Tarptautiniai santykiai

[Linas]

O 1939 Lietuva po Vokietijos ultimatumo atsisakė teisių į Klaipėdą. Atidavė be kovos. Po Potsdamo konferencijos visi šiauriniai Rytprūsiai buvo perduoti administruoti CCCP ir nors Hitlerio teritorinė ekspansija po 1938 (Austrijos anšliusas) buvo skaitoma niekine - apie Klaipėdos grąžinimą Lietuvai jokios kalbos nebuvo. Klaipėda prijungė atgal prie Lietuvos 1947 (jei neklystu) vidiniu CCCP potvarkiu, kurio tarptautine sutartimi laikyti negalima. Tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir paskelbus, kad pratęsiamas 1940 nutrūkęs valstybingumas, Klaipėda teoriškai pakibo ore, nes 1940 Lietuva jau buvo be jos. Ar dabar aiškiau?

Taip, bet kaip pats sakai, Austrijos anšliusas, nors ir tarsi patvirtintas dar svarbesniu aktu - visuomenės plebiscitu (kaip ir mūsų "stojimas" į SSSR), nors aišku, prievartiniu, paskelbtas negaliojančiu, tai kodėl turėtų galioti prievartinis Klaipėdos atsisakymas? Aišku, Potsdamo sutartis daug ką leido Stalinui, ko neleido kitiems, bet, atrodo, Klaipėda nuo pat 1945 priskirta LTSR administravimui, nežinau, kada tai oficialiai įforminta. Neatsimenu, ar 1990 kovo 11 aktas tikrai mini tik 1940 okupaciją, ar nekalbama apie 1939 metus, nors tuomet pavojus būtų galėjęs kilti Vilniui.

[vytauc]

Taip, bet kaip pats sakai, Austrijos anšliusas, nors ir tarsi patvirtintas dar svarbesniu aktu - visuomenės plebiscitu (kaip ir mūsų "stojimas" į SSSR), nors aišku, prievartiniu, paskelbtas negaliojančiu, tai kodėl turėtų galioti prievartinis Klaipėdos atsisakymas? Aišku, Potsdamo sutartis daug ką leido Stalinui, ko neleido kitiems, bet, atrodo, Klaipėda nuo pat 1945 priskirta LTSR administravimui, nežinau, kada tai oficialiai įforminta. Neatsimenu, ar 1990 kovo 11 aktas tikrai mini tik 1940 okupaciją, ar nekalbama apie 1939 metus, nors tuomet pavojus būtų galėjęs kilti Vilniui.

Linai, Potsdamo protokoluose nieko nesakoma apie Klaipėdą Lietuvai, nes status quo Baltijos šalių atžvilgiu nebuvo kvescionuojamas. Bet užtat buvo aiškiai pasakyta - Rytprūsiai (šiauriniai, kartu su Klaipėda) administruojami CCCP. Klaipėda perduota administruoti LTSR ne anksčiau 1947, o gal net ir 1948 - dabar jau tiksliai neatsimenu, bet tikrai jau gerokai po Potsdamo.
O ar 1939, ar 1940 didelės reikšmės neturi - Klaipėdos Lietuva neteko dar iki savitarpio pagalbos sutarties su CCCP.

P.S. Vykstant deryboms su rusais dėl sienos sutarties, net Brazauskas kažkuriame interviu buvo užsiminęs, kad jokio dokumento, remiantis kuriuo Lietuvai teko Klaipėda - nėra.

[c2h5oh]

Negi taip sunku suprasti, kad kalba ne apie etninę sudėtį, o apie teritorijos neliečiamumo principą? O tiksliau jo pamynimą pripažinus Kosovą.

1990 metais viso pasaulio kinkadrebiai gąsdino, kad jei Lietuva atsiskirs nuo SSRS - bus pažeistas teritorijos neliečiamumo principas ir pasaulis sugrius. Nesugriuvo, anaiptol. Nesugrius ir dabar. Ir nei Dzūkija, nei Bavarija, nei Flandrija nepuls rytoj nuo nieko atsiskyrinėti.

