Tarptautiniai santykiai

[Svecias]

Tombove estiškos prekės specialiai ženklinamos

ELTA
2007 gegužės mėn. 9 d.
WWW.DELFI.LT



Rusijos Tombovo srities Dūma priėmė sprendimą, kuriuo remiantis, Estijoje pagamintos prekės turi būti specialiai ženklinamos. Taip protestuojama prieš Estijos valdžios sprendimą perkelti Bronzinį karį, praneša laikraštis "Izvestija". Tokį nutarimą inicijavo Tombovo srities gubernatorius Olegas Betinas.

Tuo tarpu "Komsomolskaja pravda" rašo, kad daugelyje Sankt Peterburgo parduotuvių estiškos prekės parduodamos pigiau. Leidinys pažymi, kad nuo tokios "antiestiškos" kampanijos nukentėjo ir kitų šalių prekės, pavyzdžiui, "Rygos balzamas" ar Rusijoje gaminama "Estiška" grietinė.
Vienoje parduotuvėje ant estiškų sūrių priklijavo etiketes, kuriose nurodyta, kad sūriai pagaminti Lietuvoje.

[c2h5oh]

J. Kiseliovas: neatmetu, kad Putino dar ilgėsimės

Virginijus Savukynas
lrt.lt

Kodėl susiklostė konfliktiška situacija Estijoje dėl bronzinio kario paminklo perkėlimo? Apie tai interviu su vienu garsiausių Rusijos apžvalgininkų.


Jevgenijų Kiseliovą kalbino Virginijus Savukynas.

Mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo padėties Estijoje. Rusijos reakcija buvo labai nuožmi. Kodėl?

Manau, situacija susideda iš dviejų dalių: Estijos valdžios veiksmai dėl to nelaimingo paminklo, bronzinio kareivio, buvo politinė klaida.

Kodėl?

Dėl to, kad šiuo metu iš viso nereikėjo liesti šio paminklo. Manau, karas su paminklais – nevykęs reikalas. Ypač prisiminus šio paminklo istoriją... Paminklą sukūrė du estų menininkai – skulptorius ir architektas. Dabar, atleiskite, neprisimenu jų pavardžių, bet tai buvo klasikinė sovietinė inteligentų istorija apie špygą kišenėje.

Nes tie du estų menininkai, kuriems buvo užsakytas paminklas, tarė sau: aha, štai dabar mes parodysime Maskvai špygą kišenėje. Mes nulipdysime tą liūdintį kareivį pagal estų modelį, jo išorė bus estiška ir visai neslaviška. Be to, mes jį nulipdysime liūdintį – tai irgi bus užuomina, kad Estija gedi savo nepriklausomybės. Anuomet buvo priimta statyti paminklus, vaizduojančius džiaugsmingo veido karius didvyrius, kviečiančius savo draugus pirmyn į ataką, į puolimą.

Be to, jį pastatė prie tipiškos estiškos mūro sienos, dar papildomai užsimindami, kad nieko bendra su Rusija, su Sovietų Sąjunga šis karys neturi. Štai ir išėjo špyga kišenėje. Vyresni žmonės puikiai atsimena, kaip estai, nepriklausomybės šalininkai, tyliai trindami rankas iš pasitenkinimo, sakydavo: štai kaip mes jiems atkirtome. Dabar visa tai pamiršta. Ir štai istorija dėl paminklo perkėlimo...

Puikiai žinome, stebime – visi mes žurnalistai, visi ne iš kelmo spirti, ir matome, kad paminklas tapo smulkia Estijos vidaus politikos moneta – įvairių politinių partijų ir tų Talino politinių jėgų, norėjusių pažaisti antirusiškomis nacionalistinėmis nuotaikomis, kovos priemone. Tai dalykai, kurie, patinka mums ar nepatinka, skiria tautas. Paminklo perkėlimo šūkis buvo panaudotas kaip šiandienos politikos ginklas.

Tas pats įvyko Rusijoje. Ten dabar labai daug žmonių, pasiryžusių sulošti išorės grėsmės, išorės priešo korta. Su Gruzija jiems dėl įvairiausių priežasčių nepavyko. Paprasto Rusijos piliečio mentalitete priešingai negu įsivaizdavo Kremliaus politinių technologijų ideologai esama labai stiprių teigiamų nuostatų gruzinų ir Gruzijos atžvilgiu. Paprastai sakant, rusai mėgsta gruzinus – estams, deja, nepasisekė.

Nėra tokios istorinės tradicijos, teigiamų santykių, meilės estams. Prisimenamos dvi pavardės: dainininkas Georgas Otsas ir šachmatininkas Paulius Keresas, kuris sėkmingai gynė sovietų vėliavos garbę jau posovietiniais laikais. Beje, iki karo Keresas sėkmingai atstovavo buržuazinei Estijai. Ir viskas. Lyg daugiau nieko nebūtų.

Tai estai labiau atitinka priešo įvaizdį negu gruzinai?

Mūsų priešai buvo gruzinai, nelabai pavyko. Juokinga skelbti ukrainiečius priešais, ypač kai Ukrainoje pusė gyventojų rusai ir paaiškėjo, kad daugelis rusų nemažiau aktyviai negu ukrainiečiai dalyvavo oranžinėje revoliucijoje. O dabar po ranka pasipainiojo estai. Ne estai yra problema. Jei ne estus, lietuvius kuo nors būtų apkaltinę.

Jūs sakėte, kad Estijos valdžia suklydo, kai nusprendė nugriauti paminklą. Bet Lietuvoje juk irgi buvo tokių paminklų – juos nugriovėme, jų jau nebėra, bet nebuvo jokių skandalų.

Nelabai žinau smulkmenas, ką čia nugriovė, ką perkėlė. Yra toks geras posakis: dirbk su laiku ir su saiku. Mes Rusijoje taip pat griovėme paminklus: perkėlėme Dzeržinskio paminklą, išmontavome, vėliau jį vis dėlto kažkur pastatė, kažkokiame parke, kuriame surinkti ir kiti sovietinės epochos monumentai.

Ten yra Sverdlovo paminklas, iškeltas iš Maskvos teatro aikštės prie buvusio Lenino muziejaus. Iškėlė Kalinino, Lenino paminklus – beveik visus, kai kur dar liko, nesvarbu. Bet tai buvo padaryta tuo momentu, kai visuomenė buvo atitinkamai nusiteikusi ir kai buvo juokinga tam priešintis. Manau, kad paminklus griauti – barbariška.

Man kur kas labiau patinka prancūzai – jie, nors dabar ir niekas nekeliaklupsčiauja prieš didžiosios prancūzų revoliucijos laikų giljotiną ar tokius personažus kaip Maratas, Robespjeras, Dantonas (vertinamus toli gražu ne romantiškai). Jie nekeičia Dantono, Robespjero ir Marato gatvių vardų ir tebegieda „Marselietę“, nors, kai gerai įsiklausai į „Marselietės“ žodžius, oda pagaugais eina.

Prancūzai gieda, verčiu pažodžiui: „... ir tegu nuodėmingas mūsų priešų kraujas teka upe ir liejasi per mūsų taurių kraštus...“ Įsivaizduojate, koks kraugeriškas, žiaurus vaizdas. Bet juk niekas nesako, kad prancūzus galima apkaltinti kraugeryste. O dabar tai buvo padaryta ne laiku.

Gerai. Jūs sakote, kad rusai mėgsta gruzinus, nemėgsta estų – o mus, lietuvius?

Aš nesakiau, kad nemėgsta. Sakiau, kad nėra tokios meilės tradicijos.

Ar yra meilės lietuviams tradicija?

Žinote, jums labiau pasisekė, nes yra visa virtinė puikių lietuvių kino aktorių, kuriuos rusai priima kaip savus: Banionis, Budraitis, Adomaitis, ir taip toliau. Lietuvių kiną rusai priima kaip savą.

„Žalgirio“ pergalės suprantamos kaip sovietinio sporto, rusų sporto pergalės. Be to, Rusijoje kažkodėl pasakojami anekdotai apie estus, o ne apie lietuvius.

Tas pats ir pas mus. Mes irgi pasakojame anekdotus apie estus. Štai dar ko norėjau paklausti. Jūs sakėte, kad, jei ne estai, tada lietuviai...

O gal lenkai ar čekai, o gal bulgarai ar moldavai, o gal azerbaidžaniečiai...

Jūs sutinkate, kad Kremliaus politika kaimynų atžvilgiu tampa vis griežtesnė.

Be abejonės. Bet tai lemia ne reali dviejų valstybių santykių būklė, o Maskvos nenoras sureguliuoti tuos konfliktus. Priešingai: kyla konfliktas, o Maskva su džiaugsmu griebiasi jo ir dar labiau jį pakursto. Pavyzdžiui, Maskvos meras Lužkovas užlipa į tribūną ir egzaltuotai, isteriškai ima šaukti: „Boikotuoti viską, kas turi nors kokį ryšį su Estija, nesiliesti prie estiškos kilmės daiktų“.

Kaip atsakingas politikas gali kviesti konfrontuoti? Jis visada stengiasi sureguliuoti konfliktinę situaciją, rasti bendrą vardiklį. Kas vyko priešais Estijos pasiuntinybę? Visi tie „putinjugendai“, „našistai“, kurie blokavo pasiuntinybę, atvirai naudojosi Maskvos valdžios nuolaidžiavimu? Aš visiškai įsitikinęs, kad to negalėjo vykti be sankcijos iš viršaus.

O kaip mums, Baltijos šalims, derėtų elgtis, pakliuvus į tokią padėtį? Ką mes galėtume padaryti?

Žinote, bet kurie atsakingi politikai, bet kokios atsakingos politinės jėgos niekada neturi pasiduoti provokacijoms.

Visada reikia išlaikyti ramybę ir blaivų protą, kai atsakai į tam tikrų Rusijos jėgų, tam tikros valdžios elito dalies isteriją – nes tai pati tikriausia isterija, ji iš dalies liudija elito silpnumą (jei jį iš viso jį galima vadinti elitu), ir tai, kad tas elitas neužtikrintas dėl savo ateities. Geriausias atsakymas į šią isteriją – rami, santūri pozicija. Man atrodo, kad kol kas tai pavyksta. Bet kartu būtina parodyti tvirtybę.

Dėl ko?

Estijos, Rusijos ir Estijos santykių istorijoje buvo vienas neginčijamas dalykas. Savo veiksmais, tiksliau, neveiklumu prie nepriklausomos Estijos valstybės diplomatinės atstovybės valdžia pažeidė tarptautinius susitarimus, kurių Rusija pasižadėjusi laikytis pagal Vienos konvenciją. Yra tarptautiniai susitarimai, jie yra visiškai neginčijami ir visiškai visų pripažinti. Jie įpareigoja valstybes užtikrinti kitų šalių diplomatinių tarnybų, jų darbuotojų saugumą ir imunitetą.

