Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[daktaras]

Seniai jau taip šaudėsi
Kauno rajone automato kulkos suvarpė automobilį, sunkiai sužeisti du žmonės (papildyta, nuotraukos)

guli vienas pas mane klinikose reanimacijoj

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Palaukit jūs su tuo perauklėjimu. Vaikus saugo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Kiekvienas manau esame vaikystėje gerai gavę diržo, ir nežinau kaip kiti, bet šiandien, kai suaugęs permastau, tai tikrai pelnytai. O kas yra šiandien? Negalima vaikui duoti diržo! Pamenu, kai spauda aprašė įvykį, kai neapsikentęs tėvas, nerasdamas kito varianto kaip susitvarkyti savo debilavotą sūnų prirakino prie radijatoriaus. Tuoj pat prisistatė atitinkama tarnyba. Išlaisvino, tėvui tąsymaisi po policiją, o jis vėl gali šlaistytis po gyvenvietę, girtauti, siautėti. Jei ką padarys - atsakys tėvai. Žodžiu užburtas ratas.
Bet iš kur toks elgesys, tokia mada užėjo? Ar nėra tai pasekmė to, kad seksualios panios, bet tuščiomis galvomis demonstruoja savo šlaunis, kad internetas pilnas šlamšto, naujienų portalai praneša tik nesamones, kad per televiziją transliuojamas tautos mulkinimas debiliškomis laidomis?

Nu vienok matyt gerai auklėjimą buvo apleidęs, kad jau prie radiatoriaus sūnų rakint reikėjo. Ir nereik visko televizoriui kraut. Televizorius ir gatvė, kaip taisyklė, vaiką auklėja, kai to tėvai nedaro.

Beje, jei ir esu vaikystėj gavęs diržo tai ne tiek, kad dabar atsiminčiau, nekalbant, kad atsiminčiau už ką.

to Petrozilijus Cvakelmanas
tai aisq ne sanatorija bet jei nebuvai zonoje bent jau nepilnamečių, arba negirdėjai pasakojimų tai neaisq. Bet iš tikrųjų kalėjimas ne sanatorija, bet jei būsi normalus ne gaidys, gyvenimas tikrai gan normalus. Jei turi kokia merga tai gali atsivesti į susitikimo kambarius, gali mokytis baikti vidurinę arba profkę kokia nors specialybę, gali gauti siuntinius su maistu, apsipirkti kioske, už gerą elgesį gali būt paleistas anskčiau, pažėt telika, panaršyti nete. Deja armijoje tikrai baisiau. Daugelis tų kas vagia tikrai nori sugrįžti į kalėjimas nes ten duoda pavalgyti, stogą, gali pasimokyti nachaliavai.

Ekskjūz my, tada mūsų supratimas apie tai kas yra normalus gyvenimas labai kardinaliai skiriasi.

Kalėjime teko lankytis. Laimei, trumpam ir savo noru.

[Kecal]

Ar nėra tai pasekmė to, kad seksualios panios, bet tuščiomis galvomis demonstruoja savo šlaunis, kad internetas pilnas šlamšto, naujienų portalai praneša tik nesamones, kad per televiziją transliuojamas tautos mulkinimas debiliškomis laidomis?

Ko gero, iš esmės aš čia su tavimi sutinku, tik labai įdomu, kodėl pradedi būtent nuo "seksualių panų" O kur "kieti bičai"? Užuodžiu diskriminaciją

Mano manymu, stebime elementarų vėlyvojo kapitalizmo triumfą. Viskas perkama ir parduodama, viskas virsta iškreiptos gamybos priemonėmis. Iš kažko (dažniausiai visiško Nieko) visi masiškai gamina Pinigus (kitą Nieką). Ne veltui atkreipei dėmesį į seksualumo faktorių - verslui ši žmogiška silpnybė be galo paranki, nes a) skatina vartojimą (atrodyti gražesniu, pasirodyti turtingesniu), b) yra bet kokio gilesnio mąstymo priešingybė. Tobulas vartotojas yra nemąstantis vartotojas - tas, kurio visas dėmesys nukreiptas į pinigus ir jų išleidimo būdus (ir galutinį tikslą - Malonumą).