O rusų rūpestis dėl serbų nenuoširdus. Viena vertus, pila propagandą apie "teritorijos neliečiamumo principą". Kita vertus, jau 15 metų Pietų Osetija ir Abchazija (abi jau seniai paskelbusios nepriklausomybę) faktiškai yra Rusijos dalis, ir 'teritorijos neliečiamumo principas" rusams nekliūna. Pietų Osetijos valdžia net oficialiai skelbia, kad kai tik jų nepriklausomybė bus pripažinta - jie pasiprašys priimami į Rusijos Federacijos sudėtį. Beje, derybose dėl Kosovo statuso serbai atmetė ir tuos pasiūlymus, kuriuos buvo pateikę rusai. O gazpromas nepraleido progos pigiai įsigyti Serbijos dujotiekius.

Prisimenant, kaip Serbija 1992-95 metais elgėsi Kroatijoje ir Bosnijoje, bei 1999 metais elgėsi Kosove - visiškai neužjaučiu Serbijos.

[kaunaz]

1990 metais viso pasaulio kinkadrebiai gąsdino, kad jei Lietuva atsiskirs nuo SSRS - bus pažeistas teritorijos neliečiamumo principas ir pasaulis sugrius. Nesugriuvo, anaiptol. Nesugrius ir dabar. Ir nei Dzūkija, nei Bavarija, nei Flandrija nepuls rytoj nuo nieko atsiskyrinėti.

O rusų rūpestis dėl serbų nenuoširdus. Viena vertus, pila propagandą apie "teritorijos neliečiamumo principą". Kita vertus, jau 15 metų Pietų Osetija ir Abchazija (abi jau seniai paskelbusios nepriklausomybę) faktiškai yra Rusijos dalis, ir 'teritorijos neliečiamumo principas" rusams nekliūna. Pietų Osetijos valdžia net oficialiai skelbia, kad kai tik jų nepriklausomybė bus pripažinta - jie pasiprašys priimami į Rusijos Federacijos sudėtį. Beje, derybose dėl Kosovo statuso serbai atmetė ir tuos pasiūlymus, kuriuos buvo pateikę rusai. O gazpromas nepraleido progos pigiai įsigyti Serbijos dujotiekius.

Prisimenant, kaip Serbija 1992-95 metais elgėsi Kroatijoje ir Bosnijoje, bei 1999 metais elgėsi Kosove - visiškai neužjaučiu Serbijos.

Rusu rupestis del serbu neunuosirdus, o amerikieciu rupestis del Kosovo nuosirdus?

[Tomas]

Prisimenant, kaip Serbija 1992-95 metais elgėsi Kroatijoje ir Bosnijoje, bei 1999 metais elgėsi Kosove - visiškai neužjaučiu Serbijos.

O dar prisiminkime kažkurių tai metų Europos krepšinio čempionatą ...

Iš tiesų manau, kad teigiama didesnės ES dalies ir JAV reakcija į Kosovo nepriklausomybės paskelbimą yra sąmoningas spyris Rusijai į užpakalį, nes pastaruoju metu rusai pernelyg įsijautė į vaidmenį ...

[vytauc]

1990 metais viso pasaulio kinkadrebiai gąsdino, kad jei Lietuva atsiskirs nuo SSRS - bus pažeistas teritorijos neliečiamumo principas ir pasaulis sugrius. Nesugriuvo, anaiptol.

Kartoju: nesugriuvo. Nes principas pažeistas nebuvo. CCCP formaliai buvo suverenių valstybių sąjunga - tai buvo įtvirtinta net jos konstitucijoje. Sąjunga subyrėjo, valstybės liko savose sienose.

[suoliuojantis]

Patiko man ši diskusija, tai ir įlisiu šiek tiek. Kol kas nieko apie Kosovą, bet Helsinkio principas subyrėjo visu pirma 1990 spalio 3 dieną - kuomet Vokietijos Demokratinėje Rspublikoje (visų pripažintoje šalyje) buvo suformuotos penki nauji administraciniai vienetai, kurių kiekvienas pasiprašė priimamas į VFR sudėtį federalinės žemės teisėmis, remiantis konstitucijos 23 straipsniu. Būtent taip juridiškai vyko Rytų Vokietijos prijungimas prie Vakarų Vokietijos. Taigi VDR buvo elementariai sudraskyta )) Beje esu kelis kartus stebėjęs kaip vokiečiai pyksta, kai tai vadinama susijungimu - jokio susijungimo nebuvo.
Beje Helsinkio dokumentai pirmiausia dėl Vokietijos ir buvo priimti: įteisinti tiek rytines sienas, tiek ir Vokietijų padalijimą, kuris tuo metu atrodė liks amžinas.

