Dienos komentaras
Binladenų valstybė
Vigantas Danilavičius
Visuomenė tapo paranojikų įkaite.
Pragėrę paskutinę smegenų ląstelę autobusų vairuotojai varto Klaipėdoje pakelės medžius. Fašistuojantys plikiai spardo žmones dėl veido spalvos ar tautybės.
Policija, aišku, žiūri į visa tai pro komisariatų langus.
Valstybė skiria tvarkos saugotojams pinigus, kad jie tvarkingai užpildytų popierius, o ne todėl, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams būtų saugu ir patogu gyventi - kaip parašyta strateginiame Klaipėdos plėtros plane.
Policija gali tik pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris baigsis paslauga nusikaltėliui: arba neužteks įrodymų nubausti, arba miesto binladenui bus skirta bausmė lygtinai. Kad galėtų kitą kartą dar baisiau pasiautėti. Pavyzdžiui, kaip korėjietis Cho Seung Hui, Virdžinijos technologijos universitete nužudęs 32 žmones ir dar 17 sužeidęs.
Mūsų įstatymų kūrėjai nusitvėrė už uodegos idėją: kuo mažesnės bausmės už nusikaltimus, tuo mažiau šalyje nusikaltėlių. Tačiau iki to dar reikia šimtą metų pagyventi demokratinėje santvarkoje. Reikia, kad visuomenė būtų pilietiška. Žmogus turi būti ne pats sau režisierius, o bendruomenės narys.
Jis turėtų sudegti iš gėdos už savo šlykščius poelgius ne tik papuolęs į spaudos puslapius, televiziją, o sutikęs apie jo žygius žinantį kaimyną.
Tačiau Lietuvoje yra atvirkščiai.
Televizijose pilna laidų, kur daromas šou iš žmonių paklydimų. Visokie „prietrankos“ laidose aiškina apie savo padarytą bjaurastį žmonoms, sugyventinėms, tėvams ar vaikams.
Vieni prilipę prie ekranų alpsta iš laimės, kad televizija išvertė svetimus apatinius. Kiti niršta iš pavydo, nes patys norėtų būti tokių laidų herojai ir užkalti gražaus pinigo.
Vyriausybė mėgsta postringauti apie šalies stabilumą. Tik stabilumą ji suvokia kaip savo kėdžių išsaugojimą, o ne padėtį valstybėje.
Jeigu nėra ekonominės krizės, tai dar nereiškia, kad šalyje nesiaučia moralinė krizė. Jos neįmanoma pačiupti už skverno, suskaičiuoti litais. Tačiau apie tradicinių vertybių praradimą galima išgirsti, paskaityti, pamatyti kasdien po keliolika kartų.
Moralinę krizę įveikti būtina. Juk įsiutusi, nejaučianti atsakomybės už savo veiksmus visuomenė gali sukelti tokią politinę ir ekonominę krizę, iš kuriųos nebus jėgų išsikapstyti net su pačia protingiausia pasaulyje Vyriausybe priešakyje.
www.klaipeda.daily.lt
Binladenų valstybė
Vigantas Danilavičius
Visuomenė tapo paranojikų įkaite.
Pragėrę paskutinę smegenų ląstelę autobusų vairuotojai varto Klaipėdoje pakelės medžius. Fašistuojantys plikiai spardo žmones dėl veido spalvos ar tautybės.
Policija, aišku, žiūri į visa tai pro komisariatų langus.
Valstybė skiria tvarkos saugotojams pinigus, kad jie tvarkingai užpildytų popierius, o ne todėl, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams būtų saugu ir patogu gyventi - kaip parašyta strateginiame Klaipėdos plėtros plane.
Policija gali tik pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris baigsis paslauga nusikaltėliui: arba neužteks įrodymų nubausti, arba miesto binladenui bus skirta bausmė lygtinai. Kad galėtų kitą kartą dar baisiau pasiautėti. Pavyzdžiui, kaip korėjietis Cho Seung Hui, Virdžinijos technologijos universitete nužudęs 32 žmones ir dar 17 sužeidęs.
Mūsų įstatymų kūrėjai nusitvėrė už uodegos idėją: kuo mažesnės bausmės už nusikaltimus, tuo mažiau šalyje nusikaltėlių. Tačiau iki to dar reikia šimtą metų pagyventi demokratinėje santvarkoje. Reikia, kad visuomenė būtų pilietiška. Žmogus turi būti ne pats sau režisierius, o bendruomenės narys.
Jis turėtų sudegti iš gėdos už savo šlykščius poelgius ne tik papuolęs į spaudos puslapius, televiziją, o sutikęs apie jo žygius žinantį kaimyną.
Tačiau Lietuvoje yra atvirkščiai.
Televizijose pilna laidų, kur daromas šou iš žmonių paklydimų. Visokie „prietrankos“ laidose aiškina apie savo padarytą bjaurastį žmonoms, sugyventinėms, tėvams ar vaikams.
Vieni prilipę prie ekranų alpsta iš laimės, kad televizija išvertė svetimus apatinius. Kiti niršta iš pavydo, nes patys norėtų būti tokių laidų herojai ir užkalti gražaus pinigo.
Vyriausybė mėgsta postringauti apie šalies stabilumą. Tik stabilumą ji suvokia kaip savo kėdžių išsaugojimą, o ne padėtį valstybėje.
Jeigu nėra ekonominės krizės, tai dar nereiškia, kad šalyje nesiaučia moralinė krizė. Jos neįmanoma pačiupti už skverno, suskaičiuoti litais. Tačiau apie tradicinių vertybių praradimą galima išgirsti, paskaityti, pamatyti kasdien po keliolika kartų.
Moralinę krizę įveikti būtina. Juk įsiutusi, nejaučianti atsakomybės už savo veiksmus visuomenė gali sukelti tokią politinę ir ekonominę krizę, iš kuriųos nebus jėgų išsikapstyti net su pačia protingiausia pasaulyje Vyriausybe priešakyje.
www.klaipeda.daily.lt
Comment