Svetimų kalbų mokėjimas

[Wycka]

Lietuvių ir rusų kalbos yra panašios, tik žodžiai skamba kitaip ir raidynas kitoks (rusiška kirilica), nors principas tas pats: ir ten yra linksniuotė, ir čia yra linksniuotė vos ne 1:1, asmenuotės irgi analogiškos, yra vyriškoji, moteriškoji giminė, taip pat ką matai taip ir skaitai, kaip sakai taip ir rašai išskyrus kai kuriuos niuansus, kuriuose ir patys rusai painiojasi, kaip ir lietuviai su „ilgosiomis“ arba „nosinėmis“. Beje, sakinių konstrukcija irgi analogiška lietuvių kalboje esančiai.

Lietuvių ir rusų kalbos yra tiek pat panašios, kiek ir anglų ir graikų kalbos. Beje, jeigu tavo citatoje žodį 'rusų' pakeistume į 'italų', teksto esmė nė kiek nepasikeistų, tik tiek, kad tiek lietuviai, tiek ir italai naudoja tą patį raidyną. Tiesa, romaniškose kalbose (kaip ir germaniškose) atsiranda artikeliai, bet bent jau man asmeniškai italų kalbos artikelių naudojimas atrodo šiek tiek paprastesnis negu anglų kalbos.
P.S.: Šiaip įdomu, kad „autostrada“ — itališkas žodis

[Traf]

Anglų – nepakenčiama ir ją reikia „zubrinti“, o rusų k. savaime ateis, jei tik ja užsiimsi.
.

Dalis tiesos šiame sakinyje yra. Rusų linksnius ir galūnes niekaip neišmoksi, tik kaip praktiškai. Juk nesėdėsi valandą ir negalvosi: aha, daiktavardis, vienaskaita, kilmininkas, mot giminė. Kokia ten galūnė? a? Я? velnias neprisimenu...

Iš kitos pusės, praktiškai galima išmokti ir visas kitas kalbas, kad ir anglų.
Gali sėdėti ir galvoti apie sakinių struktūrą: pagalbinis, daiktavardis, veiksmažodis ir t.t. o gali tiesiog pasakyti, nes tau iš praktikos tai išplaukia automatiškai.

Išvada: Praktiniu būdu galima smarkiai patobulinti bet kurią kalbą
Antra išvada: Vieniems lengviau išmokti vieną kalbą, kitiems kitą. Man asmeniškai nei rusų nei anlgų neatrodo ,,kosminės kalbos''.
Trečia išvada Neapsimoka kelti šurmulio, dėl šio teiginio

[Traf]

Žinosi, kad dulkių siurblys tariasi „fuva“, bet va kaip jį parašyti...

Daugiau nei kelerius metus praktikos anglų kalboje turintys asmenys, iš tarimo gali lengvai numanyti, kaip žodis yra rašomas, nes tam tikri garsai asocijuojasi su raidėmis. Pavyzdžiui ''ei''. šis garsas asocijuojasi su raide ''a''. pvz make.
Ir taip toliau...

Предложений конструкция аналогична в литовском языке наличествуещей?

Žodžius sudėjai belekaip.
Mes irgi galime sukeisti žodžius vietomis, nors dažniausiai to nedarome, o kalbame kaip įpratę (įvardis, vksm, dkt ir t.t.)

-> Irgi galime mes sukeisti vietomis žodžius, nors to nedarome dažniausiai, o kaip įpratę kalbame.

[D.P]

Pastebėjau, kad turint lotynų kalbos pagrindus (rimtą pusmečio kursą), italų ir ispanų kalbas mokytis yra žymiai lengviau. Gal kitiems irgi ši praktika pasitvirtino ?

[Traf]

Pastebėjau, kad turint lotynų kalbos pagrindus (rimtą pusmečio kursą), italų ir ispanų kalbas mokytis yra žymiai lengviau. Gal kitiems irgi ši praktika pasitvirtino ?

Nereikia net praktikos, žinant, kad tokiose kalbose kaip italų, ispanų, prancūzų dauguma žodžių yra panašūs į lotyniškus

[Garbanius]

Pastebėjau, kad turint lotynų kalbos pagrindus (rimtą pusmečio kursą), italų ir ispanų kalbas mokytis yra žymiai lengviau. Gal kitiems irgi ši praktika pasitvirtino ?

