Parašė VNS
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas
Collapse
X
-
Kaunui siekiant padidinti teritoriją, Seime – siūlymas dėl gyventojų apklausos
Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, Seimas pradėjo svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą dėl gyventojų apklausos reglamentavimo...
...Pagal siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.“...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai: valdžia savo lovose galės miegoti ramiai
Kauno miesto valdžiai bandant prisijungti dalį Kauno rajono aiškėja, kad už šio plano gali slypėti tiek noras rajono sąskaita finansuoti miesto politikų rinkimų pažadus, tiek asmeniniai mero bei tarybos narių interesai. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dalis „Vieningo Kauno“ narių patys gyvena norimose prijungti teritorijose, o išplėtus miesto savivaldybės ribas, išaugtų ir mero verslo galimybės...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
- 1 patinka
Comment
-
Siūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos
...Pagal priimtą projektą, Vyriausybei gavus siūlymą keisti savivaldybės ribas, turėtų būti vispusiškai įvertinami inicijuojamos reformos socialiniai ir ekonominiai padariniai, jos poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.
„Turės būti įvertinta, kad ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto sudarys tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija teiks Vyriausybei dokumentus dėl savivaldybių ribų keitimo tik tuo atveju, jeigu vietos gyventojų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų pasisakė už siūlomus pakeitimus...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Parašė lukass Rodyti pranešimąSiūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos
Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietu...klausos-951432
1. Efektyvumas vs. atstovaujamumas yra pagrindinė diskusijos ašis, į ką buvo atsižvelgiama koreguojant savivaldybes Vakarų Europoje. Lietuvoje išliko TSRS laikų suskirstymas, kuris buvo orientuotas į ūkiškumą, esant gerai demografinei situacijai. Iki 1995 veikė du lygiai (neskaitant apskričių), vėliau liko tik savivaldybės. Reforma, kuria buvo įsteigtos 5 naujos savivaldybės 2000 m., turėjo įsteigti savivaldybes ten, kur jie egzistavo 1950-1959 m. (Pabradė, Kuršėnai, Daugai, Ramygala), taip pat panaikinti žiedinės savivaldos, turbūt ir šiandienai tai būtų kompromisinis variantas. Visgi, pas mus žymiai labiau orientuojamasi į tai, kad savivalda = administracija, geras meras tas, kuris geriausiai tvarkosi savo UABe (apie ką kalbama per savivaldybių rinkimus?). Taip pat, vienas svarbiausių paskutinio dešimtmečio diskurso elementų buvo efektyvumas ir taupumas, o bet kokia biurokratijos plėtra nepageidaujama (kuo mažiau valstybės, tuo geriau). Šitą poziciją taip pat atstovauja ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
2. Daugelis deda viltis į renkamus seniūnus ar seniūnijas, šita idėja sklando ir tarp kai kurių politikų. Visgi, prieš tokius pasiūlymus Vyriausybėje naudojamas tas pats argumentas - pagal dabartinę sąrangą, seniūnijos tėra teritoriniai filialai; seniūnas negali būti renkamas nes jis yra skiriamas pareigūnas; visi pakeitimai sukeltų daug išlaidų, neefektyvu ir pan. Vietoje to, buvo prikurta seniūnaitijų, kurios turėtų veikti kaip tarpininkas tarp bendruomenių ir administratorių, bet neturi jokių svarbesnių funkcijų, tėra vadybinis sprendimas. Ypač miestai veikia kaip super administracijos, ir kontroliuoja plėtrą ir išlaidas visose įmanomose srityse, vietoje to galima būtų nueiti decentralizacijos keliu.
3. Sukurti naują savivaldybę esamomis sąlygomis yra kone taip pat sunku, kaip ir inicijuoti referendumą. Teisė įsisteigti paliekama tik teritorijoms virš 10 tūkst. gyventojų, tam reikia Vyriausybės teikimo (kuri veikia pagal viziją arba partinius sumetimus), Seimo pritarimo (kuris daugmaž balsuoja vedinas partinių sumetimų), ir 50 proc. aktyvumo vykdomojoje apklausoje (ką yra sunku surinkti). Ikikrizinės vizijos sukurti naujų savivaldybių atsisakyta, paskutinį dešimtmetį priimami tik ribojimai, apie iniciatyvą iš Seimo ar Vyriausybės nekalbama, bendruomenės turbūt pačios nepajėgios išsireikalauti. Dažniausiai pateikiamas motyvas - visoje Europoje savivaldybės stambinamos, bet nutylima kad prie klausimo Lietuva ir daugelis Europos valstybių prieina iš visiškai priešingų pusių.
Galbūt šiuo metu reikalinga diskusija, ko iš tiesų reikia labiausiai: daug valstybės paslaugų yra prieinamos internete; mokyklų, ligoninių tinklas turi trauktis; prasta demografinė situacija nacionaliniu mastu; kita vertus, kalba turėtų eiti apie tai, kad bendruomenės (galvojant apie gyvenvietes, kurios nėra rajonų centrai arba skirtingų miesto dalių bendruomenes) turėtų daugiau ar mažiau kontroliuoti finansinius išteklius ir jų panaudojimą srityse, kurios jas liečia pirmiausia. Galbūt reiktų kalbėti apie skirtingus lygius, didesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aiškiai išdėlioti prioritetus ir lygmenis, kuriuose geriausia įgyvendinti konkrečius tikslus.
Comment
-
Parašė Garbanius Rodyti pranešimąJuodkrantė, Nida, Pervalka, Preila yra to paties miesto- Neringos dalys. Smiltynė- Klaipėdos
Nida, Juodkrantė, yra gyvenvietės (kaimas, miestelis, miesto tipo gyvenvietė, miestas, megapolis ir kt.)
