Svetimų kalbų mokėjimas

[Al1]

Andrelis nup***ino mano idėją. Svolačius

Jei ne mūsų tautiniai kompleksai ir provincialumas, anglų kalba jau seniai būtų valstybinė. Ir tai neštų mums naudą.

Kita vertus, nesame išskirtiniai. Kvailumas, provincialumas ir tamsumas yra daugelio tautų problema. Tokie pavyzdžiai, kaip Singapūras (nors kitų pavyzdžių kažin ar yra?) tėra gražios išimtys. Mums tikriausiai nelamta pasiekti tokios pažangos ir visuomeninės kultūros.

Bet užtat gerai, kad yra tokių žmonių kaip Užkalnis, kuris pila pamazgas ant viso to tamsaus runkeliško zbrodo.

Ateis laikas ir už tokias mintis bus sodinama.

[EDfresh]

O gal kaip tik tai reikėtų vertinti kaip privalumą — dėl kalbos sudėtingumo bent dalis (nelegalių) imigrantų vengia Lietuvos.
Beje, kalba pati savaime BVP nekuria. Kažin ar sutapimas, kad turtingiausiose Europos valstybėse (Skandinavija, Šveicarija, Liuksemburgas) niekada anglų kalba nebuvo valstybinė. Kinija bei Japonija sugebėjo pralenkti angliškai kalbančią Indiją.

Skandinavija, ne bet jie puikiausiai kalba anglų kalba (didžioji dalis) taip pat filmai rodomi orginalo kalba, kas turėtų būti ir Lietuvoje. Ir anglu kalbai mokykloje skyriamas didelis demėsis...

Vengia Lietuvos, na nežinau, ar tai gerai,reikia atverti duris visiems kas nori gyventi Lietuvoje, o užsidaryti ir bijoti visko, ko nepažisti....

[EDfresh]

Skiriamas didelis dėmesys. Toks didelis, kad jau net užgožia dėmesį lietuvių kalbai. Ir tu esi puikus šio puikaus proceso pavyzdys. Angliškai moki?

Anglu kalba man, viena iš kalbų kuria bedrauju kasdien su žmonėmis. Taip pat žinau puikiai situacija dėl anglų kalbos Scandinavijoje

[Wycka]

Skandinavija, ne bet jie puikiausiai kalba anglų kalba (didžioji dalis) taip pat filmai rodomi orginalo kalba, kas turėtų būti ir Lietuvoje. Ir anglu kalbai mokykloje skyriamas didelis demėsis...

Vengia Lietuvos, na nežinau, ar tai gerai,reikia atverti duris visiems kas nori gyventi Lietuvoje, o užsidaryti ir bijoti visko, ko nepažisti....

Bet juk Lietuvoje didžiąjai daliai jaunesniojo amžiaus gyventojų nebėra problemos bendrauti angliškai. What a problem??? Pagal naujausią apklausų statistiką, 20% žmonių teigia neturintys sunkumų susišnekėti angliškai. Kasmet šis skaičius tik didėja. O dalis filmų ir Lietuvoje rodomi anglų kalba, dubliuojami lietuviškais subtitrais. Beje, yra ir angliškų TV kanalų, kuriuos be problemų gali matyti, jei turi kabelinę televiziją. Vilniuje leidžiamas laikraštis „Lithuanian weekly“, dar galima nusipirkti „Baltic times“. Ko dar trūksta?
Kas dėl imigracijos, nebūk naivus. ES piliečiai (kiek žinau, taip pat visų NATO valstybių) piliečiai gali laisvai atvykti į Lietuvą be jokių vizų ir dirbti. O jeigu plačiai atversi sienas absoliučiai visiems, jau po kelių mėnesių ims plūsti jokių mokslų nebaigusių ir tik savo gimtąją kalbą temokančių afrikiečių ir azijiečių ordos. Net vandenynų izoliuota ir turinti didelę darbo rinką JAV riboja imigraciją.

[LC.]

