Na , užmiršau kad ši tema yra. Daugiau skaičių ir tendencijų. P.s. Visada galite sekti mano linkediną (ten naujesnė info paprastai būna). FB tokios informacijos paprastai nededu. Beje, kažkur yra ir 2020 metų apžvalga. Jeigu tai įdomu - galima irgi įdėti.
Viltasi, kad užsienio turistus pakeis vietiniai, tačiau statistika negailestinga: ar šie metai bus geresni?
Lietuvos oro uostai savo viešuose pranešimuose džiaugėsi, kad užsakomųjų skrydžių skaičiai pasiekė 2019 metų skaičius. Visgi, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos džiugesiu nespindi. 2021 metų trijų ketvirčių išvykstamojo turizmo verslo pajamos lyginant su tuo pačiu 2020 metų periodu, nors ir paaugo 95 proc., tačiau jos dar nepasiekė 2019 metų rodiklių ir yra 54 proc. mažesnės. Tačiau didžiausią rūpestį turėtų kelti atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos. Jos lyginant su 2020 metų trijų ketvirčių rezultatais sumažėjo 7 proc., o lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu – sumažėjimas siekia net 93 proc. Tai reiškia tik viena – atvykstamasis turizmas Lietuvoje yra beveik miręs.
Į
Įdomiausia yra tai, kad nors ir buvo teigiama, kad Lietuvos kurortuose nėra kur apsistoti, tačiau statistika rodo, kad turistų juose ir toliau mažėja. Taip lyginant su 2020 metais Birštone turistų sumažėjo 27 proc., Druskininkuose – 13 proc., Anykščiuose – 14 proc., Neringoje – 2 proc., ir tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc.
„Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė tikino, kad pastaruoju metu užsienio turistų srautai Lietuvoje nuosekliai auga.
Kaip teigė, pagal preliminarius Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenis, 2024 m. pirmąjį pusmetį užsienio turistų skaičiaus Lietuvoje atsigavimas jau siekia 76 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Praėjusiais metais (2023 m.) buvo pasiektas 71 proc. užsienio turistų skaičiaus atsigavimas.
„2023 m. sulaukėme 19 proc. daugiau užsienio turistų nei 2022 m.
Pagal šių metų pirminius duomenis taip pat matome išliekančias augimo tendencijas. Didžiausios atvykstamojo turizmo rinkos išlieka Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Vokietija, sparčiai auga Jungtinės Amerikos Valstijos.
Žiūrint į 2024 metų I ketv. duomenis, daugiausia užsieniečių atvyko iš Latvijos (29 tūkst.), Baltarusijos (27 tūkst.), Lenkijos (27 tūkst.), Vokietijos (17 tūkst.), Ukrainos (15 tūkst.), Jungtinės Karalystės (14 tūkst.)“, – vardijo ji bei pridūrė, kad lyginant su priešpandeminiais metais, šių metų pradžioje ypač daug turistų atvyko iš Nyderlandų (13 tūkst.) ir JAV (12 tūkst.).
Atstovė pabrėžė, kad atvykstamajam turizmui Europoje turėjo poveikį tiek pandemijos ribojimai, tiek, be abejo, karas Ukrainoje.
„2023 m. Europos Sąjunga pasiekė apie 99 proc. 2019 m. atvykusių užsienio turistų skaičiaus. Visgi atskirų šalių rezultatai ženkliai skiriasi, išryškėjo regioniniai kontrastai. Tradicinės atostogų kryptys Pietų ir Vakarų Europoje atsigavo greičiau.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė skaičiavo, kad į mūsų šalį dar negrįžo apie 30 proc. užsienio turistų, tačiau tendencijos – teigiamos.
„Jaučiame, kokią gerą įtaką mums davė žinia apie vokiečių brigados įsikūrimą Lietuvoje. Matome, kad saugumo jausmas auga, į mūsų šalį atvyksta daugiau vokiečių turistų. Turime tiek grupių, tiek pavienių žmonių.
Jie jaučiasi čia saugiau ir laisviau, nebėra karo baimės. Galiu pasakyti, kad net ir kaimo turizmo sodybose, kur seniau jas daugiau nuomodavo žmonės vakarėliams ar vestuvėms, dabar jas užsieniečiai nuomojasi tiesiog poilsiui“, – aiškino E. Šiškauskienė.
Kaip pridūrė, į mūsų šalį daugiau turistų gali atvilioti ir patrauklus klimatas.
„Vienas iš svarbesnių faktorių lemiančių didesnį susidomėjimą mūsų šalimi ir mūsų Vakarų regionu – orai.
Didžiojoje centrinėje, Pietinėje Europos dalyje vasaros kasmet vis darosi karštesnės, Italija, Ispanija, Prancūzija – karščiai kasmet muša vis didesnius rekordus. Turistautojams tai darosi nebepakeliama. O mūsų šalies klimatas su kiekvienais metais darosi patrauklesnis“, – sakė L. Taučiūtė.
