Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[Al1]

Bausti reikia sukčius, o ne jų aukas.

[Edvard]

Sostinėje, įtariama, išžaginta ir nužudyta trylikametė, sulaikytas paauglys

Sekmadienį ryte Vilniaus pakraštyje, šalia Nemenčinės plento, žmonės rado pusnuogės mažametės lavoną. Manoma, kad ji nužudyta naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Ekspertai nustatys, ar ji buvo išžaginta. Sekmadienio pavakarę šį tyrimą atliekantys pareigūnai sulaikė 15-16 metų paauglį iš Vilniaus.

[Tiesiog_as]

na ką, einame "teisinga" linkme: beliko sulaukti, kada į mokykla koks 15-16metis atsineš šautuvą ir padarys ten tvarką, nes, kaip matyt, dar neprisisotinom "aukšta ir nepriekaištinga" vakarų kultūra...

[index]

Bausti reikia sukčius, o ne jų aukas.

O kaip tuo atveju kai auka ir pati yra šiek tiek sukčius?

[Wycka]

Bausti reikia sukčius, o ne jų aukas.

Paauglystėje skaičiau tokią detektyvinį romaną. Esmė ta, kad žmogus loterijoje išlošė VOLGĄ. Sugalvojo pagaminti dar vieną tokį patį bilietą, ir kitame mieste „laimėti“ dar vieną VOLGĄ. Viena važinėtų jis pats, kita — žentas. Nunešė laimingą bilietą pas fotografą. Šis jam grąžino du netikrus bilietus. Taigi VOLGOS nelaimėjo. Ką šioje situacijoje bausti — sukčių laimėtoją ar sukčių fotografą?

[Al1]

Paauglystėje skaičiau tokią detektyvinį romaną. Esmė ta, kad žmogus loterijoje išlošė VOLGĄ. Sugalvojo pagaminti dar vieną tokį patį bilietą, ir kitame mieste „laimėti“ dar vieną VOLGĄ. Viena važinėtų jis pats, kita — žentas. Nunešė laimingą bilietą pas fotografą. Šis jam grąžino du netikrus bilietus. Taigi VOLGOS nelaimėjo. Ką šioje situacijoje bausti — sukčių laimėtoją ar sukčių fotografą?

Abu. Už dokumentų klastojimą. Nes jie tai padarė. Vigi pukiai suprantame, kad šiuo atveju niekas į teismą nesikreips ir milicijai nepaneš... Ir niekas tiesos neišsiaiškins. Nes abu puikiai suprato, ką darė...
Gi telefoninių sukčių atveju niekas neįrodys, kad auka duoda kyšį, tarkim, policininkui. Juk ne policininkui duoda, o aferistui. Teisiškai jokio kyšininkavimo nėra. Bet pinigų išviliojimas apgaulės būdu yra...

[Wycka]

Abu. Už dokumentų klastojimą. Nes jie tai padarė. Vigi pukiai suprantame, kad šiuo atveju niekas į teismą nesikreips ir milicijai nepaneš... Ir niekas tiesos neišsiaiškins. Nes abu puikiai suprato, ką darė...

Kiek pamenu, originalus bilietas buvo rastas dingusios be žinios moters rankinuke (rankinuką rado upelyje). O tikrasis laimėtojas, norėjęs pasigaminti ir kopiją, pranešė policijai, kad norėjęs tik nufotografuoti bilietą atminčiai, o fotografas grąžinęs klastotę.

Telefoninių sukčių atveju niekas neįrodys, kad auka duoda kyšį, tarkim, policininkui. Juk ne policininkui duoda, o aferistui. Teisiškai jokio kyšininkavimo nėra. Bet pinigų išviliojimas apgaulės būdu yra...

