Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[Sula]

Šiaip jei daugiau pasigilinti temoje, tai taip vadinama pagonybė turėjo žymiai daugiau bendro su senąja Roma, nei naujai įsigalėjusi krikščionybė. Kuri iš jų civilizuotesnė - dar diskusijų klausimas.

Bėda tame, kad "pagonybių" buvo daug. Ir net pro-lietuvių religinės pažiūros gerokai keitėsi. Bet čia kitos temos klausimas.

[sankauskas]

Grįžtant prie necivilizuoto elgesio, tai man yra įdomus dar vienas momentas.
Remontuojamoje 2 juostų vienos krypties eismo Žemaitės gatvėje viena juosta, iš kurios galima važiuoti tik tiesiai, remontuojama. Likusi tik kita juosta, iš kurios galima tik sukti į kairę.
Neremontuojamoje juostoje penkių šimtų metrų kamštis, kur visi kantriai laukia savo eilės. Remontuojama juosta lekia automobiliai iki galo, ir tada lenda į veikiančią juostą. Kur juos geranoriškai įleidžia jau 20 minučių kamštyje pralaukę durniukai.

Jei aš dar suprantu, nors nepateisinu pirnuosius - nereikia laukti kamštyje su durneliais, man įdomūs antrieji - kodėl jie geraniriškai ir nuolankiai leidžiasi išnaudojami įžūliųjų.

[Lettered]

Grįžtant prie necivilizuoto elgesio, tai man yra įdomus dar vienas momentas.
Remontuojamoje 2 juostų vienos krypties eismo Žemaitės gatvėje viena juosta, iš kurios galima važiuoti tik tiesiai, remontuojama. Likusi tik kita juosta, iš kurios galima tik sukti į kairę.
Neremontuojamoje juostoje penkių šimtų metrų kamštis, kur visi kantriai laukia savo eilės. Remontuojama juosta lekia automobiliai iki galo, ir tada lenda į veikiančią juostą. Kur juos geranoriškai įleidžia jau 20 minučių kamštyje pralaukę durniukai.

Jei aš dar suprantu, nors nepateisinu pirnuosius - nereikia laukti kamštyje su durneliais, man įdomūs antrieji - kodėl jie geraniriškai ir nuolankiai leidžiasi išnaudojami įžūliųjų.

Vakarietiškas mentalitetas ant nieko nepykti, net ant tokių įžulių. Žmonės patenkinti savo gyvenimu, todėl jiems negaila laiko prastovėti kamštyje ir durniams duoti kelią.

[senasnamas]

Gal pirmą kartą ten važiuojantys nežino situacijos ir taip daro nebūtinai iš įžūlumo. O kultūringai stojantys į eilės galą nenori būti įžūlūs ir toliau kultūringai taiko "užtrauktuko" principą.

[Sula]

Jei aš dar suprantu, nors nepateisinu pirnuosius - nereikia laukti kamštyje su durneliais, man įdomūs antrieji - kodėl jie geraniriškai ir nuolankiai leidžiasi išnaudojami įžūliųjų.

Taigi "užtrauktuko" principas - vienas iš vienos juostos, kitas - iš kitos.

[MikasRidikas]

Taigi "užtrauktuko" principas - vienas iš vienos juostos, kitas - iš kitos.

Aš kažkaip irgi suprantu, kad logiška tokioje situacijoje, kai iš dviejų juostų lieka viena dėl kelio remonto darbų, kad taikomas užtrauktuko principas. T.y. privažiuoja visas srautas dviem eilėmis, o toliau po vieną automobilį iš kiekvienos juostos. Sunkiai suprantamas dirbtinės eilės darymas vienoje juostoje, kai kita visa laisva.

[mantasm]

Skaitau tokias ir panašias mintis ir kilo toks galvoje išmąstymas, kad paprasti žmonės tokio dalyko kaip įstatymas nežinojo, vadovavosi aplinkybėmis ir bendra nuojauta (common sense). Kaip supratau ATR buvo taip, kad nebuvo aiškaus visiems suprantamo ir žinomo valdovo, valdžia buvo iš esmės bajorai, kurių kiekvienas buvo su savo supratimu kas yra gerai, o kas yra blogai.

Reikia nepamiršti, kad ATR nebuvo 0.1% bajorų ir visų kitų paprastų baudžiauninkų. Bajorų, įtraukiant visus mažažemius ar apskritai nusigyvenusius, sluoksnis vėlyvais laikais buvo ganėtinai solidus. Virš 10% visuomenės. Čia neskaitant miestiečių ir kitų laisvų gyventojų. Dar reiktų įskaičiuoti, kad nemažai vaikų gimdavo nesantuokiniuose bajorų ryšiuose ir būdavo lyg ir valstiečiai, bet šiaip prie dvaro. Ir bajoriškas mąstymas toli gražu neapsiribojo respublikine grietinėle. Gal net labiau matėsi eiliniuose dvareliuose su kuriais valstiečiai turėjo reikalų diena iš dienos.

Taip, ATR nebuvo absoliutinė monarchija. Karalius buvo iš esmės visiems daugiausia įtakos turintiems bajorams (ir, vėlyvais laikais, aplinkinėms valstybėms) tinkamas mediatorius. Pagrindinė valdžia buvo bajorų seimai. Viena iš ATR ypatybių yra tai, kad nebuvo absoliutistinio periodo kaip didžiojoje dalyje europos. Okupacinė caro valdžia turbūt buvo arčiausiai absoliutizmo. Bet aišku iš visuomenės jai buvo visiškas atmetimas ir požiūris į ją buvo labai negiamas. Ypač kai tai atėjo iškart po Gegužės Konstitucijos ir bendrai platesnių teisių ir laisvų nekilmingiems piliečiams.

