Parašė sankauskas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms
Collapse
X
-
Parašė liux Rodyti pranešimą
būtent. Šimtą metų turbūt tokios nebuvo ir nebus, kai nuo balandžio vidurio non stop lietaus Lietuvoje kaitinamės.
- 3 patinka
Comment
-
Lietuva turi nuostabų dalyką - metų laikų kaitą.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąSuomiams +30 jau yra didesnis įvykis.
Extreme highs:- May: +31.0 °C (87.8 °F) (May 30/31, 1995, Lapinjärvi, Southern Finland)
- June: +33.8 °C (92.8 °F) (June 24, 1934, Ähtäri, Central Finland)
- July: +37.2 °C (99.0 °F) (July 29, 2010, Joensuu Airport, Liperi, Eastern Finland)[6]
- August: +33.8 °C (92.8 °F) (August 7, 2010, Heinola, Southern Finland, and Puumala, Eastern Finland)
Comment
-
Kad nedidesnis.
Record-breaking heat hits Norway, Finland and Sweden
Even as far north as the Arctic Circle, the mercury has come close to 32 degrees Celsius.Normally, temperatures in Scandinavia during July warm to the comfortable early 20s. This week, they have soared into the early 30s.
Aukščiausia temperatūra – +37,5 °C, Zarasai, 1994 m. liepos 30 d.Paskutinis taisė senasnamas; 2018.08.02, 09:44.
Comment
-
Neapsakomą šilumos teikiamą komfortą jaučia ir Lietuvos gyvūnija:
Ilgai trunkanti kaitra veikia gyvūniją: Minijoje ir kitose upėse gaišta žuvys
Karščiai veikia ir gyvūniją. Dėl ilgą laikotarpį vyraujančių saulėtų dienų ėmė kristi žuvys Minijoje ir kitose upėse. „Mailiaus ir kitų žuvų daugybė“, – tokią informaciją socialiniuose tinkluose paskelbė Pajūrio regioninis parkas.
„Ne ekstremali temperatūra daro šią vasarą išskirtine, o labai daug saulėtų dienų be lietaus. Minijos aukštupys todėl sušilo neįprastai, o kylant vandens temperatūrai deguonies tirpumas vandenyje mažėja.
Šaltvandenės rūšys prisitaikiusios gyventi turtingame deguonimi vandenyje. Vandeniui tekant per slenksčius vanduo turėtų prisisotinti deguonimi, tačiau jam sušilus tiesiog mažėja deguonies tirpumas. Nuo vidurupio, kur atsiranda gilumėlių, situacija gerėja. Bet aukštupyje, ir net vidurupyje iki Gargždų, dugnas nuklotas nėgių lervomis, šlyžiais, kūjagalviais, gausu ešerių, rasta stambesnių lydekų.
Taršos atvejis atkrenta, kadangi daug gana jautraus taršai mailiaus, stebėta nemažai besimaitinančių šilumai atsparesnių žuvų rūšių, šapalų, meknių, salačių, karšių, žiobrių, Srovėje gan daug srovinių ir paprastųjų aukšlių, strepečių, rainių, kartuolių. Ties Raguviškiais deguonies buvo gerokai mažai, leidžiantis žemyn situacija gerėja“, – skelbiama Pajūrio regiono parko socialinių tinklų prieigoje...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Padarykit eksperimentą mintyse. Įsivaizduokir kokią bakteriją, gyvenančią jūros bangos putoje, kurios gyvenimo ciklas yra 0,1 sekundės. Ji mano, kad gyvena absoliučiai stabiliame, nesikeičiančiame pasaulyje. Taip ir su eiliniais žmonėmis, gyvenimo ciklas per trumpas kad suvoktų visu pilnumu jog tai kas vyksta dabar iš tikro yra apokalipsė Žemės planetoje. Mokslininkus tokie laiko durniais ir panikieriais.
Comment
-
Taip ir su eiliniais žmonėmis, gyvenimo ciklas per trumpas kad suvoktų visu pilnumu jog tai kas vyksta dabar iš tikro yra apokalipsė Žemės planetoje.
Comment
-
Na, nelabai. 70 metų yra gana didelis laiko tarpas, t.y. tie, kuriems dabar 70 metų turėtų gana stipriai jausti klimato kaitą. Kiekvienas iš mūsų turbūt esame iš artimų pagyvenusių girdėję apie 2 metrų aukščio sniegynus ir nuo šalčio pokšinčias tvoras. Net jeigu pokyčiai vyksta kasmet, žmogaus atmintis nėra tas aparatas, kuriuo reikėtų remtis. O paprastas žmogus remiasi juo. Tai metai iš metų niekas ten labai neatsimena kokie gi tiksliai orai laipsnine išraiška buvo prieš metus-du.
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGyvenimas trumpas, o ta apokalipsė gali tęstis kelis šimtus metų. Vieni panikuos, o kiti ramiai nugyvens visą gyvenimą net nežinodami, kad gyveno apokalipsės metu . Tik po 100 ar daugiau metų bus aiškiau, kas šiuo metu vyksta ir kaip tai vertinti. Aliarmistai reikalingi, bet jie nebūtinai yra teisūs.
Comment
-
Parašė liux Rodyti pranešimątai ką siūlot? atsisakykit auto, gamybos vardan ateities už 200 metų. Žmogus su savo veikla irgi yra stichija. Bet jo užimama ekvatorija yra tokia maža, palyginus su planeta. Galvojat, jis per 1000 metų planetą sudegins?
Comment
-
Na, nelabai. 70 metų yra gana didelis laiko tarpas, t.y. tie, kuriems dabar 70 metų turėtų gana stipriai jausti klimato kaitą.
Comment
-
Kadaise ir Nilas užšaldavo.
The River Nile was frozen twice
http://factstore.info/the-river-nile-was-frozen-twice/
Twice in its well-known history the Nile River was frozen. Firstly it happened in the 829 and once more in 1010. Winters of these years were perhaps some of the coldest winters in Africa’s contemporary history. Especially if we imagine as the African River is covered by ice over six thousand miles along!Paskutinis taisė Zorro; 2018.08.02, 13:36.
Comment
-
Ši karščio banga buvo dėl žmogaus veiklos, ar ne dėl žmogaus? Ar ji buvo apokaliptinė, ar ne?
July 1757 heatwave
A very significant heat wave occurred in Europe in July 1757. The heat wave may have been the second hottest summer in Europe in the past 500 years, according to reporting after the 2003 European heat wave.[1][2] July 1757 was the hottest month in the history of Paris with an average temperature of 25 °C (77 °F) (compared to 24.8°C during the 2006 European heat wave), and it reached a high of 37.5 °C (99.5 °F) on July 14th.
Comment
-
Niekas neįvertina esminio dalyko. Dabartinė civilizacija yra globali. Civilizacijos dėl klimato kaitos išnykdavo ir atsirasdavo kitos. Štai Sachara prieš 10k metų buvo klestintis kraštas. Dabar gi viskas susieta, faktiškai tėra vienintelė civilizacija ir ko gero negrįžtama riba jau peržengta.
P.S.
Va, jau ir straipsnį atspausdino:
https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=78727711Paskutinis taisė J.U.; 2018.08.02, 16:17.
Comment
Comment