Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Quack]

Kad ir kaip bebūtų, reikia dar didesnės psichozės, nes kitaip žmonės nesusimąstys. Įmonėms ir gamykloms reikia uždėti milžiniškus mokesčius už taršą, o atleisti tas kurios naudoja pažangias neteršiančias technologijas.
KODĖL? Todėl kad dabar už lango uraganas. Vanduo apsėmė Klaipėdos senamiestį. O po nakties kažin ar kas nors beliks iš kopų.
Tad reikia imtis priemonių kol dar galima ką nors pakeisti. Bet kažis ar bepakeisime...

[Ežiukas]

http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/6270871.stm

[Quack]

Vyriausybei, kuri ives naujus arba didins esamus "zaliuosius mokescius", kurie, pasak ju, butini kovai su klimato silimu, o is tiesu kamsys biudzeto skyles arba rems neefektyvias ir slubuojancias sritis (tokias kaip sveikatos apsauga NHS ar BBC televizija, kasmet suryjantys desimtis milijardu £) ir gales girtis "kaip mes gerai keliame darbo nasuma". Tpfu...

Atrodo, kad pats buciau parases

[Vilius]

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=11934347

[ACC]

Meteorologinių stebėjimų duomenų sekos apima paskutiniuosius 200-300 metų, kas iš tikro yra labai nedaug. Klimatas nuolatos keičiasi, prieš 10-12 tūkstančių metų Lietuvos teritoriją dengė ledynai, vėliau Lietuvoje yra buvęs ir subtropinis klimatas (panašus į Italijos), yra buvę ir šalčiau nei dabar. Maždaug prieš 1000 metų buvo stiprus klimato atšilimas, manoma jog Šiaurės ašigalyje galėjo būti ištirpę ledynai, o vikingai nukeliavo iki Šiaurės Amerikos ir įkūrė gyvenvietes Grenlandijoje. Berods 17-18a. buvo taip vadinamas mažasis ledynmetis, stiprus klimato atšalimas su serija labai šaltų žiemų, čia galima prisiminti 1812 metų žiemą ir Napoleono žygį į Rusiją.

Yra daugybė klimato modelių ir prognozių bandančių atsakyti kaip keisis klimatas artimiausius dešimtmečius, bet iš esmės tų scenarijų yra pačių įvairiausių, nuo visiškai pesimistinių iki 'nieko baisaus neatsitiks'.

Be to pats klimato atšilimas nereiškia kad visur staiga pasidarys šilčiau ir persislinks klimatinės juostos. Vienur turėtų atšilti, kitur - atšalti, atsiras didesnė įvairių ekstremalių reiškinių tikimybė ir pan. Bet kartu tai yra ir natūralūs gamtos procesai, iš tikro neįmanoma tiksliai pasakyti kiek prie tų klimato pokyčių prisideda žmogus.

Pats šiltnamio efektas sukeliantis klimato šiltėjimą yra inertiškas procesas, net jei būtų sustabdyta visą antropogeninės kilmės teršalų emisija (pramonė, automobiliai ir t.t) šiltnamio efektas ir toliau stiprėtų dar daug metų.

Ir šiaip klimato atšilimo tema yra labai spekuliatyvi, ją visada galima pasukti taip, kaip kam nors yra naudinga, užtai nereikia tikėti viskuo kas yra rašoma ar sakoma.

[Karolis]

sak76, sveiki atvykę į forumą

[Thomasasz]

http://www.weather.com/outlook/trave...opnav_business

Atkreipkit dėmėsį į orus nuo kito 3dienio

[Karolis]

http://www.weather.com/outlook/trave...opnav_business

Atkreipkit dėmėsį į orus nuo kito 3dienio

O i ką atkreipti? kažkaip nelabai kas ypatingo matosi... Nebent šlapdribos...

[Thomasasz]

Aš tai džiaugiuosi, kad atšils Nes nervuoja tas šaltis + didelis vėjas

[pauliaK]

Aš jau kaip reikalas pasiilgau tos neįprastos žiemos, kuri ką tik pradingo. Te sugrįžta ji atgal!!!

