Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[praetor]

"Lietuvos teisės pagrindai". Justitia, Vilnius 2004. 90 psl.

Yra ir kitų teisinės minties šaltinių, kurie taip nesako.
Paminėta citata tiesiog painioja du dalykus - teisę į objektą ir patį objektą. Kitaip tariant ontologizuoja, o tai loginė klaida.

Kiek aš žinau, tikrai absoliuti teisė yra kankinimų draudimas. Gal dar kažkas, bet tikrai ne iš "buitinės operos", o iš humanitarinės teisės.

[Aš]

Yra ir kitų teisinės minties šaltinių, kurie taip nesako.
Paminėta citata tiesiog painioja du dalykus - teisę į objektą ir patį objektą. Kitaip tariant ontologizuoja, o tai loginė klaida.

Kiek aš žinau, tikrai absoliuti teisė yra kankinimų draudimas. Gal dar kažkas, bet tikrai ne iš "buitinės operos", o iš humanitarinės teisės.

Aš nei neabejoju, kad šiame forume be tavęs yra dar visa eilė žmonių, konstitucinę teisę išmanančių geriau už doc. dr. Egidijų Šileikį (jis yra šio knygos skyriaus autorius), VU teisės profesorių, LR KT teisėją.

Bet aš nesivelsiu į beprasmes diskusijas, net jei ir neteigiu, jog reikėtų aklai paisyti kito žmogaus autoriteto.

Pridursiu tiek, kad, jei ir keliama panaši diskusija, iš to, jog šitaip aptariamą teisę interpretuoja Lietuvos Respublikos KT teisėjas yra pakankamas pagrindas teigti, jog Lietuvoje teisė į gyvybę yra absoliuti todėl, kad, ginčo atveju, būtent KT aiškina Konstituciją. Vadinasi, tokiu atveju teisė į gyvybę Lietuvoje būtų pripažinta absoliučia. O paskutinė diskusija būtent ir vyko apie Lietuvoje galiojančią teisės į gyvybę traktuotę, jos interpretavimą, kuriai ir buvo adresuotas mano komentaras.

[praetor]

Aš nei neabejoju, kad šiame forume be tavęs yra dar visa eilė žmonių, konstitucinę teisę išmanančių geriau už doc. dr. Egidijų Šileikį (jis yra šio knygos skyriaus autorius), VU teisės profesorių, LR KT teisėją.

Bet aš nesivelsiu į beprasmes diskusijas, net jei ir neteigiu, jog reikėtų aklai paisyti kito žmogaus autoriteto.

Žodžiai mano pasakyti yra perfrazuoti iš prof. Alfonso Vaišvilos knygos "Teisės teorija". Tas pats jo buvo perpasakota ir išdiskutuota per užsiėmimus.
Pratęsiant tavųjų ad hominem "argumentų" liniją jis vyresnis ir labiau patyręs už p. Šileikį.

[Aš]

Žodžiai mano pasakyti yra perfrazuoti iš prof. Alfonso Vaišvilos knygos "Teisės teorija". Tas pats jo buvo perpasakota ir išdiskutuota per užsiėmimus.
Pratęsiant tavųjų ad hominem "argumentų" liniją jis vyresnis ir labiau patyręs už p. Šileikį.

Turbūt nespėjau laiku paredaguoti pranešimo ir tu neperskaitei jo pabaigos.

Esmė tame, jog KT aiškina Konstituciją. Todėl, šiuo atveju, būtent p. Šileikio, kaip KT teisėjo, o ne p. Vaišvilos interpretacija yra esminė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Keletas momentų:

a) Šileikis nelygu KT. Porą kartų jis jau rašė atskirąsias nuomones, kai jo interpretacijos kolegoms aiškiai įdomios nepasirodė

b) Faktiškai šitą klausimą KT išnagrinėjo dar gerokai iki Šileikio.

c) Dėl absoliutumo. Visgi manau galima daryti skirtumą tarp teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo. Kankinti kitą asmenį draudžiama absoliučiai visais atvejais. Atimti gyvybę ginant savo ar kito asmens gyvybę (būtinosios ginties atvejis) visgi yra galima.

