Parašė Kitas Džiugas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje
Collapse
X
-
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimąSakau tau – dabar ten gėlių pridėta ir lenta apie Kalantą pakabinta. Ir angliškai.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąGal tokia ir buvo mintis, kartu ir su funkcija prisėsti?
O jei bandai vėl pasišaipyt iš Kauno, tai žinok, gyventojų mažėja, nes kaimiečiai, sovietmečiu atsibeldę, emigruoja. Tikri miestiečiai lieka. Ir dėl to Kaunas visai gyvas, gyvesnis už myėsta pilną kaimiečių su 400.000 givęhntoju.Paskutinis taisė Kitas Džiugas; 2012.07.17, 20:51.
Comment
-
Paminklas turi būti kaip Žaliojo tilto skulptūros - gražus ir aiškus, vaizduojantis žmogų, tikroviškas. O čia padarė kažkokį vakarietišką iškrypimą, nei šis nei tas, akmenys kažkokie aptrupėję. Šlykštus "šiuolaikinis" menas, paveldėtas iš "laisvų" vakarų - prie ruso bent menas buvo visiems suprantamas ir prieinamas, buvo aišku kas pavaizduota. Siūlau su šakėmis susirinkti sekmadienį 17 valandą ir nugriauti šį pasityčiojimą iš Kalantos, vakarietiškos "kultūros" liapsusą, o po to mestis pinigus ant visafigūrės Kalantos skulptūros apgaubtos ramiais liepsnos liežuviais. Dar ir benzino bakelį marmurinį šalia pastatysim.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimąSakau tau – dabar ten gėlių pridėta ir lenta apie Kalantą pakabinta. Ir angliškai.Paskutinis taisė John; 2012.07.17, 21:00.
Comment
-
Be to, lyg neužtektų šito baisaus pasityčiojimo iš Kalantos, tai dar ir sėdi ant jo visokie kretinai. Siūlau visą miesto sodą aptverti geležine tvora su kryžiukais ant smaigalių, pastatyti ginkluotą garbės sargybą ir ginkdie nebeįleisti į šią šventą erdvę žmonių. Kiekvieną pirmadienį iš kiekvienos Kauno mokyklos būtų vežami vaikai uždegti po žvakutę, o sekmadieniais po mišių pakviesti bobučių chorą atlikti dzūkiškų raudų programą. Ateityje, surinkus pakankamai aukų, siūlau šioje vietoje pastatyti bažnyčią.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė Taut. Rodyti pranešimąBe to, lyg neužtektų šito baisaus pasityčiojimo iš Kalantos, tai dar ir sėdi ant jo visokie kretinai. Siūlau visą miesto sodą aptverti geležine tvora su kryžiukais ant smaigalių, pastatyti ginkluotą garbės sargybą ir ginkdie nebeįleisti į šią šventą erdvę žmonių. Kiekvieną pirmadienį iš kiekvienos Kauno mokyklos būtų vežami vaikai uždegti po žvakutę, o sekmadieniais po mišių pakviesti bobučių chorą atlikti dzūkiškų raudų programą. Ateityje, surinkus pakankamai aukų, siūlau šioje vietoje pastatyti bažnyčią.
Comment
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąMilicijos Lietuvoje kaip ir nėra. Skambinsi Rusijos policijai?
Gal Baltarusijoje yra?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąRusijoje irgi nėra, šiaip jau
Gal Baltarusijoje yra?______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimąKas jūs per žmonės. Iš bet kokių minčių per daug šaipotės. LDK didybės tėvo paminklas yra viena, o Respublikos laisvės auka – kita.
Comment
-
Nerimsta aistros dėl paminklo R.Kalantai
2002 metų gegužės 14 dieną, dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, buvo atidengtas R.Kalantos žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas" ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972". Kompoziciją sukūrė skulptorius Robertas Antinis ir architektas Saulius Juškys.
Tačiau dalis kauniečių vis prašo pasirašyti po kreipimusi, kad šis memorialas būtų pašalintas ir pastatytas „aukštas paminklas rezistentui Romui Kalantai". Ir pirmadienį buvo renkami parašai po tokiu kreipimusi.
Kauno valdžia jau ne kartą diskutavo šia tema ir nutarė nekeisti jau pastatyto aukštos meninės vertės paminklo.