Nosines aš moku rašyti, tik kad kompiuteryje jų nėra. O kiek parašau su nosinėmis, tai tik dėlto, kad ištaiso Google...

Anglu kalba man, viena iš kalbų kuria bedrauju kasdien su žmonėmis. Taip pat žinau puikiai situacija dėl anglų kalbos Scandinavijoje

Nieko tu nemoki. Nemoki skyrybos, nemoki rašyt (ir ne tik nosinių). Žinoma, aš galbūt leidžiu sau per daug, nes nesu kalbos specialistas, tačiau šlykštu skaityt nesąmones apie kažkokį kalbos prastinimą iš beraščio.

[Berliner]

Kuo daugiau anglų kalbos Lietuvoje - tuo geriau. O šiaip dauguma jaunų lietuvių gana neblogai šneka angliškai, ir tai yra puiku. Jei mes nešnekėtume angliškai, apie kokias užsienio investicijas galima kalbėti Lietuvoje? Apie kokią pramonę, paslaugų sektorių? Orientuotą į ką? Į vidinę mini-rinką?

Pažangiausios Europos šalys - Švedija, Danija, Olandija, Suomija, Norvegija etc. praktiškai yra dvikalbės. Vidutiniam lietuviui (ir man, nors anglų kalba dirbu) dar yra kur pasistiebti iki tų šalių vidutinio kalbėtojo lygio. Ir iš kur tai ateina? Didžiaja dalimi iš mokyklos, bet ir iš keliavimo, stažuočių, televizijos anglų kalba ir kitų mažų dalykų. Taip kad mums dar yra kur tobulėti.

Jei būtų mano valia, aš privalomai mokyklose mokyčiau dar vienos užsienio kalbos (visų ne itin svarbių dalykų, tokių kaip dailė, darbeliai, muzika ir kitokie dalykai, kurie turėtų būti ugdomi popamokinėje veikloje, sąskaita). Ir sustiprinčiau antrosios užsienio kalbos mokymą, nes dabar daug kur į ją žiūrima pro pirštus. Reikia suteikti pasirinkimą ir mokyti prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, lenkų, švedų, latvių ir kitų kalbų. Vis dėlto esame maža šalis, apsupta didelių ir galingų kaimynų, o kalbos mokėjimas yra raktas į tų šalių rinkas. Kodėl mūsų ryšiai su Prancūzija tokie niekiniai? Ar ne dėl to, kad beveik niekas Lietuvoje nešneka prancūziškai?

Kalbant apie lietuvių kalbos statusą, mano nuomone, lietuvių kalba niekada neišgyveno tokių gerų laikų, kaip dabar. Visa spauda, radijas, televizija, daugybė įvairiausių knygų, visi užrašai, iškabos, net Europos Sąjungos oficialūs dokumentai - viskas lietuviškai. Kame problema?

Galbūt tik derėtų šiek tiek liberalizuoti požiūrį mokant kalbos (o tai iš dalies ir yra daroma, pavyzdžiui, panaikinus ir palengvinus kai kurias skyrybos taisykles). Dabar į kalbą yra žiūrima kaip į lavoną, kurį visais įmanomais būdais bandoma užkonservuoti, užbalzamuoti ir palikti po stikliniu gaubtu, kad visi galėtų "grožėtis". Arba pasitelkiami tokie mokymo metodai (mano atveju šis metodas buvo taikomas ir mokykloje ir universitete): atspausdinamas didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (su tokiais nevartotinais žodžiais: fortkė, dukofkė, babina, guzikas, etc), ir tada juos reikia mintinai išmokti, nors jaunimas tokius nevartotinus žodžius girdi pirmą kartą. Arba siūlomi visiškai nesąmoningi vertiniai, pavyzdžiui, surfingas verčiamas kaip banglentė!!!

[Berliner]

Kuo daugiau anglų kalbos Lietuvoje - tuo geriau. O šiaip dauguma jaunų lietuvių gana neblogai šneka angliškai, ir tai yra puiku. Jei mes nešnekėtume angliškai, apie kokias užsienio investicijas galima kalbėti Lietuvoje? Apie kokią pramonę, paslaugų sektorių? Orientuotą į ką? Į vidinę mini-rinką?