Antra - SSSR subyrėjimas. Čia nesutinku su Vytauc. Dar apie 1994 metus teko rašyti kažkokį darbelį (studentiški lakai) ir nori nenori reikėjo perskaityti apie SSSR sienas. Ten profesionalių teisininkų (beje iš Kembridžo) buvo gražiai įrodyta, kad SSSR tarptautinės teisės požiūriu buvo unitarinė valstybė (unikali tik Baltijos šalių padėtis). Ją sudarė tarptautiniu požiūriu nepripažinti subjektai, todėl ji niekaip negali būti traktuojama kaip valstybių sąjunga. Visose organizacijose SSSR dalyvavo kaip vienas subjektas. Todėl ten jau teikta, kad SSSR iširimas buvo akivaizdus Helsinkio principų žlugimo pavyzdys.

Trečia - tos pačios Jugoslavijos subyrėjimas. Kruvinas, bet įvykęs faktas. O ten net konstitucijoje nebuvo valstybių sąjungos.

[vytauc]

Patiko man ši diskusija, tai ir įlisiu šiek tiek. Kol kas nieko apie Kosovą, bet Helsinkio principas subyrėjo visu pirma 1990 spalio 3 dieną

Tuo tarpu visos reikiamos procedūros buvo išlaikytos - priimti dvišaliai susitarimai tarp suinteresuotų pusių, gautas JT ST palaiminimas. Išorinės abiejų Voketijų sienos liko nepakitę.
Helsinkio susitarimai buvo nukreipti prieš teritorines pretenzijas ir separatizmo skatinimą. apie savanorišką valstybės "išsiskirstymą" ten nieko nebuvo pasakyta:

III. Inviolability of frontiers

The participating States regard as inviolable all one another's frontiers as well as the frontiers of all States in Europe and therefore they will refrain now and in the future from assaulting these frontiers.

Accordingly, they will also refrain from any demand for, or act of, seizure and usurpation of part or all of the territory of any participating State.

IV. Territorial integrity of States

The participating States will respect the territorial integrity of each of the participating States.

Accordingly, they will refrain from any action inconsistent with the purposes and principles of the Charter of the United Nations against the territorial integrity, political independence or the unity of any participating State, and in particular from any such action constituting a threat or use of force.

The participating States will likewise refrain from making each other's territory the object of military occupation or other direct or indirect measures of force in contravention of international law, or the object of acquisition by means of such measures or the threat of them. No such occupation or acquisition will be recognized as legal.

Antra - SSSR subyrėjimas. Čia nesutinku su Vytauc. Dar apie 1994 metus teko rašyti kažkokį darbelį (studentiški lakai) ir nori nenori reikėjo perskaityti apie SSSR sienas. Ten profesionalių teisininkų (beje iš Kembridžo) buvo gražiai įrodyta, kad SSSR tarptautinės teisės požiūriu buvo unitarinė valstybė (unikali tik Baltijos šalių padėtis). Ją sudarė tarptautiniu požiūriu nepripažinti subjektai, todėl ji niekaip negali būti traktuojama kaip valstybių sąjunga. Visose organizacijose SSSR dalyvavo kaip vienas subjektas. Todėl ten jau teikta, kad SSSR iširimas buvo akivaizdus Helsinkio principų žlugimo pavyzdys.

Tai yra vienas iš požiūrių, bet vėlgi siūlau pasiskaityti Helsinkio akto IV punktą ir 1977 CCCP kosnstituciją:

Статья 76. Союзная республика — суверенное советское
социалистическое государство, которое объединилось с другими
советскими республиками в Союз Советских Социалистических
Республик.

Prie to dar pridėkime faktą, kad Ukrainos ir Baltarusijos TSR turėjo savo atstovybes prie JT.

Tad leisk pakartoti savo tvirtą nuomonę - formaliai TSRS subyrėjimas nelaikytinas Helsinkio principų pažeidimu.

Trečia - tos pačios Jugoslavijos subyrėjimas. Kruvinas, bet įvykęs faktas. O ten net konstitucijoje nebuvo valstybių sąjungos.