[praetor]

Turbūt nespėjau laiku paredaguoti pranešimo ir tu neperskaitei jo pabaigos.

Esmė tame, jog KT aiškina Konstituciją. Todėl, šiuo atveju, būtent p. Šileikio, kaip KT teisėjo, o ne p. Vaišvilos interpretacija yra esminė.

Netgi ir jei p. Šileikis aiškina kaip teisėjas savo atskirojoje nuomonėje jo mintys realiai vertos tokio paties sudilusio skatiko teisine prasme, kaip ir mano ar tavo, ar dar kokio kito individo. Jau nekalbant apie eilines mokslines mintis išreikštas tiriamajame darbe ar kitam literatūros kūrinyje.
Kas kita jei pats KT viską aiškiai išrėžtų.

[Aš]

Kas kita jei pats KT viską aiškiai išrėžtų.

Be jokios abejonės, aš neteigiu, jog p. Šileikis vienas atstovauja visą kolegialią instituciją. Tačiau nesutinku su šiuo tavo teiginiu:

Netgi ir jei p. Šileikis aiškina kaip teisėjas savo atskirojoje nuomonėje jo mintys realiai vertos tokio paties sudilusio skatiko teisine prasme, kaip ir mano ar tavo, ar dar kokio kito individo.

P. Šileikio, kaip vieno iš Konstituciją aiškinančios institucijos narių, nuomonė šiuo klausimu yra verta gerokai didesnio skatiko nei bet kurio kito asmens, išskyrus likusius aštuonis LR KT teisėjus.

Tad vienintelė galimybė tau adekvačiai priešpastatyti oponuojančią nuomonę, būtų remtis būtent vienu (ar keliais) iš to likusio aštuoneto asmenų.

Jei gali tai padaryti, tuomet pirmyn.

c) Dėl absoliutumo. Visgi manau galima daryti skirtumą tarp teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo. Kankinti kitą asmenį draudžiama absoliučiai visais atvejais. Atimti gyvybę ginant savo ar kito asmens gyvybę (būtinosios ginties atvejis) visgi yra galima.

Tas pats p. Šileikis kitame anksčiau nurodytos knygos puslapyje rašo:

Žmogaus teisės į gyvybę, kaip absoliučią vertybę, savaime nepažeidžia įstatymas, leidžiantis policijos, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ar kitam valstybės pareigūnui panaudoti prieš žmogų šaunamąjį ginklą tam tikrais atvejais (pagrindais) ir tvarka <...>

Tai iš dalies apima ir būtinąją gintį. Reikia nepamiršti, kad būtinoji gintis pati yra skirta gyvybei saugoti. O jos naudojimas turi būti paremtas minimalios žalos (gal formaliai tai vadinama kitaip) principu.

[praetor]

Tad vienintelė galimybė tau adekvačiai priešpastatyti oponuojančią nuomonę, būtų remtis būtent vienu (ar keliais) iš to likusio aštuoneto asmenų.
Jei gali tai padaryti, tuomet pirmyn.

Čia tu pats sugalvojai.
Visam pasauly atskirosios nuomonės tėra doktrina. Lietuvoje atskirosios nuomonės net neskelbiamos, tik pridedamos prie sprendimo (nutarties, nutarimo ar kokio kito bet kokio teismo baigiamojo akto). Į jas visiškai nėra pagrindo niekam atsižvelgti. Tai tik teisėjo nepriklausomumo principo bei teisėjo vidinių įsitikinimų realizavimo išraiška.
Kad nieks išskyrus patį Šileikį tos atskirosios nuomonės dar nepareiškė (man regis, pataisykit jei ką).
O paprastos p. Šileikio nuomonės literatūroje, kaip minėjau, niekas neprivalo "priešpastatinėti" kitom nuomonėm. Nes jo nuomonė niekuo nesiskiria nuo kito individo nuomonės. KT teisėjo statusas jam nesuteikia tokių įgaliojimų. Net jeigu jis rūpimu klausimu paskelbtų atskirąją nuomonę, ji nėra privalome ir KT įstatyme nieko nerašoma apie jos ypatingą aiškinamąją galią.

