Vidutinė kambario kaina Maskvos viešbutyje pasiekė šių metų gegužę 173 eurų už naktį – tai brangiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, rodo rezervavimo internetu tarnybos Hotel.info medžiaga.
„Nors sumažėjo daugiau kaip 25 proc. vidutinė kaina už numerį, Oslo viešbučiai tik nedaug nusileidžia nuo Maskvos, užimdami antrąją vietą. Dar prieš metus čia buvo aukščiausios kainos už apsistojimą nakčiai“, – pažymima tarnybos medžiagoje, kurią cituoja „RIA Novosti“.
Europos lyderių penketuką, šiais vertinimais, užbaigia Stokholmas (158 eurai), Londonas (156 eurai) ir Kopenhaga (140 eurų).
Tebepirmauja pagal gyvenimo viešbučiuose kainą pasaulyje Niujorkas, kur numeris kainuoja vidutiniškai 189 eurų už naktį.
Tyrėjai priduria, kad vidutinė gyvenimo pasaulio viešbučiuose kaina, 2011 metų gegužės duomenimis, buvo 117 eurų už naktį. Palyginti su praėjusiais metais, kaina išaugo 1,79 procento.
Londonas užėmė antrą vietą ir nedraugiškiausio miesto nominacijoje, be to, pripažintas per brangiu miestu. O štai Birmingamas pripažintas nuobodžiausiu ir neromantiškiausiu miestu Europoje, skelbia apklausą atlikusi interneto svetainė keliautojams „TripAdvisor“.
Londoną galima pavadinti apklausos „žvaigžde“, nes jis susižėrė daugiausia laimėjimų iš to, kam buvo nominuotas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės sostinė buvo pripažinta labiausiai jaudinančiu ir keliautojams įdomiausiu miestu.
Tačiau automobilių spūstys ir metropoliteno darbuotojų streikai yra didelis Londono trūkumas, nors apklausos dalyviai pripažino, jog padėtis gerėja.
„Visiems, susijusiems su Londono turizmo sektoriumi, tikrai teikia vilčių, kad net ir būgštaujant dėl kainų, Londonas pripažintas spalvingiausiu ir pasiekiamiausiu Europos keliautojams“, – sako „TripAdvisor“ atstovė Ema Oboil (Emma O'Boyle).
„TripAdvisor“ apklausoje dalyvavo 3523 europiečiai keliautojai, įskaitant 778 britus.
Verta paminėti, kad apklausos dalyviai Paryžių pripažino labiausiai pervertintu Europos miestu, kuriame gyvena nedraugiškiausi žmonės. Venecija buvo pripažinta romantiškiausiu, Ciurichas – švariausiu, o Stokholmas – saugiausiu Europos miestu.
Britams - brangiausias savaitgalis Stokholme, pigiausias - Rygoje.
Populiarioje kelionių patarimų svetinėje 'Yahoo! Travel' buvo palygintos savaitgalio kelionių kainos ("krepšelių": apgyvendinimo, valgio, gėrimų, viešojo transporto, "sightseeing") kai kuriuose Europos (ES) ir JAV miestuose:
Miestas / Valstybė / Krepšelio kaina
Ryga / Latvija / £114.92
Praha / Čekija / £134.79
Budapeštas / Vengrija / £136.06
Talinas / Estija / £142.04
Varšuva / Lenkija / £144.18
Lisabona / Portugalija / £149.93
Dublinas / Airija / £160.78
Berlynas / Vokietija / £192.74
Edinburgas / JK / £202.85
Barselona / Ispanija / £217.89
Briūgė / Belgija / £228.62
Londonas / JK / £237.10
Amsterdamas / Nyderlandai / £242.42
Roma / Italija / £247.50
Paryžius / Prancūzija / £253.74
Kopenhaga / Danija / £256.77
Bostonas / JAV / £259.89
Niujorkas / JAV / £305.97
Stokholmas / Švedija / £313.64
Įvertinus vidutines aukščiau išvardintų prekių ir paslaugų kainų reikšmes, paaiškėjo, jog pigiausiai savaitgalį praleisti galima Rygoje (vid. kaina - €131), brangiausia - Stokholme (vid. kaina - €358).