Pažangiausios Europos šalys - Švedija, Danija, Olandija, Suomija, Norvegija etc. praktiškai yra dvikalbės. Vidutiniam lietuviui (ir man, nors anglų kalba dirbu) dar yra kur pasistiebti iki tų šalių vidutinio kalbėtojo lygio. Ir iš kur tai ateina? Didžiaja dalimi iš mokyklos, bet ir iš keliavimo, stažuočių, televizijos anglų kalba ir kitų mažų dalykų. Taip kad mums dar yra kur tobulėti.

Jei būtų mano valia, aš privalomai mokyklose mokyčiau dar vienos užsienio kalbos (visų ne itin svarbių dalykų, tokių kaip dailė, darbeliai, muzika ir kitokie dalykai, kurie turėtų būti ugdomi popamokinėje veikloje, sąskaita). Ir sustiprinčiau antrosios užsienio kalbos mokymą, nes dabar daug kur į ją žiūrima pro pirštus. Reikia suteikti pasirinkimą ir mokyti prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, lenkų, švedų, latvių ir kitų kalbų. Vis dėlto esame maža šalis, apsupta didelių ir galingų kaimynų, o kalbos mokėjimas yra raktas į tų šalių rinkas. Kodėl mūsų ryšiai su Prancūzija tokie niekiniai? Ar ne dėl to, kad beveik niekas Lietuvoje nešneka prancūziškai?

Kalbant apie lietuvių kalbos statusą, mano nuomone, lietuvių kalba niekada neišgyveno tokių gerų laikų, kaip dabar. Visa spauda, radijas, televizija, daugybė įvairiausių knygų, visi užrašai, iškabos, net Europos Sąjungos oficialūs dokumentai - viskas lietuviškai. Kame problema?

Galbūt tik derėtų šiek tiek liberalizuoti požiūrį mokant kalbos (o tai iš dalies ir yra daroma, pavyzdžiui, panaikinus ir palengvinus kai kurias skyrybos taisykles). Dabar į kalbą yra žiūrima kaip į lavoną, kurį visais įmanomais būdais bandoma užkonservuoti, užbalzamuoti ir palikti po stikliniu gaubtu, kad visi galėtų "grožėtis". Arba pasitelkiami tokie mokymo metodai (mano atveju šis metodas buvo taikomas ir mokykloje ir universitete): atspausdinamas didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (su tokiais nevartotinais žodžiais: fortkė, dukofkė, babina, guzikas, etc), ir tada juos reikia mintinai išmokti, nors jaunimas tokius nevartotinus žodžius girdi pirmą kartą. Arba siūlomi visiškai nesąmoningi vertiniai, pavyzdžiui, surfingas verčiamas kaip banglentė!!!

[John]

Visu pirma aš ne Lietuvoje gyvenu tai aš ir jos nenaudoju jokiems raštams ir pan ir yra užmirštama, ypatigai rašyba..., LT egzamine gavau 47...

Šiaip nereiktu tuo labai didžiuotis. Paprastai, kas nemoka lietuviškos rašybos, nemoka ir angliškos (ar bet kurios kitos). Rašyba, mano manymu, apskritai nėra individualios kalbos mokėjimo dalykas, bet labiau žmogaus išprusimo ir išsilavinimo dalykas. Aš UK gyvenu jau 8 metus, bet nepasikuklinsiu teigdamas, kad mano lietuvių kalba, tiek rašytinė, tiek šnekamoji, yra jei ne nepriekaištinga, tai labai gera arba gera. Taivisiškai netrukdo lygiai taip pat gerai kalbėti ir rašyti angliškai. Tai nėra toks dalykas, kurio "nėra klaviatūroje" (tai galima lengvai pakeisti nuostatose). Tai labiau toks dalykas, kuris yra arba kurio nėra tavo galvoje ir jis įgaunamas mokantis, skaitant, bendraujant... Tai nepriklauso nuo tavo gyvenamosios vietos. Ypač, jei toje vietoje gyveni tik kelis metus ir ne nuo gimimo.