Kyšininkavimo bandymas yra. Juk pinigai buvo atiduoti už ką? Neva atėjo žmogus, gražiai paprašė, atidaviau, o po kelių minučių apsigalvojau? O jeigu SMS žinutės yra įrodymai, jose tiesiai šviesiai sakoma, kad jeigu duosi x Lt, nebus kreiptąsi į policiją ar daktarai atliks operaciją, kuri šiaip ar taip priklausytų.

[JlL]

Gi telefoninių sukčių atveju niekas neįrodys, kad auka duoda kyšį, tarkim, policininkui. Juk ne policininkui duoda, o aferistui. Teisiškai jokio kyšininkavimo nėra. Bet pinigų išviliojimas apgaulės būdu yra...

yra baudziamojoje teiseje klaidos savoka, konkreciai tokiu atveju taikoma sita:

Klaida dėl veikos pobūdžio - pasireiškia neteisingai vertinant veikos faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, buvimą ar nebuvimą:
1) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose yra minėtos faktinės aplinkybės, nors tikrovėje jų nėra, tai ši klaida nedaro įtakos kaltės formai, tačiau veika gali būti kvalifikuojama tik kaip pasikėsinimas, pvz., asmuo klaidingai manydamas, kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinigus, atsakomybė už pasikėsinimą realizuoti padirbtus pinigus;
2) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose nėra minėtų faktinių aplinkybių, nors tikrovėje jos egzistuoja (manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus), tai ši klaida leis asmenį patraukti atsakomybėn tik už neatsargų nusikaltimą.

[Al1]

Kyšininkavimo bandymas yra. Juk pinigai buvo atiduoti už ką? Neva atėjo žmogus, gražiai paprašė, atidaviau, o po kelių minučių apsigalvojau? O jeigu SMS žinutės yra įrodymai, jose tiesiai šviesiai sakoma, kad jeigu duosi x Lt, nebus kreiptąsi į policiją ar daktarai atliks operaciją, kuri šiaip ar taip priklausytų.

Tokios aferos ne SMS'ais sukamos, o kalbant telefonu. Koks kyšininkavimas? Juk pinigai atiduodami sukčiui, o ne policininkui. Sukčius nėra nei pareigūnas, nei tarnautojas, nei valdininkas ar kitas įtakingas ir sprendimus priimantis asmuo. Tai kur čia kyšininkavimas? Net tarpininkavimo nėra, nes, savaime suprantama, sukčius plicininkams pinigų neperduos... Nors apie tai aukai suokė...

yra baudziamojoje teiseje klaidos savoka, konkreciai tokiu atveju taikoma sita:

Klaida dėl veikos pobūdžio - pasireiškia neteisingai vertinant veikos faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, buvimą ar nebuvimą:
1) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose yra minėtos faktinės aplinkybės, nors tikrovėje jų nėra, tai ši klaida nedaro įtakos kaltės formai, tačiau veika gali būti kvalifikuojama tik kaip pasikėsinimas, pvz., asmuo klaidingai manydamas, kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinigus, atsakomybė už pasikėsinimą realizuoti padirbtus pinigus;
2) Jei asmuo klaidingai mano, kad jo veiksmuose nėra minėtų faktinių aplinkybių, nors tikrovėje jos egzistuoja (manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus), tai ši klaida leis asmenį patraukti atsakomybėn tik už neatsargų nusikaltimą.

Taip, taip. Pradėkime bausti ne aferistus, o jų aukas. Aferistų tai vis tiek nesugauna, o į policiją beiskreipiantį asmenį dėl atiduotų pinigų nubauskime.
Ir aferos toliau klestės. Bet žmonės nesikreips į policiją. O policija galės pateikinėti gražią statistiką - sukčiavimų telefonu nėra...

[JlL]

/\ gali piktintis cia kiek nori bet siai dienai teise yra tokia.

Dar gali pasidometi situo Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas arba atidziau rinkis uz ka balsuoji per rinkimus.

[Al1]

/\ gali piktintis cia kiek nori bet siai dienai teise yra tokia.