Tiek JAV, tiek Skandinavijos miestai yra aukščiausiose pozicijose dėl brangių viešbučių kainų. Vidutinė viešbučio kambario 3 žvaigždučių viešbutyje kaina Niujorko mieste tris kartus didesnė negu Rygoje (£166). Viešuojojo transporto paslaugomis turistams brangiausia naudotis Kopenhagoje (dvi dienas galiojančios kortelės kaina - £31.41), o tai beveik 5 kartus brangiau negu važiuoti viešuoju transportu Edinburge. Brangiausi kompleksiniai pietūs paprastesnės klasės maitinimo įstaigoje - Stokholme (£94.15), o tai žymiai brangiau negu pietūs Prahoje (£20.14).
Taip pat straipsnyje pastebima, jog pigiausia taupantiems britams keliauti į Rytų Europos miestus. Beje, Vilnius nepaminėtas dėl menkų susiekimo galimybių oro transportu (citata.: "Vilnius is not named – presumably because of its still poor number of connections by air with the UK and the rest of Europe.").
Valstybinio turizmo departamentas (VTD) praneša, kad Lietuvoje apsilankę Kinijos turizmo verslo atstovai liko sužavėti paslaugų viešbučių bei maitinimo įstaigų kokybe, žmonių geranoriškumu, šalies potencialu bei modernumu. Pagrindinė kliūtis, siekiant ateityje glaudžiai bei intensyviai bendradarbiauti buvo įvardinta - patogesnių skrydžių arba čarterinių skrydžių atsiradimo būtinybė bei galinčių bendrauti kinų kalba Lietuvos turizmo specialistų paklausa.
Pasak VTD, ateities planuose buvo išsakytos mintys organizuoti čarterinius skrydžius Lietuvą. Delegacijos atstovai susipažinę su Lietuvos turizmo objektais bei infrastruktūra ir vertindami perspektyvą organizuoti kinų grupes, situaciją įvertino itin palankiai.
Londone statoma daugiausiai viešbučių. Didžiosios Britanijos sostinė lieka pirmoje pozicijoje Europoje pagal naujai statomų viešbučių skaičių. Iš 9918 planuojamų šiuo metu įrengiami 4506.
Europos mastu daug viešbučių kambarių įrengiama Stambule (2438), Stokholme (1706), Berlyne (1436) ir Mančesteryje (1431).
Kelionę į Lietuvą planuojantys turistai gali rinktis iš 239 viešbučių, 99 svečių namų, 25 motelių, 22 poilsio namų ir 16 kempingų.
Tokia registruotų ir galiojančius pažymėjimus turinčių apgyvendinimo vietų statistika. Šie skaičiai yra per maži, kad būtų patrauklūs tiems keliautojams, kurie nesilanko viešbučiuose, nes vieta apsistoti jiems reikalinga viso labo tam, kad saugiai pernakvotų.
Netgi viešbučių, kurie sudaro beveik du trečdalius visos apgyvendinimo vietų infrastruktūros ir kuriuose apsistoja 50,6 proc. Lietuvos turistų, yra ne visose savivaldybėse. Kempingai išsidėstę racionaliau, jų, nors ir nedaug, esama visuose regionuose, tačiau vienos rankos pirštais galima suskaičiuoti tuos kempingus, kurie atitinka vakarietišką paslaugų kokybės lygį. Tuo tarpu kitas ekonomiškos nakvynės segmentas – nakvynės namai, arba hosteliai, – Lietuvoje praktiškai neegzistuoja.