[John]

Visu pirma aš ne Lietuvoje gyvenu tai aš ir jos nenaudoju jokiems raštams ir pan ir yra užmirštama, ypatigai rašyba..., LT egzamine gavau 47...

Šiaip nereiktu tuo labai didžiuotis. Paprastai, kas nemoka lietuviškos rašybos, nemoka ir angliškos (ar bet kurios kitos). Rašyba, mano manymu, apskritai nėra individualios kalbos mokėjimo dalykas, bet labiau žmogaus išprusimo ir išsilavinimo dalykas. Aš UK gyvenu jau 8 metus, bet nepasikuklinsiu teigdamas, kad mano lietuvių kalba, tiek rašytinė, tiek šnekamoji, yra jei ne nepriekaištinga, tai labai gera arba gera. Taivisiškai netrukdo lygiai taip pat gerai kalbėti ir rašyti angliškai. Tai nėra toks dalykas, kurio "nėra klaviatūroje" (tai galima lengvai pakeisti nuostatose). Tai labiau toks dalykas, kuris yra arba kurio nėra tavo galvoje ir jis įgaunamas mokantis, skaitant, bendraujant... Tai nepriklauso nuo tavo gyvenamosios vietos. Ypač, jei toje vietoje gyveni tik kelis metus ir ne nuo gimimo.

[Lettered]

Kuo daugiau anglų kalbos Lietuvoje - tuo geriau. O šiaip dauguma jaunų lietuvių gana neblogai šneka angliškai, ir tai yra puiku. Jei mes nešnekėtume angliškai, apie kokias užsienio investicijas galima kalbėti Lietuvoje? Apie kokią pramonę, paslaugų sektorių? Orientuotą į ką? Į vidinę mini-rinką?

Pažangiausios Europos šalys - Švedija, Danija, Olandija, Suomija, Norvegija etc. praktiškai yra dvikalbės. Vidutiniam lietuviui (ir man, nors anglų kalba dirbu) dar yra kur pasistiebti iki tų šalių vidutinio kalbėtojo lygio. Ir iš kur tai ateina? Didžiaja dalimi iš mokyklos, bet ir iš keliavimo, stažuočių, televizijos anglų kalba ir kitų mažų dalykų. Taip kad mums dar yra kur tobulėti.

Jei būtų mano valia, aš privalomai mokyklose mokyčiau dar vienos užsienio kalbos (visų ne itin svarbių dalykų, tokių kaip dailė, darbeliai, muzika ir kitokie dalykai, kurie turėtų būti ugdomi popamokinėje veikloje, sąskaita). Ir sustiprinčiau antrosios užsienio kalbos mokymą, nes dabar daug kur į ją žiūrima pro pirštus. Reikia suteikti pasirinkimą ir mokyti prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, lenkų, švedų, latvių ir kitų kalbų. Vis dėlto esame maža šalis, apsupta didelių ir galingų kaimynų, o kalbos mokėjimas yra raktas į tų šalių rinkas. Kodėl mūsų ryšiai su Prancūzija tokie niekiniai? Ar ne dėl to, kad beveik niekas Lietuvoje nešneka prancūziškai?

Kalbant apie lietuvių kalbos statusą, mano nuomone, lietuvių kalba niekada neišgyveno tokių gerų laikų, kaip dabar. Visa spauda, radijas, televizija, daugybė įvairiausių knygų, visi užrašai, iškabos, net Europos Sąjungos oficialūs dokumentai - viskas lietuviškai. Kame problema?

Tikra tiesa, šiais laikais antros, trečios užsienio kalbos mokėjimas daug didesnis privalumas rinkoje nei antras ar trečias universiteto diplomas.