Pirmam kurse univere mokiausi lotynu, tai italu lengviau tiek, kad zodziu nemazai panasiu. Ispanu seniai mokykloje teko pasimokyti, tai su lotynu mazai bendro pasirode asmeniskai.

[senasnamas]

Net diskutuojant kurią kalbą - anglų ar rusų - lietuviams lengviau išmokti sunku išvengti ideologijos . Juk baltų kalboms artimiausiomis laikomos slavų kalbos (žodynas, kai kurie gramatikos dalykai). Kai kurie kalbininkai net mano, kad anksčiau baltai ir slavai sudarė vieną šaką. Tačiau yra ir tam nepritariančių. Šiaip geografinė padėtis sufleruoja, kad su slavais kontaktų tikrai buvo ir yra daugiau nei su vakarų germanais.
Be to, esminis skirtumas, kad anglų kalba yra analitinė, o rusų, kaip ir lietuvių - sintetinė. Analitinėse kalbose svarbu žodžių tvarka ir pagalbiniai žodžiai - linksniavimo ir asmenavimo nedaug. O rusų kalboje, kaip ir lietuvių, daug linksniuojama ir asmenuojama, žodžių tvarka nėra griežta. Vien šitie skirtumai gerokai apsunkina anglų k. mokymąsi.

[Kitas Džiugas]

Tačiau, kai žmogus moka abi kalbas, gramatiniai paviršiniai „panašumai“ gali pakenkt, pvz. „ne prie ko“, ir t. t.

[senasnamas]

Taip, gramatinių konstrukcijų skverbimasis dar pavojingesnis nei pavienių žodžių, nes atskiri žodžiai gauna galūnę ir įsilieja į kalbos sistemą. Tai yra gramatikai įtakos nedaro. Rusų kalba lietuvių kalbos atžvilgiu 50 m. tam turėjo idealias sąlygas.
Man atrodo, kad būtent dėl visai kitokios anglų kalbos gramatikos lietuvių kalboje angliškos konstrukcijos nelabai plinta - daugiausia žodžiai. Be "turėjau gerą laiką" daugiau nieko nesugalvoju.

[Aleksio]

Žodžius sudėjai belekaip.
Mes irgi galime sukeisti žodžius vietomis, nors dažniausiai to nedarome, o kalbame kaip įpratę (įvardis, vksm, dkt ir t.t.)

-> Irgi galime mes sukeisti vietomis žodžius, nors to nedarome dažniausiai, o kaip įpratę kalbame.

Ne, ne belekaip - aš išverčiau Combat'o teiginį apie vienodą sakinių konstrukciją lietuvių ir rusų kalbose nekeičiant žodžių pozicijos jame. Gavosi labai neįprastas vaizdas.

[Wycka]

Pastebėjau, kad turint lotynų kalbos pagrindus (rimtą pusmečio kursą), italų ir ispanų kalbas mokytis yra žymiai lengviau. Gal kitiems irgi ši praktika pasitvirtino ?

Taip, pasitvirtino. Truputį nustebino, kad jau yra skirtingos lotynų ir italų kalbų konstrukcijos, pvz lotynų kalboje linksniuojama, o italų kalboje tam naudojami artikeliai. Bet žodžiai labai panašūs, pvz.:
gatvė — strata — strada
darbas — labor — lavoro
ranka — manus — mano
vanduo — aqua — acqua

[r08n]

Man atrodo, kad būtent dėl visai kitokios anglų kalbos gramatikos lietuvių kalboje angliškos konstrukcijos nelabai plinta - daugiausia žodžiai. Be "turėjau gerą laiką" daugiau nieko nesugalvoju.

"Tu negali to daryti" (you can't do that) --> negalima/neįmanoma to daryti;
"Daro mus stipresnius" (makes us stronger) --> mus sustiprina;
"15 metų atgal" (ta pati konstrukcija rusų ir anglų k.: 15 years ago/15 let tomu nazad) --> prieš 15 metų.

Čia pirmi pasitaikę pvz.; pagalvojus turbūt galima ir daugiau prisiminti.

