Parašė lukass
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas
Collapse
X
-
Paskutinis taisė Al1; 2018.06.04, 13:22.
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Tai blogas būdas, nes suskirstymas netolygus, o etnografinis regiono centras daliai naujadaro randasi toliau nei gretimas didmiestis, čia labiausiai Vilnių turiu omenyje.
Tačiau savivaldybėm su Vilniumi viename regione užsisuktų ES pinigų kranelis, todėl ir siūlomas toks mažas.
Negi tikrai atstumas iki regiono centro toks svarbus? Žmonės vis tiek, kaip ir dabar, tvarkant reikalus lankosi savivaldybės centre, ne apskrities.
O sostinė ir lieka sostinė.Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Siūlai iš Švenčionių važiuoti į Kauną? Iš Šalčininkų į Kauną? Vietoj Vilniaus, iki kurio valanda ar mažiau kelio. Niekada šitie miestai nebuvo po Kauno padu Jei jau kuriamas administracinis vienetas, tai kažkokios funkcijos jame bus ir žmonės turės ten važiuoti. Čia jau valdžios problema, kaip protingai, o ne bukai suskirstyti. Bet dar kartą kartoju, kad tarp rajono (miesto) savivaldybės ir centrinės valdžios tarpinis administracinis vienetas visiškai nereikalingas. Dėl ES pinigų? O kuo blogos dabartinės apskritys?
Galiausiai reikia atskirti du dalykus - rajonų smulkinimą ir naujų savivaldybių veisimą bei skirstymą į regionus dėl ES lėšų. Tai nesusiję dalykai. Galima netgi sustambinti apskritis, paliekant 5 ar 6, taip pat kai kuriuos rajonus permetant iš dabartinių apskričių į kitas ir tuomet stambinant.
Comment
-
Sritys (NUTS 2, reikia bent 800 000 gyventojų) kuriamos dėl ES lėšų (kaip dabar 2 Lietuvos), ten paparastam žmogui nebus ko važiuot.
Kraštai (NUTS 3, reikia bent 150 000 gyventojų) būtų kaip apskritys (Švenčioniškiam reiktų į Uteną, šalčininkiškiam - į Alytų). Ribos keičiamos ne šiaip sau (ištrauka iš anksčiau pateiktos EKGT prezentacijos):
NUTS 3 lygmuo– net 3/5apskričių neatitinka ES reikalavimo pagal gyventojų skaičių, tarp atskirų apskričių pastebimi labai dideli skirtumai: skirtumas tarp didžiausios apskrities (Vilniaus) ir mažiausios (Tauragės) pagal gyventojų skaičių siekia net per 25 % (be to, Tauragės apskrities dydis beveik prilygsta Vilniaus rajono savivaldybei);
NUTS 2 lygmuo– dar didesnė disproporcija, nes skirtumas pagal gyventojų skaičių tarp jų siekia net 43 %, o tai niekaip neatitinka ES regioninėje politikoje pabrėžiamo proporcingumo principo ir siekio mažinti regioninius skirtumus skiriant ES paramą. Be to, tik viename NUTS 2 regione yra aiškus centras – Vilnius, kai kitas regionas paliktas be jokio centro, todėl akivaizdu, kad toks Lietuvos suskirstymas į didžiuosius regionus yra visiškai deklaratyvus.Paskutinis taisė lukass; 2018.06.04, 13:57.Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąLabai itartinai atrodo sitas dirbtinis darinys. Jei tai tikrai tik del ES paramos, tai, manau, nepraeis. Nebent jie galvoja, kad ES sedi durniai ir to nepastebes.
Briuselis: Lietuvos dalijimas į du regionus siekiant ES paramos gali nepasiteisintiSvarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Parašė LuDux Rodyti pranešimąEKGT pasiulyme 3 sritys, o kalbame apie 2. Planai pasikeite, ar antra ir trečia sritys skaitysis kaip viena?Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Miesto ir rajono susijungimas: kaip vertina pakaunės gyventojai?
(...) Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/
BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.
Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąUžsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/
BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.
Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?
- 1 patinka
Comment
-
Kaip minimum reiktų atsisakyti žodžio "rajonas" kaip okupacinio palikimo. Dabartinės demografinės tendencijos rodo, kad greitai gal tik apskričių centruose apsimokės turėtų stipresnius administracinius centrus, visą kitą liks seniūnijoms su ribotom funkcijom.
Vis dar laikausi nuomonės demografinės tendencijos kaip tik padės Lietuvai tapti mažiau overall agrarinei ir labiau miestietiškai (išsilavinusiai?) šaliai, o ne failed state kaip Zimbabvė. Sumažins Uspaskicho/Graužinienės, Karbauskio/Širinskienės ir kitų ateinančių panašių politikų tikimybę, kurie kaip suprantu laikosi ant agrarinių miestelių su senstančia populiacija, balsų. Ir panašu, kad ir Kaune nors ir po visų PR lyg ir suvokta, kad nereik balsuot už ne miestiečių partijas.
Kol sprendžia dabar miesteliai, tai Estijos nesitikėkit. Kai didesni miestai/sėkmingesni dabartinių rajonų centrai ekonomika ir gyventojais perspjaus miestelius ir kolūkines/depresines fabriko gyvenvietes, labai tikėtina, kad tokio klaupimosi kaimams nebeturėtų likti, kur reik palikt mokyklas su 2 vaikams ir pan. Pajudės ir visos reformos ir visuomenė nebus tokia išsiskaldžiusi.
Čia poros dešimtmečių klausimas.
Matydamas statistikas, kur Latvija kažkodėl geresnė pagal tam tikrus demografinius (ypatingai savižudybės, žmogžudystės) ir pan. rodiklius, aš tą nurašau būtent ant to, kad ten didesnė miestų prieš kaimus populiacija (nu dar gal galima ikikarinė didesnė etninių latvių emancipacija, bet čia jau konkretumo mažiau).Paskutinis taisė PoDV; 2019.07.25, 13:10.
Comment
-
Parašė sleader Rodyti pranešimą
Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?
Atitinkamai, turbūt, prie Vilniaus ir Utenos.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?
Aš tai smulkinčiau savivaldybes - anomalija, kad visiems miestams, mažesniems už Alytų, yra faktiškai atimtos savivaldos teisės (koks nors Telšių miestas administracine prasme tėra tik Telšių rajono savivaldybės Telšių miesto seniūnija, be jokios savivaldos teisių).
Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
- mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
- iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
- tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm
Pats žinau, kad realybėj toks variantas neįmanomas, nes kiltų milžininškas pasipriešinimas tiek dėl praktinių dalykų (viešasis transportas, kuris kursuotų per 2 savivaldybes, Lietuvoje vis dar yra mission impossible), tiek dėl emocinių (adresas "Vilniaus miestas, Kelmijos sodų 84-oji gatvė" yra žymiai skambesnis nei "Salininkų savivaldybė, Kelmijos sodų 84-oji gatvė")
- 1 patinka
Comment
Comment