Turizmas Lietuvoje ir pasaulyje

[oranger]

O dėl to popso, tai čia irgi labiau stereotipai, kai kas sako, kad dėl to nemėgsta Palangos, bet realiai kavines kuriose groja tą muziką galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, ir tai toje pačioje gatvėje, o Palanga labai didelė, vakare į šoną paėjus kelis šimtus metrus nuo Basanavičiaus gatvės ramu kaip Nidoje.

Tai būtent! Įprastas vaizdas yra toks: kur groja čiastuškės, ten paprastai nedaug žmonių - sėdi prei didelio stalo kokie "nauji rusai" ir tiek. Pusė stalų neužimta.
O kur groja normali vakarietiška (nesvarbu kalba, svarbu kad ne blatniakas, kuris vimdo) muzika - žmonių daug, jie iš skirtingų šalių (matyt ir normalių inteligentiškų rusų yra), vietų laisvų beveik nėra.

[Aidzius]

Straipsnis vien iš kvailų stereotipų...

man tai keisti tokie pastebejimai,kad vieni taupus ar reiklus. Neretai nakvynes ir kitu paslaugu kainos lenkia vakaru Europos kainas, todel ir norima gaut atitinkama kokybe. Bet Lietuvoj yra toks isitikinimas,kad uzsienietis yra pinigu maisas ir gali moket uz bet ka daug. Taksistai vezdavo anglus Vilniuj nuo Gedimino pr iki Lietusos viesbucio uz 100lt , tas pats dabar vyksta su oro uostu ir visi dar stebisi kodel Lietuva nera patraukli turistams.

[Lettered]

man tai keisti tokie pastebejimai,kad vieni taupus ar reiklus. Neretai nakvynes ir kitu paslaugu kainos lenkia vakaru Europos kainas, todel ir norima gaut atitinkama kokybe. Bet Lietuvoj yra toks isitikinimas,kad uzsienietis yra pinigu maisas ir gali moket uz bet ka daug. Taksistai vezdavo anglus Vilniuj nuo Gedimino pr iki Lietusos viesbucio uz 100lt , tas pats dabar vyksta su oro uostu ir visi dar stebisi kodel Lietuva nera patraukli turistams.

O už kiek nori, kad vežtų ir kokių nori kainų viešbučiuose? Juk viską reguliuoja rinka. Aš irgi daug ko norėčiau, kad pigiau kainuotų...

[praetor]

man tai keisti tokie pastebejimai,kad vieni taupus ar reiklus. Neretai nakvynes ir kitu paslaugu kainos lenkia vakaru Europos kainas, todel ir norima gaut atitinkama kokybe. Bet Lietuvoj yra toks isitikinimas,kad uzsienietis yra pinigu maisas ir gali moket uz bet ka daug. Taksistai vezdavo anglus Vilniuj nuo Gedimino pr iki Lietusos viesbucio uz 100lt , tas pats dabar vyksta su oro uostu ir visi dar stebisi kodel Lietuva nera patraukli turistams.

Būk geras ir kitąkart tiesiog būdamas oro uoste, kaip kad padariau aš, iškviesk telefonu taksą ir įsodink asmenis

[oranger]

Būk geras ir kitąkart tiesiog būdamas oro uoste, kaip kad padariau aš, iškviesk telefonu taksą ir įsodink asmenis

Keista, kad dar neatsirado taksi bendrovių, kurios nuolat laikytų oro uoste savo žmones tokiais tikslais

[Eimantas]

2010-08-07
Nuo dūmų Maskvoje – į Palangą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...palanga-292458

[music]

O dėl to popso, tai čia irgi labiau stereotipai, kai kas sako, kad dėl to nemėgsta Palangos, bet realiai kavines kuriose groja tą muziką galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, ir tai toje pačioje gatvėje, o Palanga labai didelė, vakare į šoną paėjus kelis šimtus metrus nuo Basanavičiaus gatvės ramu kaip Nidoje.

