Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[J.U.]

Būtent. Viskas, ką valdžia ir teisėsauga gali padaryti, tai keisti skirtingų svaigalų balansą rinkoje. O išnaikinti visus svaigalus taip pat realu, kaip išnaikinti prosttuciją t.y. iš principo neįmanoma.

Mano kuklia nuomone narkotikai iš tikro negali būti išnaikinti. Beveik visi nusikaltimai, kurie surišti su narkotikais, kyla ne dėl pačių narkotikų, bet dėl jų įsigijimo būdų bei prekybos rinkų dalybų. Todėl manau, kad geriausia būtų narkotikus legalizuoti ir pagal receptus pardavinėti vaistinėse (kelis kartus pigiau nei dabar rinkoje). Jei gydytojai pripažino, kad žmogus serga narkomanija, tai prašau, pirk nenusikalsdamas visokiomis vagystėmis ir plėšimais. Tuo pačiu būtų iš karto pakirstos narkotikų mafijos šaknys. O ŠTAI ŠITO SUSIETI SU VALDŽIA MAFIJOZAI LABIAUSIAI IR BIJO.

[senasnamas]

Tai turėtų patikti dabartinio "teisingumo" gynėjams:
Dėl prokurorų neveiklumo teismas nutraukė bylą dėl Lietuvos gyventojų genocido

[senasnamas]

Prokuratūra pradėjo ėsti pati save
Generalinė prokuratūra apskundė galimai neteisėtus Valio įsakymus

[Čikupakas]

Vidinis išsivalymas

[Sula]

Vidinis išsivalymas

"Sukilimas" nugesintas dar neprasidėjęs

[Combat]

Kadangi neradau temos, artimesnės teisei ir teisėtvarkai Lietuvoje, įkėliau čia.


LIETUVOS TEISĖSAUGOS BEPROTYSTĖ 1


Giedrius Šarkanas

Šiaulių apygardos prokuratūros
Šiaulių apylinkės prokuratūrai

SKUNDAS
2012-12-20
Vilnius

2012 m. rugsėjo 7 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo padarymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 bei 123 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos ir galimo Laikinojo pagrindinio įstatymo 1 bei 2 straipsnių pažeidimo, 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje paaukojant Lietuvą katalikų dievybei „Švenčiausiajai Mergelei Marijai“, taip pat imtis priemonių, kad būtų kuo greičiau sustabdytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3 bei 7 straipsniams galimai šiurkščiai prieštaraujančio Lietuvos paaukojimo akto galiojimas.

2012 m. gruodžio 17 d. susipažinau su Raseinių rajono policijos komisariato sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo pagrindu, priversti Katalikų bažnyčios atstovus pateikti „Lietuvos paaukojimo aktą“ ir pasiekti, kad būtų sustabdytas jo galiojimas.

Sprendimą priėmęs KPS tyrėjas Arvydas Jarmalavičius grindė savo sprendimą tuo, kad Katalikų bažnyčios atstovai nesiteikė pateikti jam „paaukojimo akto“ susipažinimui. Kaip nurodžiau savo prašyme, pati Katalikų bažnyčia giriasi, kad jis saugomas Šiluvoje; kitas jo, kaip tarptautinės sutarties, egzempliorius laikomas Vatikane. Teko girdėti, kad „paaukojimo aktas“ Šiluvoje viešai demonstruojamas atlaidų metu. Sunku patikėti, kad Šiluvos parapijos klebonas iš tikrųjų galėtų būti su juo nesusipažinęs, o gausios Katalikų bažnyčios interneto svetainės, teigiančios, kad aktas saugomas Šiluvoje, taip akiplėšiškai meluotų.

Prašau pasiekti, kad Katalikų bažnyčia pateiktų kurį nors šio galimai nusikalstamo akto egzempliorių, o teisingumo vykdymui trukdantys Katalikų bažnyčios atstovai atsakytų pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį.

Kitas policijos tyrėjo argumentas buvo tai, kad tokie ir panašūs aktai yra įprastinė ir plačiai taikoma Katalikų Bažnyčios religinė praktika, kad „paaukojimo aktas“ yra simbolinis religinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių visuomenės socialiniame ir politiniame gyvenime.