[Vilius]

JT: klimato atšilimas gali būti pragaištingas
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=12015252

[Karolis!]

A. Merkel: klimato pokyčiai gali lemti karus

Vokietijos kanclerė Angela Merkel iškėlė klimato kaitos problemą per Miunchene vykstančią konferenciją saugumo tema.

„Dėl klimato pokyčių smarkiai padaugės pabėgėlių, galimas dalykas, kils karai. Tai pasaulinės reikšmės grėsmė, kuri turėtų rūpėti mums visiems“, – sakė ji atidarydama konferenciją.

Pasak A. Merkel, nė vienai šaliai nepavyks įveikti šios grėsmės kovojant pavieniui.

„Mes matome, jog pasaulyje egzistuoja daugybė pavojų, tačiau šiandien aš išskirsiu vieną, mano manymu, vieną svarbiausių – ekologinę-ekonominę grėsmę“, – sakė A. Merkel.

Ji pabrėžė, jog būtina susivienyti ir palaikyti susitarimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

ELTA ir lrt.lt

[Eimantas]

Debesų laivai - pasaulio gelbėtojai


Kokia yra kovos su visuotiniu planetos atšilimu esmė? Inžinerinė rutina, projektai, skaičiavimai ir panašiai? Visai ne. Čia, pasirodo, esama ir savotiškos romantikos. Į fronto liniją metami debesų laivai. Pagrindinis jų ginklas - jūros vanduo. Trūksta tik fėjų ir elfų.

Tokią kovos su klimato atšilimu priemonę sugalvojo profesorius John'as Latham'as iš Mančesterio universiteto (University of Manchester). Idėja jam į galvą šovė atsitiktinai - kai mokslininkas su sūnumi vaikštinėjo po Šiaurės Velso kalnus. Berniukas paklausė, kodėl debesys, esantys aukštai, - šviesūs, o tie, kurie žemiau, - tamsūs. Tėvas vaikui paaiškino: reikalas tas, kad viršuje esantys debesys atspindi šviesą, ir jos mažai lieka debesims apačioje.

Šis pokalbis John'ą privertė susimąstyti apie tai, kad šią gamtos savybę būtų galima pritaikyti žmonijos labui. Kokiu tikslu? Visuotinio klimato atšilimo padariniams išvengti. Kaip? Padidinant viršutinio debesų sluoksnio atspindimąją galią.

Sugalvoti - lengva, sunkiau - įgyvendinti. Kai kurie svajotojai dar ne tokių stebuklų yra prisiūlę, bet kas iš to.

Kita vertus, manipuliuoti debesų danga pradėta dar 1946 metais. Tuomet buvo pasišauta atakuoti lietaus debesis sidabro jodido dalelėmis ir šitaip išgauti kritulių. Bet su visuotiniu atšilimu, žinoma, visa tai nebuvo susiję.

Tačiau šį kartą Latham'as nusprendė, kad nėra reikalo nusigauti iki pat aukščiausių debesų, o viską galima padaryti kur kas paprasčiau.

Jis pasiūlė štai kokią išeitį: valdykime debesis, esančius ne aukštybėse, o žemiau. Vienas dalykas - tai lengviau, be to, žemų debesų virš jūros visuomet atrasi daugybę. Kalbama apie plonus sluoksninius-kamuolinius debesis, slepiančius nuo saulės beveik ketvirtadalį pasaulio vandenyno ir taip jį šaldančius.

Kad būtų sustiprintas atšalimas, reikia sukurti atmušamąja viršutinio sluoksnio galią. Jeigu tikėsime vertinimu, šis parametras turėtų išaugti apie 3 proc. - ir to pakaks pasauliniam temperatūros kilimui subalansuoti.

Mąstydamas apie tai, kokiomis priemonėmis galima padidinti debesų šviesumą, Latham'as, pasitaręs su kolegomis, nutarė, jog ingredientų ieškoti toli nereikia - pakaks vandens ir druskos, kurių galima gauti čia pat, vandenyne. Žiūrint tiek ekonomistų, tiek aplinkosaugininkų akimis, tai nepaprastai šaunu. Be to, druskos koncentracijos padidėjimas debesyse kaipsyk sukelia reikiamą efektą - didesnį ryškumą.

