Prisimenant legendinį mokslo populiarintoją Karlą Seiganą (Carl Sagan), jis nuolatos kartojo, kad mums prieš akis yra didžiulė kosmoso jūra, į kurią mes galime išplaukti, plėstis ir daugintis, tačiau tam reikia pirmiausiai nesunaikinti savo civilizacijos. Deja, resursams mažėjant ir katastrofiškai menkstant žmonių išsilavinimui (JAV didelė dalis apklaustųjų mano, kad Žemei yra ne daugiau nei 4000 metų, kreacionistai su barbarišku užsidegimu stengiasi sugriauti evoliucijos teoriją jei ne moksliniais, tai politiniais metodais, daug kitų pavyzdžių), tai padaryti bus labai sunku. Aš asmeniškai esu linkęs manyti, kad jau kitame amžiuje mūsų laukia naujieji viduramžiai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Mokslas ir visata
Collapse
X
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąNeperseniausiai atsirado atominės bombos- bet ir jos per silpnos žemę sunaikinti.
O gyvent amžinai - nesąmonė ir neįmanoma...100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąTai kad jau yra tiek tų atominių bombų, kad tikrai galėtų sunaikinti žemę. Nors tai priklauso nuo to, ką vadintume sunaikinimu. Sąlygų gyventi nebuvimas? Žemės susprogdinimas?
O gyvent amžinai - nesąmonė ir neįmanoma...
Gyventi amžinai įmanoma - tiesiog reikia sustabdyti biologinius senėjimo procesus. Problemos ląstelių lygmenyje jau seniai identifikuotos, tik sprendimų štai niekas neranda. Ar nesąmonė gyventi amžinai - grynai filosofinis klausimas. Nenoriu lįsti į tą sritį, nes forumas paskutinėmis dienomis ir taip kaip ant parako statinės su filosofijomis, religijomis ir moralėmis.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPaprastai tokios problemos būdavo sprendžiamos trimis būdais: naujų žemių kolonizacija, epidemijos, karas.
(Nežinau kiek patikimas šaltinis) truputis statistikos
Daugiausia aukų pareikalavę karai
Matome, kad pagal blogiausią scenarijų mirčių ~0.3 mlrd (beje puse jų Kinijoje).
Kiek iš viso per visą istoriją gyveno žmonių
Matome, kad viso gyventojų buvo ~ 100 mlrd (vidutinė gyvenimo trukmė siekia gal tik 10 metų).
Taigi karuos žuvo ~0.3 proc. Jei 40 metų amžiaus yra iš viso sulaukę ~ 50 mlrd. žmonių, tai karuos žuvo ~ 0.5 procento visų gyventojų (arba ~ 1 iš 100 vyrų).
Kai viską surašiau, pagalvojau - nemažai... Tiesa pvz., badas ne mažiau statistiškai pavojingas. O tabakas, viršsvoris ar alkoholis kasmet lemia ~ 10 mln. mirčių t.y. maždaug kas 30 metų pakartoja visų laikų visų karų aukų skaičių. Hmmm
Comment
-
Parašė jungengg Rodyti pranešimąTikrai nesiekiu būt ciniškas.
(Nežinau kiek patikimas šaltinis) truputis statistikos
Daugiausia aukų pareikalavę karai
Matome, kad pagal blogiausią scenarijų mirčių ~0.3 mlrd (beje puse jų Kinijoje).
Kiek iš viso per visą istoriją gyveno žmonių
Matome, kad viso gyventojų buvo ~ 100 mlrd (vidutinė gyvenimo trukmė siekia gal tik 10 metų).
Taigi karuos žuvo ~0.3 proc. Jei 40 metų amžiaus yra iš viso sulaukę ~ 50 mlrd. žmonių, tai karuos žuvo ~ 0.5 procento visų gyventojų (arba ~ 1 iš 100 vyrų).
Kai viską surašiau, pagalvojau - nemažai... Tiesa pvz., badas ne mažiau statistiškai pavojingas. O tabakas, viršsvoris ar alkoholis kasmet lemia ~ 10 mln. mirčių t.y. maždaug kas 30 metų pakartoja visų laikų visų karų aukų skaičių. Hmmm
Taip sausai skaičiuojant iš tiesų atrodo, kad karuose žūsta nedaug žmonių. Tačiau karų palydovai yra negimę žmonės (juk daugiausiai žūsta jauni reproduktyvūs vyrai), karai sunaikina derlių (gaisrai, ištrypia arkliai/tankai), todėl kyla badas, sunaikinus namus, žmonės gyvena stovyklose, kur dažnos epidemijos ir paskui jas sekančios mirtys ir t.t..
Blogiausia yra tai, kad karas naikina pačius sveikiausius ir pažangiausius. Štai įsivaizduokime kad visos penkios šiandieninės branduolinės valstybės teturi tik po vieną termobranduolinę bombą. Dėl kažkokių priežasčių iškyla būtinybė ją panaudoti. Kaip manote, kur ji bus panaudota? Afrikoje? Centrinėje Azijoje? Antarktidoje? Lotynų Amerikoje? Ne, ne, ne. Ji pirmiausia nusileis ant ten, kur didžiausia pramonės ir mokslo koncentracija. Nes be to nepagaminsi tokio galingo ginklo ir išvis pajėgios karinės ginkluotės. Taigi tokiame kontekste Afrikos pigmėjai ar Australijos aborigenai gali save vadinti saugiausiomis bendruomenėmis pasaulyje (neskaitant vietinių karų, epidemijų ir kriminalinio elemento).I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Metamedžiagos — tai tokios substancijos, kurios pasižymi gebėjimu manipuliuoti elektriniais ir magnetiniais laukais. Keičiant jų parametrus, elektromagnetinių bangų sklidimą galima pakeisti labai egzotiškais būdais; pavyzdžiui, jų pagrindu galima būtų sukurti nematomą apsiaustą, arba ketvirtį šviesos greičio išvystantį erdvėlaivį.
Pasirodo, kad bent teoriniu požiūriu egzistuoja panašumai tarp to, kaip metamedžiaga išlenkia šviesos spindulius ir to, kaip šviesą išlenkia gravitacija. Naudojant tokią medžiagą, elektromagnetinė erdvė pasidaro iškreipta — būtent tokiu pačiu principu, kaip ir erdvėlaikis, kurio gravitacinį iškreivinimą numato bendroji reliatyvumo teorija. Fizikai, pasinaudodami tokia analogija ir pritaikydami metamedžiagas, gali eksperimentiškai modeliuoti pačią Visatą ir įvykius, vykstančius pagal BRT aprašomus dėsnius. Pasinaudojant metamedžiagomis, buvo bandomi atkurti tokie dariniai, kaip juodosios skylės, Didysis Sprogimas ir netgi multivisatos.
Tačiau, panašu, yra ir kitas dalykas, kurį leidžia bendroji reliatyvumo teorija - keliavimą greičiau už šviesą. Reliatyvumas teoriškai neleidžia jokiems kūnams ar dalelėms skrieti greičiau už šviesą erdvėlaikio atžvilgiu, tačiau 1994 metais fizikas Michael Alcubierre suprato, jog šviesos greitį viršyti galima tuo atveju, kai atskiros erdvėlaikio dalys juda viena kitos atžvilgiu. Alcubierre įsivaizdavo mažame erdvėlaikio burbule skriejantį kosminį erdvėlaivį, kuris sutraukia erdvę prieš save, o esančią už savęs - praplečia. Taip galima keliauti greičiau už šviesą, nepažeidžiant Einšteino aprašytų dėsnių.
Merilendo universiteto mokslininkas Igoris Smolyaninovas (Igor Smolyaninov) savo straipsnyje argumentuoja, jog tokio tipo lokalūs erdvėlaikio "burbulai" yra įmanomi ir kad juos turėtų būti įmanoma modeliuoti (ar netgi sukurti praktiškai) panaudojant metamedžiagas. Tačiau savo analizėje jis taip pat nurodo, jog jokiose metamedžiagose virššviesinį greitį pasiekti yra neįmanoma, kadangi tokie lokalūs erdvėlaikio burbulai taptų itin nestabilūs. Nors pagal šią teoriją greitesni už šviesą skrydžiai tarsi nėra įmanomi, mokslininkas nurodo, jog pasiekti ketvirtį šviesos greičio būtų įmanoma, naudojantis tuo pačiu būdu - sutraukiant ir praplečiant erdvę.
Nors šis greitis toli gražu neprilygsta šviesos greičiui, tačiau jis yra daug didesnis lyginant su visais šiuolaikiniais standartais. Pagrindinė problema - kaip sukurti metamedžiagą, kuri tiktų tokiems skrydžiams vykdyti. Tačiau žinant, kokiu greičiu viskas tobulėja, galbūt vertėtų planuoti keliones į Marsą ne joniniais varikliais, o erdvę iškreipiančiais jų analogais?I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Lietuva bendradarbiaus kuriant kosmines technologijas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37285781
Nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti šias technologijas savo mokslinėje veikloje ar gaminant įprastinę produkciją. Tai leis ketvirtadienį Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros (EKA) pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.