[Wycka]

Kaip matai 20 str. numato, kad esant įstatyminiam pagrindui asmeniui gali būti atimta laisvė, o 19 str. jokio teisėto gyvybės atėmimo būdo nenumato. Tai buvo vienas iš argumentų KT pripažinti, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijoje nė viename straipsnyje nėra parašyta, kad draudžiama bausti mirtimi (ar kitokia formuluote ta pati esmė). Konstitucijoje (kaip ir visuose įstatymuose) nėra parašyta, kas yra leidžiama, tik draudžiama, nes šiuolaikinė teisė paremta principu: "Leidžiama viskas, išskyrus...". Nė vienoje Vakarų pasaulio Konstitucijoje nerasite straipsnio, leidžiančio mirties bausmę, nes jeigu nėra numatytas jos draudimas, vadinasi leidžiama. LR Konstitucijoje tiesiogiai nepasakyta, kad draudžiama. Draudimas įsiteisėjo tik tada, kai KT paskelbė savo išaiškinimą. Tai yra vienas iš pvz., kada KT "kuria" Konstituciją, nors ir ne savo noru. Jie privalėjo pasakyti "taip" arba "ne", nes referendumo metu toks punktas išvis nebuvo numatytas. Jeigu būtų kitaip, LR turėtų atsiprašyti 1992-1996 metais nuteistų ir nubaustų mirties bausme artimųjų ir kompensuoti žalą. Vadinasi, iki KT išaiškinimo mirties bausmė Lietuvoje buvo legali

Keletas momentų:
c) Dėl absoliutumo. Visgi manau galima daryti skirtumą tarp teisės į gyvybę ir kankinimų draudimo. Kankinti kitą asmenį draudžiama absoliučiai visais atvejais. Atimti gyvybę ginant savo ar kito asmens gyvybę (būtinosios ginties atvejis) visgi yra galima.

Sekant ta pačia logine gija, galima teigti, kad kalėjimas irgi yra savotiška kankinimo forma (o jeigu nusikaltėlis serga klaustrofobija?).
Atimti gyvybę ginant savo ar kito asmens gyvybę (būtinosios ginties atvejis) visgi yra galima??? Tai karo atveju kareiviai žudo priešą nelegaliai?

[c2h5oh]

Aš ir dabar galiu atsakyti kodėl — priklausomybės ir ligos. Kone visi žiauriausi nusikaltimai padaromi apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų; taip pat gana dažnai pasitaiko, kad žudikas nepakaltinamas

Kitaip tariant, visuomenę sudaro 2 aiškios grupės - "geriečiai", kurie nusikaltimų nedaro, ir "blogiečiai" (psichai, chronciai ir narkomanai), kurie nusikaltimus daro?

Labai paviršutiniškas atsakymas. Tiksliau, ne atsakymas išvis, nes klausimas "kodėl" neatsakytas (priklausomybės yra pasekmė, o ne pirminė priežastis). Ir visuomenė yra gerokai sudėtingesnė, nei "geriečiai" ir "blogiečiai".

Tačiau mes tiek sureikšminome žmogaus kaip individo teises, kad ne tik panaikinome mirties bausmę, bet ir negalime nei girto/apsvaigusio izoliuoti/gydyti, nei akivaizdžiai įtartinam asmeniui patikrinti psichinę sveikatą.

"Sureikšminome" ne be pagrindo. Sovietiniais laikais chroncius uždarydavo į kolonijas ir priverstinai "gydydavo". Bet rezultatas buvo nulinis - per prievartą nepagijo nei vienas.
Apie sovietinę psichiatriją išvis disertacijas rašyt galima (užtenka vien to, kad sovietinėje psichiatrijoje "šizofrenijos" apibrėžimas truputuką skyrėsi nuo pasaulyje priimto)

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tas pats p. Šileikis kitame anksčiau nurodytos knygos puslapyje rašo:
Tai iš dalies apima ir būtinąją gintį. Reikia nepamiršti, kad būtinoji gintis pati yra skirta gyvybei saugoti. O jos naudojimas turi būti paremtas minimalios žalos (gal formaliai tai vadinama kitaip) principu.