[surskis18]

>Surskis 18
Aš – neteisus, anglų kalbos nereikia „išzubrinti“? Žodis tariasi kaip ir rašosi? Kalbant girdi skiemenis ir žodis aiškus kaip ant delno? Kalbėdami žmonės telefonu, norėdami pasakyti tikslų pavadinimą, „netelegrafuoja“ „eidžž“ „ąą“ ir pan.? Anglų kalboje nėra 16 laikų (ar tai 12 – nepamenu), kuriuos „sumanipuliuosti“ taip pat nėra lengva ir – „praeities ateitis ateityje“ ? Viena ne tokia parašyta raidė arba kirtis tariamame žodyje nekeičia daugelio žodžių prasmės, o vienas žodis kartais neturi kokio 15 prasmių ir tą prasmę suprasi tik iš konteksto? Jei dabar mokiniesi ar dirbi vienokioje srityje, o vėliau norėsi pereiti į kitą sritį su kitokia terminologija, „zubrinsi“ tuos žodžius kai pirmą kartą anglų kalbą matydamas, o jei jų nevartosi, tai ir nebeprisiminsi, kaip juos parašyti. Žinosi, kad dulkių siurblys tariasi „fuva“, bet va kaip jį parašyti...

Rašyba yra nesunkiai perprantama ir įsimenama t.y. zubrint nereikia. Va rusų kalbos nemoku "tvarkingai" rašyti. Pritariu dėl gramatikos, rusų ir lietuvių kalbos turi daugiau panašumų nei lietuvių ir anglų. "Zubrinti" specifinius terminus reikia bet kokioje kalboje. Žodžio reikšmę ar prasmę nėra sunku suprasti. Ne tiek daug žodžių turi skirtingas reikšmes.
Galiausiai, geriau, kad nekomentuotum to ko nesupranti ar supranti mažai. Kaip supratau žodį "hoover" tari fuva? Nepyk, bet nepataikei. Dabar tave truputį įsivaizduoju kalbantį maždaug taip: my ingliš okei, spyk nou problem.

P.S. Manau, kad iš slavų, lenkų kalba yra panašesnė į lietuvių, nei rusų. Kol nemokėjau nė trupučio rusų, lenkus buvo lengviau suprasti.

[Combat]

Rašyba yra nesunkiai perprantama ir įsimenama t.y. zubrint nereikia. Va rusų kalbos nemoku "tvarkingai" rašyti. Pritariu dėl gramatikos, rusų ir lietuvių kalbos turi daugiau panašumų nei lietuvių ir anglų. "Zubrinti" specifinius terminus reikia bet kokioje kalboje. Žodžio reikšmę ar prasmę nėra sunku suprasti. Ne tiek daug žodžių turi skirtingas reikšmes.
Galiausiai, geriau, kad nekomentuotum to ko nesupranti ar supranti mažai. Kaip supratau žodį "hoover" tari fuva? Nepyk, bet nepataikei. Dabar tave truputį įsivaizduoju kalbantį maždaug taip: my ingliš okei, spyk nou problem.

P.S. Manau, kad iš slavų, lenkų kalba yra panašesnė į lietuvių, nei rusų. Kol nemokėjau nė trupučio rusų, lenkus buvo lengviau suprasti.

Nafik man reikalinga tavo nuomonė apie mane, kad čia ją reiški?!

Šiaip, visai nepataikei: būdamas Londone, parodžiau į dulkių siurblių ir tenykštės (viename name gyvenome), senai UK gyvenančios ir puikiai anglų kalbą žinančios buhalterės (P.Korėja) paklausiau, kaip tai vadinasi. Ji atsakė, kad „vacume cleaner“, paklausta, kaip tai galima būtų vadinti paprasčiau (nes pas jų muilas buvo „hand wash“, eglė – „christmas tree“ ir pan.), atsakė: „Fuva“, o paklausta, kaip rašyti, ėmė mąstyti ir atsakė, kad nežinanti. Namo šeimininkas dulkių siurblį taip pat vadino „fuva“. O kas dėl anglų k. žinojimo, tai „my english is not very bad“, bent jau taip apie mane pasakė Acton town koledže (ten galima anglų kalbos mokintis) ir dar pasakė, kad galiu savarankiškai sėkmingai mokintis pats (eilės buvo didžiulės), o namo gyventojai mane įvertino kaip „fast learning“.

