Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[gerietis]

Marijampolės naujai sukurta? O tai kokiai savivalybei priklausė Marijampoė prieš 1999 m?

Kapsuko.

[Austras]

... atiteko Kalvarijų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėms.

Eilinis atvejis, kuomet vilniečiai dėl Vilniuje esančios Kalvarijų g. pavadinimo painioja Kalvariją su Kalvarijomis.
Kalvarijų savivaldybės Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo.

[digital]

Tai daug kas painioja ir Vilniuje - Kalvarijų gatvę pavadina Kalvarijos. Nieko čia nepadarysi, bus painiojama ir ateity.

[Tomizmas]

Tai daug kas ir Šeimyniškių gatvę sugeba pavadinti "šeimynykščių", vamzdį ir vabzdį rašo vienodai - "vambzdis", Ibuprofenas supermamų diskusijose kažkodėl masiškai vadinamas "ibufenu", o skirtingų Circle K tarimo variantų turbūt daugiau nei žvaigždžių danguje. Australijos ir Austrijos neskyrimas iš viso klasika.

Žmones tik labai sąlyginai galima pavadinti protinga rūšimi.

[Stadionas]

Eilinis atvejis, kuomet vilniečiai dėl Vilniuje esančios Kalvarijų g. pavadinimo painioja Kalvariją su Kalvarijomis.
Kalvarijų savivaldybės Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo.

o nėr Vilniuje Kalvarijos g. ?

[Tomizmas]

o nėr Vilniuje Kalvarijos g. ?

Man Google Mapsas (dabar esu Vilniuje) artimiausią Kalvarijos g. rodo Kaune. Sekančią Marijampolėje.

[digital]

o nėr Vilniuje Kalvarijos g. ?

Ne.

[PoDV]

Mačiau fb naudojant terminą "valsčius", pvz. Šalčininkų valsčius, Radviliškio valsčius, t. y. pervadint "rajono savivaldybė" į "valsčius". Būtų grąžinama tarpukarinė administracinių vienetų klasifikacija: apskritis, valsčius, seniūnija. Dabar turime apskritis, rajonas, seniūnija, (seniūnaitija).

Galima problema su žodžiumi valsčius, nors aš asmeniškai jo vartojimui neprieštaraučiau, gali būti susijęs su pačio žodžio reputacija, kad žodis vos išskirtinai surištas su cariniu ar sovietiniu Lietuvos kaimu ir jo problemomis. Netenka girdėti niekur vartojant žodžio valsčius apart kalbant apie tarpukario laikus.

Alternatyvus variantas būtų rajono savivaldybes pervadinti į kraštus. Tas būtų artimiausias pavadinimas tam ką vartoja žmonės žodžiui "rajonas". Geresnės alternatyvos, kuri galėtų organiškai išplisti vartosenoje nesugalvoju. Realiai niekas ir nevartoja žodžio valsčius, o kraštas gali išgirsti, pvz. Rokiškio krašto muziejus. Jeigu į oficialią vartoseną paplistų "kraštas", manau išplistų ir visuomenėje. Turėtų neblogų šansų nukonkuruoti žodį "rajonas".

Žiedinės savivaldybės galėtų vadintis analogiškai kaip vadinamos kai kurios seniūnijos aplink svarbesnius miestelius ar miestus, t. y. "apylinkių kraštas", bet kai kurioms galima priskirti visai padorias alternatyvas. Vilniaus apylinkių kraštas ir Panevėžio apylinkių kraštas neturėtų geros alternatyvos (Pavilnys yra daugmaž kas yra Pavilnio regioninis parkas), Panevėžio apylinkių kraštas taip pat alternatyvų neturėtų. Kiti kraštai gali turėti neblogas alternatyvas: Kauno rajonas galėtų vadintis Pakaunės kraštas. Klaipėdos rajonas persivadinti į Gargždų kraštą (planuojama Gargždų savivaldybė), Šiaulių rajonas į Kuršėnų kraštą (admin. centras Kuršėnuose, nemažas tipinio rajono centro dydžio miestas kaip ir Garžgdai).

Beje kas liečia miesto savivaldybes. Atrodo, galėtų būti toks pavadinimas, bet savivaldybė taip pat yra administracijos pastatas. Siūlyčiau tiesiog naudot žodį didmiestis. Vilniaus didmiestis, Kauno didmiestis, ..., Panevėžio didmiestis. Didmiestis galėtų Lietuvoje vadintis atskirą antro lygmens administracinį vienetą turintis miestas. Pilnai pakaktų penkių didmiesčių, nesvarbu koks būtų gyventojų skaičius (neskaitant kokių ultradramatiškų Antrojo pasaulinio karo stiliaus depopuliacijų bet Lietuvos klausimas tada visai kitas būtų). Alytaus miesto savivaldybę sujungti su rajono, kaip berods ir planuojama (siūloma) daryt.

[PoDV]

Man Google Mapsas (dabar esu Vilniuje) artimiausią Kalvarijos g. rodo Kaune. Sekančią Marijampolėje.

