Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Al1]

Todėl ir yra siūloma Lietuvą suskirstyt kitais būdais, iš kurių vienas - etnografinis.

Tai blogas būdas, nes suskirstymas netolygus, o etnografinis regiono centras daliai naujadaro randasi toliau nei gretimas didmiestis, čia labiausiai Vilnių turiu omenyje. Ir aplamai, nemažai daliai Lietuvos gausis kad naujasis administracinis centras bus kitas ir toliau nei dabar. Kartais kelis kartus toliau. Be to būtų suardomi dauguma infrastruktūrinių, socialinių ir ekonominių ryšių ir saitų tarp savivaldybių, miestų, miestelių ir t.t., kurie nusistovėjo per daugiau nei 70 metų, o kai kurie ir per 90 ar dar daugiau metų

[lukass]

Tai blogas būdas, nes suskirstymas netolygus, o etnografinis regiono centras daliai naujadaro randasi toliau nei gretimas didmiestis, čia labiausiai Vilnių turiu omenyje.

Pritariu, dabartinis suskirstymas tikrai ydingas.

Tačiau savivaldybėm su Vilniumi viename regione užsisuktų ES pinigų kranelis, todėl ir siūlomas toks mažas.

Negi tikrai atstumas iki regiono centro toks svarbus? Žmonės vis tiek, kaip ir dabar, tvarkant reikalus lankosi savivaldybės centre, ne apskrities.

O sostinė ir lieka sostinė.

[Al1]

Siūlai iš Švenčionių važiuoti į Kauną? Iš Šalčininkų į Kauną? Vietoj Vilniaus, iki kurio valanda ar mažiau kelio. Niekada šitie miestai nebuvo po Kauno padu Jei jau kuriamas administracinis vienetas, tai kažkokios funkcijos jame bus ir žmonės turės ten važiuoti. Čia jau valdžios problema, kaip protingai, o ne bukai suskirstyti. Bet dar kartą kartoju, kad tarp rajono (miesto) savivaldybės ir centrinės valdžios tarpinis administracinis vienetas visiškai nereikalingas. Dėl ES pinigų? O kuo blogos dabartinės apskritys?
Galiausiai reikia atskirti du dalykus - rajonų smulkinimą ir naujų savivaldybių veisimą bei skirstymą į regionus dėl ES lėšų. Tai nesusiję dalykai. Galima netgi sustambinti apskritis, paliekant 5 ar 6, taip pat kai kuriuos rajonus permetant iš dabartinių apskričių į kitas ir tuomet stambinant.

[lukass]

Sritys (NUTS 2, reikia bent 800 000 gyventojų) kuriamos dėl ES lėšų (kaip dabar 2 Lietuvos), ten paparastam žmogui nebus ko važiuot.

Kraštai (NUTS 3, reikia bent 150 000 gyventojų) būtų kaip apskritys (Švenčioniškiam reiktų į Uteną, šalčininkiškiam - į Alytų). Ribos keičiamos ne šiaip sau (ištrauka iš anksčiau pateiktos EKGT prezentacijos):

NUTS 3 lygmuo– net 3/5apskričių neatitinka ES reikalavimo pagal gyventojų skaičių, tarp atskirų apskričių pastebimi labai dideli skirtumai: skirtumas tarp didžiausios apskrities (Vilniaus) ir mažiausios (Tauragės) pagal gyventojų skaičių siekia net per 25 % (be to, Tauragės apskrities dydis beveik prilygsta Vilniaus rajono savivaldybei);

NUTS 2 lygmuo– dar didesnė disproporcija, nes skirtumas pagal gyventojų skaičių tarp jų siekia net 43 %, o tai niekaip neatitinka ES regioninėje politikoje pabrėžiamo proporcingumo principo ir siekio mažinti regioninius skirtumus skiriant ES paramą. Be to, tik viename NUTS 2 regione yra aiškus centras – Vilnius, kai kitas regionas paliktas be jokio centro, todėl akivaizdu, kad toks Lietuvos suskirstymas į didžiuosius regionus yra visiškai deklaratyvus.

Rajonų smulkinimas būtų kaip antras zuikis vienu šūviu, jei jau būtų vykdoma normali reforma.

[liutass]

Labai itartinai atrodo sitas dirbtinis darinys. Jei tai tikrai tik del ES paramos, tai, manau, nepraeis. Nebent jie galvoja, kad ES sedi durniai ir to nepastebes.

[lukass]

Labai itartinai atrodo sitas dirbtinis darinys. Jei tai tikrai tik del ES paramos, tai, manau, nepraeis. Nebent jie galvoja, kad ES sedi durniai ir to nepastebes.

Pastebėjo

Briuselis: Lietuvos dalijimas į du regionus siekiant ES paramos gali nepasiteisinti

[LuDux]

EKGT pasiulyme 3 sritys, o kalbame apie 2. Planai pasikeite, ar antra ir trečia sritys skaitysis kaip viena?

[lukass]

EKGT pasiulyme 3 sritys, o kalbame apie 2. Planai pasikeite, ar antra ir trečia sritys skaitysis kaip viena?

