Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Edd]

Tiesą pasakius galėčiau pasiginčyti su FM'u, bet nenoriu pernelyg daug laiko skirti jo pranešimų dešifravimui. Nes kartais gan sunku perskaityti kas ten tuose perliukuose ir atsekti kokia pagrindinė ten mintis. Negi taip sunku bent tarpus sudėti?

[FM'as]

Na šia savaite irgi buvo labai vėjuota prieš kelias dienas tai peršlapau labai.Gaila kad neklius man patinka kartais pamatyt tokius regynius.

[Aukselis]

Girdejau tokia informacija, kad del globalinio atsilimo jau maziau nei po 50metu uzslinks ledynas, ar cia tiesa ar melas nezinau...

[FM'as]

Tiesą pasakius galėčiau pasiginčyti su FM'u, bet nenoriu pernelyg daug laiko skirti jo pranešimų dešifravimui. Nes kartais gan sunku perskaityti kas ten tuose perliukuose ir atsekti kokia pagrindinė ten mintis. Negi taip sunku bent tarpus sudėti?

Na nesakyk šykart stengiuosi bent be klaidų rašyt.gal ir atsiranda viena kita klaidele.o dėl tarpu tai aš labai skubėdanas rašau.

[FM'as]

Girdejau tokia informacija, kad del globalinio atsilimo jau maziau nei po 50metu uzslinks ledynas, ar cia tiesa ar melas nezinau...

Yra gal kažkiek tiesos bet dar pažiurėsim kas bus.Buvo per ltv laida po lt žemės drebėjimo.sake kad ledynmetis po labai daug metu bus tik.

[Karolis]

Girdejau tokia informacija, kad del globalinio atsilimo jau maziau nei po 50metu uzslinks ledynas, ar cia tiesa ar melas nezinau...

Teisingai girdejai. Jei istirptu Arkties vandenyno ledas (kas yra realu) ir jei aptirptų Grenlandija (kas yra siek realu) tada išnyktų Golfo srovė, ir šalti vandenys imtų plūsti iš Šiaurės. ledynai persimestų į Skandinaviją, mūsų šalį ir taip toliau... tai blogesnis variantas. realesnis pateiktas čia:
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=3573806

[FM'as]

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=3573806[/QUOTE]

skaitėt tos temos komentarus? prisižvengiau.

[Karolis]

Europoje šis ruduo – šilčiausias per paskutinius 500 metų
Ar Jūsų darželyje vis dar žydi rožės? Jie taip – tuomet Jūsų tikriausiai nenustebins žinia, jog šis ruduo Europoje yra pats šilčiausias nuo tada, kai Kristupas Kolumbas pirmąkart pasiekė Amerikos krantus. Išankstiniais analizės duomenimis, vidutinė temperatūra Europoje rugsėjį ir spalį buvo 11ºC – tai yra 1,8ºC daugiau nei ilgalaikis šių mėnesių temperatūros vidurkis.

Šių metų lapkričio temperatūra vidurkį viršijo 2,5ºC. Duomenys rodo, kad 2006 metų ruduo yra maždaug vienu laipsniu šiltesnis už „karštuosius“ 1772, 1938 ir 2000 metų rudenis, rašo portalas Nature.com.

Ankstesnių tyrimų duomenys parodė, kad pavasaris pastaruoju metu visame pasaulyje būna ankstyvesnis. Bet rudens klimato kitimas nebuvo taip išsamiai tiriamas.

Labiausiai taip yra dėl to, kad rudens temperatūrų kaita augalus ir gyvūnus veikia mažiau nei pavasario temperatūrų anomalijos, sakė Miuncheno technikos universiteto (Vokietija) fenologė Annette Menzel. Bet ir šilti rudenys turi savų trūkumų.

Kai kurie žydintys medžiai – pavyzdžiui, paprastieji kaštonai – gali pradėti žydėti prieš žiemą, todėl jiems vėliau būna kur kas sunkiau išgyventi. O peteliškės ir kiti gyvūnai su problemomis susiduria tuomet, kai laiku negauna signalo mažinti savo aktyvumą ir ruoštis žiemai.

Įprastinės temperatūrų kaitos sutrikimai gali tapti badavimo priežastimi, tvirtina A.Menzel.

Surinkti duomenis, pagal kuriuos galima būtų sudaryti sezoninės temperatūrų kaitos grafikus, gali būti sudėtinga. Instrumentinių duomenų rinkimas nesiekia ankstesnių nei dvidešimtojo amžiaus pradžios metų.

Klimato istorikė Elena Xoplaki iš Berno universiteto (Šveicarija) šią problemą išsprendė tyrinėdama istorinius informacijos apie Europą šaltinius, kurie siekia 1500 metus – pavyzdžiui, raštus apie orų stebėjimą, kurių autoriai yra vienuoliai, gydytojai ir mokslinčiai.

Mokslininkė savo klimato kaitos rekonstrukciją papildė naujausiais temperatūrų stebėjimo duomenimis, pateiktais NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (JAV). Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad pastarųjų trijų mėnesių orai iš paskutiniųjų penkių šimtmečių atitinkamų mėnesių orų išsiskiria savo šiltumu – net ir atsižvelgiant į galimus tam tikrus istorinių duomenų netikslumus.

„Išskirtinai šilti vieno ar kito regiono rudenys nebūtų tokie iškalbingi. Bet šis signalas yra pastovus virš viso Europos žemyno, nuo Islandijos iki Graikijos“, - sakė Berno universiteto klimatologas Juergas Luterbacheris.