Dar gali pasidometi situo Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas arba atidziau rinkis uz ka balsuoji per rinkimus.

Deja, ne tokia, nes visos bobutės, atidavusios aferistams pinigus, jau sėdėtų...

[Wycka]

Deja, ne tokia, nes visos bobutės, atidavusios aferistams pinigus, jau sėdėtų...

Pirmą kartą padarius nesunkų nusikaltimą ir pripažinus kaltę (+ atlyginus nuostolius, jeigu jų būta), apsiribojama įspėjimu. Nors, įtariu, pritaikius klaidos sąvoką bei atsižvelgus į bobučių amžių, šis nusikaltimas apskritai ignoruojamas.
Nusikaltimas — pasikėsinimas duoti kyšį.

[Al1]

Nelabai ką išaiškinsi tiem kam propaganda smegenis praplovė. Ar normalu, kai žmogus skaito kiekvieną straipsnį kur yra kažkas neigiamo parašyta apie lietuvius ir ieško, kad autorius būtinai būtų žydas?

Ne į temą, ponuli. Dar klausimas kam smegenys praplautos.

[Al1]

Pirmą kartą padarius nesunkų nusikaltimą ir pripažinus kaltę (+ atlyginus nuostolius, jeigu jų būta), apsiribojama įspėjimu. Nors, įtariu, pritaikius klaidos sąvoką bei atsižvelgus į bobučių amžių, šis nusikaltimas apskritai ignoruojamas.
Nusikaltimas — pasikėsinimas duoti kyšį.

Nu nėra taip buvę mūsų stebuklų šalyje. Spauda būtų tikrai nepraleidusi tokių nesąmonių aprašymo...

[Wycka]

Nu nėra taip buvę mūsų stebuklų šalyje. Spauda būtų tikrai nepraleidusi tokių nesąmonių aprašymo...

Buvo. Traukiu iš atminties. Bobutę bandė išprievartauti irgi garbaus amžiaus kaimynas. Ši gynėsi peiliu, jis mirė. Ją turėjo teisti už neatsargų nužudymą, bet atsižvelgus į amžių (per 80 metų), realios bausmės išvengė.
Nebent klausei apie telefoninių sukčių pavyzdį...

[Čikupakas]

Ne į temą, ponuli. Dar klausimas kam smegenys praplautos.

Pasitaisiau. To "ponuli" tai visai nereikėjo čia.

[Al1]

Buvo. Traukiu iš atminties. Bobutę bandė išprievartauti irgi garbaus amžiaus kaimynas. Ši gynėsi peiliu, jis mirė. Ją turėjo teisti už neatsargų nužudymą, bet atsižvelgus į amžių (per 80 metų), realios bausmės išvengė.
Nebent klausei apie telefoninių sukčių pavyzdį...

Tai visai kitas atvejis. O šiaip tai įstatymai yra tokie, kad geriau nesiginti, nes kaltas liksi... O užpuolikas taps auka... Durniau nebūna. Tarybiniais laikais irgi buvo galima gintis tik plikomis prieš, tarkim, pistoletu ginkluotą žmogų. Nes jei jį užpultasis būtų nudūręs peiliu, tai neišvengiamai būtų sėdęs už žmogžudystę. O jei uždusinęs plikomis rankomis, tai galbūt tai būtų pripažinta savigyna. Netoli pasistūmėjome...

[JlL]

/\ vel pats prisigalvoji...

butinosios ginties gynybos sąlygos
BK būtinąją gintį apibrėžia kaip situaciją, kai asmuo padaro veiką, kuri formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau tai padaroma ginant save, kitus asmenis, nuosavybę ar kitus teisėtus visuomenės ar valstybės interesus. Būtinoji gintis yra viena iš universaliausių baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, ją rastume praktiškai visų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, yra du poziuriai:
-Vienose valstybėse (anglosaksu teise) būtinoji gintis laikoma paskutine priemone pavojaus išvengimui (jei gali pabėgt, tai pirma bėk, o kai paveja – tada ginkis)
- Lietuvoje (kontinentine teise), sia teise galima naudotis ir kai gali to isvengti.