Visiškai nesutinku su tokiu požiūriu. Noriu pastebėti, kad vadinamoji Šv. M. Marija yra grynai katalikų dievybė, kurios kaip tokios nepripažįsta netgi daugelis krikščionių ne katalikų. Kiek galima spręsti iš istorinių liudijimų (Celso), Šv. M. Marija buvo abejotinos moralės (pagal to meto žydų standartus) skalbėja, pagarsėjusi tuo, kad sugyveno su romėnų legionieriumi abejotinos protinės sveikatos (sprendžiant pagal evangelijas) sūnelį, kurio gyvenimas baigėsi pelnyta (pagal to meto romėnų ir žydų teisę) mirties bausme už smurto kurstymą bei Jeruzalės šventyklos išniekinimą. Šv. M. Marijos vardu Lietuvos istorijoje buvo įvykdyta daug nusikaltimų prieš lietuvių tautą ir tikėjimą: pradedant ją atstovavusio Kryžiuočių ordino žiaurumais ir baigiant lietuviečių deginimais už nesutikimą atsisakyti Lietuvos dievų. Todėl mano šalies paaukojimas tokiai neapykantą ir smurtą prieš lietuvius įkūnijančiai veikėjai skaudžiai įžeidžia mane ir daugumą lietuvių ne katalikų bei ko gero ir didelę dalį save formaliai vadinančiųjų katalikais.

Noriu priminti, kad Šiluvos paaukojimo aktas buvo sudarytas ir pasirašytas tarptautinės sutarties forma tarp tuometinio Lietuvos valstybės vadovo ir Katalikų bažnyčios Lietuvos padalinio vadovo ir todėl akivaizdžiai yra teisines pasekmes turintis aktas, akivaizdžiai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, o taip pat 1, 2, 3 bei 7 straipsniams.

Policijos tyrėjas mėgino argumentuoti, kad V.Landsbergis turėjo teisę paaukoti Lietuvą Šv. M. Marijai remdamasis tikėjimo ir religijos laisvę įtvirtinančiu Konstitucijos 26 straipsniu. Tačiau A.Jarmalavičius užmiršo Konstitucijos 27 straipsnį, pagal kurį: „Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas“. Kitaip sakant, katalikų tikėjimas nesuteikia jiems teisės tyčiotis iš manęs ir Lietuvos valstybės pažeidinėjant LR Konstituciją. Policijos tyrėjas kažkodėl visiškai užmiršo Konstitucijos 43 straipsnį, pagal kurį: „Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kitaip sakant, jokia religinė organizacija negali užgrobti Tautai priklausančių suverenių galių ir aukoti Lietuvos savo dievybėms, tuo labiau tarptautinių sutarčių forma. V.Landsbergio religinė priklausomybė nesuteikė jam teisės nesilaikyti Laikinojo pagrindinio įstatymo.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas parašyta čia ir mano prašyme Generalinei prokuratūrai ir vadovaujantis Konstitucijos preambule, 1, 2, 3, 7, 27, 29, ir 43 straipsniais, o taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118, 123 bei 231 straipsniais ir LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašau:

1) Priversti Katalikų bažnyčią pateikti 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje pasirašytą Lietuvos paaukojimo aktą Šv. M. Marijai ir pasiekti, kad būtų sustabdytas šio akivaizdžiai Konstitucijai prieštaujančio akto galiojimas;

2) Pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo Generalinei prokuratūrai pagrindu;

3) Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Katalikų bažnyčios atstovams nepateikiant „paaukojimo akto“ policijos tyrėjui.

Giedrius Šarkanas


P.S. Toks G.Šarkano elgesys yra sąlygotas siekiant parodyti kai kurių Lietuvos BK nuostatų absurdiškumą, tame tarpe taikant ir internetiniams komentarams bei sukurti „teisinį precedentą“ apie nutrauktus ikiteisminius tyrimus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toks elgesys yra sąlygotas smegenų funkcinio pajėgumo trūkumo ir laisvo laiko pertekliaus. Gydymui kaip senas kaščenitas rekomenduočiau lobotomiją.

[D.P]

Kadangi neradau temos, artimesnės teisei ir teisėtvarkai Lietuvoje, įkėliau čia.


LIETUVOS TEISĖSAUGOS BEPROTYSTĖ 1


Giedrius Šarkanas

Šiaulių apygardos prokuratūros
Šiaulių apylinkės prokuratūrai

SKUNDAS
2012-12-20
Vilnius

2012 m. rugsėjo 7 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo padarymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 bei 123 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos ir galimo Laikinojo pagrindinio įstatymo 1 bei 2 straipsnių pažeidimo, 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje paaukojant Lietuvą katalikų dievybei „Švenčiausiajai Mergelei Marijai“, taip pat imtis priemonių, kad būtų kuo greičiau sustabdytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3 bei 7 straipsniams galimai šiurkščiai prieštaraujančio Lietuvos paaukojimo akto galiojimas.

2012 m. gruodžio 17 d. susipažinau su Raseinių rajono policijos komisariato sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo pagrindu, priversti Katalikų bažnyčios atstovus pateikti „Lietuvos paaukojimo aktą“ ir pasiekti, kad būtų sustabdytas jo galiojimas.

Sprendimą priėmęs KPS tyrėjas Arvydas Jarmalavičius grindė savo sprendimą tuo, kad Katalikų bažnyčios atstovai nesiteikė pateikti jam „paaukojimo akto“ susipažinimui. Kaip nurodžiau savo prašyme, pati Katalikų bažnyčia giriasi, kad jis saugomas Šiluvoje; kitas jo, kaip tarptautinės sutarties, egzempliorius laikomas Vatikane. Teko girdėti, kad „paaukojimo aktas“ Šiluvoje viešai demonstruojamas atlaidų metu. Sunku patikėti, kad Šiluvos parapijos klebonas iš tikrųjų galėtų būti su juo nesusipažinęs, o gausios Katalikų bažnyčios interneto svetainės, teigiančios, kad aktas saugomas Šiluvoje, taip akiplėšiškai meluotų.

Prašau pasiekti, kad Katalikų bažnyčia pateiktų kurį nors šio galimai nusikalstamo akto egzempliorių, o teisingumo vykdymui trukdantys Katalikų bažnyčios atstovai atsakytų pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį.

Kitas policijos tyrėjo argumentas buvo tai, kad tokie ir panašūs aktai yra įprastinė ir plačiai taikoma Katalikų Bažnyčios religinė praktika, kad „paaukojimo aktas“ yra simbolinis religinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių visuomenės socialiniame ir politiniame gyvenime.

Visiškai nesutinku su tokiu požiūriu. Noriu pastebėti, kad vadinamoji Šv. M. Marija yra grynai katalikų dievybė, kurios kaip tokios nepripažįsta netgi daugelis krikščionių ne katalikų. Kiek galima spręsti iš istorinių liudijimų (Celso), Šv. M. Marija buvo abejotinos moralės (pagal to meto žydų standartus) skalbėja, pagarsėjusi tuo, kad sugyveno su romėnų legionieriumi abejotinos protinės sveikatos (sprendžiant pagal evangelijas) sūnelį, kurio gyvenimas baigėsi pelnyta (pagal to meto romėnų ir žydų teisę) mirties bausme už smurto kurstymą bei Jeruzalės šventyklos išniekinimą. Šv. M. Marijos vardu Lietuvos istorijoje buvo įvykdyta daug nusikaltimų prieš lietuvių tautą ir tikėjimą: pradedant ją atstovavusio Kryžiuočių ordino žiaurumais ir baigiant lietuviečių deginimais už nesutikimą atsisakyti Lietuvos dievų. Todėl mano šalies paaukojimas tokiai neapykantą ir smurtą prieš lietuvius įkūnijančiai veikėjai skaudžiai įžeidžia mane ir daugumą lietuvių ne katalikų bei ko gero ir didelę dalį save formaliai vadinančiųjų katalikais.

Noriu priminti, kad Šiluvos paaukojimo aktas buvo sudarytas ir pasirašytas tarptautinės sutarties forma tarp tuometinio Lietuvos valstybės vadovo ir Katalikų bažnyčios Lietuvos padalinio vadovo ir todėl akivaizdžiai yra teisines pasekmes turintis aktas, akivaizdžiai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, o taip pat 1, 2, 3 bei 7 straipsniams.

Policijos tyrėjas mėgino argumentuoti, kad V.Landsbergis turėjo teisę paaukoti Lietuvą Šv. M. Marijai remdamasis tikėjimo ir religijos laisvę įtvirtinančiu Konstitucijos 26 straipsniu. Tačiau A.Jarmalavičius užmiršo Konstitucijos 27 straipsnį, pagal kurį: „Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas“. Kitaip sakant, katalikų tikėjimas nesuteikia jiems teisės tyčiotis iš manęs ir Lietuvos valstybės pažeidinėjant LR Konstituciją. Policijos tyrėjas kažkodėl visiškai užmiršo Konstitucijos 43 straipsnį, pagal kurį: „Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kitaip sakant, jokia religinė organizacija negali užgrobti Tautai priklausančių suverenių galių ir aukoti Lietuvos savo dievybėms, tuo labiau tarptautinių sutarčių forma. V.Landsbergio religinė priklausomybė nesuteikė jam teisės nesilaikyti Laikinojo pagrindinio įstatymo.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas parašyta čia ir mano prašyme Generalinei prokuratūrai ir vadovaujantis Konstitucijos preambule, 1, 2, 3, 7, 27, 29, ir 43 straipsniais, o taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118, 123 bei 231 straipsniais ir LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašau:

1) Priversti Katalikų bažnyčią pateikti 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje pasirašytą Lietuvos paaukojimo aktą Šv. M. Marijai ir pasiekti, kad būtų sustabdytas šio akivaizdžiai Konstitucijai prieštaujančio akto galiojimas;

2) Pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo Generalinei prokuratūrai pagrindu;

3) Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Katalikų bažnyčios atstovams nepateikiant „paaukojimo akto“ policijos tyrėjui.

Giedrius Šarkanas


P.S. Toks G.Šarkano elgesys yra sąlygotas siekiant parodyti kai kurių Lietuvos BK nuostatų absurdiškumą, tame tarpe taikant ir internetiniams komentarams bei sukurti „teisinį precedentą“ apie nutrauktus ikiteisminius tyrimus.

Vadinasi, visas civilizuotas pasaulis turi analogiškai "absurdiškas" normas.
O šiaip gerb. G.Š. komentaras įžvalgomis nenusileidžia topiniams delfio topams.

[Combat]

Toks elgesys yra sąlygotas smegenų funkcinio pajėgumo trūkumo ir laisvo laiko pertekliaus. Gydymui kaip senas kaščenitas rekomenduočiau lobotomiją.

Duok Dieve tau tokias smegenis, kaip pas jį....

[Eimantas]

N. Puteikio interviu: "Valdžia ima milžiniškus kyšius"

Generalinės prokuratūros ir STT paprašyta ištirti Seimo nario Naglio Puteikio viešą pareiškimą, kad uostamiesčio politikams buvo mokami kyšiai už leidimą užsienio kompanijai mieste deginti nerūšiuotas šiukšles. „Respublika“ paties N.Puteikio klausė, kokio dydžio kyšiai buvo mokami ir ar jis turi tvirtų kyšininkavimo įrodymų. „Nesunku apskaičiuoti. Projekto vertė - daugiau nei 100 milijonų litų. 5-10 procentų šios sumos išleista viešiesiems ryšiams ir visuomenės mulkinimui bei politikų pamaloninimui. Mano elgesys yra visiškai sąmoningas. Žinau, ką darau, ir turiu dokumentų daugiau, nei reikia“, - išskirtiniame interviu „Respublikai“ sakė N. Puteikis.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...kysius-900233/

[udrius]

Piešti mieste kreidelėmis - nėra nusikaltimas

8 mėnesiai žmonių tampymo dėl užrašo TIE-SOS. Klausimas kam tarnauja policija - žmonėms ar nusikaltėliams?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60534163

[kaunaz]

Tai toks pats smulkus vandalizmas kaip graffiti paišymas ant pastatų.

[Rimas_OK]

"toks pat vandalizmas" reikia rašyti kabutėse

[J.U.]

Alfoje yra buvusio saugumiečio Braziulio straipsnis apie padėtį Lietuvoje:
http://www.alfa.lt/straipsnis/150816...13-02-21_12-09
Aišku, kad tokio straipsnio autorius negalėjo likti dirbti šiuolaikiniame lietuviškame saugume, per daug realiai mato padėtį ir dar apie tai drįsta kalbėti.

[Rimas_OK]

Čia aišku bus įvairių nuomonių, bet kratas pas filmo kūrėjus aš pavadinčiau necivilizuotu ir nusikalstamu elgesiu Lietuvoje. Teisėsaugininkai teigia, kad režisieriai nekaltinami. Bet kratą namuose, ir "laikinas" daiktų ir darbo įrankių konfiskacijas aš prilyginčiau ne "įtarimams", bet nemenkos bausmės įvykdymui.

