Cia jau tikras groteskas. "Vargsai" Kinija, Indija ir PAR?
Sakyciau tinkamas ir teisingas atsakymas i ju reikalavima butu ivesti ju produkcijai atitinkamo dydzio importo muitus ir surinktus pinigus atiduoti aplinkosaugos problemu sprendimui.
What military parades and song contests say about Russia’s future
AMID Russia’s anti-crisis measures, the military parade on Red Square on May 9th was spectacular. Some 9,000 soldiers goose-stepped past political leaders. Tanks, rocket launchers and ballistic-missile carriers scratched the cobblestones; bombers, jets and helicopters flew above St Basil’s Cathedral. The show is meant to mark victory in the second world war. But this genuinely national holiday has long been appropriated by the Kremlin for ideological ends. Rather than celebrating the war’s end, this military parade represented Russia’s readiness for a new fight.
President Dmitry Medvedev affirmed in his address that the lessons of the war against the Nazis were “relevant today, given the outsiders who are interested in embarking on military adventures.” And, making the reference to Georgia even more explicit, he added that “among the descendants of war heroes marching in the square are those who in actual battle have demonstrated the great fighting efficiency of the modern Russian army.”
There was no room in the celebrations to mention Russia’s wartime allies or to re-examine Stalin’s destructive war strategy. “The country that won the war has disappeared, self-destructed,” Viktor Astafyev, a late Russian writer and war veteran once wrote in a letter. “The more you lie about the past war, the quicker you bring about the next one,” he declared in another.
On his video-blog Mr Medvedev hit out at attempts to falsify history by former Soviet republics. Anyone who questions the official version of Russia’s victory or talks of Soviet occupation may soon face criminal charges in Russia. The Kremlin has massively rewritten history, approving textbooks that rehabilitate Stalin as an “effective manager.” And it often turns a blind eye to the fascist talk of ultra-nationalists.
At a time of financial crisis, this posturing is meant not only to project Russian invincibility but also to compensate for falling incomes and rising unemployment. To maximise the therapeutic value of the parade it was preceded by full-scale public rehearsals that won top billing in news bulletins. That some 100,000 Russian war veterans do not even have flats took second place to a show that cost an estimated 3 billion roubles ($94m), half of it for patching up the road surfaces it damaged.
Nor is Russia economising on another flag-waving event, the Eurovision song contest, which it is hosting. The coincidence of the two shows exemplifies the glitzy entertainment and sabre-rattling that are so close in Kremlin ideology. Konstantin Ernst, who commands Russia’s main state TV channel and is in charge of Eurovision, said it was the “external political effect” that mattered. The impact was heightened when Vladimir Putin, the prime minister, came fresh from the victory parade to the Olympic arena on May 9th to check up on preparations for the song contest. In the past Kremlinologists monitored Soviet leaders by their line-up above Lenin’s mausoleum. Now it is by their appearance at Eurovision.
After a year of Mr Medvedev’s presidency, a third of Russians feel that Mr Putin is still in charge; only 12% believe that Mr Medvedev has supreme power. In an interview with the Japanese media ahead of his visit there, Mr Putin did not duck the question of who might be Russia’s next president. “President Medvedev and I will decide what we will do, depending on the results of our work,” he said, adding that Mr Medvedev was a “very honourable man who would consider his political future according to the country’s interests.” This suggests that Mr Putin expects his protégé to honour whatever agreement they have reached. A popular vote does not seem to feature in the process.
Mr Putin’s comments have reinforced expectations that he will return as president (for two six-year terms) when Mr Medvedev’s term expires in 2012. As for Mr Medvedev, the Moscow rumour mill says he may fancy becoming boss of the constitutional court, a job that also falls vacant in 2012. Mr Medvedev recently suggested that the next head of the court should be chosen by the president. As a top lawyer, he would be in a position to ensure that none of Russia’s recent history was falsified.
V. Landsbergio nepasitenkinimą sukėlė ir Seimo balsavimas dėl rezoliucijos, kuria buvo siekiama išreikšti paramą Tibetui, o Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje deklaruojami esą tikrąja Tibeto tautos atstovybe.
Tokiomis deklaracijomis Lietuva apsi***intu ne tik santykiuose su Kinija, bet ir priverstu ES ir pacia Amerika i mus ziureti su sypsena. Viena yra ginti zmogaus teises ir laisve, bet visai kita, kistis i tolimu saliu vidaus politika ir suverenuma.