1974 Jugoslavijos konstitucija faktiškai pavertė šalį į konfederaciją. Ir nepaisant visų perturbacijų, naujos Balkanų valstybės išlaikė buvusias sienas ir tose sienose buvo pripažintos JT. Jugoslavijos subyrėjimas nebuvo 3-iųjų šalių agresijos rezultatas, tad Helsinkio principai kaip ir vėl lieka nepažeisti

[vytauc]

Suverenios valstybės gali savo noru išeiti iš tos sąjungos kada panorejusios be jokių problemų. Bet deja taip nebuvo - Sausio 13, visokios blokados ir grasinimai... Toli gražu CCCP nebuvo suverenių šalių sąjunga, o greičiau užkariautų, su vienos šalies dominavimu.

Kalbame apie formalią - teisinę pusę. Tuo tarpu Lietuva iš CCCP išėjo ne pasinaudojusi sąjunginės konstitucijos teise, o deklaravusi inkorporacijos į CCCP nepripažinimą ir atstatydama ikikarinį valstybingumą. Iki naujos konstitucijos priėmimo dar net buvo trumpam sugrąžinta 1938 konstitucija.
Būtent "antikonstituciniais veiksmais" ir teisino Gorbis armijos panaudojimą. Bet kokiu atveju - Helsinkio principai nebuvo pažeisti, nes tai buvo vidinės CCCP "razborkės" nepaveikusios kaimyninių valstybių sienų, ir nepakeitusios sienų tarp buvusių TSR.

[John]

Ne patys kels, o iš šalies - kaip jau buvę. Palankiai susiklosčius aplinkybėms norinčių visada atsiranda. Ir tokiu atveju mes nieko priešpastatyti negalėsim.



Būtent. Ir visoje šitoje maišalynėje nematau vieno - Lietuvos intereso.

Kiek zmoniu, tiek nuomoniu. Kai kurie Lietuvos "interesa" galbut mato isijungime i Rusijos Federacijos sudeti ar NVS...

Visgi, siuo atveju, buciau linkes pasitiketi musu Prezidentu.

[vytauc]

Kiek zmoniu, tiek nuomoniu. Kai kurie Lietuvos "interesa" galbut mato isijungime i Rusijos Federacijos sudeti ar NVS...

Visgi, siuo atveju, buciau linkes pasitiketi musu Prezidentu.

Jonai, demagogiją varai Aš aiškiai išsakiau kodėl Lietuvai nereikėtų pripažinti Kosovo. Aiškiai pasakiau kur tai prieštarauja mūsų interesams. Kolkas neišgirdau jokių konkrečių argumentų kokią naudą Lietuvos valstybei ir piliečiams tas pripažinimas atneš. Nematau nei moralinio nei praktinio laimėjimo šiame reikale.

[c2h5oh]

Helsinkio susitarimai buvo nukreipti prieš teritorines pretenzijas ir separatizmo skatinimą. apie savanorišką valstybės "išsiskirstymą" ten nieko nebuvo pasakyta:

III. Inviolability of frontiers

The participating States regard as inviolable all one another's frontiers as well as the frontiers of all States in Europe and therefore they will refrain now and in the future from assaulting these frontiers.

Accordingly, they will also refrain from any demand for, or act of, seizure and usurpation of part or all of the territory of any participating State.

IV. Territorial integrity of States

The participating States will respect the territorial integrity of each of the participating States.

Accordingly, they will refrain from any action inconsistent with the purposes and principles of the Charter of the United Nations against the territorial integrity, political independence or the unity of any participating State, and in particular from any such action constituting a threat or use of force.

The participating States will likewise refrain from making each other's territory the object of military occupation or other direct or indirect measures of force in contravention of international law, or the object of acquisition by means of such measures or the threat of them. No such occupation or acquisition will be recognized as legal.

Vytauc, pernelyg įklimpai į formalizmą ir legalizmą. Teisė (ypač tarptautinė) juk egzistuoja ne popieriniame vakuume.

Beje, jeigu jau apie Helsinkio principus, tai tų principų buvo dešimt. Ir jie visi, pagal teisinę logiką, turėtų sudaryti vieningą visumą - tad mojavimas prieš nosį ištrauktu iš konteksto principu nr.3 (sienų neliečiamumas) nieko nereiškia.