[RokasLT]

Šiaip jei daugiau pasigilinti temoje, tai taip vadinama pagonybė turėjo žymiai daugiau bendro su senąja Roma, nei naujai įsigalėjusi krikščionybė. Kuri iš jų civilizuotesnė - dar diskusijų klausimas.

Ar LT pagonybė turėjo raštą, kodifikuotą teisę, mūrinę architektūrą, literatūrą ir t. t.?

[Lettered]

Ar LT pagonybė turėjo raštą, kodifikuotą teisę, mūrinę architektūrą, literatūrą ir t. t.?

Tai pasaulyje, kur nebuvo krikščionybės, niekas nestatė iš mūro, nerašė knygų ir neturėjo teisės? Apie Romą ką nors esate girdėjęs? Ta prasme, jei žmonės nebūtų prisiskaitę biblijos pasakų ir nebūtų mokslininkų bei visų kitų šviesuolių deginę ant laužų, nebūtų LDK statuto išleidę ir mūrinio pastato pastatę ?

[senasnamas]

Europoje šalių krikštas ir "Biblijos pasakų" priėmimas kažkodėl neblogai koreliuoja su pažanga : kurios šalys anksčiau pasikrikštijo, tos buvo (ir yra) labiau išsivysčiusios, nes krikščionybė tai ne vien tik biblija.

[RokasLT]

Tai pasaulyje, kur nebuvo krikščionybės, niekas nestatė iš mūro, nerašė knygų ir neturėjo teisės? Ta prasme, jei žmonės nebūtų prisiskaitę biblijos pasakų ir nebūtų mokslininkų bei visų kitų šviesuolių deginę ant laužų, nebūtų LDK statuto išleidę ir mūrinio pastato pastatę ?

Romos civilizacija darė įtaką V. Europai, o V. Eur. ekspancija darė įtaką LT civilizacijai. Deja LT pagonybė nepasižymėjo aukštais civilizaciniais pasiekimais (užtat vok. ordino grėsmės atveju pradėjome statyti panašias mūrines pilis į jų, vėliau vos nepraradome savo kalbos dėl rašto nebuvimo ir t. t.), lyginant su pietietiškom pagonybėmis, kurios turėjo visus civilizacinius atributus.

[Tomas]

Čia dar reikia pridėti, kad katalikybė lietuviams ir latgaliams buvo atsvara Rusijos imperijos laikais vykdytam rusinimui.

[Lettered]

Europoje šalių krikštas ir "Biblijos pasakų" priėmimas kažkodėl neblogai koreliuoja su pažanga : kurios šalys anksčiau pasikrikštijo, tos buvo (ir yra) labiau išsivysčiusios, nes krikščionybė tai ne vien tik biblija.

Čia reiktų sakyti atvirkščiai, architektūra, raštas, teisė neturi nieko bendro su krikščionybe, kaip ir krikščionybė su civilizacija, Roma su savo pagonybe visa tai senai turėjo ir klestėjo iki krikšto, tie patys viduramžiai, kada krikščionybė labiausiai išplito ir turėjo didžiausią įtaką, buvo kaip tik stabdis Europos civilizacijai. Kai religija vėl buvo pastumta į šoną švietimo amžiuje, tada vėl prasidėjo progresas.

[PoDV]

Esu skaitęs, kad niekuo ten tie etniniai latviai ar estai nebuvo pažangesni net būdami liuteronais, ir grynai juos iškėlė pas juos labiau nei pas mus pasireiškusi pramonės revoliucija, sumoje susidarė kažkur 100 metų laikotarpis pažangesniam vystymuisi. Lietuva ir Latvija ekonomiškai paskui susilygino tik sovietmečiu, dabar šalys yra bendrai labai panašaus išsivystimo.

Didžiausias pagonybės palikimas, esu linkęs manyti, yra stereotipas, kad "žemaičiai užsispyrę"

Sakyčiau, žmonių/tautos mentalitetą apsprendžia ekonominiai dalykai, istoriniai laimėjimai/nuopuoliai, laisvės lygis ir pan., o ne tiesiog religija.

[mantasm]

Sakyčiau, žmonių/tautos mentalitetą apsprendžia ekonominiai dalykai, istoriniai laimėjimai/nuopuoliai, laisvės lygis ir pan., o ne tiesiog religija.

Mentaliteto skirtumai ypač pasijaučia su latviais į pirtį nuėjus.

[Sula]

Mentaliteto skirtumai ypač pasijaučia su latviais į pirtį nuėjus.

Kas ten atsitinka?

[sankauskas]

Mentaliteto skirtumai ypač pasijaučia su latviais į pirtį nuėjus.

Jie tave nepadoriai lietė?

[mantasm]

Kas ten atsitinka?

Tautiečiai labai mėgsta vaikščiot į pirtį su apatiniais drabužiais. Latviai arčiau skandinaviško modelio ir dažniausiai eina kaip dievai sutvėrė.

[mantasm]

Jie tave nepadoriai lietė?

Atvirkščiai.

[sankauskas]

Atvirkščiai.

Pavidžiu!