Valstybinis turizmo departamentas (VTD) skelbia, kad Lietuvos turizmas pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo prognozes, o kai kuriose srityse net ir muša rekordus.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė 39,4 proc. daugiau turistų nei pernai. Apibendrinus apgyvendinimo Lietuvos komercinėse įstaigose statistiką, praėjusiais metais čia apsistojo 107 tūkst., o per šių metų pirmąjį ketvirtį - net 150 tūkst. turistų.
Didėja turistų srautai iš Lietuvai itin svarbių turizmo rinkų. Turistų srautų iš Rusijos augimas per pirmąjį šių metų ketvirtį siekia 61 proc., Baltarusijos - 53, Lenkijos - 28, Vokietijos - 31, Estijos - 34, Didžiosios Britanijos - 21, Norvegijos - 57, Nyderlandų - 34, Belgijos - 31 proc., JAV - 68 proc.
Pasak VTD direktorės dr. Raimondos Balnienės, maloniai nustebino Suomijos rodiklis - 85 proc., taip pat Ispanijos - 71 proc. augimas. Neveltui Kaunas šioje šalyje sulaukė populiaraus leidinio "QTRAVEL" apdovanojimo, nes ispanai mūsų laikinąją sostinę paskelbė patraukliausia 2010 metų turistine kryptimi. Didžiausias turistų srautų augimo rekordas šių metų pirmąjį ketvirtį priklauso Ukrainai. Svečių iš šios šalies skaičiaus augimas siekia net 104 proc.
Vietinio turizmo augimas, pasiekęs 7,6 proc., taip pat džiugina turizmo sektorių. 2010 metais šis rodiklis siekė vos 1 procentą. Šie skaičiai patvirtina pastebimą tendenciją, kad lietuviai vis dažniau renkasi poilsį savo šalyje, atranda joje naujų turizmo objektų ir paslaugų. VTD viliasi, kad tautiečiai šią vasarą dar dažniau rinksis poilsį savo krašte, tad atostogų sezonui pasibaigus, tikimasi dar geresnių vietinio turizmo rodiklių.
Ispudingai, ypac turint galvoje, kad I ketvitri nei Wizzair nei Ryanair dar i Vilniu neskraide. Atrodo bus tikrai geri, galbut net rekordiniai metai Lietuvos turizmo sektoriui.
Labai keistas požiūris - orientuotis į vienos šalies turistus ir daryti jiems sąlygas "kaip namuose"
Buvau prieš porą metų Palangoje ir pats mačiau kaip italai pirko Basanavičiaus gatvėje rusiškas "matrioškes". Jau nekalbu apie sklindantį iš visur rusišką popsą, kurį atlieka patys lietuviai dainininkai...
Ar tikrai palangiškiai nori tapti "rusiška oaze", panašiai kaip Jūrmala? Kažkada vienas latvis aiškino lietuviškų kurortų populiarumą latvių tarpe tuo, kad čia galima pailsėti nuo rusiškos "kultūros". Tai panašu, kad su tokia politika prarasime kaimynų turistus.
Ispudingai, ypac turint galvoje, kad I ketvitri nei Wizzair nei Ryanair dar i Vilniu neskraide. Atrodo bus tikrai geri, galbut net rekordiniai metai Lietuvos turizmo sektoriui.
Būtent, dar plius krepšinio čempionatas rudenį, kuomet paprastų turistų srautas jau ima slūgti .
Vilnius has improved its current position on the international meetings market in 2010, appearing on the top level of three Baltic States, as the Vilnius Tourism Information Center reports.
According to the International Congress and Convention Association's (ICCA) rankings of top meeting destinations in 2010, Vilnius gets 51 position out of 309 worldwide cities-destinations. 35 association meetings matching ICCA criteria were held in the city in 2010. It is a very significant increase comparing these data with the appropriate of 2009, when, accordingly, Vilnius got 53 position with 30 meetings held there, writes LETA.
Comparing worldwide countries in 2010, Lithuania gets 49 position and according to the Europe rankings, Lithuania takes place 27 (38 meetings).
ICCA includes in its ranking only association meetings that are attended by at least 50 participants, are being organized on a regular basis and move between at least 3 different countries. The full statistics report on the year 2010 will be released by the end of June.
The Curonian Lagoon was visited by 23,000 persons during the week-end, June 4-5, as Lrt.lt reports.
The tourists were attracted to this beautiful recreational area on the sea-cost due to the hot and sunny weather, informs LETA/ELTA. During the period from June 3 to June 5, 4,500 cars were transported to the Curonian Spit by sea. Due to the large flow of people, additional ferry departures were included in the schedule. Sunday was the most active day – 10,000 tourists were transported to the Curonian Spit.