Apskritai Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka septynios vietos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose. Latvijoje šis skaičius beveik dvigubai, Estijoje – trigubai didesnis. Kita vertus, vietų, skirtų apsistoti, infrastruktūros gausą visų pirma lemia rinka. Jei nėra turistų, nėra ir vietų jiems apsistoti. O galbūt turistų nėra daug būtent todėl, kad jiems sunku rasti nakvynę ne viešbutyje? Skirtumo tarp viešbučių ir nakvynės namų kainų beveik nėra
Lietuvoje šiuo metu veikia 14 hostelių, arba jaunimo nakvynės namų, iš kurių aštuoni įsikūrę Vilniuje, penki – Kaune, vieni – Klaipėdoje. Rygoje ir Taline jų yra po 25, ir tai taip pat nėra didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europos sostinėmis.
“Jei būčiau turistas iš Vakarų ar Vidurio Europos ir keliaučiau į Vilnių, tikrai negyvenčiau hostelyje, nes už 20 eurų gaučiau dvivietį kambarį viešbutyje. Tarkim, Paryžiuje už tokią kainą rasčiau tik lovą hostelyje, šešiolikaviečiame kambaryje, kur sąlygos yra baisios. Jei norėčiau viešbučio, turėčiau mokėti mažiausiai 70 eurų. Vakarų miestuose kainos tarp hostelių ir viešbučių labai skiriasi, Lietuvoje – ne. Natūralu, kad žmonės renkasi atskirą kambarį viešbutyje, nes jis būna tik šiek tiek brangesnis”, – paaiškina beveik visas Europos sostines spėjęs aplankyti 21 metų keliautojas Rimvydas Širvinskas, asmeninio kelionių tinklalapio “Makalius.lt” autorius.
Lietuvos jaunimo nakvynės namų asociacijos vadybininkas Paulius Brazlauskis pripažįsta, kad esant dabartinėms sąlygoms nakvynės namai Lietuvoje negali atsilaikyti prieš viešbučius. “Prasidėjus krizei ekonominės klasės viešbučiai smarkiai sumažino kainas ir nusiviliojo turistų grupes, ilgai gyvenančius klientus, pavyzdžiui, “Erasmus” studentus”, – padėtį komentuoja P.Brazlauskis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik šių metų gegužę hostelio kategorija buvo įtvirtinta higienos normos reikalavimuose, kurių laikytis turi viešbučiai, moteliai ir svečių namai. “Iki tol dėl ploto apribojimų hosteliuose nebuvo galima turėti dviaukščių lovų daugiaviečiuose kambariuose (angl. “dorm”), kas prieštaravo pačiai hostelių idėjai.”
Taigi nors pirmasis “Filaretų Hostelis” Vilniuje, Užupyje, atidarytas dar 1993 m., užsienyje įprasti jaunimo nakvynės namai Lietuvoje pradėjo veikti tik šią vasarą. Jie populiariausi tarp turistų, kurie nori užmegzti naujų pažinčių, – hosteliuose bendrai gaminamas maistas, kartu einama aplankyti miesto. Vis dėlto gyvenimas hosteliuose verda tik vasarą. P.Brazlauskio teigimu, žiemą jaunimo nakvynės namai būna nuostolingi. Visi kempingai veikia nuostolingai
Ne sezono metu nuostolingai veikia ir kempingai – kita Europoje populiari nakvynei išlaidauti nenorinčių turistų vieta. Kaip neslepia Molėtuose įsikūrusio vieno populiariausių šalies kempingų “Obuolių sala” vedėja Lina Urbonavičiūtė, net ir jiems sunkiai sekasi išvengti nuostolių: “Kempingui įrengti reikia didžiulių investicijų, o jų atsiperkamumas mažas, nes lankytojų sezonas trunka tik vasarą. Per tiek laiko nesulaukiame tiek klientų, kad kompensuotume likusį laiką. Tokia padėtis visuose privačiuose Lietuvos kempinguose – jų savininkai turi kitus verslus, iš kurių kempingus ir išlaiko.”