O rimtų argumentų tam ką jis rašo pateikta?

Konstitucijoje nė viename straipsnyje nėra parašyta, kad draudžiama bausti mirtimi (ar kitokia formuluote ta pati esmė).

Tu manai taip. KT mano kitaip.

Konstitucijoje (kaip ir visuose įstatymuose) nėra parašyta, kas yra leidžiama, tik draudžiama, nes šiuolaikinė teisė paremta principu: "Leidžiama viskas, išskyrus...".

O čia jau apskritai visiška netiesa. Kalbant apie privatinę teisę toks teiginys galbūt dar būtų tik netikslus, bet kalbant apie viešają teisę jis akivaizdžiai klaidingas. Pasidomėk pvz. administracine teise, arba procesinėmis teisės šakomis. Leidimų ir įpareigojimų rasi per akis.

Nė vienoje Vakarų pasaulio Konstitucijoje nerasite straipsnio, leidžiančio mirties bausmę, nes jeigu nėra numatytas jos draudimas, vadinasi leidžiama.

JAV sakyčiau Vakarų pasaulio dalis. O JAV konstitucijos 5-oje pataisoje mirties bausmė yra akivaizdžiai leidžiama. Cituoju: "nor be deprived of life, liberty, or property, without due process of law." Nereikia būti minties galiūnu, jog suvokt, kad mirties bausmė JAV galima, bet tik skirta po teisėto teisminio proceso.

LR Konstitucijoje tiesiogiai nepasakyta, kad draudžiama. Draudimas įsiteisėjo tik tada, kai KT paskelbė savo išaiškinimą. Tai yra vienas iš pvz., kada KT "kuria" Konstituciją, nors ir ne savo noru. Jie privalėjo pasakyti "taip" arba "ne", nes referendumo metu toks punktas išvis nebuvo numatytas.

KT ne kuria Konstituciją, o ją aiškina. Ir iš principo tas yra gerai, nes jei Konstitucijos nebūtų galima aiškinti, ji labai greitai galėtų virsti neveikiančiu deklaratyvių principų rinkiniu.

Jeigu būtų kitaip, LR turėtų atsiprašyti 1992-1996 metais nuteistų ir nubaustų mirties bausme artimųjų ir kompensuoti žalą. Vadinasi, iki KT išaiškinimo mirties bausmė Lietuvoje buvo legali

Ne visai taip. Pagal KT įstatymą teisės aktų prieštaraujančių Konstitucijai negalima taikyti nuo nutarimo paskelbimo dienos, bet tas nereiškia, kad jų nebuvo galima taikyti tol, kol jų konstitucingumo klausimas nebuvo keliamas. Teoriškai tas, aišku, nelabai teisinga, bet praktiškai sunku įsivaizduot kaip kitoks reguliavimas galėtų būti veiksmingas.

Sekant ta pačia logine gija, galima teigti, kad kalėjimas irgi yra savotiška kankinimo forma (o jeigu nusikaltėlis serga klaustrofobija?).

Kalėjimas savaime nėra kankinimo forma. O štai jeigu kalėjime nuteistasis mušamas, iš jo tyčiojamasi ir pan., tai jau bus kankinimas. Ir nereikia čia jokių loginių gijų, nes su jom tik nuvažiuosi į visiškas lankas.

Atimti gyvybę ginant savo ar kito asmens gyvybę (būtinosios ginties atvejis) visgi yra galima??? Tai karo atveju kareiviai žudo priešą nelegaliai?

Sąmoningai neminėjau karo. Tai jau labiau nebe nacionalinės, o tarptautinės teisės klausimas. Ir principai ten galioja kiek kiti.

O šiaip karas iš principo arba pats yra neteisėtas, arba yra atsakas į neteisėtą veiką. Tik kareiviai čia jau niekuo dėti.

