Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[deep'as]

Nu nesusilaikysiu. Baikit sneket kad tipo Vilnius 40% sukuria , atsibuskit is sapno, si dalis atrodo tokia ispudinga kadangi imones centrines bustines yra sostinej tik tiek. Be ofisu Vilnius nieko padoraus nesukuria.

Pats taip sugalvojai ar tiksliai žinai? Jei žinai tai prašom kaip nors pagrįsti iš kur žinai, o jei pats sugalvojai tai geriau būtum patylėjęs.

[Aš]

Atvaizdas

Mano supratimu, šis žemėlapis nėra korektiškas. Vilniaus miestas turėtų būti išskirtas.

Manau, jog Varėna turėtų būti priskirta rausvai pažymėtam regionui (nors nebūtinai), o likusi neapspręsta pietinė Lietuvos dalis - "Kauno" regionui. Manau, kad tai būtų logiška prašant paramos "Rail Baltica" ar "LitPolLink" projektams (dabar sudvejojau ar gerai pamenu maršrutus, gal šių teritorijų jie ir nekliudo). Taip pat neatrodo, kad Alytaus miestas turėtų glaudesnį ekonominį (ar kitą) ryšį su rausvuoju regionu, kurio centru greičiausiai taps Panevėžys.

Beje, ar šie regionai turi oficialius pavadinimus? Panevėžio, Kauno, Klaipėdos-Šiaulių? Ar visgi taip vadinant privalu dėti kabutes. Nes pagal etnokultūrinius regionus šių vadinti nebūtų tikslu.

[liutass]

Kokia prasmė tokio dirbtino perskirstymo. Realiai niekas nuo to nepasikeis.

[NIR_Rimc]

Pats taip sugalvojai ar tiksliai žinai? Jei žinai tai prašom kaip nors pagrįsti iš kur žinai, o jei pats sugalvojai tai geriau būtum patylėjęs.

Imokas valstybei moka bustines jei nezinojai. Kaip galvoji Snoras, Siauliu bankas ir dar daugybe firmu kurios pagrinde veikia kitur moka per centra Vilniuj, ir automatiskai vilnieciai galvoja kad jie uzdirba.

[somis]

Prijungus Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Širvintų rajonus, jų ekonominiai rodikliai, kad galbut ir laikinai, bet atsvertų gerus Vilniaus rodiklius - turiu galvoje, kad Vilniuje vidutinis BVP vienam gyventojui jau yra didesnis nei vidutinis ES BVP vienam gyventojui. Šis rodiklis rodos yra pagrindinis faktorius nustatant regionio išsivystymo lygį.

Gerai paaiškinai. Būtent dėl to ir manau, kad Šalčininkų, Švenčionių ir kt rajonų nereikia jungti prie Vilniaus, taip padidinant minėtų rajonų galimybę gauti didesnę paramą.

Tai jau buvo paaiškinta kitoje temoje kažkada. Vilnius nėra išpūstas burbulas, ir surenkamų čia mokesčių suma, o taip pat ir Vilniaus miesto dalis nacionaliniame biudžete (artėja prie 40%), iš esmės eina paraleliai su realiu miesto išsivystymo lygiu.

Taip, tu visiškai teisus, oficialiai Vilnius surenka 40 proc. Taigi jei jis ES būtų nerodomas, tai Lietuvos "vertė" būtų tik apie 60 proc dabartinės jos vertės, o tai reikštų kur kas didesnę ES paramą

[pablonis]

Didenės paramos tai nereikštų. Ne tie laikai, kai Airija vos ne viena viską susiurbt galėdavo, dabar yra daugiau besivystančių valstybių ES, o pinigų proporcingai neatsirado. Parama dabar skirstoma ne vien pagal ekonominius kriterijus. Demografiniai ir juridiniai taip pat lemia daug.

