiranda ir pasiūla, atpinga technologijos ir t.t.

[Sula]

Pasaulinis atšilimas: mitas sklaidosi

http://www.delfi.lt/news/daily/ecolo....d?id=26565133

P.S. Žiūrėkit mano pranešimą #167 prieš du metus

[senasnamas]

Verslo žiniose rašo, kad taršos leidimų rinka dvigubai viršija naftos rinką. Ar dar kyla kokių klausimų? Stambus verslo planas ir tiek.

[Mørtã]

Paziurejau ta filma apie kuri cia x21 sake ir pasidare aiskiau del ko viskas daroma ir kam to reikia.
http://www.miestai.net/forumas/showt...155#post390155

[c2h5oh]

Pasaulinis atšilimas: mitas sklaidosi

http://www.delfi.lt/news/daily/ecolo....d?id=26565133

P.S. Žiūrėkit mano pranešimą #167 prieš du metus

Tai tik įrodo, kad reikia mažiau skaityti delfio ir kitos bulvarščinos. Nes jiems reikia sensacijų ir skambių antraščių.

Palyginimui, straipsnelis iš "The Economist" ta pačia tema (apie į viešumą iškilusius mokslininkų emailus) - http://www.economist.com/opinion/dis...ry_id=14960149

[Rijikas]

wow smagiai kalbate šiaip gal tikrai reikia rezervuotai žiūrėti į atšilimą. tikrai kad netyčia nesigautų brainwash (kai kuriose valstybėse jau iki išprotėjimo viskas yra ecologique). bet CO2 verta mažinti jua vien dėl to, kad deginant kietąjį kurą išsiskiria ir CO (kas yra bekvapė mirtis), regis iš kažkur susidaro net ozono, kuris nėra toks jau geras dalykėlis + nesudegęs kuras, pelenai ir kitos atmatos, nusėdančios į laukus (sako, už elektrėnų 10 km pradeda sėsti ar kiek ten...) + visokie sieros junginiai, pavisrtantys skaniu rūgščiu lietumi (patinka kai po liūčių gatvės pageltonuoja). kiek menu chemiją, tai ir CO2 sudaro rūgštį, tik kad labai nestabilią. šiaip ar taip - rūgštu po to ta rūgštis sėda į dirvožemį, ar jam gerai tada..? kažin ir kiek mūsų dirvožemis yra derlingas, kad leistųsi nuolat auginti rapsą; apskritai dirvožemio erozija... esiplečianti sachara ir kas bus [afrikiečiams] kai afrikiečiai aplink kongą miškus iškirs...
tai viskas vėl sugrįžta žmogui ir jo sveikatai. gal tikrai mažiau reik rūpintis dėl motinos gamtos - ji pati pasirūpins; bet va jos vaikelis žmogus bus pasiruošęs astmai ir kitoms mieloms ligoms; nekalbant apie stresą nuo per greito miesto ritmo ir apskritai gyvenimo tempo