Na kokie jau čia stereotipai. Palangoje nebūna roko koncertų, netyčia teko tik vienąkart į tokį užklysti per daug metų.. Jame buvo, jei gerai pamenu, keturiolika klausytojų
Kai užklausiau vienoje kavinėje/palapinėje ar nenorėtų įrengti scenos ir surengti koncerto ar šiaip jiems pagroti, nustebo kam to reikia, tuo tarpu cicinai ir reugalškytės "populiariausias" kavines okupavusios už nemenką mokestį ir visada sulaukia anšlago.

Palangos parke klasiką prieš kelias dienas klausėsi labai nedaug žmonių, pugačiova ar leontjevas turbūt sutrauktų pusę Vakarų Lietuvos ir dar svečių iš ближнего зарубежья (Jūrmalos "festivalio" pavyzdys)

[Big Cat]

Rusai grįžta į Lietuvos kurortus

Nepaisaint skirtingų praeities įvykių interpretcijų, neišspręstų klausimų, turtinių ir moralinių pretenzijų bei per oficialiąsias Rusijos žiniasklaidos priemonės gausaus Baltijos šalių pilstymo purvais, rusai mus vis dar truputį myli. Ir tikrai nedega noru, kupini imperialistinių užmačių, sutraiškyti trapią Lietuvą klastingos rusiškos meškos glėbyje. Rusams tiesiog patinka lietuviška juoda duona ir alus, baltas varškės sūris ir šakočiai, Lietuvos kurortai ir miestai, kuriuos jie vadina „europietiškais“, kokybiškas aptarnavimas, „juokingos“, palyginti su maskvietiškomis, kainos. Jiems patinka netgi lietuviai, kurie, panašu, pastaruoju metu nebepatinka net patys sau ir masiškai emigruoja iš tėvynės.

[Tomas]

Turistai Kaune su liguistu smalsumu apžiūrinėja griuvėsius Laisvės alėjoje ...

[Eimantas]

Turizmas: pajūryje daugės kempingų
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...mpingu-468380/

[Gnoss]

Kodėl nėra temų apie atskirus Lietuvos Nac. ir Reg. Parkus ar rezervatus, lankytinas vietas?

[spirit]

Kodėl nėra temų apie atskirus Lietuvos Nac. ir Reg. Parkus ar rezervatus, lankytinas vietas?

O tai kodėl tu jų nesukuri?

[John]

Temos kuriamos/išskiriamos iš egzistuojančių temų tik tuo atveju, jei yra pakankamai informacijos ir ją norinčių publikuoti žmonių. Taigi, jei bus forumiečių, pasiryžusių talpinti naujienas ir nuotraukas apie nac./reg. parkus bei rezervatus, bus sukurtos ir atitinkamos temos.

[Gnoss]

Praeitą savaitę apsilankiau Neries regioniniame parke, tai turiu nemažai gerų ir blogų įspūdžių. Patiko, jog yra daug informacinių stendų apie įvairius objektus lietuvių ir kt. kalbomis, tačiau nuvylė Dūkštų pažintinis takas bei euroskeptikai ;(

[Romas]

Praeitą savaitę apsilankiau Neries regioniniame parke, tai turiu nemažai gerų ir blogų įspūdžių. Patiko, jog yra daug informacinių stendų apie įvairius objektus lietuvių ir kt. kalbomis, tačiau nuvylė Dūkštų pažintinis takas bei euroskeptikai ;(

Kelionių skiltyje yra tema Neries regioninis parkas http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=4557

Prašom naudotis paieška.
Per gūglę visada surasi, prie paieškos žodžio pridėjęs "miestai"

Kodėl nėra temų apie atskirus Lietuvos Nac. ir Reg. Parkus ar rezervatus, lankytinas vietas?

Kelionių skiltyje yra temos nacionaliniams parkams ir kai kuriems regioniniams parkams.
Kol nėra daug medžiagos apie regioninius parkus, jie talpinami į bendrą temą
Lietuvos regioniniai parkai http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3046

[Wycka]

Rusijos kurortologai nustebinti Lietuvos kurortų pažanga

Tęsinys.

Lietuvos kurortai: ar gauname tik purvino vandens vonią?