Pasak L.Urbonavičiūtės, kempingas laukia svečių ir ne sezono metu, tačiau jų būna vienetai. “Turime namukų, kavinių, salių, kuriose galima rengti konferencijas, seminarus visais metų laikais. Bet krizės metais šiuo atžvilgiu – visiškas štilis.”
Iš viso Lietuvoje yra 16 klasifikuotų kempingų, tačiau Vilniaus pedagoginiame universitete turizmo planavimą ir teisinio reguliavimo disciplinas dėstančio Gintauto Indriūno nuomone, gal tik penki iš jų atitinka Vakarų turisto supratimą apie tai, koks turi būti kempingas. “Kiti tėra turistinės stovyklos lygio, su vieta pasistatyti palapinei – ten kartais nėra net dušo ar tvarkingo tualeto”, – teigia lektorius.
Apie taisytiną Lietuvos kempingų padėtį kalba ir VšĮ “Turizmo akademija” direktorius Tomas Stasiukaitis, vaizdžiai apibūdinantis vieną Kaune esantį kempingą: “Tai vieta, kur praktiškai nevažiuoja viešasis transportas, o kitoje gatvės pusėje yra kapinės. Pats “kempingas” tėra elementari asfaltuota stovėjimo aikštelė. Laimė, pavydžiui, Nidoje yra daug geresnių pavyzdžių.”
G.Indriūnas didžiausia problema laiko tai, kad dėl neišplėtoto kempingų tinklo Lietuva praranda visą Vakarų keliautojų grupę – autoturistus, keliaujančius lengvaisiais automobiliais arba kemperiais. “Lietuvoje orientuojamasi į turistus, kurie keliauja per agentūras. Bet tokių tėra apie 10 proc. O autoturistams sąlygos Lietuvoje nėra palankios. Kai jie planuoja kelionę automobiliu, iš karto domisi ir nakvynės galimybėmis kempinguose. Pamatę, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniuje, yra tik vienas kempingas, ir tas pats – tik aikštelė automobiliui pasilikti, jie čia nevažiuoja”, – tikina buvęs ilgametis šalies Turizmo departamento atstovas.
Mažą kempingų populiarumą liudija ir statistika: juose pernai apsistojo vos 1 proc. visų Lietuvos turistų. Keliskart didesnė dalis rado prieglobstį privačiame sektoriuje, dažniausiai kaimo turizmo sodybose. G.Indriūno teigimu, kaimo turizmas yra stiprioji Lietuvos vieta, galinti iš dalies kompensuoti autoturizmo nebuvimą. Tačiau jis priduria, kad Vilniaus problema išlieka ir čia: kaimo turizmo sodybų prie sostinės nėra, artimiausios jų – Trakuose.
Šiam pašnekovui antrina ir T.Stasiukaitis, kartu pastebėdamas neigiamą tendenciją: “Kaimo turizmo rinka išsiplėtė tiek, kad pradėjo išsigimti: labai daug save prie kaimo turizmo priskiriančių sodybų tėra pobūvių salės, kuriose vyksta arba šermenys, arba vestuvės.” Nemokama alternatyva – sofos paieškos internete
Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo dar vienas apsistojimo būdas, pats pigiausias, įdomiausias, bet kartu ir mažiausiai garantijų teikiantis: “Couch Surfing” (angl. “sofos paieškos”). Taip vadinasi tinklalapis, kuriame užsiregistravę per 3 mln. įvairių pasaulio šalių gyventojų, galinčių priimti užsienio svečius į savo namus. Vien Vilniuje užsiregistravusiųjų yra apie tūkstantį, Kaune – 333, Klaipėdoje – 85. Užsienio turistai, norintys aplankyti Lietuvą, gali rašyti šiems žmonėms ir susitarę pas juos apsigyventi viešnagės šalyje metu.