Matome, kad rėksmingas seksualumas užkariavo televiziją ir internetą, užkariavo gatves ir nesubrendusių vaikų galvas. Ten lieka vis mažiau vietos kam nors kitam, kas nesusiję su įvairiais malonumais, nelieka vietos svetimo skausmo suvokimui, nelieka vietos moralei, kurios kartais dar bando mokyti tėvai (tie, kurie nepabėgo į Airijas ar Britanijas, nesivolioja kur nors patvoryje ar nedirba iki išnaktų, kad užsikaltų kuo daugiau pinigų). Didėjantis vaikų nusikalstamumas - tik simptomas. Man užvis panašiausia, kad mūsų (Vakarų ar norinčių jais tapti) visuomenė sunkiai serga, ir mes dabar regime tik pirmąsias jos priešmirtines konvulsijas.

P.S.: Beje, vaikystėje diržo gavau gal tik porą kartų, ir visai nesmarkiai. Nemanau, kad tai yra gera auklėjimo priemonė. Smurto visada skuba griebtis tie, kurie patys yra (dvasiškai) silpni ir jaučiasi nesaugiai.

[Ametistas]

Palaukit jūs su tuo perauklėjimu. Vaikus saugo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Kiekvienas manau esame vaikystėje gerai gavę diržo, ir nežinau kaip kiti, bet šiandien, kai suaugęs permastau, tai tikrai pelnytai. O kas yra šiandien? Negalima vaikui duoti diržo! Pamenu, kai spauda aprašė įvykį, kai neapsikentęs tėvas, nerasdamas kito varianto kaip susitvarkyti savo debilavotą sūnų prirakino prie radijatoriaus. Tuoj pat prisistatė atitinkama tarnyba. Išlaisvino, tėvui tąsymaisi po policiją, o jis vėl gali šlaistytis po gyvenvietę, girtauti, siautėti. Jei ką padarys - atsakys tėvai. Žodžiu užburtas ratas.
Bet iš kur toks elgesys, tokia mada užėjo? Ar nėra tai pasekmė to, kad seksualios panios, bet tuščiomis galvomis demonstruoja savo šlaunis, kad internetas pilnas šlamšto, naujienų portalai praneša tik nesamones, kad per televiziją transliuojamas tautos mulkinimas debiliškomis laidomis?

Vaiką reikia auklėti taip, kad jis pats suvoktų kas yra gera ir kas bloga. Nesusidėjęs su blogais draugais ir jei šeima bus tvarkinga, vaikas greičiausiai užaugs doras. Bet nesusidėdamas su blogais vaikais, jis rizikuoja būti atstumtas ir galbūt prikultas... Vaiko teisių tarnyba siekia, kad šeimos išmoktų vaikus auginti ne diržo, kaip auklėjamąja priemone, pagrindu, bet psichologinėm gudrybėm, autoritetu prieš vaiką ir sugebėjimu palaikyti su vaiku ryšį. Teoriškai pakalbėti lengva, maždaug įsivaizduoju kaip tai turėtų vykti, bet turbūt augindamas savo vaiką, susidaryčiau su tokiomis pačiomis kliūtimis, kaip ir dabartiniai tėvai. Problema ta, kad paauglystėje vaikai nebenori klausyt tėvų ir susideda su blogomis kompanijomis, jei vaikas iki paauglystės auklėtas dorai ir buvo doroje aplinkoje, gal paauglystėje jis bus protingas ir atsirinks pats sau tinkamą aplinką, bet jei ir iki paauglystės buvo komplikuotas auklėjimas, tai iš vaiko nieko gero nebus (tikėtina).