Pervadinčiau į Suv. Kalvarijos gatvę (Suvalkų Kalvarija), problemos dingtų.

[Tomas]

Mačiau fb naudojant terminą "valsčius", pvz. Šalčininkų valsčius, Radviliškio valsčius, t. y. pervadint "rajono savivaldybė" į "valsčius". Būtų grąžinama tarpukarinė administracinių vienetų klasifikacija: apskritis, valsčius, seniūnija. Dabar turime apskritis, rajonas, seniūnija, (seniūnaitija).

Esmė tame, kad Lietuva neturėjo savų terminų teritoriniams administraciniams vienetams. Tarpukario Lietuva pasiliko carinius terminus - valsčius (volost), apskritis (okrug). Sovietai įvedė rajonus.
Dabartinėje Lietuvoje kratinys. Pagaliau sukurtas tautinis terminas - savivaldybė, bet paliktas ir sovietinio rajono rudimentas - "rajono savivaldybė". Taip pat formaliai tebeegzistuoja ir okrugai, nors tokios institucijos jau senai nebėra

[PoDV]

Esmė tame, kad Lietuva neturėjo savų terminų teritoriniams administraciniams vienetams. Tarpukario Lietuva pasiliko carinius terminus - valsčius (volost), apskritis (okrug). Sovietai įvedė rajonus.
Dabartinėje Lietuvoje kratinys. Pagaliau sukurtas tautinis terminas - savivaldybė, bet paliktas ir sovietinio rajono rudimentas - "rajono savivaldybė". Taip pat formaliai tebeegzistuoja ir okrugai, nors tokios institucijos jau senai nebėra

Bent jau jie turi lietuvišką vertimą ir skambesį. Nežinau kas lietuviško yra žodyje "rajonas" be galūnės -as. Kažkoks grynai sovietinis pavadinimas. Realiai jeigu vietoje apskričių vartotume "gubernija".

Klausimas ar apskričių reikia. Šių dienų vartosenoje irgi gana griozdiškas pavadinimas ir nelabai kur girdžiu vartojant, apie tokias susimąstai nebent kai važiuoji kažkur po Lietuvą, bet kokia vertybė iš savęs kur prasideda ir baigiasi Telšių ar Kauno apskritys?

Turbūt vietoje apskričių įvesčiau Land'us, t. y. žemė, bet jie irgi neturėtų administracinės funkcijos, būtų statistiniai-pusiau istoriniai regionai. Būtų irgi 9 ar 10 tokių žemių, bet ribas nubraižyčiau daugmaž pagal dabar pripažįstamas etnografinių regionų ribas, suteikti etnografinių regionų pavadinimus, bet papildomai turbūt praverstų ir kokia nors Vidurio Lietuvos ar Pajūrio žemė. Visa kita galėtų būti kokia nors Rytų Aukštaitijos žemė, Šiaurės Žemaitijos žemė ir taip toliau. Tas pats kas apskritys, bet daug vertingesnis ribų subraižymas.

[Tomizmas]

Pertvarkyti Lietuvos teritorinį suskirstymą pagal etnografinių regionų ribas būtų labai gera idėja. Marijampolės ir Kauno apskritys beveik atitinka Suvalkiją ir Dzūkiją, reikėtų tik pridėti kai kurias vietoves Kauno, Prienų ir Trakų savivaldybėse. Toks didelis regionas kaip Aukštaitija turėtų būti padalintas į rytų - vakarų ar panašiai. Švenčionių, Ignalinos, Visagino ir dalinai Zarasų savivaldybes galima jungti į Nalšią.

Valsčiai tai kažin ar gera idėja, labai jau skamba archajiškai. Savivaldybės normaliausias terminas. Rajonus seniai reikėjo išgrūsti lauk iš vartojimo.

[PoDV]

Turėjau šiuo metu laisvo laiko pabandyt pabraižyti naujas apskritis/oficialius etnografinius regionus. Nesigavo kažkoks neginčijamas geriausias variantas. Pietvakarių Lietuva mažiausiai galvos skausmo sukelia, o grubiai Latvijos pasienis daugiausiai.

Nėra sunku daugmaž pakogeravus Telšių, Tauragės ir Klaipėdos apskričių ribas nubraižyt naująsias atitinkamai Šiaurės Žemaitijos, Pietų Žemaitijos ir Pajūrio žemių ribas. Nebus visiškai tikslios ribos, bet didesniai daliai gal ir nerūpėtų tie užvadinimai.
Taip pat lengva yra su Alytaus ir Marijampolės apskritimis. Tiesiog atitinkamai pavadint Dzūkija ir Suvalkija (Sūduva sunkiau pritampa vartosenoj, tai lieku prie Suvalkijos pavadinimo).

Tik dėl rytinės Dzūkijos pakraščio dalies jau kyla nesklandumų, pvz. Trakai ir Šalčininkai. Tai etniškai mišrūs regionai, o Šalčininkai realistiškai nelabai jau Dzūkija. Trakai dar dar. Ten priskirčiau prie atskiros dirbtinai suformuotos Vilniaus (Rytų Lietuvos) žemės.