“Pradėjau skelbti apie galimybę apsistoti pas mane vasaros pradžioje. Per tą laiką kreipėsi jau 15 žmonių, ne visus galėjau ir priimti. Buvo atvykę keliautojų ir iš Meksikos, Korėjos. Daugiausia jaunimas, bet priėmiau ir šeimą iš Lenkijos. Jie atvažiavo automobiliu, pabuvo Lietuvoje, vėliau taip pat susiradę nakvynę Latvijoje keliavo toliau”, – “Couch Surfing” įspūdžiais dalijasi kaunietis Tomas Bendikas, pats lygiai taip radęs kur pernakvoti keliaudamas po Vidurio Europą.
“Dauguma žmonių renkasi šį būdą ne tik todėl, kad nakvynė nieko nekainuoja. Žmonės nori ir pažinti kultūrą. Ar įmanoma geriau pažinti šalies kultūrą, nei gyvenant tos šalies piliečio namuose?” – retoriškai klausia T.Bendikas, norintis sulaužyti stereotipą, kad nemokamos nakvynės paieškos, kaip ir, tarkim, nemokama kelionė autostopu, yra kažkas amoralaus.
Kitąmet Birštono kurortas tikisi sulaukti dar daugiau lankytojų nei šiemet. Statoma nauja 600 vietų sanatorija, įgyvendinami pirmieji investiciniai projektai – rekonstruojamas vienintelis Lietuvoje išlikęs kurhauzas, plečiama dviračių takų infrastruktūra. Pasak Birštono turizmo informacijos centro vadovės, krizė kurortui išėjo į naudą – užsienyje neišgalintys ilsėtis lietuviai ėmė užsukti į Birštoną.
Birštono kurorto, švenčiančio 165 metus, plėtrą, anot kurorto vadovų, diktuoja rinka. Vienu metu čia gali ilsėtis apie tūkstantį svečių. O šiemet jų apsilankė jau 15 proc. daugiau nei pernai, praneša LTV naujienų tarnyba.
Kadangi kitąmet tikimasi sulaukti jų dar daugiau, todėl statoma privati 600 vietų sanatorija.
„Krizė kurortams turėjo didelės naudos. Nes lietuviai negalėjo keliauti į užsienį, keliavo Lietuvoje. Pagrindinis mūsų klientas yra lietuvis“, – sako Birštono turizmo informacijos centro direktorė Henrieta Miliauskienė.
„Atsirado visai nauji turistų srautai – vienos dienos turistai, atvykę į Kauno oro uostą. Pavyzdžiui, šiandien jų yra nemažai. Skandinavai atvažiuoja vienai dienai, pasiima procedūrų kompleksą“, – pasakoja VšĮ „Tulpės sanatorija“ direktorė Liucija Patinskienė.
Naujinant kurortą 5 mln. litų skirta vieninteliam Lietuvoje išlikusiam kurhauzui rekonstruoti. Bus įrengtos ekspozicijų salės, turizmo informacijos centras, erdvės kameriniams renginiams, kurių kurorte itin trūksta.
Numatyta už 3,5 mln. litų išplėsti dviračių takus bei tinkamai pritaikyti mineralinį vandenį.
„Sveikatinimas yra pagrindinė kryptis, kuria mes einame. Tai bus labai įdomus projektas, kada mineralinis vanduo tekės tokiuose bokštuose per šakas ir veiks kaip natūralus inhaliatorius gamtoje. Tai neregėtas dalykas Lietuvoje“, – teigia Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Gauta lėšų ir 25 hektarai parkui sutvarkyti – čia bus įrengtos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos.
Kurorto infrastruktūrai gerinti planuojama panaudoti apie 20 mln. litų. Ateityje žadama sutvarkyti Vytauto parką, įrengti druskų paplūdimį, tvarkyti apleistus, miesto nepuošiančius pastatus.
Comment