Liepos mėnesį keturis Lietuvos kurortus aplankęs Rusijos kurortologijos ir atstatomosios medicinos instituto generalinis direktorius, profesorius Aleksandras Razumovas negailėjo pagyrų mūsų šalies kurortinei medicinai. Ekspertų nuomone, mūsiškiai kurortai gali varžytis su kitų Europos šalių. Tačiau kokios lietuviškų kurortų stipriosios ir silpnosios pusės?
Prilygsta europietiškiems
„Teko dalyvauti susitikime su prof. A. Razumovu. Jis liko sužavėtas Lietuvos kurortinės medicinos ir SPA lygiu. Mano nuomone, Lietuvos kurortų ir sveikatingumo įstaigos tikrai niekuo nenusileidžia Europos kurortų įstaigoms, kurortinės medicinos atžvilgiu mes netgi pirmaujame. Tačiau tik dėl to, kad sugebėtas išlaikyti tradicinis kurortinis gydymas keičiantis ekonominėms sąlygoms, pacientų poreikiams, nesant palaikymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – sakė Lietuvos kurortologijos tyrimų centro direktorius Kęstutis Ramanauskas.
Jo nuomone, kol kas viena didžiausių problemų yra lėšų klinikiniams tyrimams trūkumas, nepakanka naujų specialistų ir dėmesio kurortuose poilsiaujantiems sportininkams bei sveikiems žmonėms. Be to, dalį kaimynų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių atbaido nepatogus susisiekimas. Trūksta ir naujų, nepaviršutiniškų kurortų tyrimų.
Vietoje gydomosios siūlo purvino vandens vonią
Kalbėjote apie tradicinį kurortinį gydymą, kuris Lietuvos kurortuose išsaugotas nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos ir pacientų poreikių. Kas būtent yra „tradicinis kurortinis gydymas“?
Turėjau omenyje intensyvų natūralių gamtinių veiksnių – mineralinio vandens, klimato, durpinio purvo – naudojimą gydymo ar medicininės reabilitacijos proceso metu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pasirinktas medicininės reabilitacijos modelis, vyraujantis visoje Europoje – reabilitacija perkelta prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Pradėti masiškai steigti medicininės reabilitacijos skyriai prie ligoninių, sudarytos specialistų komandos darbui su pacientais.
Tai tikrai nėra blogas modelis: pacientui nereikia toli keliauti, gyventi gali namie, o procedūroms atvykti į netoli esantį skyrių, sumažinami lovadienių kiekiai, mažiau kainuoja reabilitacija. Tačiau tai lėmė ir kurortuose esančių sanatorijų nykimą, kai kurios procedūros, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, buvo paliktos tik vaikų reabilitacijoje, tad, norint gauti fizioterapines procedūras, susijusias su natūraliais gamtiniais veiksniais, pacientui tenka už jas mokėti pačiam.
Sumažėjus lovadienio kainai, sanatorijos sunkiai beišsiverčia priimdamos pacientus, gavusius siuntimus atkuriamajam gydymui, iš kitos pusės, ligoninės, turinčios savo reabilitacijos skyrius, suinteresuotos siųsti žmones tik į savo skyrių – PSDF lėšos eina paskui pacientą – taip dar labiau į kurortus patenkančių pacientų skaičių. Kurortams tenka orientuotis į „komercinius“, už gautas paslaugas susimokančius, klientus, taigi didžioji dalis kurortų pradeda teikti vadinamąsias sveikatingumo (SPA) paslaugas: tiesiog gražioje aplinkoje pasimėgauti vienos ar kitos rūšies mineralinėmis voniomis, baseinais.
Tai, aišku, gerai ir naudinga, bet prasidėjo nevaldomas SPA įstaigų augimas – jos nepriklauso Lietuvos Respublikos sveikatos sistemai, joms nebūtinas kvalifikuotas medicinos personalas, taigi mažėja kaštai, jos neturi jokios atsakomybės už ten besilankančius žmones. Atrodo, nieko blogo – sveikas žmogus atvyksta gerai praleisti laiko ir palepinti save voniomis, bet aukštos mineralizacijos vonios, durpinio purvo procedūros yra pakankamai aktyvios, gali sukelti nepageidaujamų organizmo reakcijų. Asmeniui, turinčiam sveikatos problemų, pasilepinimai tokiomis procedūromis gali baigtis tragiškai.
SPA įstaigos suinteresuotos parduoti kuo daugiau procedūrų, todėl būtina bent minimali medicininė kontrolė.
Dar vienas niuansas: ligi šiol nėra standartų procedūroms, pacientas ar SPA lankytojas nežino, ar į mineralinio vandens vonią prileista paprasčiausio vandentiekio vandens ir įpilta sauja druskos, ar viskas padaryta pagal reikalavimus?