Kaip gali būti gyvenvietės (kaimas, miestelis ar kt) mieste?
Kitaip sakant miestas mieste.
Kuriame kitame mieste Lietuvoje yra kitas "miestas" (kaimas, miestelis)?
Visos gyvenvietės Lietuvoje yra rajonuose, nes miestai patys iš savęs yra gyvenvietės, ir juose kitos gyvenvietės negali būti ir nėra.
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąTaigi dabar jau yra dar ir Grigiškės - Vilniaus dalis.
Iš inercijos paliko pavadinimą?
Pvz Vaišvydavos kaimas buvo toks Kauno rajone.
Prijungus prie Kauno miesto tai jau nebebuvo kaimas, o tapo Kauno miesto dalimi (mikrorajonu ale):
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vai%C5%A1vydava
Gyvenvietė gyvenvietėje arba miestas mieste tiesiog iš pricnipo neteisingai skamba.Paskutinis taisė Gator; 2020.04.23, 00:00.
Comment
-
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilnia...vivaldyb%C4%97
Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąTai Neringa išlieka vienintelsi atvejis kur yra gyvenvietė gyvenvietėje.
1946 m. vasarvietės Nida, Preila ir Juodkrantė pripažintos miesto tipo gyvenvietėmis, bet 1947 m. buvo prijungtos prie Klaipėdos. Neringos miestas suformuotas 1961 m. lapkričio 15 d. sujungus penkias gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą.
Comment
-
Aš supaprastinau ta prasme, nes miestas yra gyvenvietės tipas. Tad gyvenvietė mieste yra ir gyvenvietė gyvenvietėje. Tas kažkaip nelogiškai skamba iš principo
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvenviet%C4%97
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąAš supaprastinau ta prasme, nes miestas yra gyvenvietės tipas. Tad gyvenvietė mieste yra ir gyvenvietė gyvenvietėje. Tas kažkaip nelogiškai skamba iš principo
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvenviet%C4%97
Tinka ir Vilniaus-Grigiškių, ir Neringos-Nidos+Juodkrantės+Pervalkos+Preilos atveju.
Pagal paprastąją buitinę, kalbinę Juodkrantė, Nida, Preila, Pervalka, Grigiškės yra gyvenvietės, o pagal administracinę – Neringos arba Vilniaus miestų savivaldybių dalys, nes valdomos tų savivaldybių. Kuršių nerijoje galėtų ir nebūti miesto ir jo pavadinimo Neringa, galėtų būti tiesiog Kuršių nerijos rajonas ar savivaldybė, bet sugalvota suteikti kurortinio miesto statusą.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Keistai kažkaip, juk jei prijungė prie Vilniaus miesto, tai logiška, kad tampa miesto dalimi.
Iš inercijos paliko pavadinimą?
Pvz Vaišvydavos kaimas buvo toks Kauno rajone.
Prijungus prie Kauno miesto tai jau nebebuvo kaimas, o tapo Kauno miesto dalimi (mikrorajonu ale):
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vai%C5%A1vydava
Gyvenvietė gyvenvietėje arba miestas mieste tiesiog iš pricnipo neteisingai skamba.
Prie Maskvos taip pat krūva miestų ir gyvenviečių prijungta nelabai seniai, lyg 2012 metais, ir jie liko miestai ir gyvenvietės mieste. Oficialūs adresai abrakadabros gaunasi, o dar tą prijungtą gyvenamųjų vietų masyvą vadina Naujoji Maskva (Новая Мсква).Paskutinis taisė manometras; 2020.04.25, 21:21.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Abromiškiečiai subruzdo dėl pertvarkos Elektrėnuose: bijo netekti finansinės paramos
Per pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus nutolusiuose Elektrėnuose bręsta teritorijų pertvarka. Ją inicijuojanti miesto valdžia sako, kad reforma pribrendo, su laiku išsikraipius sklypų riboms ir kai kurioms gyvenvietėms asimiliuojantis su miestu. Tačiau prieš pertvarką mūrų stoja dalis Abromiškių kaimo gyventojų, besibaiminantys netekti išmokų už dirbamą žemę ir išaugsiančių mokesčių.
Elektrėnų savivaldybėje iš viso yra 250 gyvenamųjų vietovių: du miestai, 247 kaimai ir vienas miestelis. Šiemet vietos valdžia užsimojo keisti miesto ir kai kurių savivaldybei priklausančių kaimų ribas. Anot mero Kęstučio Vaitukaičio, ši teritorijų pertvarka brendo gerą dvidešimtmetį.
Planuojami pokyčiai iš viso palies apie 50 – 80 gyvenviečių.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1356746?copied
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Miestas siūlė viską padaryti savo lėšomis, rajonui reikėjo tik leidimą duoti, bet rajonas atsisakė, taigi kaltė ir yra rajono. Rajonas ribų keisti irgi nenori, nes ten gyvena vilniečiai, bet mokesčiu moka rajonui.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąReikia naikinti žiedines savivaldybes. Ryšium su Pilaite, priminsiu, kad rajonas uždraudė ir aplinkkelio tiesimą piečiau Salotės ir Gilužio.
Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
ELTA 2023.09.12
Siūloma perbraižyti Vilniaus miesto ir rajono bei Trakų rajono savivaldybių ribas
Seimas po pateikimo pritarė Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono ribų perbraižymo projektui. (...)
Įstatymo projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Seimui jį teikia Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pažymima, kad šis siūlymas iš viso paliestų 54 Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių gyventojus. Minimose teritorijose yra 7 gyvenamosios vietovės, kurių teritorijų ribas būtina sutvarkyti, pažymima rašte.
https://etaplius.lt/naujiena/siuloma...-54-gyventojus
https://m.delfi.lt/delfi/article.php%3fid=94496979
https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...niu-56-2110138
Comment
Comment