[D.P]

Visąlaik maniau, kad anglų kalbą moku, juolab dažniausiai tenka skaityti anglų kalba. Pasirodo, po kelių pokalbių su darbdaviais supratau, jog reikia dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Jaunimas moka neblogai, tačiau dėl objektyvių aplinkybių ji primirštama. Kaip ir visos kitos kalbos, kurios nėra dažnai vartojamos.
Pritaru Berliner. Antros ir trečios užsienio kalbos dėstymas mokykloje tikrai turėtų būti stiprinamas ar jam skiriamas didesnis dėmesys. Galbūt reikėtų ir universitetuose numatyti kalbas kaip laisvąjį/pasirenkamąjį dalyką, kuris truktų ~2/3metus. Pats mokiausii italų kalbos pasirinkęs kaip laisvąjį dalyką, tačiau per tiek laiko galima gauti tik gerus pagrindus.
Manyčiau, kad be anglų kalbos, vokiečių kalba galėtų tapti populiaresne. Rusų kalba manau, bent jau tuose miestuose, kuriose gyvena didesnė dalis rusakalbių, yra neblogai žinoma, be to, nėra iš sudėtingiųjų, o Rusijos rinka - didelė.
Tiesa, girdėjau, kad šiuo metu nemažai pasaulio universtetų į savo programas įtraukė ar pradeda įtraukinėti (įvadus į) arabų ir kiniečių/mandarinų kalbas, tai greičiausiai šių kalbų populiarumas ateityje didės. Kita vertus, galėtume išnaudoti savo regiono specifiką - anglų, vokiečių, rusų kaip tradicinės 2/3 užsienio kalbas.

[John]

Visąlaik maniau, kad anglų kalbą moku, juolab dažniausiai tenka skaityti anglų kalba. Pasirodo, po kelių pokalbių su darbdaviais supratau, jog reikia dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.

Taip būna, ko gero, visiems. Tam tereikia praktikos. Kelių mėnesių. Aišku, su sąlyga, kad kalbą išties moki gerai t.y. moki gerai rašyti, supranti struktūrą, daugumą taisyklių ir pan.

Aš, pavyzdžiui, iki šiol sunkiai susikalbu su įvairiais žemesnių socialinių sluoksnių vietiniais gyventojais, nes jų anglų kalba pasižymi stipriais regioniniais akcentais, kuriuos sunku perprasti neįgudusiam pašaliniam žmogui.

Paradoksas, bet bene lengviausia angliškai kalbėti yra su neanglakalbiais žmonėmis. Bene aiškiausiai angliškai kalba Skandinavai. Juos suprasti (ir būti suprastam) kur kas lengviau, nei bet kokios klasės vietinius anglus.

[Lettered]

Paradoksas, bet bene lengviausia angliškai kalbėti yra su neanglakalbiais žmonėmis. Bene aiškiausiai angliškai kalba Skandinavai. Juos suprasti (ir būti suprastam) kur kas lengviau, nei bet kokios klasės vietinius anglus.

Aš irgi šitą pastebėjau, bet atsakymas manau kur kas paprastesnis, tiesiog netobulas kalbos mokėjimas, kada sunku suprasti greitai malamus visokius vietinių britų vartojamus žargonus ir bajerius. O neangliakalbiai dažniausiai kalba formaliau, aiškiai ir paprasčiau.

[D.P]

Taip būna, ko gero, visiems. Tam tereikia praktikos. Kelių mėnesių. Aišku, su sąlyga, kad kalbą išties moki gerai t.y. moki gerai rašyti, supranti struktūrą, daugumą taisyklių ir pan.

Aš, pavyzdžiui, iki šiol sunkiai susikalbu su įvairiais žemesnių socialinių sluoksnių vietiniais gyventojais, nes jų anglų kalba pasižymi stipriais regioniniais akcentais, kuriuos sunku perprasti neįgudusiam pašaliniam žmogui.

Paradoksas, bet bene lengviausia angliškai kalbėti yra su neanglakalbiais žmonėmis. Bene aiškiausiai angliškai kalba Skandinavai. Juos suprasti (ir būti suprastam) kur kas lengviau, nei bet kokios klasės vietinius anglus.