[praetor]

Hahaha Gražu tiesiog skaityt.
Kolegos, besistengiantys ad hoc perkąst teisinius reikalus duoda peno įtemptai diskusijai. Tereiktų jiem tik daugiau pasiskaityt.
O šiaip, manau, niekam ne paslaptis, kad KT 1998-12-09 nutarimas mirties bausmės atitikties Konstitucijai klausimu yra viso labo "atmazkė" dėl Seimo nenoro daryt pataisas. Kurias juk "raz dva" ir atlieki, o įsigalioja Prezidentui pasirašius ir paskelbus VŽ. Juk tauta nori "akis už akį" ir jai visiškai neįdomu, jog su viena ar kita konvencija, euroatlantine integracija ir pan. tai ne pakeliui.

[Wycka]

O čia jau apskritai visiška netiesa. Kalbant apie privatinę teisę toks teiginys galbūt dar būtų tik netikslus, bet kalbant apie viešają teisę jis akivaizdžiai klaidingas. Pasidomėk pvz. administracine teise, arba procesinėmis teisės šakomis. Leidimų ir įpareigojimų rasi per akis.

Gal sumažintum mano ieškojimo kančias ir pateiktum bent vieną, bet gerą pavyzduką? Man nesiseka jokio leidimo rasti (draudimo išimtys dar nėra leidimas)

JAV sakyčiau Vakarų pasaulio dalis. O JAV konstitucijos 5-oje pataisoje mirties bausmė yra akivaizdžiai leidžiama. Cituoju: "nor be deprived of life, liberty, or property, without due process of law." Nereikia būti minties galiūnu, jog suvokt, kad mirties bausmė JAV galima, bet tik skirta po teisėto teisminio proceso.

Tavo citatos vertimas: "jiems neturi būti atimta gyvybė, laisvė ar nuosavybė, be tinkamo teisinio proceso". Čia tik tarp eilučių mirties bausmė leidžiama, kitaip tariant ji nėra draudžiama. Tačiau įstatymas (o ne Konstitucijos straipsnis) gali mirties bausmę drausti. Todėl ji leidžiama ne visose valstijose. O kai kuriose leidžiama, bet de facto nevykdoma.

KT ne kuria Konstituciją, o ją aiškina. Ir iš principo tas yra gerai, nes jei Konstitucijos nebūtų galima aiškinti, ji labai greitai galėtų virsti neveikiančiu deklaratyvių principų rinkiniu.

KT visų pirma aiškina ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad kai kurie jos teiginiai dviprasmiškai suprantami. Todėl KT turi dar vieną užduoti — aiškinti pačią Konstituciją (nors LR Konstitucijoje tokia KT funkcija nenumatyta, žr. 102 str.). Todėl taip ir išeina, kad kažkoks įstatymas kelis metus buvo "legalus" (mirties bausmę numatantis), ir staiga tampa prieštaraujančiu Konstitucijai ir nebegaliojantis. LR Konstitucijos 7 str.: "Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai."

O šiaip, manau, niekam ne paslaptis, kad KT 1998-12-09 nutarimas mirties bausmės atitikties Konstitucijai klausimu yra viso labo "atmazkė" dėl Seimo nenoro daryt pataisas. Kurias juk "raz dva" ir atlieki, o įsigalioja Prezidentui pasirašius ir paskelbus VŽ. Juk tauta nori "akis už akį" ir jai visiškai neįdomu, jog su viena ar kita konvencija, euroatlantine integracija ir pan. tai ne pakeliui.

Vat ir aš taip manau, kad mirties bausmė "panaikinta" (nes, pasirodo, LR Konstitucija to neleido nuo pat įsigaliojimo 1992m. rudenį) kaip savotiškas barteris už kiek įmanoma spartesnę europinę ir transatlantinę integraciją.