Štai prieš 15 min. pro langą daugiabučių kieme pamačiau cirką. Vienas apie 17 m. vaikinas ėjo šalikele ir kalbėdamas telefonu kažką keikė, deja, tuo metu žiūrėjo į pusę, kurioje stovėjo kitas maždaug 19 m. treninguotas vaikinas, kuris plepėjo su draugu. Šis treninginis, pamanęs, kad keiksnoja jį, iškart keiksmais, šūksniais ir plačiais mostais ėmė pult tą vaikiną, mažai trūko iki muštynių. Telefonu kalbėjęs vaikinas ėmė bėgiot apie mašiną, o tas kitas - jį aplink vytis. Abu ėmė vienas kitam kibt į atlapus (gatvės stilius - kaip gaidžiai - gina savo teritoriją). Treninguotasis apsiramino, kai jo draugas šūktelėjo - "ei, ten gi ne ant tavęs keikė". Abu išsiskyrė draugiškais pasišūkavimais kuris gaidiškesnis. Išvada: net ir po 16-os metų (tai maždaug ta riba, kada žmogus ima įgyti gyvenimiškos patirties ir prasiplečia jo akiratis, keičiasi požiūris į pasaulį) kai kurie taip ir lieka kvailiais. Labiausia man pikta, kad dabar pasižiūrėjus į kai kuriuos 30-40-ies metų vyrus, matyti tokie patys treninguoti 19-kiniai ir jie vėl augina tokius pačius savo vaikus. Tiesiog sunku ir beapsakyti kokių kvailių mūsų Lietuvoje yra ir kaip jie kenkia visuomenės gerovei. Jie tiesiog gatviniai ir gyvulio protu suvokia pasaulį - jiems fiziniai gabumai svarbiau, nei protiniai, todėl ir duoną valgo iš sandėlininko, traktoristo, tranšėjų kasėjo, statybininko ar kitokio juodo fizinio darbo.

p.s., minėtų profesijų atstovų nežeminu, bet tendencija, kad tokių profesijų darbus dirba žemesnio kultūrinio ir protinio išsilavinimo žmonės - egzistuoja.

[Ametistas]

bet jei būsi normalus ne gaidys gyvenimas tikrai gan normalus.

Prašome paaiškinti šio sakinio prasmę. Kaip reikėtų suprasti žodį "gaidys" šiame kontekste? Kodėl "gaidžiams" "gyvenimas yra tikrai normalus"? Kuo pasireiškia tas "normalumas"? Kuo skiriasi "gaidžių" ir "normalių" gyvenimas kalėjime? Įdomu dėl bendro situacijos supratimo.

[Lettered]

P.S.: Beje, vaikystėje diržo gavau gal tik porą kartų, ir visai nesmarkiai. Nemanau, kad tai yra gera auklėjimo priemonė. Smurto visada skuba griebtis tie, kurie patys yra (dvasiškai) silpni ir jaučiasi nesaugiai.

O ką siūlai daryti? Yra tokių vaikų, kuriems tik beržinė košė gali padėti, nemanau, kad tai smurtu galima vadinti. O argumentai, kad dar nesusiformavusi asmenybė ir pan., nerimtai atrodo. Kaip tik reikia tą asmenybę formuoti, nes dvidešimtmečiui nei diržas nei dar kas nors nebepadės.

[Ametistas]

O ką siūlai daryti? Yra tokių vaikų, kuriems tik beržinė košė gali padėti, nemanau, kad tai smurtu galima vadinti. O argumentai, kad dar nesusiformavusi asmenybė ir pan., nerimtai atrodo. Kaip tik reikia tą asmenybę formuoti, nes dvidešimtmečiui nei diržas nei dar kas nors nebepadės.