Durpinio purvo vonios, naudojamos gydymui, nusistovėjęs standartas yra durpių skiedimas mineraliniu vandeniu santykiu 2 ir 1, bet tai labai didina kaštus (durpynų priežiūra, durpių gabenimas, paruošimas, šildymas iki reikiamos temperatūros, panaudoto purvo išvežimas), tad dažnai, pirkdami durpinio vandens vonią, iš tiesų galite gauti tik purvino vandens vonią.
Druskininkai — geras pavyzdys
Ar lietuviai vis dar vertina tradicinį kurortinį gydymą?
Tai galime matyti iš kurortų sanatorijose besilankančių žmonių skaičiaus. Greta privalomų paslaugų jie renkasi ir papildomas balneoterapines ir peloidoterapines procedūras. Svarbiausia šiuo metu, mano nuomone, išlaikyti aukštus jų standartus, parodyti žmonėms, kad gali padėti ne tik farmacinės priemonės, bet ir kokybiškos gamtinių veiksnių fizioterapinės procedūros.
Profesorius A. Razumovas gyrė mūsų kurortus, bet esu girdėjusi paprastų juose besigydžiusių, poilsiavusių žmonių atsiliepimų: Birštone už nemažus pinigus miegi sovietinės statybos pastatuose su aprūdijusiais „gyvatukais“ voniose, Palangos kurorto gydyklos apmirė, Druskininkai paprastam žmogui „neįperkami“, kai kuriose gydyklose maistas neskanus, personalas nemandagus. Galbūt trūksta investicijų į mūsų kurortų išvaizdą – materialią ir moralinę?
Be abejo, nėra viskas idealu, gyvename laisvos rinkos sąlygomis, tad manau, kad rinka pati sureguliuos ir žmonės atsirinks, kur jiems atostogauti ar važiuoti gydytis. Kalbant apie mūsų kurortų išvaizdą, yra kur tobulėti, jiems dabar tikrai sudėtinga su kvalifikuoto personalo, materialinės bazės atnaujinimu. Tačiau šias bėdas galima įveikti pasinaudojus Europos Sąjungos parama – mano nuomone, Druskininkų kurortas geras to pavyzdys.
Šiemet Lietuvoje poilsiavo 63 proc. daugiau rusų nei pernai. Taip pat Druskininkų turizmo informacijos centro darbuotojai džiaugėsi, kad jų sanatorijas pamėgo lenkai, baltarusiai, atvažiuoja vis daugiau latvių. Gal iki šiol kurortų nemokėjome tinkamai reklamuoti, kad pritrauktume daugiau sveikata besirūpinančių užsieniečių?
Kol kas turiu su jumis sutikti – tikrai trūko dėmesio kurortams reprezentuoti užsienyje, vieningos politikos šiuo atžvilgiu. Tikiuosi, tai keičiasi. Vakar kaip tik kalbėjau su Druskininkų vicemere, ji džiaugėsi, kad, preliminariais duomenimis, šiemet mieste ilsėjosi daugiau užsieniečių nei lietuvių, taigi, manau, daug priklauso ir nuo paties kurorto iniciatyvos formuojant nuomonę užsienyje, aktyviai dalyvaujant parodose, organizuojant pažintines reprezentacines keliones ir pan.
Vien tik pušelių ir ežerų nepakanka
Kurorto statusą išsikovojo Anykščiai, Zarasai, buvo pradėta kalbėti, kad tokio paties norėtų ir Biržai. Beje, teko girdėti, kad ne tik lietuviai, bet ir latviai vis dažniau „atranda“ Likėnus. Ar turi šansų tokie maži miesteliai tapti patraukliais, konkurencingais kurortais?
Nemanau, kad kurorto statuso suteikimas turi lemiamą reikšmę turistų srautams. Jeigu teritorija neturės tinkamos infrastruktūros – gydyklų, poilsiaviečių, stovyklaviečių, plataus viešbučių tinklo, pramogų, tinkamai paruošto personalo, aktyvios, į turizmą orientuotos rinkodarinės politikos, vien tik kurorto statusas nepadės pritraukti turistų.
Žvelgiant globaliau, atrodo, kad visa Lietuva tuoj taps vienu dideliu kurortu.
O tokie maži miesteliai gali atrasti savo nišą kaip nebrangios, švarios, tvarkingos vietelės, atokvėpio vieta didmiesčių gyventojams, pavargusiems nuo didelio tempo. Likėnai jau nuo seno įžymūs savo mineraliniais vandenimis bei durpėmis, senomis kurortinio gydymo tradicijomis. Atnaujinus gydyklas, daugiau dėmesio skiriant reklamai, jie gali tapti populiariu Šiaurės Lietuvos kurortu.
Vis dėlto neužtenka turėti gražų pušyną, keletą ežerų, mineralinio vandens gręžinių ar tinkamą peloidoterapijos procedūroms teikti durpyną, reikia atrasti savo nišą turizmo rinkoje, tinkamos infrastruktūros ir gerai parengto personalo.