Tai buvo šiurkščiai pažeista būtent nusikalstamu Rusijos valdžios neveikimu. Iš tikrųjų jie privalėjo tuos „našistus“ taip pat griežtai ir ryžtingai išperti lazdomis, nugabenti juos į tuos pačius skyrius, į kuriuos sukišo opozicijos maršo dalyvius.

Be to, opozicijos maršo dalyviai nepažeidė jokių įstatymų ar Rusijos konstitucijos, nes ji garantuoja, bent jau žodžiais, mitingų, eitynių ir demonstracijų laisvę. Šį kartą šie mitingų, eitynių ir demonstracijų dalyviai šiurkščiai pažeidė įstatymus. Jeigu jie būtų mitingavę kur nors aikštėje – tiek to. Būčiau pasakęs, kad politiškai tai „prastai kvepia“, o čia jie neleido veikti diplomatinei atstovybei. Ir Rusijos valdžia turėjo elgtis visai kitaip.

Gal tai patogu ponui Putinui?

Žinoma, ponui Putinui tai buvo patogu?

O gal tai reiškia, kad Putinas rengiasi trečiai kadencijai?

Neatmetu tokios galimybės. Manau, nesvarbu, ką jis sakė kitą dieną po Jelcino laidotuvių per savo metinę kalbą Federacijos susirinkimui abejų rūmų deputatams, kad po metų čia bus kitas prezidentas, nes jo kadencija baigiasi. Nepaisydamas to, manau, po pusės metų Putinas gali pasakyti visai ką kita.

Beje, tie žmonės, kurie skatina Putiną konfrontuoti su išoriniu pasauliu, tie žmonės, kurie jam atkakliai perša išorės priešo baubo idėją kaip vienijantį būsimų rinkimų šūkį: sutelkime naciją išorės grėsmės akivaizdoje, mus supa priešai, priešai visur: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.

Vakarų valstybės stengiasi mums įpiršti demokratiją taip, kaip kadaise jos tai darė Afrikoje ir Azijoje, ir lygina Rusijos politinio visuomeninio gyvenimo demokratizavimo šalininkus su didžiųjų XIX amžiaus valstybių kolonijinės politikos šalininkais. Tie žmonės visaip stengiasi, kad Putinas staiga suvoktų santykius su Vakarais esant taip sugadintus, jog jau galima nesijaudinti dėl trečios kadencijos.

Iš tiesų šiandien Vladimirą Vladimirovičių Putiną stabdo tik viena: jis nenori trečios kadencijos tik dėl to, kad išoriniame pasaulyje jo nesupras ir jį pasmerks. O jam nesinori, kad išorinis pasaulis jį pasmerktų. Jis nenori turėti problemų su savo draugais, buvusiais ir esamais valstybių ir vyriausybių vadovais, su kuriais jis susitinka didžiųjų valstybių klube, aštuonete.

Suprantu, kad Berluskonis, žinoma, jį supras, vaizdingai tariant. Manau, kad ir Džordžas Bušas jaunesnysis pavydi Putinui ir slapta dūsauja: kaip mano draugas Vladimiras „kietai“ susidorojo su tais vadinamosios laisvos spaudos kritikais, o kad aš taip galėčiau... Bet Bušą varžo pirmoji konstitucijos pataisa ir daugiau kaip 200 metų Amerikos demokratijos tradicijos. Jam, deja, tai neleistina, bet jis tikrai pavydi.

Gerai. Kai mes kalbėjomės prieš metus, jūs sakėte, kad Putinas pavargo, kad jis nenori trečios kadencijos.

Aš suprantu, kad jis pavargo...

Bet jis neturi kitos išeities?

Kai jis skaitė kalbą Federacijos susirinkimui, pamaniau, kad Putinui nuobodu. Jis ne skaitė, o bubeno. Pabaigoje, kai nutolo nuo teksto, pradėjo improvizuoti ir kalbėti ne pagal tekstą, jis net pasakė: o dabar bus „lyrinis nukrypimas“. Buvo dalykinė dalis, o dabar – „lyrinis nukrypimas“.

Jis staiga atgijo, kelias minutes prieš mus buvo kitas Putinas, besipuikuojantis tuo, ką jis labiausiai mėgsta. Visi puikiai žinome, kad stiprioji prezidento pusė – jo sugebėjimas kalbėti priešais televizijos kameras. Tai tikrai jo stiprioji pusė, jis aktorių aktorius, to nepaneigsi. Tuo momentu pajutau, kad štai čia jam gera.

Štai koks prieštaravimas: jam nusibodo sunki šalies prezidento darbo kasdienybė, nors jis yra „darbomanas“, sugeba ilgai dirbti – atkakliai, uoliai, skrupulingai, jis yra pedantas. Bet man atrodo, kad jam tai jau nusibodo. O štai būti caru...

Jam patinka?

Patinka ir visai nenusibodo. Manau, viena iš didžiųjų Putino problemų yra tai, kad jis nelabai suvokia, kaip jam likti caru nebūnant prezidentu. Štai čia šaliai kyla labai didelė problema, nes, kad ir kokį „įpėdinį“ išsirinktų Putinas, jis aiškiai nori likti „politikos sunkiasvoris“.

Dėl to Rusijos ateitis yra labai neapibrėžta, nes konstitucija suteikia tiek daug teisių ir galių veikiančiam prezidentui, kad net labai silpnas politikas labai greitai dėl konstitucinio pareigybės svorio tampa galingu valdžios centru. Jei atsistatydinęs prezidentas vis dar yra populiarus ir nori dalyvauti politikoje, tada kyla konfliktas – dvivaldystė.