Anglų kalbos žinau tiek, kiek man jos pakanka; kai reikės daugiau, tai ir išmoksiu, bet abejoju, ar ateis toks metas, kad man jos teks mokintis labiau.

[Tomas]

Su tom indoeuropiečių kalbom yra taip. Jei moki vieną, pramoksti kitą, tai trečios, ketvirtos ir penktos pagrindai gaunasi savaime. Kaip ne kaip pusė žodžių tai tie patys. Susikalbėt nesusikalbėsi, bet nesudėtingus tekstus slebizavot gali.

Su neindoeuropiečių kalbom ko gero sunkiau, bet ką suomiškai reiškia "laiva" ar "kirves" turbūt pasakytų net ir visai tamsus lietuvys

[NIDA]

Jei moki Prancuzizu kalba, tai labai padeda ismokti ir italiskai . O jei moki sias dvi kalbas , be sunkumu supranti ir ispaniskai.

[ViR2]

Moku italiskai, bet snekamosios prancuzu nei per viena gala nesuprantu, nors rasytine suprast galima, bet tik del to, kad lotynu

[r08n]

Šiaip, visai nepataikei: būdamas Londone, parodžiau į dulkių siurblių ir tenykštės (viename name gyvenome), senai UK gyvenančios ir puikiai anglų kalbą žinančios buhalterės (P.Korėja) paklausiau, kaip tai vadinasi. Ji atsakė, kad „vacume cleaner“, paklausta, kaip tai galima būtų vadinti paprasčiau (nes pas jų muilas buvo „hand wash“, eglė – „christmas tree“ ir pan.), atsakė: „Fuva“, o paklausta, kaip rašyti, ėmė mąstyti ir atsakė, kad nežinanti.

Reikėjo paklausti ne tik žinančios, bet ir mokančios kalbą, gal būtų paaiškinus. Spėju, kad Combat su savo anglų k. žinojimu iš tiesų paklausė, kaip dulkių siurblys vadinasi korėjietiškai.

[Civis]

Su tom indoeuropiečių kalbom yra taip. Jei moki vieną, pramoksti kitą, tai trečios, ketvirtos ir penktos pagrindai gaunasi savaime. Kaip ne kaip pusė žodžių tai tie patys. Susikalbėt nesusikalbėsi, bet nesudėtingus tekstus slebizavot gali.

Su neindoeuropiečių kalbom ko gero sunkiau, bet ką suomiškai reiškia "laiva" ar "kirves" turbūt pasakytų net ir visai tamsus lietuvys

Na, bet kitoje kalboje užtiktas panašus žodis gali turėti kitokią (pakitusią) reikšmę. Tarkim, lietuvių kalbai artimiausioje latvių kalboje laiva reiškia valtį Žodyno prireiktų ir žodžiams: purvs, kūdra, miests, gatve, māksla, briedis: visi jie reiškia ne tai ar ne visai tai, ką iš pradžių manytume nežinodami

[Traf]

Šeip, visai nepataikei: būdamas Londone, parodžiau į dulkių siurblių ir tenykštės (viename name gyvenome), senai UK gyvenančios ir puikiai anglų kalbą žinančios buhalterės (P.Korėja) paklausiau, kaip tai vadinasi.
Ji atsakė, kad „vacume cleaner“, paklausta, kaip tai galima būtų vadinti paprasčiau (nes pas jų muilas buvo „hand wash“, eglė – „christmas tree“ ir pan.), atsakė: „Fuva“.

Anglų kalbos žinau tiek, kiek man jos pakanka; kai reikės daugiau, tai ir išmoksiu, bet abejoju, ar ateis toks metas, kad man jos teks mokintis labiau.

Surskis pataikė, vienintelis žodis, panašus į ''fuva'' ir reiškiantis ''dulkių siurblį'' galėjo būti tik hoover.
Džiugu, kad puikiai moki anglų, galbūt iki perfecto tau ir tetrūko sužinoti kad fuva yra hoover.