Tai atitinka ir kitimo tendenciją. Rudens temperatūros vidurkis Europoje paskutiniuosius tris dešimtmečius padidėja vidutiniškai 0,45ºC. Nauji duomenys rodo, kad paskutinieji 30 metų yra šilčiausias laikotarpis, apie kurį esama rašytinių duomenų, o paskutinieji 10 metų – šilčiausias žinomas dešimtmetis.

Labiausiai atšilimas pastebimas Britų salyne ir Skandinavijoje.

NASA duomenys rodo, kad kai kuriose Arkties dalyse rudens temperatūrų anomalija yra dar ryškesnė. Tuo tarpu rudens temperatūra virš JAV yra mažesnė už vidutinę, kuri nustatyta pagal duomenis surinktus nuo 1950 metų.

Orų temperatūra iš esmės yra atsitiktinis reiškinys. Dėl to labai ryškios anomalijos, būdingos tik vienam sezonui – pavyzdžiui, karščio banga Europoje 2003 metų vasarą ar šiltas 2006 metų ruduo – negali būti vadinamos vienos priežasties pasekme. Visgi rudens temperatūrų kilimas per pastaruosius kelis dešimtmečius jau yra stiprus rodiklis, kad esama žymios žmonių įtakos temperatūrų didėjimui, teigia J.Luterbacheris.

Taigi, ko tokėtis ateityje? E.Xoplaki ir J.Luterbacheris patikrino turimus duomenis apie tai, kokios buvo žiemos po trisdešimties šilčiausių aprašytų rudenų. Pastebėta, kad gruodžiai ir vasariai paprastai būdavo šiltesni už vidutines 1971-2000 metų Europos atitinkamų mėnesių temperatūras, bet sausiai būdavo šiek tiek vėsesni.

Sezonines orų prognozes teikiantys Britanijos meteorologijos biuras bei Tarptautinis klimato ir bendruomenės tyrimų institutas tvirtina, kad yra didesnė šiltos nei šaltos artėjančios žiemos tikimybė kai kuriose Europos dalyse. Tačiau J.Luterbacheris įspėja, kad sezoninių oro prognozių tikslumas nėra didelis.

Šaltiniai:
http://www.nature.com/news/2006/0612.../061204-2.html
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=11434108

[Eimantas]

Lietuva tada turėtų didelę salą:

Tai ką, reikia iš Lenkijos ir Baltarusijos atsiimti lietuviškas žemes ir bus praktiškai kompensuoti praradimai, ir salą dar turėsime

[Meier]

Galima tik įsivaizduoti, kokia tarša būtų, jei tiek miestų paskęstų. Kaunas būtų ne kurortas, o juoda nuo teršalų pakrantė.

[Aš]

Kad gerai įsižiūrėjus į žemėlapį dar ne aišku, kurioje kranto linijos pusėje mes liktume Dabar daug kas apie tai kalba juokaudami, o jei kalba rimtai, tai kalbos iš esmės ir lieka tik kalbomis, bijau, kad žmonija per vėlai susipras

[antitotalitarizmus]

Olandams pirmiems kapiec

Gali jau dabar pradeti susipirkineti real estate Gudijoje ar Rasijoje

[antitotalitarizmus]

Lietuva tada turėtų didelę salą:

Is kur si mapsa paemei? Gal galima butu viso pasaulio pamatyti?

[antitotalitarizmus]

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=3573806

skaitėt tos temos komentarus? prisižvengiau.[/QUOTE]

"Jungtinių Tautų (JT) Kioto protokolo dėl globalinio atšilimo ribojimo likimas priklauso nuo Rusijos balso. Maskva dar nėra apsisprendusi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad jo šaliai būtų naudingiau, jeigu pasaulyje būtų šilčiau, net jei sustojus Golfo srovei šalčiau pasidarytų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje."

Ruskiai kaip buvo tupi taip ir liko

[antitotalitarizmus]

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=3573806

skaitėt tos temos komentarus? prisižvengiau.[/QUOTE]

"Jungtinių Tautų (JT) Kioto protokolo dėl globalinio atšilimo ribojimo likimas priklauso nuo Rusijos balso. Maskva dar nėra apsisprendusi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad jo šaliai būtų naudingiau, jeigu pasaulyje būtų šilčiau, net jei sustojus Golfo srovei šalčiau pasidarytų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje."

Ruskiai kaip buvo tupi taip ir liko

[sanomiz]

Abejoju, kiek tikslus šis žemėlapis. Negi Gudija aukštumose išsidėsčiusi? Vnaduo kiltų ne vien per kranto linijas, bet ir per upes.

[FM'as]

lietuviai...

[Mantas]

lietuviai...

Apie ką tu čia?

[Karolis]

Is kur si mapsa paemei? Gal galima butu viso pasaulio pamatyti?

http://www.exitmundi.nl/sealevel.htm
O visa svetaine
http://www.exitmundi.nl/exitmundi.htm
Siaip svetaine itin baisi, bet kazkaip joje atskiriami moksliniai faktai nuo hipoteziu, ir blevyzgavimais nepavadinciau joje pateikiamos informacijos.

[Lašas]

Oho. Nors Lietuvos sostinei neklius, bet man atrodo kad per Neries slėnį ir Vilnius turėtų būti biški apsemtas.