Ech, gaila, bet tetukui jau laikas ruostis i pensija. Nuopelnai nuopelnais, bet uzsienio politikoje isties reikia siek tiek nauju veju.
Rusija: dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios kalta Lenkija
Rusijos gynybos ministerija netikėtai įsijungė į prezidento Dmitrijaus Medvedevo inicijuotą kovą su „istorijos klastojimu“ ir pareiškė, kad dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios kalta yra ne nacistinė Vokietija ar Sovietų Sąjunga, o Lenkija.
Rusai argumentuoja, kad Lenkija atsisakė įvykdyti „pagrįstus“ Adolfo Hitlerio reikalavimu atiduoti naciams dalį savo teritorijos. Būtent dėl šio atsisakymo lenkai esą ir susilaukė vokiečių karinės agresijos.
Rusijos gynybos ministerijos puslapyje išspausdintame dokumente pulkininkas Sergejus Kovaliovas teigia, kad vokiečiai tenorėjo iš lenkų gauti laisvąjį Gdansko miestą ir nutiesti kelią bei geležinkelį, kuris sujungtų pagrindinę Vokietijos dalį su Rytprūsiais. Teigiama, kad nacistinė Vokietija 1938 metų spalio 24 dieną pasiūlė Lenkijai sureguliuoti konfliktą. Tačiau, kaip rašo S. Kovaliovas, Lenkija, siekdama gauti „didžios valstybės statusą“, atsisakė tenkinti nacių reikalavimus, o tokią „nepagrįstomis iliuzijomis paremtą“ lenkų politiką dar parėmė Vakarų valstybės.
Internetinė svetainė „Newsru.com“ pažymi, kad, dėstydamas tokias mintis, pulkininkas iš esmės atkartoja nacistinės Vokietijos skleistą propagandą.
Dokumente S. Kovaliovas aiškina, kad Josifui Stalinui neliko nieko kito kaip tik sudaryti paktą su A. Hitleriu tam, kad būtų bent kuriam laikui atitolintas karas su Trečiuoju Reichu. Autorius aiškina, kad iki Molotovo-Ribbentropo pakto sudarymo Sovietų Sąjunga mėgino Rytų Europoje sukurti kolektyvinę saugumo sistemą, tačiau to padaryti iki karo pradžios esą nesuspėjo.
Rusijos gynybos ministerija netikėtai įsijungė į prezidento Dmitrijaus Medvedevo inicijuotą kovą su „istorijos klastojimu“ ir pareiškė, kad dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios kalta yra ne nacistinė Vokietija ar Sovietų Sąjunga, o Lenkija.
Čia visa citata kurią derėjo cituot. Medvedevas viešai iniciajavo istorijos klastojimo procesą, arba kovą su neparankiais istoriniais įvykiais. Mums nederėtų aptarinėti ar kažkaip vertinti absurdiškų šito proceso išvadų.
Rusai argumentuoja, kad Lenkija atsisakė įvykdyti „pagrįstus“ Adolfo Hitlerio reikalavimu atiduoti naciams dalį savo teritorijos. Būtent dėl šio atsisakymo lenkai esą ir susilaukė vokiečių karinės agresijos.
Rusijos gynybos ministerijos puslapyje išspausdintame dokumente pulkininkas Sergejus Kovaliovas teigia, kad vokiečiai tenorėjo iš lenkų gauti laisvąjį Gdansko miestą ir nutiesti kelią bei geležinkelį, kuris sujungtų pagrindinę Vokietijos dalį su Rytprūsiais. Teigiama, kad nacistinė Vokietija 1938 metų spalio 24 dieną pasiūlė Lenkijai sureguliuoti konfliktą. Tačiau, kaip rašo S. Kovaliovas, Lenkija, siekdama gauti „didžios valstybės statusą“, atsisakė tenkinti nacių reikalavimus, o tokią „nepagrįstomis iliuzijomis paremtą“ lenkų politiką dar parėmė Vakarų valstybės.