Fake straipsnis. Lietuvoje užsieniečių stabilus minus 30 proc. Labiausiai nukentėjo VIlnius, Druskininkai, Palanga, Neringa. Kaunas, Klaipėda juda plius minus. Jei ką domina, galima duoti visą statistiką
Fake straipsnis. Lietuvoje užsieniečių stabilus minus 30 proc. Labiausiai nukentėjo VIlnius, Druskininkai, Palanga, Neringa. Kaunas, Klaipėda juda plius minus. Jei ką domina, galima duoti visą statistiką
Galima buvo iš kart ir pirmame savo poste parašyti šaltinį. Iš ties, labai smalsu.
Šaltinis - Valstybinė duomenų agentūra. Mano analitiką galite rasti mano Linkedino puslapyje https://www.linkedin.com/in/udrius-armalis-10602a38/ . Užsieniečių praleistų naktų skaičius Lietuvoje lyginant su tuo pačio laikotarpio 2019 metais yra: 2024 sausis - minus 19 proc., vasaris - minus 13, kovas - minus 9, balandis - minus 30, birželis minus 30 , liepa minus 30. Vilniuje šiais metais svyruoja minus 30, Druskininkuose minus 60, Birštonas minus, bet atsigavimo ženklai, Kaunas nuo plius 30 iki minus 18, Klaipėda minus 20 , Neringa nuo minus 5 iki minus 80, Palanga minus 50. Taip kad ...
Fake straipsnis. Lietuvoje užsieniečių stabilus minus 30 proc. Labiausiai nukentėjo VIlnius, Druskininkai, Palanga, Neringa. Kaunas, Klaipėda juda plius minus. Jei ką domina, galima duoti visą statistiką
iš straipsnio
"Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė skaičiavo, kad į mūsų šalį dar negrįžo apie 30 proc. užsienio turistų, tačiau tendencijos – teigiamos."
Deja ne, nes tiek aviabilietai, tiek kelionės į ne ES šalis ne PVM objektas.
Nežinojau. Tada ne Turkija, o Kroatija ar Ispanija. Bet šiaip įdomus argumentas kitam kartui kai kas nors aiškins kodėl viešbučiai turkijose tiek pigesni nei pas mus.
Nežinojau. Tada ne Turkija, o Kroatija ar Ispanija. Bet šiaip įdomus argumentas kitam kartui kai kas nors aiškins kodėl viešbučiai turkijose tiek pigesni nei pas mus.
Dėl Turkijos viešbučių: mažesnis atlyginimas, dideli srautai, didelė konkurecija ne tik tarp viešbučių bet ir organizatorių, Turkija subsidijuoja skrydžius ir etc.
Dėl Turkijos viešbučių: mažesnis atlyginimas, dideli srautai, didelė konkurecija ne tik tarp viešbučių bet ir organizatorių, Turkija subsidijuoja skrydžius ir etc.
Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ pripažino Lietuvą antrąja geriausia turizmo kryptimi 2025-aisiais tarp 10 pasaulio šalių, kurias būtina aplankyti, ir pirmąja šalimi Europoje. Garsiajame šio leidėjo kelionių krypčių reitinge, kurio kasmet nekantriai laukia viso pasaulio keliautojai, Lietuvą aplenkė vienintelis Kamerūnas, rašoma pranešime spaudai.
O kas čia blogai su Kamerūnu? Taip, gal ši šalis neturi pasaulio garso objektų, gal nėra tokia išpopuliarinta, gal kažką atbaido sudėtingesnis vizos gavimo procesas. Nors pats nesu buvęs jokioje užsienio šalyje, daug labiau patinka straipsniai apie tokio tipo, t.y. neturistines šalis, kuriose dar gali pasijausti kaip atradėjas, o ne masinis turistas. Apie tokias įdomesnes šalis straipsnių lietuvių keliautojų straipsnių, parašytų lietuvių kalba, nėra išvis. Pvz. man daug labiau nesuprantama, kam vis dar nenusibodo keliauti į tokias nuturistintas šalis kaip Turkija, Egiptas, Tailandas.
Afrika į pietus nuo Sacharos tai viena nedaugelio nišų, kur galima būti pirmuoju ten nuvykusiu ir išsamiai viską aprašiusiu turistu iš Lietuvos. Aišku, nesaugumas dėl geopolitinių realijų daug ką atbaido nuo kelionių į tą regioną, bet pvz. yra tas keliautojas Danas Pankevičius, kuris per 25 metus keliavimo aplankė visas be išimties JT pripažįstamas šalis. Tiesa, jo straipsniuose daugiau nuotraukų, nei aprašymų, tačiau jis nebijodavo vykti į visokius Somalius, Čadus, Angolas, Kongo DR. Štai pvz. Afganistanas po talibų sugrįžimo kurį laiką kabėjo nežinioje, bet dabar jau veikia šioks toks biznis iš turizmo, netgi aptinku vis daugiau lietuvių kalba parašytų straipsnių. Tokios šalys, (kad ir tas pats Kamerūnas) kurias aplankęs dar kažką nustebinsi papasakodamas, visuomet bus tam tikras atradimas tiems, kuriems atsibodo stumdytis plačiai išpopuliarintose tipinėse šalyse, kur turizmas jau tapęs pramone, kad grūstis su turistų miniomis prie kokio nors objekto, kur viens po kito lenda fotografuotis.
Comment