Būtinoji gintis skaidoma į du blokus, kuriuos reikia įvertinti, norint pripažinti, kad ji teisėta:
1. Kėsinimasis.
2. Pati gynyba.

Kėsinimasis ir pasikėsinimas – ne tas pats. Kesinimasis tai aktyvi kaltininko veikla (negali buti neveikimas):

1. Pavojinga. Veiksmais turi būti kėsinamasi į BĮ saugomus gėrius. Nebūtina kad peraugtų į NV, nebūtini priešingumo teisei požymiai (pakaltinamumas, amžius). Teisminė praktika: kai ginantysis suvokia, nuo ko ginasi, turi daryti minimalią žalą nusikaltėliui. Besiginančiajam manant, kad kėsinimasis į jį pavojingas, nors jis yra būti nepavojingas – atsiranda terminas „tariamoji būtinoji gintis“. Jei giniesi ir gali/privalai suvokti kad nera pavojaus bus vertinama kaip neatsargi veikla, jei negali/neprivalai – kaip butinoji gintis.
2. Reali. Raalumas ir akivaizdumas atspindi kėsinimasi laike ir erdvėj. Šių požymių kontekste galima vertinti, ar tam tikrų apsauginių priemonių įrengimas yra vertinamas kaip būtinoji gintis (pvz, elektros tvoroj̨ neatitinka akivaizdumo ir realumo kriterijų). Išankstinis apsaugos priemonių įrengimas nesant realiam arba akivaizdžiam pavojui yra nelaikomas būtinąja gintimi.
3. Akivaizdi. Šis požymis liudija apie tai, kad kėsinimasis jau yra realiai prasidėjęs arba artimiausiu metu realiai prasidės, o erdvės požiūriu reiškia – kad tam tikroje konkrečioje vietoje, o ne kažkur toli.

Gynybai keliami keli reikalavimai:
1. Gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi.
2. Gynyba galima kai pažeidžiami ir besiginančiojo ir kitų asmenų ar valstybės interesus.
3. Gynyba turi atitikti kėsinimąsi. Tai vertinamasis požymis – galima gintis labiau nei puola ir padaryti daugiau žalos. Galima padaryti daugiau žalos ir kokybiškai ir kiekybiškai. Be to, gynybos atitikimas kėsinimuisi vertinamas ir per kaltininko bei besiginančio asmenines savybes, per kėsinimosi objektyviąsias savybes (laikas, vietą, priemones, įrankius), išskiriamas dar gynimosi intensyvumas, staigumas. Šių aplinkybių visuma leidžia nustatyti, ar atitinka gynyba kėsinimosi pobūdį. Svarbu, kad gintyje nereikalaujama gynybos nei priemonių, nei būdo, nei įrankių adekvatumo, nes užpuolikas yra geresnėje situacijoje (pasiruošęs priemones, suplanavęs ir pan.), todėl ir pasinaudojimas neteisėtu šaunamuoju ginklu laikomas teisėta būtinąja gintimi.

Kalbant apie gynybą bendrai, labai svarbus gynybos ir kėsinimosi palyginimas laiko aspektu. Gynyba laikoma teisėta visu kėsinimosi laikotarpiu, bet leidžiama gynybai prasidėti ir anksčiau nei realiai prasidėjo kėsinimasis, tai yra, gynyba galima jau nuo realiai gresiančio kėsinimosi. Laiko prasme gynyba gali trukti ilgiau nei baigiasi kėsinimasis. Tai priklauso ir besiginančiojo suvokimo: jei jis suvokia, kad kėsinimasis jau galutinai atremtas, tai nuo šio momento gynyba turi būti baigta, tolesnis laiko tarpas nebus vertinamas kaip būtinoji gintis.