Pastaruosius keletą metų snaudę Lietuvos turizmo politikos strategai turėjo puikų pasiteisinimą, kodėl tampame turizmo maršrutų užkampiu: pas mus neskrenda lėktuvai, nevažiuoja traukiniai, dėl to niekas ir neatvyksta. Tačiau gal dabar jau laikas nubusti ir pažvelgti tiesai į akis: Lietuvos problema yra ne jos nepasiekiamumas, o jos nežinomumas.
Per pastaruosius metus pigių skrydžių bendrovės suaudė visai neprastą susisiekimo tinklą iš Vilniaus ir Kauno į daugelį Europos miestų, tačiau turistų srautai padidėjo tikrai kur kas menkiau negu naujų maršrutų skaičius.
Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas po metų sėkmingo bendradarbiavimo su didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” jau gali analizuoti skirtingą įvairių krypčių patrauklumą. Deja, jo išvados nė kiek nedžiugina laukiančiųjų gerų žinių apie Lietuvon plūste plūstančius užsienio turistus: “Labiausiai, į abidvi puses, užpildyti tie skrydžiai, kurie jungia Lietuvą su populiariausiomis mūsų tautiečių emigracijos šalimis – Didžiąja Britanija ir Airija.”
Pagrindinis skrydžių į Ispanijos, Italijos, Prancūzijos miestus kontingentas – turistaujantys lietuviai. “O iš ten atvykstančių užsieniečių – vienas kitas”, – tvirtina atgijusio oro uosto vadovas.
Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė informuoja, kad nepopuliarios skrydžių kryptys aiškios jau ir sostinėje: buvo atšauktas maršrutas į Paryžių (tiesa, dėl jo atnaujinimo deramasi su keliomis oro bendrovėmis), menkai keleivių tesurenka skrydžiai tarp Vilniaus ir Stokholmo, Briuselio ir visų Vokietijos miestų.
Pasak A.Šliupo, dabartinė keleivių statistika liudija tai, kad pas mus atskrenda tik labai nereiklūs užsienio turistai: “Pavyzdžiui, suomiai – jiems užtenka gandų, kad pas mus viskas pigiau ir patogiau. O štai net ir tie patys skandinavai švedai, norvegai – jau daug išrankesni turistai, juos reikia įtikinti, kažkuo suvilioti.”
Būtent to ir nėra daroma: trūksta nuoseklių Lietuvos turizmo atstovų pastangų reklamuoti Lietuvą užsienyje. “Visame pasaulyje turizmas – didelis verslas, bet jis retai kada įsisuka savaime. Kiekviena šalis yra kuo nors patraukli ir išskirtinė, bet kaip apie tai sužinos užsieniečiai, jei Turizmo departamentas tik nuolat kartoja, kad jam stinga lėšų efektyviai rinkodarai”, – retoriškai klausia Kauno oro uosto vadovas.
2011-06-17, 11:55 Jungtinės Karalystės turizmo asociacija pradėjo konferenciją Vilniuje
Du šimtai kelionių agentūrų ir organizatorių iš Didžiosios Britanijos šiandien pradėjo konferenciją Vilniuje. Savo metinei konferencijai pasirinktas būtent Vilnius, kaip mažai žinomas, tačiau lengvai iš Didžiosios Britanijos pasiekiamas, miestas.
Lietuva traukiasi iš 154 valstybes vienijančios Pasaulio turizmo organizacijos (PTO). Tokį sprendimą siūlanti Ūkio ministerija mano, kad narystė šioje organizacijoje šaliai neatsipirko.
Lietuva į PTO įstojo 2003 m. rugsėjį. Tačiau narystė šaliai jau kainavo daugiau kaip milijoną litų, o pakankamai naudos, Ūkio ministerijos manymu, neatnešė.
„Didžioji dalis turizmo infrastruktūros plėtros, turizmo rinkodaros projektų yra įgyvendinami naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, o beveik pusė nacionalinio biudžeto gaunamų asignavimų turizmo programoms įgyvendinti yra skiriama PTO nario mokesčiui sumokėti“, - rašoma Ūkio ministerijos Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte.
Anot ministerijos, nuo 2003 iki 2010 m. Lietuva į PTO iždą sumokėjo beveik 1,16 mln. litų nario mokesčio. Ūkio ministerija akcentuoja, kad ši suma ir kitos išlaidos, susijusios su naryste PTO, „nėra proporcingos gaunamai naudai“. Taip pat pažymima, kad Latvija į PTO įstojo tik 2005 m., o Estija apskritai nepriklauso šiai organizacijai.