Diržu auklėt vaikų negalima. Vakaruose apstu teisingo auklėjimo šeimų. Lietuvoje tai dar neprigiję, nes po sovietinio valdymo mes nemokame naudotis psichologija ir geroviniu auklėjimu, nežinome, kas yra ugdymas. Jei kas nepatinka - iškart skubame aprėkt vaiką, papurtyt jį ir pan. Vaikas yra jautrus tokiems dalykams, jis nesupras už ką taip yra skriaudžiamas, todėl reikia su juo kalbėtis. Diržą pateisinčiau tik paauglystėje, kada jau paauglys supranta už ką. Bet ir tai tik kaip kraštutinę priemonę. Vaikui smurtas netinkamas. Su vaiku reikia kalbėti, reikia įgyti jo pasitikėjimą. O su tuo dirbama jau nuo pirmųjų jo mėnesių mūsų pasaulyje. Pastebėjau, kad Lietuvoj vaikai dažnai kenčia netgi nuo tėvų isteriškų antpuolių: aprėkia arba papurto - negalima! Dažnai vaikas už tai atsiima tik dėl to, kad yra šalia, nors nieko blogo nepadarė. Va toks vaikas ir gali užaugti isteriniu praeivių užpuolėju, kuris yra per kvailas suprasti įvykio prasmę, jam svarbiausia apginti savo garbę ir orumą, nes vaikystėje taip darė jo tėvai.

[Lettered]

Diržu auklėt vaikų negalima. Vakaruose apstu teisingo auklėjimo šeimų. Lietuvoje tai dar neprigiję, nes po sovietinio valdymo mes nemokame naudotis psichologija ir geroviniu auklėjimu, nežinome, kas yra ugdymas. Jei kas nepatinka - iškart skubame aprėkt vaiką, papurtyt jį ir pan. Vaikas yra jautrus tokiems dalykams, jis nesupras už ką taip yra skriaudžiamas, todėl reikia su juo kalbėtis. Diržą pateisinčiau tik paauglystėje, kada jau paauglys supranta už ką. Bet ir tai tik kaip kraštutinę priemonę. Vaikui smurtas netinkamas. Su vaiku reikia kalbėti, reikia įgyti jo pasitikėjimą. O su tuo dirbama jau nuo pirmųjų jo mėnesių mūsų pasaulyje. Pastebėjau, kad Lietuvoj vaikai dažnai kenčia netgi nuo tėvų isteriškų antpuolių: aprėkia arba papurto - negalima! Dažnai vaikas už tai atsiima tik dėl to, kad yra šalia, nors nieko blogo nepadarė. Va toks vaikas ir gali užaugti isteriniu praeivių užpuolėju, kuris yra per kvailas suprasti įvykio prasmę, jam svarbiausia apginti savo garbę ir orumą, nes vaikystėje taip darė jo tėvai.

Kai turėsi savo vaikų kitaip kalbėsi. Pokalbis ne visiems padeda. Aš dėl to, kad gavau diržo nepasidariau isteriku, ir labai gerai suprasdavau už ką gaudavau, tiesa, nedaug to diržo ir buvau gavęs. O kaip tik tokie, į kurių blogą elgesį tėvai žiūrėjo pro pirštus arba negavo beržinės košės, kai jos reikėjo, dabar tais isterikais ir yra. Nereikia to maišyti su tikru smurtu šeimoje, kai tėvas grįžta girtas ir už nieką lupa.

[Ametistas]

Kai turėsi savo vaikų kitaip kalbėsi. Pokalbis ne visiems padeda. Aš dėl to, kad gavau diržo nepasidariau isteriku, ir labai gerai suprasdavau už ką gaudavau, tiesa, nedaug to diržo ir buvau gavęs. O kaip tik tokie, į kurių blogą elgesį tėvai žiūrėjo pro pirštus arba negavo beržinės košės, kai jos reikėjo, dabar tais isterikais ir yra. Nereikia to maišyti su tikru smurtu šeimoje, kai tėvas grįžta girtas ir už nieką lupa.