I. Sovereign equality, respect for the rights inherent in sovereignty
II. Refraining from the threat or use of force
III. Inviolability of frontiers
IV. Territorial integrity of States
V. Peaceful settlement of disputes
VI. Non-intervention in internal affairs
VII. Respect for human rights and fundamental freedoms, including the freedom of thought, conscience, religion or belief
VIII. Equal rights and self-determination of peoples
IX. Co-operation among States
X. Fulfillment in good faith of obligations under international law

Prašau atkreipti dėmesį į 8 punktą.

[vytauc]

Vytauc, pernelyg įklimpai į formalizmą ir legalizmą. Teisė (ypač tarptautinė) juk egzistuoja ne popieriniame vakuume.

Būtent. Ji egzistuoja realiame pasaulyje. Ja buvo grindžiami realūs tarptautiniai santykiai santykiai. Jos ir toliau reiktų laikytis ne popieriuje.

Prašau atkreipti dėmesį į 8 punktą.

Tai vat prašau atkreiti dėmesį ne vien į antraštę, o į visą tekstą:

VIII. Equal rights and self-determination of peoples

The participating States will respect the equal rights of peoples and their right to self-determination, acting at all times in conformity with the purposes and principles of the Charter of the United Nations and with the relevant norms of international law, including those relating to territorial integrity of States.

By virtue of the principle of equal rights and self- determination of peoples, all peoples always have the right, in full freedom, to determine, when and as they wish, their internal and external political status, without external interference, and to pursue as they wish their political, economic, social and cultural development.

The participating States reaffirm the universal significance of respect for and effective exercise of equal rights and self- determination of peoples for the development of friendly relations among themselves as among all States; they also recall the importance of the elimination of any form of violation of this principle.

Prie viso to reikia paminėti, kad albanai savo apsisprendimo teise pilnai pasinaudojo sukurdami savo valstybę. Albanija - girdėjai tokią?
Vadovaujantis tavo logika, tai ir mano minėtas "40 Totorių" kaimas galėtų atsiskirti, nekalbant jau apie Šalčininkus.

[c2h5oh]

Aš aiškiai išsakiau kodėl Lietuvai nereikėtų pripažinti Kosovo. Aiškiai pasakiau kur tai prieštarauja mūsų interesams. Kolkas neišgirdau jokių konkrečių argumentų kokią naudą Lietuvos valstybei ir piliečiams tas pripažinimas atneš. Nematau nei moralinio nei praktinio laimėjimo šiame reikale.

Neskaitant teisinio formalizmo, nematau nei vienos priežasties, kodėl Lietuva neturėtų pripažinti Kosovo.

1) Lietuva pati neseniai atsiskyrė nuo imperijos - solidarumas
2) Kosovą nuo Serbijos 1999 metais atskyrė organizacija, kuriai priklauso ir Lietuva - NATO. Lietuva tą NATO operaciją rėmė
3) Lietuvos kareiviai dalyvauja taikos palaikyme Kosove - o nepriklausomybės paskelbimas padidins stabilumą ten (nėra prasmės ilgiau tęsti dabartinę padėtį, kai suverentitas formaliai priklauso Serbijai, o teritoriją faktiškai valdo JTO biurokratai)
4) kosoviečiai turės patys tvarkyti savo valstybėje, būti patys už ją atsakingi, jiems ES bus galima kelti reikalavimus užtikrinti serbų mažumos teises, ir t.t.
5) Kosovo gyventojų absoliuti dauguma nori nepriklausomybės (Helsinkio principas nr.8 - tautų apsisprendimo teisė)
6) Jugoslavijos irimo metu Serbija elgėsi šlykščiai Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove (emocinis argumentas)

O didelės tiesioginės ekonominės naudos Lietuva, manau, neturi nei Kosove, nei Serbijoje - tad ekonominiai interesai įtakos neturi.

[vytauc]

Neskaitant teisinio formalizmo, nematau nei vienos priežasties, kodėl Lietuva neturėtų pripažinti Kosovo.