P.S.: Visgi LR Konstitucija nedraudžia priverčiamojo darbo kaliniams (48str.: "Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas."), taigi vietoj mirties bausmės žmogžudžiams galima taikyti katorgą iki gyvos galvos. Tegul savo prakaitu užsidirba duonos kąsnį, o gal dar ir liks kompensuoti padarytą žalą valstybei ir aukos artimiesiems

[praetor]

Gal sumažintum mano ieškojimo kančias ir pateiktum bent vieną, bet gerą pavyzduką? Man nesiseka jokio leidimo rasti (draudimo išimtys dar nėra leidimas)
Tavo citatos vertimas: "jiems neturi būti atimta gyvybė, laisvė ar nuosavybė, be tinkamo teisinio proceso". Čia tik tarp eilučių mirties bausmė leidžiama, kitaip tariant ji nėra draudžiama. Tačiau įstatymas (o ne Konstitucijos straipsnis) gali mirties bausmę drausti. Todėl ji leidžiama ne visose valstijose. O kai kuriose leidžiama, bet de facto nevykdoma.
KT visų pirma aiškina ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad kai kurie jos teiginiai dviprasmiškai suprantami. Todėl KT turi dar vieną užduoti — aiškinti pačią Konstituciją (nors LR Konstitucijoje tokia KT funkcija nenumatyta, žr. 102 str.). Todėl taip ir išeina, kad kažkoks įstatymas kelis metus buvo "legalus" (mirties bausmę numatantis), ir staiga tampa prieštaraujančiu Konstitucijai ir nebegaliojantis. LR Konstitucijos 7 str.: "Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai."

Elementaru, Vatsonai:
ten kur vyrauja dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas, ten mąstom taip "viskas, kas neuždrausta,-leidžiama" (pvz. leidimas sudaryti įeiti į sutartinius santykius);
ten kur imperatyvusis, mąstom, kad "neleidžiama, išskyrus kai tai leista įstatymo" (pvz. tam tikri viešojo administravimo subjekto veiksmai vykdant jam pavestas funkcijas).
Nereik išsigalvot kažkokios nesąmonės, kad mirties bausmė galima tik tada, kai ji leidžiama Konstitucijoje tiesiogiai. Konstitucija yra aukščiausioji užrašyta teisė. O teisė yra pagarba artimui ir įsipareigojimas pagarbai. Gerbi kitą - gerbi save. Nesilaikai pagarbos gerbt kito gyvybę - netenki teisės į savąją. Priešingu atveju tai nėra teisė, o tik gailestingumo išraiška. Na, bet tai teorija, aišku. Šiuolaikinė valstybė - socialinė valstybė.

Mintys pamąstymui:
KT nutarimas nustatė mirties bausmės prieštaringumą Konstitucijai. Bet KT nutarimas galioja tik "pirmyn" (t.y. ne ab initio).
Žmogau, suprask, anksčiau nuostata dėl tokios bausmės buvo teisėta, nes nieks priešingos informacijos neturėjo. O neturėjo iki tol, kol tam tikras teisinis "suverenas" t.y. KT to neiššniukštinėjo.
Kaip gi kitaip, juk reiktų pvz. p. Dekanidzės teisių ir pareigų perėmėjam sumokėt neturtinę žalą...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gal sumažintum mano ieškojimo kančias ir pateiktum bent vieną, bet gerą pavyzduką? Man nesiseka jokio leidimo rasti (draudimo išimtys dar nėra leidimas)

praetor esmę jau išdėstė, tad nesikartosiu, tik pateiksiu buitinį pavyzdį: štai tarkim Konstitucinio Teismo įstatyme tu nerasi straipsnio, kuris jam tiesiogiai draustų, sakykime, nagrinėti baudžiamąsias bylas. Apskritai tokio straipsnio niekur nerasi. Netgi ko gero jokiame norminiame teisės akte nerasi imperatyvaus draudimo fiziniam asmeniui nagrinėti baudžiamąsias bylas. Ar tai reiškia, kad Wycka su Petrozilijum Cvakelmanu gali pagaut žuliką, susėst prie stalo, apsvarstyt reikalą ir parašyt nuosprendį? Be abejo ne, nes mes turim BPK 6 str. 1 d. kur yra nustatyta, jog baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai.