Paklaust noriu:

Kad ir turtingiausias, Vilnius vistik turi didelių bėdų, reikalaujančių žymiai didesnių finansinių išteklių nei bet kurios kitos savivaldybės Lietuvoje probleminiai klausimai. Tu manai, kad tai yra normalu, kai miestas ne tik, kad kiekvienais metais netenka tiek savo mokesčių mokėtojų pinigų valstybės biudžeto naudai, bet ir yra atplėšiamas nuo potencialios ES paramos, kuri priklauso visai Lietuvai, ne vien Pranui iš Šakių, kuriam ridikai nudžiūvo...

Vilnius dabar lieka įspraustas valstybės/vyriausybės malonės gniaužtuose, ir tai yra nesveika. Stagnuos Vilnius, kartuvės ir Lietuvai.

[pablonis]

Pamenu, per praeitus savivaldybių tarybų rinkimus, vienai, nepriklausomų kandidatų koalicijai nebuvo leista net kandidatuot. Nors jų šansai laimėt bent vieną mandatą buvo abejotini, jų idėjos buvo puikios. Tai buvo Vilniaus smulkių/vidutinių verslininkų, intelektualų ir panašių asmenų sąjunga. Kaikurios jų idėjos, kaip antai, kad Vilniaus tarybos nariais gali būt tik žmonės gyvenantys tam tikrą laiką čia, o meru - tik Vilniuj gimęs, augęs ir gyvenęs - buvo gana radikalios ir kartais prieštaraujančios ES teisei, bet pagrindinė idėja, mano jau kelis kart minėta decentralizacija - savivaldybių teisių išplėtimas, yra sveikintina. Mano balsą jie tikrai turi.

[pablonis]

Kaip jau ką tik sakiau, su etnokultūra tai neturi daug bendro. Tik tiek, kiek natūraliai etnokultūra ir ekonominis sąryšis tarp tam tikrų teritorijų išsiplėtojo (ar dar bus plėtojamas) dėl geografijos.

Ir gerai, kad ne etnokultūriniu pagrindu jie formuojami. Mažiausia ko Lietuvai dabar reik, tai skatint separatizmo užuomazgas.

[deep'as]

Imokas valstybei moka bustines jei nezinojai. Kaip galvoji Snoras, Siauliu bankas ir dar daugybe firmu kurios pagrinde veikia kitur moka per centra Vilniuj, ir automatiskai vilnieciai galvoja kad jie uzdirba.

Žmogau tu žmogau, kur tu visą šitą perskaitei? delfi komentaruose? Iš pradžių išsiaiškink kas yra BVP po to kaip jis skaičiuojamas, čia viena.
Antra, įmokų valstybei niekas nemoka. Moka mokesčius ir tie mokesčiai skirtingi.

[somis]

pablonis:
kurios Vilniaus problemos yra didesnės negu Šalčininkų, Kauno ar Panevėžio?
Ir kada, klestėjus Lietuvai, neklestėjo Vilnius?

[Aš]

Siaip, pasistenge, galetu ir visus keturis normalius regionus suformuot, gyventoju kolkas tam uztenka.

Pabandžiau pamodeliuoti situaciją Vilniui paliekant galimybę gauti ES paramą. Rezultatas - neigiamas.

Tam būtina, kad regionas turėtų ne mažesnę kaip 800 000 gyventojų populiaciją. Vienas Vilnius to neturi. Todėl norint palikti galimybę jam gauti ES paramą būtina prie Vilniaus miesto prijungti dar keletą gretimų savivaldybių sukuriant ketvirtą regioną.

Mano siūlymas būtų prie Vilniaus miesto savivaldybės į regioną dar prijungti Vilniaus rajono savivaldybę, Elektrėnų savivaldybę, Šalčininkų rajono savivaldybę, Trakų rajono savivaldybę, Švenčionių rajono savivaldybę ir Širvintų rajono savivaldybę. Tuomet suminė regiono populiacija atitinkamai pagal savivaldybes būtų tokia:
555 613 + 94 183 + 28 093 + 37 841 + 36 432 + 31 130 + 19 369 = 802 661. Matome, jog kriterijus viršytas vos keliais tūkstančiais, kas nėra daug tokiu mastu. Žinome, jog pačiame Vilniuje gyventojų skaičius didėja. Tačiau reikėtų panagrinėti ar Vilniaus gyventojų skaičius nedidėja aplinkinių rajonų sąskaita, t.y. bendrą populiacijos tendenciją šiame regione. Jei ji neigiama arba nestabili, galbūt derėtų prijungti dar vieną savivaldybę pakankamam gyventojų skaičiui užtikrinti. Ilgalaikė Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencija yra neigiama, todėl nelogiška kurti regioną ES paramai, jei po keleto metų jis nebeatitiks kriterijaus ir tada jau ne vien Vilnius, bet visas regionas liks be ES paramos (nebent regionai būtų perskirstyti iš naujo be jos paliekant tik Vilnių).

Tačiau problema tame, kad darant šiuos pakeitimus ankstesnio modelio likęs "Panevėžio" regionas nebesudaro 800 000 gyventojų populiacijos. Dar įdomiau, jog net dabartinis (raudonai pažymėtas; išskyrus Vilniaus miestą) regionas taip pat šio skaičiaus nesieka (arba mano duomenys netikslūs):

Atvaizdas

Galbūt tai ir yra priežastis, dėl kurios dvejojama, Alytaus rajono savivaldybę jungti prie "Kauno" ar "Panevėžio" regiono (geografiškai antrasis variantas keistokai atrodo).

Todėl darau išvadą, kad dėl gyventojų tankumo Lietuvoje pasiskirstymo teoriškai gyventojų ir pakankant ketvirto ES paramą galinčio gauti regiono įtraukiant ir Vilnių sudaryti neišeitų.

Viena išeitis būtų skirstyti savivaldybes be jokios geografinės logikos taip, kad kiekviena iš jų minimaliai viršytų savus 800 000 gyventojų. Tokiu atveju, spėju, "Kauno" ir "Panevėžio" regionus reikėtų patraukti šiek tiek į vakarus. Bet, kaip sakiau, nebeliktų vystymosi logikos. Todėl abejoju ar derėtų taip elgtis.

Antra išeitis, tiesiog įtraukti Vilnių į dabartinį "Panevėžio" regioną nekuriant ketvirto.

[Eimantas]

Etninė savimonė administracinių sienų nepaiso

[doncius]

Šiaulių apskritis šimtmečio nebesulauks

Šiaulių apskritis vakar atšventė įkūrimo 90-metį, o šimtmečio greičiausiai nebesulauks. Apskritis užsibrėžta sudėlioti į regionus. Kur „keliaus“ Šiaulių apskritis? Regionų idėjos šalininkai sako, kad naujojo darinio administracija gali būti net ne Šiauliuose ar Panevėžyje, o pavyzdžiui, Radviliškyje ar Pakruojyje. Ar tos vis besikeičiančios idėjos nėra tarsi Gedimino sapnas? Ne, kai ateina Europos Sąjungos pinigai, sapnuoti negalima.

Reforma — dėl Europos pinigų

Tėvynės sąjungos— Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Seimo narys Jurgis Razma — vienas iš tų, kuriems gali būti pavesta derėtis su politiniais partneriais dėl apskričių reforomos. Jis tikina, jog šį kartą reformai įgyvendinti užteks politinės valios:

— Valdančiosios koalicijos valia aiški — imtis apskričių reformos. Būtų įkurti keli regionai, kurie turės nedidelę administraciją ir labai siauras funkcijas. Jos iš esmės apims tik rūpinimąsi regioninės plėtros reikalais.

Kiek tų regionų bus — atviras klausimas. Diskutuojama: ir keturi, ir penki, ir trys. Siekiams įvertinti, kaip natūraliai ekonomiškai regionai yra susiformavę. Kitas kriterijus — suformuoti juos taip, kad galėtų pretenduoti į specialius europinius pinigus.

Kad regionas atitiktų europinius standartus, turi būti ne mažiau kaip 800 tūkstančių gyventojų. Tada tektų rinktis sudėtingiausią variantą — tris regionus. Bet kai kuriose šalyse jie yra ir mažesni. Pavyzdžiui, Danijoje — tik apie 500 tūkstančių gyventojų. Vadinasi, jie įrodė Europos Sąjungai, kad gali būti ir taip.



Sostinė — Pakruojis, Radviliškis, Šeduva?

— Kur „keliautų“ Šiaulių apskritis?

— Jeigu būtų trys regionai, tada Šiauliai ir Klaipėda pakliūtų į vieną. Jeigu penki, yra galimybė iš Šiaulių ir Panevėžio apskričių atskirus regionus formuoti. Bet šis variantas gali būti atmestas dėl gyventojų skaičiaus kriterijaus. Jeigu keturi — tada Šiauliai ir Panevėžys būtų jungiami į Šiaurės Lietuvos regioną, formuojamas dipolis.

Tik nereikėtų pasiduoti mintims, kad štai dešinieji labiau Panevėžį myli, ten labiau laimi, tai padarys Panevėžį centru. Nereikėtų tapatinti ekonominių centrų su formaliu dalyku — regiono administraciniu centru. Ekonominių centrų regione gali būti ir du, ir trys, o nedidelė regiono administracija gali būti ir Pakruojyje ar Radviliškyje, net mažiausiame regiono miestelyje. Taip galima būtų išspręsti didžiųjų regiono centrų konkurencijos klausimą.

Kiek galėsiu, sieksiu, kad liktų keturi regionai, o jų administracijos įsikurtų mažesnio rajono centre — kur nors per vidurį. Kad nebūtų politinių spekuliacijų ir prasmingai toliau būtų vystomi abu regiono ekonominiai centrai.

Pagal koalicijos susitarimus regiono valdžia — regiono Taryba bus renkama, kad būtume arčiau europinių standartų.

— Anksčiau vis buvo bandoma dalinti Šiaulių apskritį perpus — vieni rajonai Žemaitijai, kiti — Aukštaitijai. Ar Šiaulių regionui dabar tai gresia?

— Mes nesvarstome etninio modelio. Tik ekonominiai ryšiai svarbūs.

Viršininkai — likvidatoriai— Kada realiai reforma bus pradėta?

— Tikimės, jog iki 2011 metų daugiau mažiau pavyks atiduoti apskričių funkcijas savivaldybėms. Tada būtų galima kartu su Savivaldybių rinkimais surengti ir regionų valdžios rinkimus. Apskričių su tokiomis funkcijomis, kokias dabar jos turi, turi nelikti.

— O gal nei apskričių, nei regionų nereikia?

— Gal galima apsieiti ir be regionų, su tuo sutinku. Bet kol kas įsivaizduojama, kad Lietuva ekonomiškai geriau plėtotis galėtų kaip kelių regionų visuma. Regionų vadovai tiesiogiai galės kontaktuoti su ES institucijomis. Gal rasime tokių energingų vadovų, kurie papildomai čiups pinigų regiono potencialui plėtoti.

— Bet jau dabar regionų plėtros Tarybos skirsto Europos pinigus.

— Tai kas kita. Tai visai Lietuvai skirti pinigai, kurie skirstomi regioniniu principu. Tai nėra tie pinigai, kurie per Europos Komisiją eina tiesiogiai regionų sanglaudai.

— Kada paaiškės galutinė apskričių dėlionė?

— Drįsčiau spėti, jog regionų formavimo principai bus vieni iš pirmųjų Vyriausybės projektų, o skiriami apskričių viršininkai jau suvoktų savo laikiną būvį.

— Gal reforma baigsis, kai tik viršininkų postai bus išsidalyti?

— Todėl politiniai sprendimai turi būti priimti iki to, kol viršininkai bus paskirti — kad iš karto ruoštųsi perduoti funkcijas. Jiems, aišku, bus suteiktos garantijos pirminiame etape pereiti į regionų administracijas. Mažesnės apskrities viršininkas ten gali pavaduotoju tapti. Socialiniai dalykai turi būti išspręsti, kad viršininkai gerai nusiteikę vykdytų apskričių reformą.

— Ar nebus atsiklausta savivaldybių, visuomenės nuomonės tyrimų?

— Dar bus laiko iki 2011 metų tikslinti regionų ribas, jeigu atsiras kokių rimtų argumentų.