Norimam atšalimui pasiekti reikia purkšti jūros vandenį skirtingose planetos vietose maždaug 50 kubinių metrų per sekundę greičiu.

Latham'o kolega Stephen'as Salter'is, Edinburgo universiteto (University of Edinburgh) profesorius, pasiūlė šiam tikslui sukonstruoti specialius jūros laivus - jachtas, kurių energijos šaltinis būtų vėjas.

Vėjo energiją transformuotų ne burės, bet Fletnero rotoriai - vertikalūs cilindrai (taip pavadinti išradėjo Anton'o Flettner'o garbei) su antgaliais, sukamais vėjo.

Šiuo atveju energija eikvojama ne jachtai varyti, o jūros vandeniui purkšti, kitaip tariant, reikiamo albedo* debesims sudaryti.

Įdomu tai, kad tas purškiamas vanduo tarsi garai eina pro kaminus - tai yra rotorius.

Jachtos turėtų būti negyvenamos, nes joms, matyt, neprireiks didelio aptarnaujančio personalo. Užtat pačių jachtų prireiks nemažai - apie tūkstantį visai planetai. Tiesa, jos ne itin didelės - 20 metrų ilgio (sprendžiant iš piešinių, maždaug toks pat ir kaminų aukštis), bet gana brangios - maždaug po 2 milijonus viena. Viso projekto kaina - apie porą milijardų. Ir tai tik "laivynas". O juk dar šių jachtų darbą turi kontroliuoti palydovinė sistema. Taigi rėmėjų šiam projektui teks gerai paieškoti.

Išradėjai tikina, kad šias jachtas būtų galima panaudoti ir kitais tikslais - pavyzdžiui, atkuriant koralus. Kaip - kol kas neatskleidė.

Beje, profesorius Stephen'as Salter'is jau buvo sugalvojęs kai ką panašaus. Maža to - jis jau gavo 160 tūkstančių dolerių dotaciją iš Didžiosios Britanijos Vyriausybės pirmajai pasaulyje lietaus mašinai padaryti.

62 metų profesorius sukurs 60 metrų aukščio turbiną, kuri pumpuos vandenį iš jūros ir pavers ją garais, pasklisiančiais į atmosferą.

Katamarane įtaisyta mašina, panaši į gigantišką kiaušinių plaktuvą, bus naudojama tuose Žemės rajonuose, kur šiokių tokių debesų esama, tačiau lietumi išlyti jiems galios nepakanka.

Skeptikams profesorius atšauna pasitelkdamas istorinį argumentą: "Anksčiau jie kalbėjo, kad neįmanoma padaryti laivo iš plieno, tvirtino, kad radijo bangos negali būti perduodamos už horizonto - isteblišmentas** beveik visada klysta."

* Albedas - dydis, rodantis, kokia dalis elektromagnetinių spindulių ar dalelių srauto, krintančio į kūno paviršių, atsispindi.

** Isteblišmentas - visuomenės valdančios ir privilegijuotos grupės.

išvertė Olga Beleičeva

"New Scientist"
www.ve.lt

[Quack]

Albedas yra santykis tarp sugertosios ir atspindetosios saules radiacijos

[Thomasasz]