[Wycka]

Turizmo verslui — latvių dūris

Didžiojoje Britanijoje užsukta Lietuvos reklamos kampanija, kuria siekiama privilioti turistų. Nors britai žinos daugiau apie mūsų šalį, jie turės mažiau galimybių čia atskristi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Vilnius ir visa Lietuva pradėti reklamuoti viename populiariausių kelionių ir laisvalaikio žurnalų „Lonely Planet”. Kampanija įsibėgės rugsėjo viduryje.
Tuo tarpu aviacijos bendrovė „AirBaltic” rudenį atšauks skrydžius iš Vilniaus į Londoną.
„Tai vienas žiemos sezono tvarkaraščio pakeitimų”, – apie atšaukiamą skrydį į Londoną vakar „Lietuvos rytui“ sakė „AirBaltic” atstovė Rosita Sakalauskaitė.
Aviacijos žiemos sezonas prasideda spalio pabaigoje. „AirBaltic” nutarė atsisakyti skrydžių iš Vilniaus į Londoną dėl per didelės pasiūlos šia kryptimi. Iš Kauno į Londoną skraidina airių įmonė „Ryanair”, iš Vilniaus – lietuvių bendrovė „Star1 Airlines”.
Lietuvos turizmo informacijos centro Londone direktorė Augusta Jaudegytė viliasi, kad reklamos kampanija, pradėta „Lonely Planet”, duos gerų rezultatų.
Bet tai, kad „AirBaltic” žiemos sezonu atšauks skrydžius į Londoną, pasak A.Jaudegytės, smogs turistų iš Jungtinės Karalystės srautui.
„Kelionių operatoriams teks atšaukti arba perdaryti programas į Lietuvą. Iš „FlyLAL” pavyzdžio žinau, kad jie bus labai nepatenkinti ir tai sužlugdys visus pasitikėjimo Lietuvos turizmo verslu likučius. Dirbame su „Star1 Airlines”. Tikiu, kad jie pasieks daug, jei norės, bet laukia labai ilgas kelias Jungtinėje Karalystėje, kol jie bus tokie žinomi, kaip buvo „FlyLAL” ar šiandien yra „AirBaltic”, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Jaudegytė.
Bendrovė „Star1 Airlines” į Londoną iš Vilniaus skraidina 6 kartus per savaitę.
Šios įmonės atstovės Jūratės Rupšienės tvirtinimu, skrydžių skaičiaus mažinti neketinama.
„Tikimės, kad Lietuvos reklama „Lonely Planet” sudomins britus ir turistų srautas išaugs”, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Rupšienė. Ji tikino, kad lėktuvai šią vasarą į Londoną skrenda beveik pilni.
Tarptautinio Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas taip pat džiaugėsi paklausia Londono kryptimi.
Iš šio oro uosto per savaitę rengiama 17 skrydžių į tris Londono oro uostus.
„Lonely Planet” žurnalas yra vienas populiariausių „BBC Media” korporacijos leidžiamų žurnalų. Jis turi daugiau nei 70 tūkst. skaitytojų Didžiojoje Britanijoje, kurių dauguma yra nemažai keliaujantys turistai.