Tam, kad turėtume būtinąją gintį, turi būti visi gynybos ir kėsinimosi požymiai. Be to, kad gintis butų neteisėta ji turi pasibaigti arba užpuoliko gyvybės atėmimu, arba sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jei padaroma užpuolikui mažesnė žala – automatiškai laikoma, kad gintis buvo teisėta. Į visą situaciją turima visada žiūrėti per tą prizmę, kaip aplinkybes suvokia besiginantysis.

Jeigu būtinoji gintis tampa neteisėta, turime situaciją, vadinamą būtinosios ginties ribų viršijimu. Šiai situacijai reikalaujama kelių požymių, kurie turi būti vienu metu:
1. Padariniai. Tik sunkus sveikatos sutrikdymas arba gyvybės atėmimas yra kvestionuojamas.
2. Šiuos padarinius besiginantysis pasiekia tiesiogine tyčia.
3. Bendrai tokia gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi.

Įstatymų leidėjas vieną aukščiausiojo teismo poziciją kodeksu ištaisė įstatymiškai: būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tiesiogine tyčia. Būtinosios ginties ribų peržengimas bus tuomet, kai besiginantysis sunkiai sutrikdo užpuolikui sveikatą arba atima gyvybę suvokdamas, kad tai, ką jis daro, gynybai visiškai nereikia.
Besiginantys ribų peržengimo atveju atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą arba už gyvybės atėmimą, tačiau su lengvinančiom aplinkybėm.

Yra numatyta tokių atvejų, kai būtinoji gintis neturi jokių ribų. Tai reiškia, kad besiginantysis keliose situacijose turi neribotą teisę gintis ar ginti.
1. Gintis nuo įsibrovimo į būstą. Būstas čia aiškinamas siaurai, tai yra, apima tik tokias patalpas, kurios yra skirtos žmogui gyventi ir kuriose jis gyvena (jei yra prie namo garažas, tokiu atveju teismų praktika išsiskiria). Atsargaus elgesio reikalavimas: jeigu kažkas braunasi į jūsų būstą tuo metu, kai jūs nieko nelaukiate ir taip neatsargiai braunasi, kad sunku įvertinti, kas per situacija, tada „pirma šauni, o po to aiškiniesi, ko čia kas atėjo“.
2. Siejama su besiginančiojo psichine būsena: jeigu kėsinimasis sukėlė didelį sumišimą ar išgąstį, tai ką bepadarytų besiginantysis bus vertinama kaip teisėta būtinoji gintis.

[Al1]

Niek neišsigalvoju. Tarybiniais laikais buvo taip, kai rašiau.
Deja, kai užpuola, nėra kada galvoti ar nepažeisi nusikaltėliams palankių įstatymų, reikia veikti. Bet po to gali sėsti, nes įstatymas labiau gina banditus, nei aukas.
Buvo kažkada 199x metais atvejis, kai žmogelis iš medžioklinio šautuvo nušovė per langą lipusį vagį. Kiek jį tąsė po teismus, nes prokurorai norėjo prisiūti žmogžudystę...
Buvo prieš kelis metus toks atvejis Lietuvoje. Žmogus gindamasis sužalojo užpuoliką. Teismas pripažino, kad jis neviršijo būtinosios ginties. Bet priteisė užpuolikui iš užpulto žmogaus kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo... Tai kas liko kaltas? Nesekiau, kuo toliau viskas baigėsi. Žinoma, buvo kreiptasi į aukštesnės instancijos teismą...

[JlL]

issigalvoji kad netoli pazengem nuo tarybiniu laiku.

galbut 9x mtais prokurorai ir tase nes nebuvo suformuota teismu praktika, taip jau yra kad jaunoje valstybeje praeina pora desimciu metu kol teisine sistema isivaziuoja, buna pataisyta atsizvelgus i klaidas ir susiformuoja teismu praktika.