1) Lietuva pati neseniai atsiskyrė nuo imperijos - solidarumas
2) Kosovą nuo Serbijos 1999 metais atskyrė organizacija, kuriai priklauso ir Lietuva - NATO. Lietuva tą NATO operaciją rėmė
3) Lietuvos kareiviai dalyvauja taikos palaikyme Kosove - o nepriklausomybės paskelbimas padidins stabilumą ten (nėra prasmės ilgiau tęsti dabartinę padėtį, kai suverentitas formaliai priklauso Serbijai, o teritoriją faktiškai valdo JTO biurokratai)
4) kosoviečiai turės patys tvarkyti savo valstybėje, būti patys už ją atsakingi, jiems ES bus galima kelti reikalavimus užtikrinti serbų mažumos teises, ir t.t.
5) Kosovo gyventojų absoliuti dauguma nori nepriklausomybės (Helsinkio principas nr.8 - tautų apsisprendimo teisė)
6) Jugoslavijos irimo metu Serbija elgėsi šlykščiai Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove (emocinis argumentas)

O didelės tiesioginės ekonominės naudos Lietuva, manau, neturi nei Kosove, nei Serbijoje - tad ekonominiai interesai įtakos neturi.

Neatsakei klausimo. O jis paprastas - kokią naudą gaus Lietuva ? Kokie Lietuvos interesai bus apginti ir patenkinti? Konkrečiai. Papunkčiui.

P.S. daviau gi tau visą 8 punkto tekstą - tu dar nori juo remtis?

[c2h5oh]

Būtent. Ji egzistuoja realiame pasaulyje. Ja buvo grindžiami realūs tarptautiniai santykiai santykiai. Jos ir toliau reiktų laikytis ne popieriuje.


Tai vat prašau atkreiti dėmesį ne vien į antraštę, o į visą tekstą:

VIII. Equal rights and self-determination of peoples

The participating States will respect the equal rights of peoples and their right to self-determination, acting at all times in conformity with the purposes and principles of the Charter of the United Nations and with the relevant norms of international law, including those relating to territorial integrity of States.

By virtue of the principle of equal rights and self- determination of peoples, all peoples always have the right, in full freedom, to determine, when and as they wish, their internal and external political status, without external interference, and to pursue as they wish their political, economic, social and cultural development.

The participating States reaffirm the universal significance of respect for and effective exercise of equal rights and self- determination of peoples for the development of friendly relations among themselves as among all States; they also recall the importance of the elimination of any form of violation of this principle.

Ką ir sakau - visi šie principai (teritorinio vientisumo, tautų apsisprendimo, ir kiti 8) egzistuoja lygiagrečiai, nei vienas jų nėra viršesnis už kitus (ką tu bandai čia įrodyti, kad principas nr.3 yra viršesnis už principą nr.8). Pagal teisinę logiką, jie turėtų vienas kitam neprieštarauti ir sudaryti vieningą visumą.

O tarptautinę praktiką matom, kokia ji yra - pripažįstamas valstybių teritorijos neliečiamumas, nebent ypatingos aplinkybės verstų pripažinti tautų apsisprendimą. Taip buvo ir Lietuvos atveju - niekas mūsų nepripažino, kol nebuvo aišku kad SSRS tikrai jau žlunga (1991 rugpjūčio pabaiga).

Kosovo atveju tokios ypatingos aplinkybės irgi yra.

Prie viso to reikia paminėti, kad albanai savo apsisprendimo teise pilnai pasinaudojo sukurdami savo valstybę. Albanija - girdėjai tokią?

Albanijos sienas nustatė didžiosios valstybės - pačių albanų niekas neklausė, "ar jūs labiau norėtumėt gyventi Albanijoje, ar Serbijoje". 1912 metais Serbija labai norėjo Kosovo, jį užėmė karo su turkais metu, didžiosios valstybės neprieštaravo - štai jums ir Kosovas Serbijos sudėtyje. Vietos gyventojų apsisprendimo nebuvo.

[c2h5oh]

Neatsakei klausimo. O jis paprastas - kokią naudą gaus Lietuva ? Kokie Lietuvos interesai bus apginti ir patenkinti? Konkrečiai. Papunkčiui.

Į klausimą 'kodėl Lietuva turėtų pripažinti" jau atsakiau aukščiau.

Apibrėžk, prašau, sąvokas "nauda Lietuvai" ir "Lietuvos interesai".