O tai pakenktų Rusijai?

Nenorėčiau sutikti, kad tai pakenktų – tai galėtų būti naudinga...

Kaip?

Bet koks valdžios pasidalijimas naudingas. Bet kokia politinė kova – galų gale vaistai, kurie gydo visuomenę. O bet koks valdžios monopolizavimas skatina sąstingį ir sunkias problemas.

Norėjau paklausti: mirė Borisas Nikolajevičius Jelcinas. Jis buvo visa epocha, juk galima taip pasakyti? Ar galėtumėte palyginti Putino ir Jelcino epochas?

Tai būtų ne Putino epochos naudai, jei vertinsime liberalaus demokratiškumo požiūriu. Jei lygintume valstybinio konservatizmo požiūriu, tada, žinoma, laimi Putino epocha. Gerai, nevertinkime taip. Sakykime taip: Jelcino laikais buvo išplėtotas parlamentarizmas.

Vis dėlto Valstybės Dūmoje buvo gana stambios politinių partijų, judėjimų, organizacijų frakcijos, kurios ne visada ir ne dėl visko palaikė vykdomosios valdžios kryptį ir valstybės vadovą šalies prezidentą. Negana to, daugelis priklausė opozicinei komunistų partijai – komunistai nekontroliavo parlamento, bet kartais sudarydavo koalicijas, blokuodavo vieną ar kitą vykdomosios valdžios iniciatyvą.

Kalbama, kad deputatų balsai buvo perkami ir parduodami. Dabar parduodami ir perkami valdininkų sprendimai. O Valstybės Dūma tapo, kaip kad taikliai pastebėjo jos pirmininkas ponas Grizlovas, vieta, kur negalima diskutuoti. Kai kam gali patikti, kai kam – ne, bet tai faktas.

Tai, kas vyko dėl vadinamosios „Pergalės vėliavos“ – visiškai fantasmagoriška. Pirmiausia Valstybės Dūma priima sprendimą – įstatymo pataisas, pagal kurias nuo „Pergalės vėliavos“ pašalinami sovietiniai simboliai kūjis ir pjautuvas. Paskui netikėtai Federacijos taryba atmeta šį sprendimą, jį vetuoja. Iš tikrųjų sprendimas – visiškai populistinė istorija, politinė kova, kuri nei iš šio, nei iš to kilo tarp dviejų partijų lyderių.

Ponas Grizlovas, Žemųjų parlamento rūmų pirmininkas, vadovauja vienai „proputiniškai“ partijai, o ponas Mironovas, kuris yra Aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas, vadovauja kitai „proputiniškai“ partijai, naujai sukurtai „Teisingajai Rusijai“, kaip atsvaras Grizlovo „Vieningajai Rusijai“. Tai štai: ponas Mironovas nusprendė parodyti ragus ponui Grizlovui ir suorganizavo veto. Tada ponas Grizlovas puikiai įveikia kliūtį, surenka reikiamą konstitucinę daugumą (ją ne taip jau sunku surinkti, nes tai ir taip yra užtikrinta) ir panaikina Federacijos tarybos veto. Kas nutinka vėliau? Prezidentas netikėtai atsisako pasirašyti šį įstatymą!

Negana to, įvyksta nemalonus pokalbis ar pagrūmojama ponui Grizlovui, nežinau kokiomis aplinkybėmis tai vyksta, bet viskas baigiasi tuo, jog Valstybės Dūma taip pat draugiškai balsuoja, kad nelemtas pjautuvas ir kūjis išliktų ant „Pergalės vėliavos“. Po tokių dalykų – kitas logiškas žingsnis: gal mums toks parlamentas iš viso nereikalingas? Linkstama į tai, kad griaunamas parlamentarizmas, politinis pliuralizmas, masinės informavimo priemonės vis labiau kontroliuojamos valstybės.

Tarkime, jei prieš metus jums sakiau, kad televiziją daugmaž kontroliuoja valstybė, tiesiogiai ar per tarpininkus, dabar to negaliu pasakyti net apie spaudos leidinius – laikraščius ir žurnalus – kad jie sąlygiškai laisvi, kaip kad buvo anksčiau. Išryškėjo labai konkreti tendencija – finansinės pramoninės grupės ir atskiri verslininkai, pabrėžtinai lojalūs valstybei arba vienaip ar kitaip artimi Kremliui, superka ir tradicines spausdinamąsias masinės informacijos priemones. Laikraštį „Komersantas“ dabar kontroliuoja Alešeras Usmanovas, žmogus labai artimas Kremliui.

„Rusijos geležinkeliai“ faktiškai kontroliuoja didžiausią šalies laikraštį „Komsomolskaja pravda“, kuris yra svarbus visuomenės nuomonės formavimo šaltinis. Tai irgi tendencija. Yra tam tikros tendencijos, kurios veda šalį tolyn nuo demokratijos, nuo Jelcino laikų laimėjimų, nors, kai Jelcinas išėjo, o Putinas atėjo, visiems atrodė: štai pagaliau šalis turės jauną energingą prezidentą.

Žmonės, kurie sakė: palūkėkite, jūs su ašaromis akyse prisiminsite Jelcino laikus, – buvo išjuokiami. Neatmetu galimybės, kad po 8 metų mes ilgėsimės Putino laikų, kai dar vis dėlto buvo nedraudžiama mąstyti kitaip, viešai reikšti kitokias mintis, kai dar kai kurios masinės informavimo priemonės išliko nepriklausomos, kai dar buvo šioks toks parlamentas, šiokios tokios partijos...