Kadangi bet kuris Lietuvos gyventojas (pvz. tapytojas prieš 10 metų nutapęs įtartiną sceną) gali tapti kratomuoju, tai būtų įdomu susižinoti kokias teises turi kratomasis? Pvz., kas grėstų jei jie nebūtų įsileidę? Arba per vartus pasakytų: "ok, tuoj apsirengsim, papusryčiausim, išleisim vaikus į mokyklą/darželį, tada prašom" Arba, kokia procedūra, jei atvykus kratytojams namuose nieko nėra?

Čia toks neblogas straipsnelis ta tema:

V.Vidūnas. Apie gimdymus ir baimę
<...>Noriu, kad mes visi suprastume – tai ne gimdymų namuose klausimas, ne išpaikusių ir nuprotėjusių moteriškių (tokie ir dar sodresni apibūdinimai nuolat skamba internetinių „budulių“ komentaruose). Tai sisteminis puolimas. Prieš dvidešimt metų mums pavyko sustabdyti represijų mašiną, bet, deja, ji liko neišardyta. Nebuvo atliktas tikrasis apsivalymas. Sistema persitvarkė – užaugo nauja ir atvirai ciniška teisinėje sistemoje dirbančių žmonių karta. Dauguma jų atėjo iš sovietinių laikų teisėsaugos darbuotojų šeimų ir aplinkos (tiek juristų, tiek medikų profesiniai sluoksniai turi aiškių kastos požymių, kai profesija ir darbo vieta perduodama iš kartos į kartą). Taip pat turime pripažinti, kad paprastam žmogui labai nelengva bendrauti su teisingumą privalančiomis užtikrinti institucijomis – speciali kalba, procedūros didesnei daliai žmonių nesuprantami ir neperkandami. Reikalingi tarpininkai – taip pat juristai, kurie už kiekvieną krustelėjimą ima didelius pinigus. Todėl šiomis dienomis dažnai skambantis pasiūlymas – „Kreipkitės į teismą“– vidutines pajamas gaunančiam ir sąžiningai gyvenančiam žmogui skamba tarsi pasityčiojimas – teisingumas jam neįperkamas. Tokius, sąžiningus, lengviausia tvarkyti ir su jais susidoroti – jie juk „lochai“ neoficialia tų sluoksnių terminologija."

[senasnamas]

Medicinos temoje apie tai kažkiek kalbėta.
Lietuvoje yra trys stambios nusikaltėlės, keliančios didžiausią grėsmę valstybei: Venckienė, Kusaitė ir Kurklietytė . Kažkodėl teisėsauga visu pajėgumu veikia tik prieš moteris. Šiaip tą filmą apie gimdymus namuose finansavo Kultūros ministerija . Čia ne tas atvejis, kad kažkas užsimanė ir slapta kažką sukūrė. Mano supratimu 6 val. ryto brautis į namus galima tik pas įtariamus stambaus masto nusikaltėlius, o ne pas režisierę, kurios statusas, rodos, yra tik liudytoja.

[index]

Kad ir kaip kreivai žiūrėčiau į visokias dvasingumo ieškančias ir baseinuose nardant gindančias moteris, bet tokiam reikalui kratos tikrai nereikėjo. Jei filmo ir reikėjo kaip įrodymo (o taip visai gali būt, gal reikėjo žmogaus asmenybę nustatyt, pavyzdžiui) ir vienintelę kopiją turėjo ji, manau, reikėjo tik paprašyt. Pirmą kartą gražiai, antrą griežčiau ir manau tikrai būtų gavę be jokių nesąmonių.

[Lettered]

Kažkodėl teisėsauga visu pajėgumu veikia tik prieš moteris.

Ne tik. Henytė ir Pinčia irgi pastoviai skundžiasi kaip teisėsauga su jais susidorojo ir kalėjime teisės prastai saugomos, irgi teisėsaugos klano sąmokslas prieš sąžiningus verslininkus, dar ir vargšą Karalių uždarė

[J.U.]

Mano supratimu 6 val. ryto brautis į namus galima tik pas įtariamus stambaus masto nusikaltėlius, o ne pas režisierę, kurios statusas, rodos, yra tik liudytoja.

Tai čia Jūs taip manot. Tie kurie braunasi, nusikaltėlių bijo (o gal bendradarbiauja, kas ten žino), geriau jau pas moteris brautis, jokios rizikos.

[Eimantas]

L. Stankūnaitė nebenori apsaugos, nors jos dukrą gali pagrobti

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...#ixzz2Nct2bJlg