[c2h5oh]

Turizmo verslui — latvių dūris

Didžiojoje Britanijoje užsukta Lietuvos reklamos kampanija, kuria siekiama privilioti turistų. Nors britai žinos daugiau apie mūsų šalį, jie turės mažiau galimybių čia atskristi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
(...)
Bendrovė „Star1 Airlines” į Londoną iš Vilniaus skraidina 6 kartus per savaitę.
Šios įmonės atstovės Jūratės Rupšienės tvirtinimu, skrydžių skaičiaus mažinti neketinama.
(...)
Tarptautinio Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas taip pat džiaugėsi paklausia Londono kryptimi.
Iš šio oro uosto per savaitę rengiama 17 skrydžių į tris Londono oro uostus.
„Lonely Planet” žurnalas yra vienas populiariausių „BBC Media” korporacijos leidžiamų žurnalų. Jis turi daugiau nei 70 tūkst. skaitytojų Didžiojoje Britanijoje, kurių dauguma yra nemažai keliaujantys turistai.

Liks tik 23 skrydžiai per savaitę Lietuva - Londonas - jau tikrai kad "dūris" turizmui.

[Wycka]

Liks tik 23 skrydžiai per savaitę Lietuva - Londonas - jau tikrai kad "dūris" turizmui.

+ galima logiškai tikėtis, kad Star1 dar padidins skrydžių kiekį (tegul ir 1 per savaitę) Juk šventa vieta tuščia nebūna.

[Wycka]

Pasaulio turistams — nuorodos ir į Lietuvą

Grūto parkas ir Kuršių nerija įtraukti į pasaulio patraukliausių vietovių dešimtukų viršūnes. Pirmojo šeimininkas dėl to raukia nosį, o Neringos turizmo specialistai didžiuodamiesi šypsosi.
Pasaulyje garsus kelionių gidas “Lonely Planet” Kuršių neriją įtraukė į geriausių paplūdimių dešimtuką, o greta Druskininkų įsikūręs Grūto parkas ketvirtu numeriu įrašytas tarp keisčiausių muziejų.
Sovietinėmis skulptūromis, bylojančiomis apie penkių dešimtmečių mūsų šalies okupacinę patirtį, muziejus po atviru dangumi nusileido Paryžiaus kanalizacijos, Japonijoje esančiam Parazitologijos muziejui ir Islandijos falologijos muziejui.
“Tų užsieniečių humoro aš nesuprantu. Be užrašo “Dabar juokitės” negali jo suprasti”, – tokiu pripažinimu stebėjosi ir net piktinosi Grūto parko šeimininkas Viliumas Malinauskas.
Grūto parką, kuris dešimtmetį rinkus Lenino ir kitų ideologų skulptūras įkurtas 2001-aisiais, kasmet aplanko 120 tūkst. turistų. Pusė iš jų – užsieniečiai.
“Mūsų muziejų tegul vertina ir į dešimtukus renka specialistai – genocidu besidomintys istorikai. O čia “šoumenai” nusprendė”, – irzulio neslėpė V.Malinauskas. Tuo metu Neringos turizmo specialistai, sulaukę įvertinimų užsienyje, džiugiai trina rankas.
Aukščiau Neringos paplūdimių “Lonely Planet” yra tik Egipto Dahabo paplūdimys. Žemiau liko Meksikos, Amerikos, Tailando ir kitų šalių kurortų pajūrio ruožai. “Puoselėjame didelių lūkesčių, kad “Lonely Planet” įvertinimas atsispindės skaičiuojant ateinančių metų turistų srautą”, – vylėsi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” turizmo informacijos specialistė Neringa Matačiūnaitė.
Šiais metais Kuršių nerija daugiausia turistų sulaukia iš Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Čekijos, Baltarusijos, Ispanijos, Italijos. Gausiau šiame krašte lankosi kaimyninių Baltijos šalių, taip pat Azijos gyventojai. Nuo liepos pabaigos padaugėjo svečių iš Rusijos, bėgančių nuo didelių karščių savo šalyje.