[vytauc]

Ką ir sakau - visi šie principai (teritorinio vientisumo, tautų apsisprendimo, ir kiti 8) egzistuoja lygiagrečiai, nei vienas jų nėra viršesnis už kitus (ką tu bandai čia įrodyti, kad principas nr.3 yra viršesnis už principą nr.8). Pagal teisinę logiką, jie turėtų vienas kitam neprieštarauti ir sudaryti vieningą visumą.

Jie ir sudaro tą visumą ir jokio prieštaravimo nėra. 8 punkte aiškiai parašyta, kad apsisprendimo principas pripažįstamas, bet gali būti įgyvendinamas tik in conformity with the purposes and principles of the Charter of the United Nations and with the relevant norms of international law, including those relating to territorial integrity of States.
Buvo taip su Kosovu? Ne.

O tarptautinę praktiką matom, kokia ji yra - pripažįstamas valstybių teritorijos neliečiamumas, nebent ypatingos aplinkybės verstų pripažinti tautų apsisprendimą. Taip buvo ir Lietuvos atveju - niekas mūsų nepripažino, kol nebuvo aišku kad SSRS tikrai jau žlunga (1991 rugpjūčio pabaiga).

Pradėkime nuo to, kad tarptautiniu mąstu Lietuvos inkorporavimas į CCCP išvis nebuvo pripažintas. Iki galo su nepriklausomybės atstatymo pripažinimu kitos valstybės delsė būtent vengdamos kištis į vidinius sąjungos reikalus (VI. Non-intervention in internal affairs). Be to jau rašiau, kodėl CCCP susbyrėjimas nelaikytinas Helsinkio principų pažeidimu.

Albanijos sienas nustatė didžiosios valstybės - pačių albanų niekas neklausė, "ar jūs labiau norėtumėt gyventi Albanijoje, ar Serbijoje". 1912 metais Serbija labai norėjo Kosovo, jį užėmė karo su turkais metu, didžiosios valstybės neprieštaravo - štai jums ir Kosovas Serbijos sudėtyje. Vietos gyventojų apsisprendimo nebuvo.

Lietuvių Punske ir Gervėčiuose taip pat niekas neklausė ar jie nori gyventi Lenkijoje, ar Gudijoje. Niekur valstybinės sienos 100% neatspindi etninių ribų.

[vytauc]

Apibrėžk, prašau, sąvokas "nauda Lietuvai" ir "Lietuvos interesai".

Nepaprasčiau pripažinti, kad negali sugalvoti nei naudos, nei apgintų, ar patenkintų interesų?

