Parašė Kecal
Rodyti pranešimą
Kovos esme palikim nuosaly. Kovos esme visada ta pati - kovoti su priesu...
Bet kalbame apie derybas ir kodel Izraelis ju atsisake. O to esme jau ne ta pati. Deretis su civilizuotomis partijomis ar organizacijomis nera tas pats, kas deretis su Islamo ekstremistais, kurie vadovaujasi visiskai kitokiomis vertybemis ir viso ko esme mato pomirtiniame gyvenime pas Alacha. Tai tiesiog beviltiska ir Izraelis tai puikiai supranta.
Beje, kalbėtis su Fatah? Izraelis nuolatos žaidžia su Fatah, tokiu būdu naikindamas jos atramą palestiniečių visuomenėje. Po kiekvieno susitarimo su palestiniečių atstovais Izraelis vis iš naujo pradeda karines operacijas Palestinos žemėse - su pretekstu, kad juos "puola" palestiniečių radikalai. Fatah negali susidoroti su radikalais, kol Izraelis nedemonstruoja geranoriškumo ir nuosaikumo jos atžvilgiu. Lygiai taip pat Čečėnijoje po pirmojo karo Rusija arogantiškai atstūmė nuosaikią ir demokratiškai išrinktą Maschadovo vyriausybę, įvedė ekonominę blokadą, prisidėjo žlugdant jaunos valstybės ekonomiką, o tada pasinaudojo visiškai suprantamu "džihadininkų" suaktyvėjimu, kad antrą kartą įsiveržtų į Čečėniją. Ir iki šiol turi problemų visame Šiaurės Kaukaze...
Kas yra visų liūdniausia, terorizmas nuolatos tampa pretekstu daugiau ar mažiau demokratiškoms valstybėms imtis dar brutalesnių kovos metodų. Tokiu būdu atsiranda prielaidos vis didesnei konflikto radikalizacijai... Nejaugi izraeliečių nuostoliai yra didesni negu tie, kuriuos nuolatos patiria "religiniai fanatikai ir žmogžudžiai" - taikūs Gazos ruožo gyventojai? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu...
Comment