Jūs pesimistas?

Pesimistas.

Jokių galimybių demokratijai Rusijoje?

Šiandien jų beveik nematau. Šiandien aš vis dar tikiuosi.

Labai liūdnas scenarijus.

O ko jūs norėtumėte? Kad aš jums padainuočiau ir pašokčiau? Pradėčiau tampyti armoniką ir dainuoti aistringas dainas?

Vis dėlto nors kokia nors viltis turėtų būti?

Atleiskite...

Kas nors, kas įkūnija demokratiją.

Tam, kad jūsų šalyje įsigalėtų demokratijos idėja ir, beje, susieta su ja nepriklausomo nacionalinio valstybingumo idėja, prireikė 50 metų (jei skaičiuotume nuo keturiasdešimtųjų metų). Jei skaičiuotume nuo 45, tada – 45 metų.

O Rusijai?

Rusijai? Rusijoje labai silpnos liberalizmo šaknys, jų beveik nėra. Negaliu pasakyti, kad visai nėra. Rusijoje būta demokratijos pakilimo laikotarpių, būta liberalių reformų bandymų. Yra tam tikra istorinė patirtis. Vis dėlto Rusijoje būta liberalių reformų, tarkime, XVIII amžiuje, valdant Jelizavetai Petrovnai, tam tikrų liberalių reformų, – valdant Jekaterinai II ir jos anūkui Aleksandrui I, valdant Aleksandrui II buvo panaikinta baudžiava.

O 1905 metais net padovanojo Rusijai konstituciją, spalio 17 manifestą. Būta Valstybės Dūmos, politinių partijų – visa tai gyvavo valdant jo didenybei imperatoriui. Prakeikto carizmo laikais net buvo panaikinta cenzūra. Visa tai buvo, bet neišsikerojo. O štai tūkstantmetės vergovės, istorinės neteisybės genetinis kodas, deja, Rusijos liaudyje labai gajus.

Be to, dabar vykdomos ekonominės reformos, iš tos naftos puikybės ir gerovės didžiausią pelną ir naudą gauna tik turtingiausi visuomenės sluoksniai. Tarp jų ir pirmiausia – biurokratija. Palyginkime tokį rodiklį: bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui vidurkio – BVP – santykį su šalies vidutinio atlyginimo dydžiu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, prisimenu, vidutinė Prancūzijos piliečio alga sudaro apytikriai penktą ar šeštą BVP dalį vienam gyventojui. O Rusijoje, jei neklystu, gal vieną penkioliktąją ar vieną šešioliktąją. Yra skirtumas?

Labai didelis.

Ką tai rodo? Nacionalinis turtas, padalytas kiekvienam piliečiui, nepasiekia to piliečio. Didelė gyventojų dalis, 14 procentų, gyvena žemiau skurdo ribos. O kiek yra 14 procentų Rusijoje? Tai milijonai žmonių.

Gal tai ir yra demokratijos galimybė? Revoliucijos galimybė?

Revoliucijos, bet ne demokratijos. Bijau, kad didžiulė Rusijos visuomenės plėtros disproporcija, milžiniška turtingųjų ir skurstančiųjų atskirtis, kuris vis gilėja, gali lemti įvykius, kokie kadaise nutiko Irane. Prieš 30, daugiau kaip prieš 30 metų, kai kilo vadinamoji Islamo revoliucija. Ten tada buvo tokia pati padėtis, kokia dabar yra Rusijoje.

Šacho Iranas skendo naftos doleriuose. Šalis labai staigiai, bent jau išoriškai, virto beveik europietiška. Teheranas skendo reklamų ugnyse, gatvėmis riedėjo prabangių, blizgančių užsienietiškų limuzinų srautas, o vėliau – tamsi tiesiogine žodžio prasme paprastų įpykusių žmonių minia, negaudavusi nieko iš tos puikybės, skurdžiausių miesto pakraščių gyventojai užplūdo Irano sostinės gatves, ir į valdžią dešimtmečiams atėjo mulos.

Jie dabar, praėjus daugiau kaip 30 metų, pradėjo mojuoti atominiu ginklu ir grasinti, kad ištrins jų nemėgstamą Izraelį iš pasaulio žemėlapio. Problema, kuri kadaise buvo tokia menka – tik pamanykite – kažkokia Islamo revoliucija, gaila, bet kaip nors išsiversime – dabar tai tapo vos ne pasauline problema. Dabar, deja, daugelis Vakarų politikų sako: dievai nematė tos Rusijos, tegu jie ten daro, ką tik nori, tik tegu tiekia mums dujas. Jei dabartinė tendencija išliks, ar netaps tai pasauliui taip pat pasaulinio masto problema?

Mums, kaimynams, lietuviams, estams – ne vis tiek, kas vyks Rusijoje. Jei scenarijus bus toks, ką daryti mums?

Manau, kad jūs, kaimynai, nenoriu jūsų įžeisti, lietuviai, latviai ir estai – beveik neturite įtakos svertų. Viena, ko galima palinkėti, jeigu jūs iš tikrųjų prijaučiate Rusijos demokratijai, demokratinėms vertybėms, kurios šiandien pas mus Rusijoje nepopuliarios, nevertinamos, bent jau nepakiškite, nekenkite. Nes kai kurie veiksmai, kaip kad bronzinio kareivio paminklo perkėlimas Estijoje – ypač parankūs toms jėgoms, kurios siekia susiaurinti demokratiją Rusijoje.

Ta paminklo istorija galų gale labiausiai pakenkė mūsų šalies demokratinėms jėgoms. Žinoma, tokiems žmonėms, kaip buvęs Vokietijos kancleris ponas Šroederis, pradedantiems giedoti ditirambus dabartinei Rusijos vadovybei, reikia, švelniai tariant, kuo skaudžiau sušerti per rankas. Tai visuomenės, žurnalistų, atsakingų politikų jėgoms įmanoma užduotis. Aš puikiai suprantu, kad egzistuoja reali politika, tarpvalstybiniai santykiai.

O dėl to, kad Rusijoje vidaus politika vykdoma kažkaip ne taip, niekas nepuls kariauti su Maskva, niekas neskelbs Rusijai ekonominės blokados, boikoto. Vis tiek teks plėtoti tarpvalstybinius santykius, tartis, bet yra dalykų, dėl kurių negalima tylėti, jei pažeidžiamos teisės.

Kai Rusija, dar Sovietų Sąjunga, priešinosi Jungtinėms Valstijoms, kai iš esmės kelis dešimtmečius pasaulis balansavo ties vienu ir pagrindiniu principu – branduolinės pusiausvyros principu –kartais dviejų supervalstybių santykiuose kildavo labai subtilių situacijų., Tai grėsdavo rimtais tarptautinės padėties sunkumais, bet Vakarai visada laikydavosi griežtos, bekompromisės pozicijos dėl žmogaus teisių ir laisvių Sovietų Sąjungoje.

Taip reikia elgtis ir dabar...

Manau, kad tai būtų teisinga.

Lietuvos žurnalistų vardu pažadu jums tai. Dėkoju už pokalbį. Ačiū.

Dėkui jums.

Tekstą vertė Vladas Šurkus

[Svecias]

NATO atidžiai stebi išpuolius prieš Estijos serverius

ELTA
2007 gegužės mėn. 11 d.



Reuters/ Scanpix
Antrą savaitę besitęsiantys išpuoliai prieš serverius Estijoje yra įdėmiai stebimi NATO būstinėje Briuselyje, penktadienį rašo Estijos spauda. Iki šiol nė viena Aljanso valstybė narė nebuvo tokiu mastu atakuojama programišių.

Estijos atstovas NATO Harri Tiddo pastebėjo, kad kibernetinis karas prieš Estiją tapo ypatingu išbandymu NATO ir tai paskatins organizaciją efektyviau spręsti kibernetinių išpuolių klausimus.

[suoliuojantis]

Va rusai rado rimtesni priesa. Bet cia tai tikrai ju rimtas busimas priesas:

straipsnio pavadinimas:
Гиды из КНР в Кремле называют Россию "варварским королевством", "отобравшим Дальний Восток и Сибирь у Китая"

Gidai is Kinijos vadina Rusija "barbariska karalyste, atemusia is Kinijos Tolimuosius Rytus ir Sibira"

Is straipsnio:

во время осмотра достопримечательностей московского Кремля экскурсоводы рассказывают о России, как о "варварском королевстве, незаконно отобравшем Дальний Восток и Сибирь у Китая",


Maskvos kremliuje oficialioms delegacijoms is Kinijos Rusija pristatoma kaip agresyviu barbaru valstybe.
Sakoma, kad tokie aiskinimai pasieke kritini lygi ir butina isikisti FSB (sic!) ir kitoms institucijoms. Rusu profesorius aiskina , kad kinams budingas sovinizmas. ir pan.
Cia siek tiek rimtesnis priesininkas negu Estija)

[Eimantas]

Iki šiol nė viena Aljanso valstybė narė nebuvo tokiu mastu atakuojama programišių.

Įdomu prigis tas žodis?

[Svecias]

Va rusai rado rimtesni priesa. Bet cia tai tikrai ju rimtas busimas priesas:

straipsnio pavadinimas:
Гиды из КНР в Кремле называют Россию "варварским королевством", "отобравшим Дальний Восток и Сибирь у Китая"

Gidai is Kinijos vadina Rusija "barbariska karalyste, atemusia is Kinijos Tolimuosius Rytus ir Sibira"

Is straipsnio:

во время осмотра достопримечательностей московского Кремля экскурсоводы рассказывают о России, как о "варварском королевстве, незаконно отобравшем Дальний Восток и Сибирь у Китая",


Maskvos kremliuje oficialioms delegacijoms is Kinijos Rusija pristatoma kaip agresyviu barbaru valstybe.
Sakoma, kad tokie aiskinimai pasieke kritini lygi ir butina isikisti FSB (sic!) ir kitoms institucijoms. Rusu profesorius aiskina , kad kinams budingas sovinizmas. ir pan.
Cia siek tiek rimtesnis priesininkas negu Estija)

Jūs geriau pabandytumėt paklausyti, ką rusakalbiai ir lenkų kalba Vilniuje pasakojantys gidai pasakoja apie Lietuvą ir Vilnių, tai pamatysite, kad ne ką geriau, o gal net blogiau

[Aš]

"Prezidentų forumas privertė Rusiją šiauštis"

Penkių valstybių vadovai Krokuvoje tariasi, kaip užsitikrinti nuo Rusijos nepriklausomą naftos ir dujų tiekimą, praneša LTV naujienų tarnyba. Rusija stengiasi blokuoti galimus susitarimus: Vladimiras Putinas, pradėjęs savaitės vizitą Vidurinėje Azijoje, sutrukdė į energetikos forumą atvykti Kazachstano prezidentui.

Maskva Krokuvoje vykstantį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Azerbaidžano vadovų forumą jau pavadino „antirusišku“ ir, kaip teigia Rusijos šaltiniai, Dūma rengia pareiškimą prieš „antirusišką energetikos forumą“.

www.delfi.lt

Nepatinka, kai slysta koziriai iš rankų Tą forumą būtų galima vadinti ne antirusišku, bet antimonopoliniu.

[oranger]

J. Kiseliovas: neatmetu, kad Putino dar ilgėsimės

Tuščias interviu... Nemėgstu arogantiškų tipų...

[Aš]

Rekomenduoju pažiūrėt "Sroves" per "LNK" pirmadienį, 19:10h. Bus reportažas apie tuos Rusijos "paminklo sergėtojus" Estijoje. Ir antra laidos dalis siesis su Rusija (konkrečiai, su traukiniu į Karaliaučiaus sritį).

[oranger]

Rekomenduoju pažiūrėt "Sroves" per "LNK" pirmadienį, 19:10h. Bus reportažas apie tuos Rusijos "paminklo sergėtojus" Estijoje. Ir antra laidos dalis siesis su Rusija (konkrečiai, su traukiniu į Karaliaučiaus sritį).

ok, ačiū už anonsą

[Andrew]

Tuščias interviu... Nemėgstu arogantiškų tipų...

kodel? Viso interviu nemaciau, bet man patiko atvirumas, situacijos neslepimas. kai kurios prognozes niurios. Nebus mums lengvas gyvenimas salia tokio kaimyno.

Beje, Kiseliovas pasake viena dalyka, apie kuri susimasciau: sake, kad paminklo pastatymas i kita vieta labai pakenke demokratijos jegoms Rusijoje bei sustiprino nacistines jegas Rusijoje.
Nepaisant to, aisku as palaikau paminklo perkelima. Negalima savo gyvenimo gristi nesubrendusiu kaimynu ligomis.

Ash,

del energetikos forumo:
deja, siandien suzinojau, kad Maskvai pavyko susitarti su kazachstanu ir Turkmenija. kaip gaila. Kazachstanas megsta laviruoti tarp vakaru ir Rytu. Zlugo viltys del nepriklausomo Turkmenijos duju tiekimo

[oranger]

kodel? Viso interviu nemaciau, bet man patiko atvirumas, situacijos neslepimas. kai kurios prognozes niurios. Nebus mums lengvas gyvenimas salia tokio kaimyno.

Beje, Kiseliovas pasake viena dalyka, apie kuri susimasciau: sake, kad paminklo pastatymas i kita vieta labai pakenke demokratijos jegoms Rusijoje bei sustiprino nacistines jegas Rusijoje.
Nepaisant to, aisku as palaikau paminklo perkelima. Negalima savo gyvenimo gristi nesubrendusiu kaimynu ligomis.

Rusijos demokratija baigiasi ten, kur prasideda nacionaliniai klausimai, ir visai nesvarbu, kas apie tai šneka - Putinas, Kiseliovas ar Žirinovskis. Visi jie yra to paties kūno skirtingos galvos. Manau, kad mums geriausia išeitis - nauja "geležinė uždanga". Rusijoje yra jėgų, kurios pačios to nori, nereikia turbūt jiems trukdyti... O Kiseliovo noras įtraukti mus į jų problemas nepriimtinas. Ir tas "briedas" apie kareivio skulptūrą, na, atvirai sakant, labai provincialus...

[Aš]

"V.Adamkus skelbia ultimatumą Rusijai dėl naftotiekio „Družba“"

Prezidentas Valdas Adamkus, naujienų agentūros „Bloomberg“ teigimu, pareiškė galintis blokuoti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybas dėl naujos plataus masto dvišalių santykių sutarties, jei nebus atkurtas naftos tiekimas vamzdynu „Družba“.

http://www.vtv.lt/content/view/34686/223/

[John]

Yra ir originaus straipsnis

Lithuania Says It May Block EU-Russia Treaty Over Oil Dispute
http://www.bloomberg.com/apps/news?p...4&refer=europe

[John]

Tikrai labai liudna. Ne tik pati Rusijos vastybes institucijos (Kremlius) vykdo smurtine ir teroristine politika, bet ir skatina jaunaja karta proteguoti tokia politine ir visuomenine kultura. Visiska salies ir tautos degradacija...

[Svecias]

Žečpospolita atgimsta



Estija, Lenkija ir Lietuva žada blokuoti Rusijos ir ES derybų pradžią

www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 14 d.




Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas neatmeta galimybės, kad Talinas paseks Lenkijos pavyzdžiu ir blokuos derybų dėl naujos Rusijos ir Europos Sąjungos sutarties pradžią. Jos turėtų prasidėti gegužės 18 dieną Samaroje, rašo newsru.com.

[Svecias]

Estija jau pajuto Rusijos "paslėptų sankcijų" padarinius

ELTA
2007 gegužės mėn. 15 d.




DELFI
Nors Rusija neigia įvedusi sankcijas Estijai po praėjusio mėnesio nesutarimų dėl sovietinio kario paminklo, prekyba tarp dviejų kaimynių smarkiai smuko, ir nedidelė Europos Sąjungos (ES) narė jau pradeda jausti padarinius, praneša "EUbusiness".

Pirmąją gegužės savaitę krovinių iš Rusijos per Estiją srautas geležinkeliais sumažėjo perpus.

"Kai kuriomis dienomis Mugos uostas netoli Talino nesulaukdavo nė vieno traukinio iš Rusijos. Visos geležinkelių atšakos tuščios", - sakė Estijos uosto operatorių asociacijos direktorius Ago Timanas.

"Pastaruoju metu siuntas nutraukę mūsų tiekėjai Rusijoje teigia, jog transportavimas sutriko dėl tilto pasienyje ir geležinkelio linijos remonto bei daugybės kitų priežasčių. Bet čia tik pasiteisinimai", - pareiškė A. Timanas.

Bronzinio kario paminklo perkėlimas iš Talino centro ir kilusios riaušės nusmukdė Estijos ir Maskvos tarpusavio santykius iki žemiausio lygio nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo prieš 16 metų.

Rusija užsipuolė ne tik Estiją, bet ir ES bei NATO už paramą šaliai narei ginče su Maskva.

Pirmąją gegužės savaitę Rusijos naftos produktų transportas į Estiją sumažėjo perpus, o anglies ir trąšų transportas, daugiausia skirtas kitoms ES rinkoms, buvo visiškai nutrauktas, pranešė Estijos tranzito asociacija.

Gegužės viduryje nemokamų atostogų bus priversti išeiti 1,5 tūkst. darbuotojų, pažymėjo asociacija.

Estijos maisto pramonė taip pat įstumta į priverstinę dietą.

"Nemažai Estijos maisto kompanijų girdi visokias priežastis iš Rusijos, kodėl jų produkcija staiga tapo nereikalinga", - teigė Estijos maisto apdirbimo pramonės asociacijos direktorius Sirje Potiseppas.

2006 metais vienas iš keturių Estijos eksportuotų maisto produktų iškeliaudavo į Rusiją. Šios rinkos praradimas reikštų didelį darbo vietų skaičiaus sumažėjimą, sakė S. Potiseppas.

Kremlių palaikanti jaunimo grupė paragino parduotuvių savininkus Rusijos antrame pagal dydį mieste Sankt Peterburge išimti iš lentynų estiškas prekes, taip prisidedant prie kampanijos prieš Baltijos šalį.

"Laimė, kad ne visos parduotuvės prisijungė prie kampanijos", - sakė S. Potiseppas.

Pernai Rusija buvo ketvirta didžiausia Estijos eksporto rinka ir antras didžiausias importo šaltinis. Didžiausia Estijos prekybos partnerė - kaimyninė Suomija.

[Andrew]

nesureiksminciau as to Rusijos ekonominio poveikio musu didvyrei Estijai.
Pirma beveik visas Estijos eksportas (80 proc) skirtingai nei musu (60 proc) eina i ES. Is viso, prekybiniai ir ekonominiai Estijos rysiai is esmes yra su ES.

Aisku, bus kazkoks poveikis (tranzito ir pan), bet nedidelis.

[John]

nesureiksminciau as to Rusijos ekonominio poveikio musu didvyrei Estijai.
Pirma beveik visas Estijos eksportas (80 proc) skirtingai nei musu (60 proc) eina i ES. Is viso, prekybiniai ir ekonominiai Estijos rysiai is esmes yra su ES.

Aisku, bus kazkoks poveikis (tranzito ir pan), bet nedidelis.

Na musu rodikliai sia prasme irgi nera labai blogi. NVS sudaro apie 18% musu eksporto, o pati Rusija tik apie 10% t.y. tiek pat, kiek ir Latvija... taigi eina Rusja su visu savo "ekonominiu poveikiu" i viena vieta.

Importas sudaro didesne dali (del naftos, duju ir kt. zaliavu), bet tai irgi nera nepakeiciama ir, esant reikalui, taip pat galime juos pasiusti ant 3 raidziu

Apskritai nereikia pervertinti Rusijos poveikio. Jis, skirtingai nei kokiais 1990, nebera esminis ir ka nors lemiantis. Tai nebent suletintu musu BVP augima kokiu 1% per metus... ir tai, ko gero, laikinai. Todel visi "gasdintojai" Rusijos ekonominiu poveikiu turetu pritilti arba rasti kitu temu, nes, siuo metu Lietuvoje yra kur kas didesniu ir daugiau zalos nesanciu problemu, tokiu kaip keliu eismo saugumas ir keliuose zuvanciu zmoniu skaicius ar neefektyvus ES skiriamu milijardu isisavinimas. Rusija su savo poveikiais tokiame fone krenta i kazkelinta (ne pirma ir net ne antra) plana...

[pauliaK]

Valstybė-idiotė. Tie patys grasinimai, sankcijos, visiškai jokio originalumo. Man įdomu ką motušė rusija (visai ne netyčia iš mažosios raidės) darys kai praktiškai visiškai nebegalės įtakot mūsų (Pabaltijo), o tai net neabejojiu, kad bus greit. Spėju nusimes kokia bombą ant savęs pačios, iškreiptas išdidumas tikriausiai neleistų su tuo susitaikyt.

Apskritai, patikėčiau bet kuo išskyrus, kad rusija kada nors bus pažangi demokratinė valstybė, kur gerbiamas žmogus, įstatymas ir kaimynas, o ne remiamas terorizmas ir kurstoma nesantaika. Gaila man tų, kurie ten gimė ir gyvena, o labiau už viską džiaugiuosiu, kad mums pavyko iššokt iš to per amžius nežinia kur riedančio traukinio. Pagarbos taškas Estijai už principų laikymąsį ir nenuolaidžiavimą.