Citata

Kiek galėsiu, sieksiu, kad liktų keturi regionai, o jų administracijos įsikurtų mažesnio rajono centre — kur nors per vidurį.„


INFO skrastas.lt

[Andrr]

Žmogau tu žmogau, kur tu visą šitą perskaitei? delfi komentaruose? Iš pradžių išsiaiškink kas yra BVP po to kaip jis skaičiuojamas, čia viena.
Antra, įmokų valstybei niekas nemoka. Moka mokesčius ir tie mokesčiai skirtingi.

Teisingai NIR_Rimc sako. Ko cia putojes, vietoj to , kad pats pasidometum kaip skaiciuojamas. Vien tik rodiklis BVP Vilniaus m./BVP Lietuva, nelabai ka pasako, jei nera elementarios analizes, t.y. kas sudaro Vilniaus BVP, ogi i ji ieina visu imoniu sukurtas vidaus produktas, kuriu centrines bustines yra Vilniuje, taciau kaip zinia dauguma tu imoniu padaliniai ir skyriai yra visoje Lietuvoje, todel ta BVP priskiriama Vilniui is tikro sukuria visos Lietuvos gyventojai ir tik techniskai jis priskiriamas Vilniuj, del to dauguma zmoniu daro klaidingas isvadas.

Vadinasi Vilniuj realus sukurimas BVP yra zymiai mazesnis nei patiekiama. Norint tiksliu skaiciu reikia gilios analizes ir duomenu.

Nebukit tokie izeidus kai kalbama apie sostine, isgyvendinkit tuos kompleksus.

[Andrr]

Didenės paramos tai nereikštų. Ne tie laikai, kai Airija vos ne viena viską susiurbt galėdavo, dabar yra daugiau besivystančių valstybių ES, o pinigų proporcingai neatsirado. Parama dabar skirstoma ne vien pagal ekonominius kriterijus. Demografiniai ir juridiniai taip pat lemia daug.

Paklaust noriu:

Kad ir turtingiausias, Vilnius vistik turi didelių bėdų, reikalaujančių žymiai didesnių finansinių išteklių nei bet kurios kitos savivaldybės Lietuvoje probleminiai klausimai. Tu manai, kad tai yra normalu, kai miestas ne tik, kad kiekvienais metais netenka tiek savo mokesčių mokėtojų pinigų valstybės biudžeto naudai, bet ir yra atplėšiamas nuo potencialios ES paramos, kuri priklauso visai Lietuvai, ne vien Pranui iš Šakių, kuriam ridikai nudžiūvo...

Vilnius dabar lieka įspraustas valstybės/vyriausybės malonės gniaužtuose, ir tai yra nesveika. Stagnuos Vilnius, kartuvės ir Lietuvai.

Didziai drsyciau suabejoti tavo teiginiais apie tai, Vilnius vistik turi didelių bėdų kad reikalaujančių žymiai didesnių finansinių išteklių nei bet kurios kitos savivaldybės bei Stagnuos Vilnius, kartuvės ir Lietuvai. Cia grynas smegenu plovimas, kad be Vilniaus Lietuva prazus.

Reikia skatinti tolygu valstybes vystymasi, o ne tik vieno miesto augima. Tolygi miestu pletra duoda galimybes visiems valstybes pilieciams dziaugtis darnia gyvenimo kokybes augimo tendecija.

[Edd]

Teisingai NIR_Rimc sako. Ko cia putojes, vietoj to , kad pats pasidometum kaip skaiciuojamas. Vien tik rodiklis BVP Vilniaus m./BVP Lietuva, nelabai ka pasako, jei nera elementarios analizes, t.y. kas sudaro Vilniaus BVP, ogi i ji ieina visu imoniu sukurtas vidaus produktas, kuriu centrines bustines yra Vilniuje, taciau kaip zinia dauguma tu imoniu padaliniai ir skyriai yra visoje Lietuvoje, todel ta BVP priskiriama Vilniui is tikro sukuria visos Lietuvos gyventojai ir tik techniskai jis priskiriamas Vilniuj, del to dauguma zmoniu daro klaidingas isvadas.