Artėjanti vasara žada neregėtą karštį

Dejuojančius dėl vėsaus pavasario ir nuogąstaujančius, ar tokia pat nebus artėjanti vasara, galbūt galėtų paguosti meteorologų prognozės. Žadama, kad šiemet sulauksime ir didžiulių karščių, ir gausių kritulių. Anot specialistų, tiksliai nuspėti, kokia bus vasara - itin sudėtinga, nes šiuo metu orų prognozės sudaromos maždaug mėnesiui. Tačiau, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, didžiuosiuose meteorologijos centruose tam tikrose pasaulio šalyse sudaromos preliminarios schemos visos planetos klimatui. Anot jos, šios schemos rodo, kad artėjanti vasara turėtų būti karščiausia šio šimtmečio vasara.
Specialistei antrino ir Kauno meteorologijos stoties viršininkas Vitas Laurynaitis. Jo teigimu, keleto pastarųjų metų orų tendencijos šiemet leidžia tikėtis rekordinių karščių pirmąją vasaros dalį ir gausių kritulių jai einant į pabaigą. "Jau kelinti metai vidutinė metų temperatūra vis didėja. Pasaulinės meteorologų organizacijos ekspertai teigia, kad tai žmogaus veiklos padarinys, vadinamasis "šiltnamio efektas", - prognozėmis dalijosi V.Laurynaitis.
Šiemet taip pat tikėtina sulaukti ir per visą Lietuvą praūšiančių trumpų škvalų.
Skeptiškai į ilgalaikes prognozes žvelgiantis Lietuvos meteorologinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys tikino, kad mokslas nėra tiek pažengęs, kad būtų galima prognozuoti orus visam sezonui. Tačiau kai ką numatyti galima - pašnekovas prognozavo, kad pajūrio orai šiemet, kaip ir visada, skirsis nuo likusios šalies - vakarų Lietuvoje vasaros pradžia turėtų būti kur kas vėsesnė.
"Pas mus jaučiama jūros įtaka. Ji dar tebėra šalta, o vasaros pradžioje vyrauja vakarų vėjai, todėl pajūryje ir yra vėsiau", - aiškino L.Pakštys.
Oro temperatūra pajūryje ir likusioje šalies dalyje gali skirtis net 10 laipsnių. Anot specialisto, jei šalyje yra, pavyzdžiui, 20-25 laipsniai šilumos, tai paplūdimiuose temperatūra gali tesiekti 15-16 laipsnių.
Smalsuoliams, nekantraujantiems patiems nuspėti, kokia bus vasara, klaipėdietė etnologė Irena Armonienė siūlė pažvelgti į šalia namų žaliuojančius medžius, pagal senolių išmintį, jei pavasarį pirmas sužaliuoja beržas, vasara žadanti būti sausa, o jei alksnis - lietinga. O šiuo metu reikia stebėti gegužės vidurio gamtos reiškinius. Jei šiuo metu čiulbės lakštingalos, vasara bus labai karšta ir sausa.
Etnologas profesorius Libertas Klimka "15min" pasakojo, jog senovėje žmonės orus ir tegalėdavo spėti stebėdami gamtos reiškinius ir gyvūnų elgesį. "Sakoma, kad jei paukščiai žemai skraido - bus lietaus. Bet paukščiai tiesiog ieško maisto, o vabzdžiai karštomis dienomis slepiasi medžių, krūmų ar žolių šešėlyje. Katinas žolę ėda ar vištos dulkėse kapstosi - prieš lietų. Jeigu žvirbliai maudosi - bus geras oras", - pasakojo L.Klimka.
Anot etnologo, orai buvo spėjami net pagal paskerstos kiaulės blužnies formą. L.Klimkos teigimu, mieste orą nuspėti gerokai sunkiau, nes čia mažiau gyvūnų, tad belieka stebėti atmosferos reiškinius. O tiems, kurie prisimena pirmąsias praėjusio kovo dienas, L.Klimka pasufleravo: "Tikima, jog pirmoji kovo diena parodo, koks bus pavasaris, antra - kokia vasara, o trečioji - koks bus ruduo."

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=13152730

[Eimantas]

Man gerai patinka karštos vasaros, nors kiekvieną dieną 27 laipsniai lai būna.

[Thomasasz]

Antradienį, pagal BBC, +27

[Sula]

Antradienį, pagal BBC, +27

Vilniuje pagal wundergound max 20, lietus, pagal gismeteo 15-17, lietus

O tu kur gyveni?

[Thomasasz]

Aš? Vilniuje... Na, vakar dar rašė 27... Gaila, kad dabar tik 21 ;((( Na, nieko

[keen]

Radau gera straipsni. Visiem GW skeptikams turetu patikti ir siaip visi turetu perskaityt.
http://www.spiegel.de/international/...481684,00.html