Na gal... Bet kiekviena auklėjimo priemonė turi būti su ribomis... Beje, vaikų turėt neplanuoju

[Wycka]

Palaukit jūs su tuo perauklėjimu. Vaikus saugo Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Kiekvienas manau esame vaikystėje gerai gavę diržo, ir nežinau kaip kiti, bet šiandien, kai suaugęs permastau, tai tikrai pelnytai. O kas yra šiandien? Negalima vaikui duoti diržo! Pamenu, kai spauda aprašė įvykį, kai neapsikentęs tėvas, nerasdamas kito varianto kaip susitvarkyti savo debilavotą sūnų prirakino prie radijatoriaus. Tuoj pat prisistatė atitinkama tarnyba. Išlaisvino, tėvui tąsymaisi po policiją, o jis vėl gali šlaistytis po gyvenvietę, girtauti, siautėti. Jei ką padarys - atsakys tėvai. Žodžiu užburtas ratas.
Bet iš kur toks elgesys, tokia mada užėjo? Ar nėra tai pasekmė to, kad seksualios panios, bet tuščiomis galvomis demonstruoja savo šlaunis, kad internetas pilnas šlamšto, naujienų portalai praneša tik nesamones, kad per televiziją transliuojamas tautos mulkinimas debiliškomis laidomis?

Negalima vertinti įvykio nežinant visos situacijos iki smulkmenų. Įtariu, kad didžiausia kaltė yra to tėvo, bet ir ta tarnyba per daug savo galias demonstruoja. Šitą istoriją kažkada esu DELFI skaitęs, ten aprašytų smulkmenų, bet numanau, kad didžiausia bėda buvo ta, kad tėvas per vėlai susiprato turįs sūnų, kurį dar pasirodo ir auklėti reikia.
Bet iš kur toks elgesys, tokia mada užėjo? Nereikia keikti veidrodžio, kad snukis kreivas. Televizija, internetas, gatvė yra tik mūsų visuomenės atspindžiai. Niekas nedraudžia pasirinkti geriausią sau visuomenę emigracijos būdu. Japonų patarlė sako, kad vaikas auklėjamas iki 5 metų, o po to tik taisomos auklėjimo klaidos. Debilai tie tėvai, kurie teigia, kad mokykla neišauklėjo jo atžalėlės, bet pamiršta kur tuos keliolika metų buvo ir ką veikė jie patys. Tie, kurie turite mokyklinio amžiaus vaikų, nueikite į tėvų susirinkimą ir paskaičiuokite, kiek atėjo tėvų ir kiek klasėje mokinių. Jūsų vaikas mokosi kone pavyzdingoje klasėje, jeigu atėjo net 75proc. klasiokų tėvelių. Aišku yra dar viena medalio pusė — didžiausių auklėjimo ir pedagogikos specialistai yra tie, kurie savo vaikų neturi ir net jaunesniųjų brolių/seserų neturėjo.
O šiaip tema yra apie nusikalstamumą ir teisingas bausmes už prasižengimus. Amerikiečiai sugalvojo neblogą praktiką kaip perauklėti neblaivius vairuotojus, mes tą patirtį galėtume pritaikyti nedrausmingų tėvų vaikams — jeigu vaikas už prasižengimus įkliūna nebe pirmą kartą, abiems jo tėvams teismas skiria tam tikrą kiekį valandų privalomų pedagogikos kursų be galimybės jų išvengti. Juk tikslas yra ne tik nubausti, bet ir parodyti, kaip reikia teisingai elgtis.

[Eimantas]

Sadistas juokdamasis smogė buteliu penktokei per galvą

[spirit]

Sadistas juokdamasis smogė buteliu penktokei per galvą

Tokius degradus reikia skirt mažiausiai tris mėnesius viešųjų darbų arba didžiulę piniginę baudą + laisvės atėmimą.

Šitas sakinys labiausiai patiko. Ot duoda žurnaliūgos

Mergaitės negali tiksliai pasakyti, kokios markės buvo degeneratų automobilis.

[Ametistas]

Tokius degradus reikia skirt mažiausiai tris mėnesius viešųjų darbų arba didžiulę piniginę baudą + laisvės atėmimą.