Tavo citatos vertimas: "jiems neturi būti atimta gyvybė, laisvė ar nuosavybė, be tinkamo teisinio proceso". Čia tik tarp eilučių mirties bausmė leidžiama, kitaip tariant ji nėra draudžiama. Tačiau įstatymas (o ne Konstitucijos straipsnis) gali mirties bausmę drausti. Todėl ji leidžiama ne visose valstijose. O kai kuriose leidžiama, bet de facto nevykdoma.

Konstitucija pirmas dalykas nėra BK ir, antras dalykas, ji neformuluoja pareigos įstatymų leidėjui nustatyti, kad už kažkokius nusikaltimus mirties bausmė turi ar gali būti vykdoma. Bet akivaizdu, kad JAV konstitucijai mirties bausmė neprieštarauja.

KT visų pirma aiškina ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad kai kurie jos teiginiai dviprasmiškai suprantami. Todėl KT turi dar vieną užduoti — aiškinti pačią Konstituciją (nors LR Konstitucijoje tokia KT funkcija nenumatyta, žr. 102 str.). Todėl taip ir išeina, kad kažkoks įstatymas kelis metus buvo "legalus" (mirties bausmę numatantis), ir staiga tampa prieštaraujančiu Konstitucijai ir nebegaliojantis. LR Konstitucijos 7 str.: "Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai."

Išeina. Ir niekas dar nesugalvojo protingo būdo kaip padaryt, kad neišeitų. Yra, tiesa, pvz. Prancūzijoje vadinamoji išankstinė konstitucinė kontrolė, kai teisės akto konstitucingumas tikrinamas prieš jį priimant, bet tai irgi ne panacėja, savų problemų kyla.

P.S.: Visgi LR Konstitucija nedraudžia priverčiamojo darbo kaliniams (48str.: "Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas."), taigi vietoj mirties bausmės žmogžudžiams galima taikyti katorgą iki gyvos galvos. Tegul savo prakaitu užsidirba duonos kąsnį, o gal dar ir liks kompensuoti padarytą žalą valstybei ir aukos artimiesiems

Šiaip nelabai apsimoka, sako. Darbo priežiūra kainuoja, motyvacija dirbti maža, patys darbai nelabai kvalifikuoti todėl maža pridėtinė vertė.

[Sula]

Matyt, Ignalinos AE uždarymas tampa šimtmečio afera, visgi pradanginta 3 500 000 000Lt, o tai viršyja Sodros deficitą:

Energetikos viceministras apie IAE uždarymą: situacija yra kritinė.

– Galbūt jau turite papildomos informacijos, kur buvo panaudotas tas 1 mlrd. eurų?

– Pakomentuoti galime tik tiek, kad yra prisiimta įsipareigojimų už beveik milijardą, o parodyti mes neturime ką. Mes turime tik betonavimą, o praėjusį lapkritį mes jau turėjome turėti visas saugyklas.

[Eimantas]

Man atrodo reikia priimti laikiną įstatymą (sakykim kokiems 20-čiai metų), kad ekonominiams ( ir korupciniams nusikaltimams nebūtų senaties termino, ir tai turėtų siekti Nepriklausomybės pradžią, bei sugriežtinti drakoniškai bausmes. Kiek galima. Dar nepakarti ant stulpų vaikšto ankstesnių žlugimų ir dirbtinų bankrotų kaltininkai.

[Wycka]

/\ Tokios drastiškos priemonės greitai išsigimsta į "raganų medžioklę". Pavyzdys — Putino Rusija

[Eimantas]

Putino Rusija ne pavyzdys, kaip buvo oligarchai, taip ir liko, su nedideliais personalianiais pakitimais.

[Al1]

/\ Tokios drastiškos priemonės greitai išsigimsta į "raganų medžioklę". Pavyzdys — Putino Rusija

Rusija - ne pavyzdys. O apie issigimima sneka tik tie, kurie turi ka prarasti - tai, ka igijo neteisetai...