Vadinasi Vilniuj realus sukurimas BVP yra zymiai mazesnis nei patiekiama. Norint tiksliu skaiciu reikia gilios analizes ir duomenu.

Nebukit tokie izeidus kai kalbama apie sostine, isgyvendinkit tuos kompleksus.

Man atrodo, kad tamstai pirmiausia reikėtų pasidomėti kaip skaičiuojamas BVP.
Ir beje, niekur nemačiau Vilniaus BVP. Dažniausiai pateikiamas Vilniaus apskrities BVP, kuris sudaro apie 40% visos šalies BVP.

[Andrr]

Man atrodo, kad tamstai pirmiausia reikėtų pasidomėti kaip skaičiuojamas BVP.
Ir beje, niekur nemačiau Vilniaus BVP. Dažniausiai pateikiamas Vilniaus apskrities BVP, kuris sudaro apie 40% visos šalies BVP.

Kas cia per nepilnavertiskumo kompleksas Vilnius nera pasaulio bamba, o tik Europos uzkampis, esantis kazkur prie Minsko. Beje, as is Vilniaus tau rasau...

[Andrr]

Ką NIR_Rimc teisingai sako? Kad būstinės moka įmokas valstybei ir dėl to Vilniaus BVP sudaro 40 proc. šalies BVP? Tai nuo kada šalies BVP yra kažkokių įmokų suma?

Imoniu sukurta pridetine verte priskiriama centriniu bustiniu savivaldybems. Apie tai ir yra diskusija, o ne apie mokescius. Beje, mokesciai taip pat yra mokami pagal centrines bustines, pvz. Radviliskyje dirbanti pardaveja maximoje, sumoka GPM Vilniui, nors is tikro jos darbo vieta Radviliskyje.

[/QUOTE] Tu pats asmeniškai analizavai Vilniaus apskrities BVP? Jeigu taip, tai pasidalink konkretesne informacija, manau daug kam būtų įdomu. Jei ne pats analizavai tai esi perskaitęs statistikos departamento BVP pagal apskritis skaičiavimo metodiką ir galėtum mum pacituoti. Na betkokiu atveju jeigu kažką teigi tai gali savo teiginį įrodyti arba kaip nors kitaip pagrįsti, nurodyti šaltinį ir t.t. ar ne? Geriau tą padaryti tame pačiame pranešime iškart po teiginio antraip galima pamanyti, kad tai eilinis forumo naujokas iki šiol rašinėjęs tik komentarus delfyje ir ten įgytus įpročius atsinešė į miestai.net forumą.[/QUOTE]

As tau minejau, kad konkreciu duomenu neturiu, taciau vertinant ekpertiniu metodu ir zinant kaip priskiriamas BVP savivaldybems, logiskai gaunasi mano ir kitu minetos isvados.

Del naujoko, pasiziurek prisiregistravimo data ir bus viskas aisku

[liutass]

Beje, mokesciai taip pat yra mokami pagal centrines bustines, pvz. Radviliskyje dirbanti pardaveja maximoje, sumoka GPM Vilniui, nors is tikro jos darbo vieta Radviliskyje.

Ne, dėl GMP, tai juos moka darbuotojas pagal savo deklaruotą gyvenamą vietą. Šis mokestis turi didžiausią įtaką ir miesto surenkamam biudžetui. O dėl BVP skaičiavimo metodikos, tai galėtų specialistai pakomentuoti, nes nežinau tiksliai.

[deep'as]

Imoniu sukurta pridetine verte priskiriama centriniu bustiniu savivaldybems. Apie tai ir yra diskusija, o ne apie mokescius. Beje, mokesciai taip pat yra mokami pagal centrines bustines, pvz. Radviliskyje dirbanti pardaveja maximoje, sumoka GPM Vilniui, nors is tikro jos darbo vieta Radviliskyje.

GPM patenka į tą savivaldybę, kurioje yra deklaruota dirbančiojo gyvenamoji vieta ir centrinės būstinės registracijos vieta neturi tam jokios įtakos kaip ir BVP skaičiavimui apie kurį tu kalbi grįsdamas asmeniniais spėjimais.