Nusisavinai mano sakinį O degeneratai, taip pavadinti turbūt mano, kad dėl to yra labai "krūti", nors iš tikrųjų jie yra labai kvaili ir net nesupranta to žodžio reikšmės

[kempas]

buvo degeneratų automobilis.

delfis kaip visad nesugeba normaliai parašyti kas če per žodis suprasti nebeįmanoma. Kai priėmė idijotiška įstatymą kad rugsėjo 1d. neparduodama alkoholis. Tai paskatino visus gerti, o prisigėrus "linksmintis" kaip kas išmano.

[Ametistas]

Tavo problemos, kad nesupranti zodzio, atsiversk sinonimu, tarptautiniu zodziu arba dabartines lietuviu kalbos zodyna ir suprasi. Manau lietuviu ziniasklaida kaip tik vartoja per mazai sinonimu ir tarptautiniu zodziu, truksta zodingumo. Kita vertus, zurnalistai visai nesupranta, kada tinkama juos vartoti ir kada ne. Sikart tas zodis parode aiskia autoriaus panieka, nukreipta i nusikaltelius, deja, tai iskrenta is konteksto ir isdarko straipsnio stilistika.
Kalbant apie uzdrausta alkoholio prekyba rugsejo 1 d., tai abejoju ar tu teisus. Gal alkoholio vartojimo tai nesumazino, bet istatymas visuomenei leidzia aiskiai suprast, kad alkoholio vartojanciu valstybe nepalaiko ir jo vartojimui viesoj vietoj nepritaria (cia jau kaip netiesiogine prasme, nesusijus su siuo istatymu). Sis istatymas galioja dar tik dvejus (ar trejus) metus ir jo naudingumui nuspresti dar truksta laiko. Isvadu per tiek laiko nepadarysi - sis istatymas veiksnus tik karta per metus.

[kempas]

degenerãtas [lot. degeneratus]: 1. išsigimėlis — žmogus, turintis fizinio arba psichinio išsigimimo požymių; 2*. išgama, išsigimėlis, išvisa.

kol žmogus kaltė neįrodyta taip vadinti negalima, į teismą už tokius žodžius reik paduoti.

[Wycka]

kol žmogus kaltė neįrodyta taip vadinti negalima, į teismą už tokius žodžius reik paduoti.

Kokio žmogaus? Kas paskelbė jo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamą vietą ar jo automobilio valstybinį numerį? Ką tokį kas kaltina? Kas toks tame teisme bus nukentėjusysis?

[kempas]

tai aišku iš teksto apie tuos kurie sėdėjo automobilyje, tai neaplamai apie visus kalbama, o būtent tuos žmones kurie sėdėjo toje mašinoje. Ir tai yra orumo įžeidimas. Kol kaltės neįrodė jie yra nekalti ir taip vadinti negalima. O policija gan greit suras, jie gi niekur nepasislėps.

[Ametistas]

kol žmogus kaltė neįrodyta taip vadinti negalima, į teismą už tokius žodžius reik paduoti.

Tik tokie dėl to daugiausia ir įsižeidžia - degradai, save laikantys išminčiais

tai aišku iš teksto apie tuos kurie sėdėjo automobilyje, tai neaplamai apie visus kalbama, o būtent tuos žmones kurie sėdėjo toje mašinoje. Ir tai yra orumo įžeidimas. Kol kaltės neįrodė jie yra nekalti ir taip vadinti negalima. O policija gan greit suras, jie gi niekur nepasislėps.

Kaip Wycka pastebėjo, nėra pagrindo duoti į teismą, nes neįvardytas konkretus asmuo. Nėra duomenų, pagal kuriuos svetimi galėtų identifikuoti tuos asmenis. Taigi įžeidimas lieka uždarame rate ir įsižeidė tik tie nusikaltėliai, bet jie neįvardyti.
O kai policija suras - tai jau bus galima ne tik degradais, bet ir dar baisesniais žodžiais vadinti Nematau reikalo ginti prasikaltusių - tegul supranta, kad jų orumas ir garbė niekam neįdomi - jie neturi lygių privilegijų su nelinkusiais į nusikalstamumą žmonėmis.

[Taut.]

Dabar matau kodėl kempo įvertis toks paraudonavęs