Tiesa, kartais netradicinis, neiliustratyvus tragedijos įamžinimas skulptūros kūrinyje standartiniam suvokimui nepriimtinas. “Aukos laukas” Romui Kalantai - tas laimingas atvejis, kai valdžia ir visuomenės institucijos neprimetė savo vizijos menininkui. Robertas Antinis prisipažįsta, kad kolegos vilniečiai jam su geru pavydu sakė: Vilniuje tokio paminklo niekada nebūtų pastatę, būtų įsijungusi subiurokratėjusio tradicinio mąstymo mašina. Prisimindamas kitą savo nerealizuotą projektą žydų genocido aukoms dailininkas apgailestauja, kad susidūrė su užsakovo pretenzija: “O kur monumentalizmas?”
Nėra Kaune gražesnio paminklo jai, Laisvei, už tą, kurį Robertas Antinis jaunesnysis sukūrė R. Kalantai. Ugnyje išdegę akmenys, istorijos suguldyti jo žūties vietoje, per vasarą miegantys žalioje vejoje tarp sulaukėjusių saulučių – tik taip ir gali įsivaizduoti aukos prasmę: akmuo į Tėvynės pamatus, amžinas akmuo, žemės akmuo...
Buvo aistringų šito paminklo kritikų: čia turi stovėti obeliskas, skulptūra, monumentas. Kad galėtum padėti gėlių, atsistojęs prie postamento išrėžti kalbą, įsiamžinti fone.
Kartai, kurią pažadino R. Kalanta, obeliskų nebereikia. Mūsų toks likimas – akmenys Lietuvos statybai. Apdegę akmenys, laukų akmenys, gatvių grindinio akmenys. Kai buvo atkurta Nepriklausomybė, dar buvome pakankamai jauni ir tinkami statybai.
Gal tą, gal kitą vakarą, kaip ir A. Karalius, ėjau Laisvės alėja. Ant paminklo akmenų sėdėjo linksmi jauni žmonės, po veją lakstė vaikučiai. Skambėjo muzika, ir keturios-penkios poros pasikeisdamos ant Laisvės alėjos plytų gražiai šoko gatvės šokius. Šoko įsijautę, improvizuodami, švytinčiais Laisve veidais. Sustojau. Nenorėčiau prisipažinti, kad akis užtemdė ašaros. Nieko gražesnio čia nebuvo tekę matyti, nors kasmet Vėlinių vakarą Kauno jaunimas žvakutėmis išdėsto žodį „Laisvė“, pastovi tamsoje, padeda mažutę trispalvę...
Šitas šokis buvo daugiau nei minėjimas, vainikas, „Tautiška giesmė“...
Čia šoko mūsų Laisvė – jauna, laiminga, nevaržoma, kupina vilties ir svajonių. Viso to, už ką pasiaukojo R. Kalanta. Šoko jo bendraamžiai, nežinantys, kad prieš tris dešimtmečius ne tik nebuvo galima šokti Laisvės alėjoje: studentams prievarta nukirpdavo ilgus plaukus, svarstydavo posėdžiuose už džinsų ar platėjančių kelnių dėvėjimą, naktį galėjo paprašyti parodyti pasą...
Jei tą vakarą jis, mūsų ir jų, šokančiųjų, bendraamžis būtų pažvelgęs iš Aukštybių, jo širdis būtų šokusi kartu – laisvos Lietuvos Laisvės alėjoje.
Comment
-
ištraukėlė iš filmo Social Life of Small Urban Places (1988)
klipuko gale yra geniali išvada, atsakanti į Kito Džiugo klausimą
http://www.youtube.com/watch?v=aEhce0A_4BUPaskutinis taisė Eikantas X; 2012.07.18, 09:27.
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąPamatysit kas bus kai pastatys paminklą mergaitei...
Comment
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimąStankofilai, jums su ironijomis visai ne vietoj irgi reikėtų apsiramint. Praktiškai visose diskusijose šioje temoje kas nors įmeta tokią nesąmonę. Nėra ta mergaitė šventoji ir baikit apie ją rašinėt, kur nereikia. Nemalonu, kai viskas kalbom apie ją priteršta.
Comment
-
Klaipėdietis mirtinais dūriais apsigynė nuo plėšikų
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#axzz20svTnyTF
Comment
Comment