Ūkio ministerijos siūlymą išstoti iš PTO Vyriausybė svarstys ateinančio trečiadienio posėdyje. Jei jam bus pritarta, Vyriausybė kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji Seimui pateiktų analogišką sprendimo projektą.
Į Nidos kurortą atvyksta vis daugiau turistų iš Rusijos. Palyginus su praeitų metų statistiniais duomenimis, turistų iš Rusijos skaičius išaugo net 20 proc., skelbia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Atskirų statistinių duomenų apie turistų srautus iš Kaliningrado srities nėra, tačiau Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade žurnalistams sakė, kad srities gyventojų susidomėjimas poilsiu Lietuvoje auga, o apie tai byloja augantis išduodamų vizų skaičius.Kaip sakė kolegos iš Kaliningrado, vietoj vietinių kurortų kaliningradiečiai dažnai renkasi Lietuvos pajūrį. Lietuva Kaliningrado gyventojams ir po šiai dienai – kelias į Europą. Iš ten skrenda pigius skrydžius siūlančių oro linijų lėktuvai, kainos Nidoje ir Palangos mažesnės, o aptarnavimas – žymiai geresnis. Į Lietuvą Kaliningrado gyventojai dažnai atvyksta tiesiog praleisti savaitgalio.
(...)
Daugumos Lietuvos miestų jau negalima lyginti su vaizdu, kaip jie atrodė sovietmečiu - juose mažiau pilkumos, namai įgavo spalvą. Nors daugelyje miestų išnyko kino teatrai, sumažėjo parduotuvių, tačiau siūloma to nedramatizuoti: kino teatrus pakeitė kompiuteriai, o pralėkęs kelias sovietines parduotuves dėl deficito negaudavai to, ką dabar galima įsigyti viename prekybos centre.
„Lietuvos išskirtinumas turizmo aspektu – ji lygiai išsivysčiusi, turi sostinę, nemažai miestų, miestelių, kaimo gyvenvietes. Per 21 metus įvyko be galo didelis šuolis. Mūsų miestai ir miesteliai tapo gerokai švaresni, gražesni, daug kas atnaujinta, daugybė objektų pastatyta, jie žymiai patrauklesni“, - tvirtina Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
R. Balnienės manymu, žmonės išmoko kurti gražią aplinką. Esą šiandien žmonės ir rengiasi gražiau, ir daugiau šypsosi. Daug pinigų investuota į atskirus paveldo objektus, tad dabar turime penkis nacionalinius, 30 regioninių parkų.
„Pati galiu pasakyti, kaip pasikeitė Švenčionys, kur dažnai tenka važiuoti. Tai buvo aptriušęs, pilkas rajono centras. Šiandien važiuoji – gatvės gražios, šviesoforai, šaligatviai, namai įgavo spalvą. Miesto centre atsirado parkas, net fontanas, veikia muziejus, turizmo informacijos centras“, -kalbėjo R. Balnienė.
Pašnekovės teigimu, kadangi gerai išplėtota turizmo infrastruktūra, Lietuvoje yra ką parodyti turistams. Tik, mano R. Balnienė, to neįvertiname ir tuo nepasidžiaugiame.
(...)
Kalbėdamas apie emigraciją ir mažėjantį gyventojų skaičių, R. Malinauskas liūnai pajuokauja, kad į Lietuvą atvyks gyventojų iš tų šalių, kuriose žmonių nestinga.
Jo manymu, didžiausia Lietuvos problema – socialinėje politikoje. „Šiandien „mylime“ ir „gerbiame“, palaikome ir mokame tiems, kurie oficialiai legaliai nedirba ir ieško būdų gyventi kitų sąskaita. Deja, tie, kurie dirba už minimalų atlyginimą ar truputį didesnį, šiandien Lietuvoje sunkiausioje situacijoje. Visas dėmesys turėtų būti žmogui, kuris net ir už minimalų atlyginimą eina ir dirba, nors jam paskui nepriklauso kompensacijos, pašalpos“, - mano R. Malinauskas.
Pašnekovo manymu, tuoj išauklėsime kartų kartas, kurios įpratusios gyventi iš pašalpų ir kitų socialinių dotacijų.
(...)
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2011 birželio mėn. 26 d. 23:55 Turime išsaugoti socialistinį paveldą
Mūsų socialistinis paveldas gali būti Lietuvos išskirtinumu Europoje, tvirtina Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, pastebinti, kad sovietinis palikimas - vienas pačių populiariausių turistų maršrutų Vilniuje
Norėčiau pamatyti visą pokalbio išklotinę. Ar čia Balnienė kliedi apie sovietinio paveldą kaip pagrindinį Lietuvos isškirtinumą, ar čia delfinai propagandistai eilinį kartą išryškino, tai kas jiems labiausiai patinka, kitką praleisdami.
Comment