Raseinius dar priskirčiau Žemaitijai, bet Kėdainiai, Kaunas, Prienai, Kaišiadorys, galbūt Elektrėnai manau formuotų atskirą Vidurio Lietuvos regioną.

Didžiausias galvos skausmas kaip teisingai padalinti Aukštaitiją kai turim reikalą su Šiauliais. Vakarų Aukštaitija - grubiai aplink Panevėžį. Rytų Aukštaitija - grubiai aplink Uteną. Ką daryt su Šiauliais? Atskira Šiaulių žemė? Šiaurės Lietuvos žemė su Šiauliais, Pasvaliu ir Biržais? Galvočiau visiškai perbraižyti Šiaulių apskritį suformuojant atskirą Šiaurės Lietuvos žemę, kuri apimtų mišrų žiemgališką-aukštaitišką-žemaitišką regioną, kur rajonų ribos nepadeda nubraižyt ribas šiame išplaukusiame regione.

Sumoje 10 apskričių pavirstų į 10 žemių kurių dauguma būtų su beveik visiškai perbraižytom ribom.
Jos neturėtų kažkokios administracinės reikšmės, tarnautų kaip istoriniai-statistiniai regionai ne visiškai sutampantys su 5 etnografinių regionų ribomis.

[MartynasT]

Tai daug kas ir Šeimyniškių gatvę sugeba pavadinti "šeimynykščių", vamzdį ir vabzdį rašo vienodai - "vambzdis", Ibuprofenas supermamų diskusijose kažkodėl masiškai vadinamas "ibufenu", o skirtingų Circle K tarimo variantų turbūt daugiau nei žvaigždžių danguje. Australijos ir Austrijos neskyrimas iš viso klasika.

Žmones tik labai sąlyginai galima pavadinti protinga rūšimi.

Škoda Super B!

[Tomas]

Bent jau jie turi lietuvišką vertimą ir skambesį. Nežinau kas lietuviško yra žodyje "rajonas" be galūnės -as. Kažkoks grynai sovietinis pavadinimas. Realiai jeigu vietoje apskričių vartotume "gubernija".
Klausimas ar apskričių reikia. Šių dienų vartosenoje irgi gana griozdiškas pavadinimas ir nelabai kur girdžiu vartojant, apie tokias susimąstai nebent kai važiuoji kažkur po Lietuvą, bet kokia vertybė iš savęs kur prasideda ir baigiasi Telšių ar Kauno apskritys?
Turbūt vietoje apskričių įvesčiau Land'us, t. y. žemė, bet jie irgi neturėtų administracinės funkcijos, būtų statistiniai-pusiau istoriniai regionai. Būtų irgi 9 ar 10 tokių žemių, bet ribas nubraižyčiau daugmaž pagal dabar pripažįstamas etnografinių regionų ribas, suteikti etnografinių regionų pavadinimus, bet papildomai turbūt praverstų ir kokia nors Vidurio Lietuvos ar Pajūrio žemė. Visa kita galėtų būti kokia nors Rytų Aukštaitijos žemė, Šiaurės Žemaitijos žemė ir taip toliau. Tas pats kas apskritys, bet daug vertingesnis ribų subraižymas.

Rajonas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio rayon reiškiančio ne ką kitą kaip apskritimo spindulį, t.y. tas pats okrug'as tik šustriau skambantis.

[Visdarlietus]

Žodžiai rajono savivaldybė liko banaliai dėl finansinių priežasčių. Tiesiog bet koks pakeitimas priveda prie šūsnies dokumentų keitimo. Kaip valstybinių institucijų, taip ir privatiems asmenims.

[PoDV]

Rajonas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio rayon reiškiančio ne ką kitą kaip apskritimo spindulį, t.y. tas pats okrug'as tik šustriau skambantis.

Praktiškai išimtinai sovietinis pavadinimas, posovietinis markeris toks. Nelabai atitinka Gabriuko #neversoviet naratyvą
Beveik visur kitur pasaulyje šį žodį nukonkuravo žodis "regionas". Lietuvoje irgi būčiau linkęs vengti tokio aiškiai užsienietiško pavadinimo, geriau kažkas primenančio lietuvių kalbos žodžius.
Okrugo ačiū Dievui ir nenaudojame, o apskritis kad ir tiesiogiai išverstas, vis tiek lietuviškai skamba, problemos didelės nematau. Baltų ir slavų žodynai ir šiaip smarkiai surišti, vartyk tai kaip nori.

Įdomu kokius grynai lietuviškus žodžius galime sėkmingai pritaikyti kaip admin. vieneto pavadinimo vardą? Nekalbu apie seniūnijas kur kai kurių girdėjau nuomonės nepatinka žodis nes primena kažkokius senjorus, senukus ir angl. verčiasi į eldership.

[Visdarlietus]

Grynai lietuviškas turbūt būtų žodis tėvonijos

[Savitarnos kasa]

Nepamirkšit kad vis dar turime ir mikrorajonus