Po mokyklos anglų kalba universitetuose dėstoma 1/1,5 metus, dažniausiai dėstoma vadinamoji specialybės kalba. Po to - baigta. Realiai, tik kursiniuose ir magistro darbuose naudojama literatūra yra angliška. Pavyzdžiui, mano studijuojamoje magistro šakoje visa literatūra yra anglų kalba, tačiau skatymas ir kalbėjimas skirasi, tad anksčiau ar vėliau atsiranda problemų.Na, tiesiog primirštama ir sutinku, kad atgaminti viskam kartais net nereikia mėnesio. Darbdaviai reikalauja anglų kalbą mokėti kaip lietuvių kalbą. Galima būtų mesti akmenėlį į švietimo sistemą, tačiau manau, daugiau priklauso nuo asmeninio studento požiūrio. Aišku, visąlaik yra erasmus galimybės.

Panašią išvadą padariau bendraudamas su škotais. Sunkiai sekėsi juos suprasti. Lietuvoje mokoma American-English.

[John]

Po mokyklos anglų kalba universitetuose dėstoma 1/1,5 metus, dažniausiai dėstoma vadinamoji specialybės kalba. Po to - baigta. Realiai, tik kursiniuose ir magistro darbuose naudojama literatūra yra angliška. Pavyzdžiui, mano studijuojamoje magistro šakoje visa literatūra yra anglų kalba, tačiau skatymas ir kalbėjimas skirasi, tad anksčiau ar vėliau atsiranda problemų.Na, tiesiog primirštama ir sutinku, kad atgaminti viskam kartais net nereikia mėnesio. Darbdaviai reikalauja anglų kalbą mokėti kaip lietuvių kalbą. Galima būtų mesti akmenėlį į švietimo sistemą, tačiau manau, daugiau priklauso nuo asmeninio studento požiūrio. Aišku, visąlaik yra erasmus galimybės.

Panašią išvadą padariau bendraudamas su škotais. Sunkiai sekėsi juos suprasti. Lietuvoje mokoma American-English.

Apie škotus net nereikia kalbėti. Neduok dieve, jei kokio nors banko ar šiaip "customer support" aptarnavimo telefonu skyriuje atsiliepia škotiškai kalbantis operatorius... kartais geriau tiesiog padėt ragelį

O dėl American English... ko gero vienintelė šalis pasaulyje, kur tai nėra dominuojanti anglų kalbos rūšis, yra pati D.Britanija. Pradedant Lietuva ir Vokietija, baigiant Kinija (ypač) ir Tailandu, American English totaliai dominuoja visose sferose. Taip ir turi būti.

[Silber418]

Mane iki šiol kartais stebina vyresnio amžiaus skandinavai, kurie mielai bendrauja anglų kalba ir nesutrinka. Manau, iš dalies, geros kalbų žinios yra švietimo sistemos ir auklėjimo nuopelnas.
Pavyzdžiui, gyvendamas Švedijoje pastebėjau, kad vaikų, augančių mišriose šeimose, tėvai raginami su atžalomis bendrauti gimtąja kalba (pvz. tėtis - angliškai, mama - lietuviškai), o švedų kalbos vaikai išmoksta lankydami vaikų darželius. Be to, darželiuose papildomai rengiami gimtosios, pvz. lietuvių kalbos užsiėmimai, norintiems pažinti tėvų kalbą geriau. Mokykloje vaikai mokosi valstybinės kalbos ir dar kelias kalbas pasirinktinai. Toks vaikų pratinimas kalbos įgūdžių lavinimui nuo mažens, suteikia galimybę emigrantų vaikams ne tik išmokti bendrauti keliomis užsienio kalbomis, bet ir pažinti kilmės šalį, jos istoriją, tradicijas, t.t.
Saugusiems imigrantams, beje, taip pat yra galimybė išmokti užsienio kalbų nemokamose kursuose. Galima mokytis valstybinės kalbos ir, papildomai, kitų kalbų.

[enigma]

Škėmą skaityti teko dar mokykloje. Ir, mano supratimu, tai kur kas vertingesnis fenomenas Lietuviškoje literatūroje, nei visi Maironiai ir Donelaičiai kartu sudėjus.

Būtent. A. Škėmos supratimu, jei mesčioniui nepatinka tas ar kitas sakinys - jį būtina dėti į kūritinį. Labai gaila, kad anksti netekome tokio talento. Jei būtų rašęs angliškai - būtu vienas iš žymiausių XXa. vidurio rašytojų...

[John]

Aš irgi šitą pastebėjau, bet atsakymas manau kur kas paprastesnis, tiesiog netobulas kalbos mokėjimas, kada sunku suprasti greitai malamus visokius vietinių britų vartojamus žargonus ir bajerius. O neangliakalbiai dažniausiai kalba formaliau, aiškiai ir paprasčiau.

Iš dalies taip. Nors "greitas malimas" yra labiau mitas, nei realybė. Paprastai vidutinių ir aukštesnių soc. sluoksnių anglai kalba "literatūrine" anglų kalba. T.y. tokia, kokia kalba per BBC. Jie paprastai kalba raiškiai ir taisyklingai.

Visgi pastebėjau, kad net ir tokie žmonės turi didelių sunkumų suprasti tuos, kurie angliškai kalba ne taip, kaip jie patys. T.y. jie tiesiog nesuvokia, kad kas nors kokį nors konkretų žodį ar sakinį gali pasakyti kitaip, nei jiems priimta. Reikia pastebėti, kad labai mažai anglų (nepriklausomai nuo išsilavinimo ar soc. klasės) kalba užsienio kalbomis. Ko gero, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jiems sunkiau suprasti šiek tiek kitaip angliškai kalbančius užsieniečius. Jie tiesiog nesupranta ir neįsivaizduoja, kaip reikia kalbėti "svetima" kalba, dėl ko išsivysto nesąmoninga asumpcija, kad visi turi kalbėti taip, kaip kalba jie patys. Jiems tiesiog nepažįstamos situacijos, kai reikia interpretuoti ir spėti svetimos kalbos ypatumus.

Skandinavas, šveicaras ar vokietis tai supras kur kas geriau ir įvertins, kad pašnekovo gimtoji kalba nėra anglų ir pritaikydamas savo paties patirtį, "apdoros" pašnekovo kalbą, įvertindamas jo stilių ir kalbos manierą. Rezultate abu supras vienas kitą kur kas geriau, nes abu "įvertins" vienas kito kalbėjimo manierą, stilių. Vieną iš užsieniečių pakeitus vietiniu (native) anglu, situacija taps kur kas keblesnė, nes pastarasis tiesiog sunkiau supras, ką sako jo pašnekovas.

Žiūrint iš tokios perspektyvos, netgi būtų galima išskirti atskirą anglų kalbos atšaką - non native English.

[Silber418]

Paradoksalu, kad anglų kalba tokia populiari, o tikri britai vargiai supranta užsieniečius, kalbančius jų gimtąja kalba.

[Aleksio]

O dėl American English... ko gero vienintelė šalis pasaulyje, kur tai nėra dominuojanti anglų kalbos rūšis, yra pati D.Britanija. Pradedant Lietuva ir Vokietija, baigiant Kinija (ypač) ir Tailandu, American English totaliai dominuoja visose sferose. Taip ir turi būti.

Gal mano prisiminimai šiek tiek pasenę, bet 10-11 klasėse (1992-94 metai) keli mokiniai iš mūsų mokyklos važinėjo pagal mainų programas į JAV, gyveno ten po kelis mėnesiu. Sugrįžus jie kalbėjo angliškai ne taip, kaip kalbėjome ne tik mes - mokiniai, bet ir mūsų mokytojos, vienas gi buvo nuvažiavęs į Angliją - kalbėjo normaliai.
O šiaip Europoje turi dominuoti ne anglų, bet vokiečių kalba, nes Dojčland juber alles.