EKGT siūlymas visiškai nesusijęs su dabartiniais dviem regionais. Siūlomas naujas skirstymas su trim skirtingoms sritims ir naujais kraštais vietoj apskričių.

[lukass]

Miesto ir rajono susijungimas: kaip vertina pakaunės gyventojai?

(...) Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti...

[c2h5oh]

Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.

[Lettered]

Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

[liutass]

Jungti

[sleader]

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.

[PoDV]

Kaip minimum reiktų atsisakyti žodžio "rajonas" kaip okupacinio palikimo. Dabartinės demografinės tendencijos rodo, kad greitai gal tik apskričių centruose apsimokės turėtų stipresnius administracinius centrus, visą kitą liks seniūnijoms su ribotom funkcijom.

Vis dar laikausi nuomonės demografinės tendencijos kaip tik padės Lietuvai tapti mažiau overall agrarinei ir labiau miestietiškai (išsilavinusiai?) šaliai, o ne failed state kaip Zimbabvė. Sumažins Uspaskicho/Graužinienės, Karbauskio/Širinskienės ir kitų ateinančių panašių politikų tikimybę, kurie kaip suprantu laikosi ant agrarinių miestelių su senstančia populiacija, balsų. Ir panašu, kad ir Kaune nors ir po visų PR lyg ir suvokta, kad nereik balsuot už ne miestiečių partijas.

Kol sprendžia dabar miesteliai, tai Estijos nesitikėkit. Kai didesni miestai/sėkmingesni dabartinių rajonų centrai ekonomika ir gyventojais perspjaus miestelius ir kolūkines/depresines fabriko gyvenvietes, labai tikėtina, kad tokio klaupimosi kaimams nebeturėtų likti, kur reik palikt mokyklas su 2 vaikams ir pan. Pajudės ir visos reformos ir visuomenė nebus tokia išsiskaldžiusi.

Čia poros dešimtmečių klausimas.

Matydamas statistikas, kur Latvija kažkodėl geresnė pagal tam tikrus demografinius (ypatingai savižudybės, žmogžudystės) ir pan. rodiklius, aš tą nurašau būtent ant to, kad ten didesnė miestų prieš kaimus populiacija (nu dar gal galima ikikarinė didesnė etninių latvių emancipacija, bet čia jau konkretumo mažiau).

[Lettered]

Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

[PoDV]

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

Kaip supratau, jungti.

Atitinkamai, turbūt, prie Vilniaus ir Utenos.

[Eikantas X]

Istorinė statistika:


http://www.civitas.lt/wp-content/upl...vivalda-II.pdf

[sleader]

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

Nežinau Nesu šios srities žinovas, kad čia dabar sėdedamas prie klaviatūros per kelias minutes sukurčiau visą planą/strategiją dėl savivaldybių pertvarkos. Gal palikti, gal apjungti su gretimomis - net neįsivaizduoju, bet manau, kad yra kas argumentuotai gali pasakyti kaip reikėtų padaryti, kad būtų didžiausia nauda. Tačiau kalbant apie didžiuosius miestus, tai akivaizdžiai matoma, kad skirtingos miestų ir rajonų savivaldybės sukelia daug problemų ir nepatogumų, todėl bent šioje vietoje turbūt dauguma mūsų gana aiškiai gali pasakyti ką reikėtų padaryti.

[PoDV]

Būtų 10 apskričių, atliekančias tas pačias funkcijas vietoj 60 rajonų ir daugiau galių seniūnijoms Dabar toks variantas turbūt nepasiteisintų, bet pagal demografines tendencijos, atrodo, galėtų ateityje.

[c2h5oh]

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

Lietuva jau seniai yra viena labiausiai centralizuotų valstybių pasaulyje (vertinant pagal savivaldybių galias ir jų valdomus biudžetus), ir linkstama dar labiau viską centralizuoti, jungti ir stambinti. Motyvuojama efektyvumu, bet daugeliu atvejų vienintelis efektyvumas iš centralizacijos - sutaupymas and buhalterinės apskaitos (sujungus 2 įstaigas į 1, jų apskaitą gali vykdyti viena buhalterė). Regionai tokiu būdu susinami.

Aš tai smulkinčiau savivaldybes - anomalija, kad visiems miestams, mažesniems už Alytų, yra faktiškai atimtos savivaldos teisės (koks nors Telšių miestas administracine prasme tėra tik Telšių rajono savivaldybės Telšių miesto seniūnija, be jokios savivaldos teisių).

Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
- mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
- iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
- tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm

Pats žinau, kad realybėj toks variantas neįmanomas, nes kiltų milžininškas pasipriešinimas tiek dėl praktinių dalykų (viešasis transportas, kuris kursuotų per 2 savivaldybes, Lietuvoje vis dar yra mission impossible), tiek dėl emocinių (adresas "Vilniaus miestas, Kelmijos sodų 84-oji gatvė" yra žymiai skambesnis nei "Salininkų savivaldybė, Kelmijos sodų 84-oji gatvė")