LKŽ:
NAUDA
1. turtas: Jis turia daug naudõs J. Naudõs buvo pilnas gyvenimas Krš. Kiek čia pas tave naudõs besą! Als. Kits į náudą nesteiga (nešykštus) Lk. Naudõs galo neapmato Kltn. Neša náudą į butą Rsn. Tokia paliko tėvų naudà, o dabar nėko nebtura Šll. Testa tau naudà bus Kb. Aš be tetušio naudõs (be kraičio) svetur iškeliavau Grž. Naudos negalėjo parlipti (turėjo daug turto) TŽI371. Tėvas numirdamas suvadino savo tris sūnus ir padalijo anims savo naudą BM335. Skatiką pri skatiko dėdamas par keletą metų sudėjau tą naudą M.Valanč. Turtus, naudas turi, meilės, laimės neturi Žem. Jis per ugnį visą savo náudą prapuldė K. Kaukas jau pradeda naudą nešti VoL317. Veidmainiai tau pavydėjo dėl prakeiktųjų naudų savo Mž162. Jis savo naudos niekados nepasidžiaugia B. Nieko nėr vargesnio, kaip ... trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP512. Ne vieno naudos pelnytos prapuolė KN269. Kad aš išjosiu jaunas karą, paliksiu mergytei visą naudelę N340. NaudǮkės buvo partekę valdininkai Pj. | Palikusioji [be motinėlės] šeimyna [bičių] nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk. Ʊ Bagočiaus naudą visi vėjai gaudo LTR(Grk). Kunigo naudą velnis išgaudo J. Už svetimą naudą ne vienas rauda LTR(Lkv). Tiek čia jo naudõs – ir šuo ant uodegos paneštų! Slv.
2. SD288,203,463, R, K tai, kas gaunama iš ko vertinga, reikalinga, pelninga: Iš šito darbo bus nauda didelė Mrk. Daug šieno, ale náudos nėra (prastas šienas) Brb. Kad tiek javelių parduosiu, ot bus naudõs! Grž. Kas naudà bus [papjovus]? Mažu dar rublį viršaus gaus pardavęs Lkš. Nieko náudos man iš to nebuvo Rt. Kad užeitut, panelės, an jaunus – kas tę naudà iš senų Gdr. Kas iš tavę, mart, naudà – verki ir verki Smn. Kas man iš to naudõs, kad tu ir ateisi Grž. Žemė duost vaisių, vanduo naudą BPII177. Ta žemė laukia tiktai rankų artojaus darbininko, kad rinktų iš jos nesuskaitomas naudas ir turtus Rp. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Prekijas, kuris pinigais kaip prekėmis prekiauja ir naudos iš to ieško SD5. Geras piemuo netur ieškot naudos ižg avių DP208. Ʊ Tiek naudõs kaip iš ožio: nei vilnų, nei pieno Mlt. Daug bėdos, o maža naudos PPr59. Kiek darbo, tiek ir naudos LTR( suv.). Naudos kaip iš tinginio LTR(Zp). Nauda iš jo kaip iš vyžų amato PPr387. Ir bėginėja, ir šokinėja, o iš to naudos – kiek iš blusos skūros PPr349. Iš karvelio nauda: vėjui plunksnos, vanagui mėsa LTR(Ds). ǁ laimikis, grobis: Vaikščio[ja] katas ant šiaudų, o jis ieško sau naudų JD1457. Eš džiaugiuos iš tavo žodžio kaip didį gaunąs plėšimą (paraštėje naudą) BBPs119,162. ǁ SD203 uždarbis: Pasdalysma náudą Ds. Metinė nauda SD229. ǁ palūkanos: Nuoma, nauda ažu palūkį pinigų SD132. Ieškodamas pundų paduoto ant naudos angu užkaupo WP78.
3. geri, teigiami, palankūs rezultatai: Dirbti be naudõs J. Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, daug naudõs ir daug iškadų gal padaryti K.Donel. Juk ne savo garbei dirbi, o visuomenės naudai A.Vien. Teisėjų sprendimas mano naudai bus užtikrintas J.Balč. Tavo náudon eina Švnč. Rungtynių rezultatas: trys – du mūsų naudai rš. Pralietas kraujas bus tėvynei naudon V.Krėv. Mirusiemus iž čia didė nauda auga DP544. Didžių naudų dėlei BPII12. [Giesmės] išguldytos ... ant naudos Ragainės bažnyčiai Mž80. | Naudos arba nenaudos naudininkas (gram. dativus commodi et incommodi) J.Jabl. Ʊ Girioje visi medžiai žmonių naudai auga KrvP(Vrn).

INTERESAS
1. M, NdŽ tikslas, siekimas, reikalas: Aš turiu pas tamstą interesą Yl. Kito interesu važiavau Ds. Jo interesas, dėl kurio yra dovenos darytos, neatliktas Jzm. Valstiečiai pradeda visuomenės interesus statyti aukščiau už savo asmeniškus sp. Buržuazija darė visokias išdavikiškas kombinacijas, kad apsaugotų savo klasinius interesus nuo revoliucijos sp.
2. domesys: Rodyti interèsą kuriuo nors reikalu DŽ.

[c2h5oh]

Nepaprasčiau pripažinti, kad negali sugalvoti nei naudos, nei apgintų, ar patenkintų interesų?

LKŽ:
NAUDA
[SIZE="1"][I]1. turtas: Jis turia daug naudõs J. Naudõs buvo pilnas gyvenimas Krš. Kiek čia pas tave naudõs besą! Als. Kits į náudą nesteiga (nešykštus) Lk.

Cha, šmaikštu - ištraukos iš žodyno.

Bet pakartoju klausimą - kaip tu apibrėži Lietuvos interesus? Pajamomis į Lietuvos biudžetą? Taika, demokratija ir gerove visame pasaulyje?

Iš Kosovo pripažinimo Lietuvos biudžetas jokių pajamų neturės. Iš nepripažinimo, beje, irgi. Apie Lietuvos įmonių interesus Kosove ir Serbijoje neteko girdėti. Taikos, demokratijos ir gerovės toje Europos dalyje padaugės.