Mums turėtų kelti rimtą nerimą tokie Kremliaus pareiškimai ir ignoruoti jų nevertėtų. Kaži, ar Rusija šiandien įstumta į tokią pačią situaciją kaip Lenkija tarpukariu, lengvai atiduotų Kaliningrado sritį arba Sankt Peterburgo apylinkes (net Čečėnijos nenori paleisti). Kita vertus, tai gali būti įžanga į kažkada atsirasiančius "teisėtus reikalavimus" Lietuvai ir Lenkijai atsisakyti dalies savo teritorijos vardan Rusijos/Baltarusijos teritorinio ryšio su Kaliningrado eksklavu. Galbūt net Lenkijos ir Pabaltijo valstybių narystė ES ir NATO taip pat yra „nepagrįstomis iliuzijomis paremta“???
Čia visa citata kurią derėjo cituot. Medvedevas viešai iniciajavo istorijos klastojimo procesą, arba kovą su neparankiais istoriniais įvykiais. Mums nederėtų aptarinėti ar kažkaip vertinti absurdiškų šito proceso išvadų.
Man tik įdomu, kaip vertinate tokį įžulumą, ir kas bus toliau?
Tame pačiame tinklapyje geras R. Trimako komentaras. Rusų pretenzijos Lenkijai „nestebina“
Ypač taikli ši pastraipa:
"Remiantis tokiais štai samprotavimais, pasiekiame Rusijos gynybos ministerijai (ir ne tik jai) vienintelę tinkamą išvadą: „genialus vadybininkas“ Stalinas susitarė ir ėmėsi tvarkyti Europos reikalus su kitu visai neblogu vadybininku Hitleriu. „Kai kurie nesusipratėliai, nesutinkantys su genialiu abiejų geopolitinių virtuozų vadybiniu planu (t. y. visuotinis išnaikinimas sovietų ir nacių konclageriuose), pavyzdžiui, Suomija, pasipriešino. Lenkijai pasisekė mažiau – ją vienu metu užpuolė abu „vadybininkai".
Kremlius vis savo stiliumi
As tik nesuprantu, ko Rusija siekia tokiais pareiskimais ir iniciatyvomis? Nejau jiems tikrai nenusibodo issidirbineti ir ieskoti savo vietos po saule? Kodel jie negali tiesiog prekiauti savo nafta, dujomis, susizerti daug $ ir baigti uzsiimti skandaliukais ir pigiomis provokacijomis? Nejau jie rimtai galvoja, kad tai atnes kazkokios ilgalaikes naudos Rusijai ar kad pasaulis del to ims Rusija labiau gerbti? Ar cia kazkoks mentaliteto ypatumas?
Tai aišku, kad Lenkija kalta, kartu su lietuviais sumušo kryžiuočius, uzurpavo rytprūsius, nuropojo iki juodosios jūros ir ten girdė savo žirgus, buvo Kremlių savo vyžom ištepę, neregėtas įžūlumas prieš aukštesnės rasės žmones!!
Viskas čia gan aišku, Rusija vis dar nori būti supervalstybe, o supervalstybes neklysta ir nebūna neteisios, todėl akivaizdu, kad jie siekia ištaisyti neteisingą istorijos supratimą ir jaunajai kartai suformuoti lygiai tokį patį nugalėtojų superžmonių mentalitetą.
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Iš pradžių galvojau dėt į šiaip linksma, bet tai jau dartosi graudu:
B]Rusijos televizija: Lenkija planavo užpulti SSRS[/B]
Čia gi informacija daugiau vietiniams liumpenams platinama. T.s. profilaktiškai, prieš Ribentropo-Molotovo pakto jubiliejų.
Gi tiesa yra, kaip rusai sako "s tochnostju do naoborot". Lenkija kaip tik ATSISAKĖ eiti į bet kokius susitarimus su Vokietija. O savarankiškai pulti TSRS būtų visiškas absurdas. Taip, kad TSRS invazija 1939m. nebuvo niekaip išprovokuota. Tai įrodo dar ir tai, kad Lenkijos Rytuose praktiškai nebuvo didesnių kariuomenės junginių, galinčių pasipriešinti, jau nekalbant apie kažkokį puolimą.
Įdomu tai, kad Lenkija iš tiesų prieš II pas. karo pradžią bandė trintis prie vokiečių, net dalyvavo Čekoslovakijos padalijime. Bet vargu ar ketino pulti ką daugiau nei Lietuvą
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment