Žodžiai iš pirmų lūpų: liudijimai iš Klonio gatvės
„Mes, Eglė Petreikienė ir Darius Petreikis, norime pateikti savo liudijimą apie įvykius Garliavoje, Klonio gatvėje – iki 2012-ųjų metų gegužės mėn. 17 d. ir Kedžių namų šturmo metu.
Pirmiausia, paneigdami viešai eskaluojamą nuomonę apie „patvorinius“ – esą Klonio gatvės budėtojai yra bedarbiai, žmonės su kriminaline praeitimi ar neišsilavinę, asocialūs asmenys – pateikiame kelis faktus apie save: mes abu dirbame, turime savo verslo įmonę – dizaino agentūrą, esame užauginę du sūnus, niekada nebuvome teisti ar nubausti už kokius nors administracinės teisės pažeidimus, niekada nepriklausėme ir nepriklausome jokiai partijai, nesame nei Kedžių, nei Venckų draugai ar giminaičiai, nesame su šiomis šeimomis susiję verslo ar kitokiais ryšiais, nesame ir Drąsiaus Kedžio, kaip asmens, gerbėjai. Mes tikime, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas pilietis gali turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti. Mes, kaip piliečiai, matydami neteisėtus (netgi nusikalstamus) veiksmus privalome į tai reaguoti ir teisėtomis priemonėmis stengtis užkirsti galimiems nusikaltimams kelią. Tokias teises ir prievoles mums suteikia mūsų šalies Konstitucija.
Pirmiausia, paneigdami viešai eskaluojamą nuomonę apie „patvorinius“ – esą Klonio gatvės budėtojai yra bedarbiai, žmonės su kriminaline praeitimi ar neišsilavinę, asocialūs asmenys – pateikiame kelis faktus apie save: mes abu dirbame, turime savo verslo įmonę – dizaino agentūrą, esame užauginę du sūnus, niekada nebuvome teisti ar nubausti už kokius nors administracinės teisės pažeidimus, niekada nepriklausėme ir nepriklausome jokiai partijai, nesame nei Kedžių, nei Venckų draugai ar giminaičiai, nesame su šiomis šeimomis susiję verslo ar kitokiais ryšiais, nesame ir Drąsiaus Kedžio, kaip asmens, gerbėjai. Mes tikime, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas pilietis gali turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti. Mes, kaip piliečiai, matydami neteisėtus (netgi nusikalstamus) veiksmus privalome į tai reaguoti ir teisėtomis priemonėmis stengtis užkirsti galimiems nusikaltimams kelią. Tokias teises ir prievoles mums suteikia mūsų šalies Konstitucija.
Buvome maloniai nustebinti, kad ten rinkosi žmonės, nė iš tolo nepanašūs į alkanus mėlynanosius bomžus, atslinkusius nemokamos sriubos, ar į „treninginius“ pakaunės jaunuolius, kokiais bandė vaizduoti „patvorinius“ kai kurie didieji dienraščiai ar tendencingos TV laidos. Čia sutikome ne tik savo draugus ir pažįstamus, kuriems ši pedofilijos byla taip pat iškėlė labai daug neatsakytų klausimų bei įtarimų: kad tai, kas mums pateikiama laikraščiuose ir TV, nėra tiesa, kad teisėsaugos struktūros kažką slepia ir dangsto, kad prokurorų pasisakymai ir veiksmai (ar neveikimas), kaip ir teisėjo B. Versackio sprendimas, prieštarauja elementariai logikai bei žmogiškumui, o byla yra tyčia vilkinama. Klonyje susipažinome su daugybe šviesių, išsilavinusių žmonių – tarp jų buvo mokytojų ir gydytojų, kunigų, socialinių darbuotojų, menininkų, verslininkų, studentų... Žmonės rinkosi iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių (ne vien garliaviškiai kaimynai, kaip buvo bandoma teigti žiniasklaidoje).
Per tuos kelerius metus tarp pirmojo ir šio sprendimo išaiškėjo dar daugiau keistų dalykų, atsirado dar tvirtesnis įsitikinimas, kad mus mulkina, kad tai nėra tik „šeimos konfliktas dėl vaiko“. Aukščiausių šalies pareigūnų neetiški ir tendencingi pasisakymai, nė per plauką nepasistūmėjusi į priekį pedofilijos byla, didžiosios dalies Seimo narių ciniškas abejingumas, akivaizdus melas ir vienpusė propaganda, pilama kibirais iš laikraščių ir TV ekranų, privertė susimąstyti, ar mūsų teisėsauga iš tiesų tarnauja tiesai ir žmonėms? Ar mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigais išlaikoma visuomeninė televizija turi teisę būti galimų nusikaltėlių ruporu ir smegenų plovimo priemone? Kas ir kokių tikslų vedami skaldo bei kiršina tautą? Kas už viso to stovi?.. Mūsų viduje vis stipriau kilo prieštaravimas: mes nesutinkame, kad iš mūsų mokamų mokesčių būtų išlaikoma (saugoma, maitinama, rengiama ir reklamuojama kaip nepriekaištinga motina) moteris, kuriai, anot Teisingumo ministro R. Šimašiaus, neaišku, kodėl iki šiol nepareikšti kaltinimai. Mes nesutinkame „finansuoti“ galimai užsakomąsias žmogžudystes, kurios buvo įvykdytos jau po a. a. D. Kedžio neaiškios mirties (tiksliau – nužudymo). Ir šioje byloje tokių keistų mirčių buvo tikrai ne keturios... Mes nesutinkame būti dergiami ir niekinami visuomeninio transliuotojo už mūsų pačių sumokėtus mokesčių pinigus tik todėl, kad turime savo nuomonę, kuri kažkam neparanki...
), kurias jis paporino prie bokalo alaus, kalba taisyta, bet pačią mintį pabandysiu perteikti, nes ta mintis užkibo ir mano galvoje: užkniso per visus kanalus rodoma Venckienė, kurios visi sakiniai prasideda"aš padariau..., man reikėjo..., tik aš ir man, atrodo niekas jai daugiau nerūpi tik aš ir man ir kur dingo tas didelis ir baisus pedofilų klanas?? kodėl tokie krūti žurnalistai kaip Rūta ir Arnas neatlieka jokio žurnalistinio tyrimo, kad ištrauktų į viešumą nors vieną, kartoju, nors vieną pedofiliuką?? juk tiek žmonių verkia dėl mergaitės, tai ko nenusamdo kokio hakerio, kuris atknistų tuos pedofilus per tinklą, ar kokio detektyvo, kad pasektų?? kodėl visi tik kaip avių banda bliauna per visus kanalus kokia bloga teisėsauga, o patys koncertuose šoka, bet nieko nedaro. Kalbos eina, kad viską nuo mūsų slepią, bet kaip galima tokios didelės struktūros įvardijamos kaip klanas visus galus ir viską taip paslėpti, kad tokiam mažam švogerių krašte kaip Lietuva niekas nieko neatknistų?? arba tų pedofilų yra niekingai mažai arba jų iš viso nėra, nes išpūstas burbulas yra ryškiai per didelis.
Comment