Naudojant kosmines technologijas sukurti produktai plačiai paplitę ir naudojami kasdieniame žmonių gyvenime: skelbiamos orų prognozės, veikia internetas ir televizija, navigacinės sistemos. Kosmoso srityje gali būti naudojamos visos naujausios mokslo žinios ir plėtojamos pažangiausios technologijos jau tradicinėmis tapusiose Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų srityse, kaip lazeriai, biomedicina, biotechnologijos, energetika, naujos medžiagos, fundamentiniai gamtos mokslai ir kt.
Pasirašytas susitarimas užtikrins, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų. Plėtojant šį bendradarbiavimą Lietuvos mokslininkai ir verslininkai susipažins su EKA keliamais kosminių technologijų, produktų ir paslaugų standartizavimo bei sertifikavimo reikalavimais, gaus kitos reikalingos informacijos ir patarimų.
Susitarimą pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys ir Europos kosmoso agentūros teisės reikalų ir tarptautinių ryšių direktorius Peteris Hulsrojus.
„Bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra ir narystė joje suteiks galimybę Lietuvai dalyvauti aukščiausių technologijų kūrime ir taikymuose. Tai užtikrins geresnę Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės plėtrą, didins šalies konkurencingumą. Be to, narystė Europos kosmoso agentūroje garantuos investicijų į mokslinių tyrimus ir technologinę plėtrą grąžą“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Ministro teigimu, pasirašytas susitarimas dar labiau paskatins šių sričių vystymąsi. Kosmoso politika ir bendradarbiavimas su EKA suteiks realią galimybę Lietuvos mokslo institucijoms praktiškai pritaikyti žinias, sukuriamas pagal studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių) programas, nacionalinę kompleksinę programą ir jungtinių tyrimų programas, o įmonėms – atrasti naujas inovatyvias rinkos nišas.
1975 m. įkurta Europos kosmoso agentūra šiuo metu jungia 18 valstybių narių, jos tikslas – sujungti narių finansinius ir intelektinius išteklius bei koordinuoti pastangas kosmoso srityje įgyvendinant tam skirtas programas. EKA kuria palydovines technologijas ir susijusias paslaugas bei skatina Europos aukštųjų technologijų pramonės plėtrą. Europos piliečiai jau seniai naudojasi EKA veiklos rezultatais: ekonominiu augimu ir naujomis darbo vietomis, viešosiomis paslaugomis, efektyviais ryšiais ir saugumu.
Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009 m., o Estija 2010 m. jau perėjo į glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą – bandomąjį laikotarpį, kuriuo jau pradeda vykdyti EKA užsakymus.
Comment
-
JAV atlikta pirmoji viso veido persodinimo operacija
http://www.delfi.lt/news/daily/Healt...d?id=43435891#
Jungtinėse Valstijose pirmą kartą sėkmingai atlikta viso veido persodinimo procedūra, pirmadienį pranešė Bostono ligoninė, kurioje operuojamas elektros smūgį patyręs vyšnių rinkėjas Dallasas Wiensas.
Praėjusią savaitę "Brigham and Women's" ligoninės 30-ies medikų komanda atliko "pirmą viso veido transplantaciją" šalyje.
"Šios dienos didžioji naujiena yra labai reikšminga "Brigham and Women's" ligoninės persodinimų chirurgijos istorijai. Pirmasis viso veido persodinimą atlikusios komandos pasiekimas tapo įmanomas tik organų donorystės - labiausiai nesavanaudiško vieno žmogaus poelgio kitam - dėka", - sakė ligoninės vadovė Betsy Nable.
Teksase gyvenantis 25-erių D.Wiensas susižalojo 2008 metų lapkritį, kai galva palietė aukštos įtampos laidus. Dėl nudegimų jis neteko viso savo veido.
Plastikos chirurgo Bohdano Pomahaco vadovaujama gydytojų, medicinos seserų ir anesteziologų komanda per 15 valandų operaciją pakeitė jo "nosį, lūpas, veido odą, mimikos raumenis ir juos justi įgalinančius nervus", sakoma pranešime.
Comment
-
Pakankamai įdomi perspektyva mokslo pasaulyje.
China 'to overtake US on science' in two years
http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-12885271
China is on course to overtake the US in scientific output possibly as soon as 2013 - far earlier than expected.
That is the conclusion of a major new study by the Royal Society, the UK's national science academy.
The figures are based on the papers published in recognised international journals listed by the Scopus service of the publishers Elsevier.As to China's motivation, Dr Cao believes that there is a determination not to be dependent on foreign know-how - and to reclaim the country's historic role as a global leader in technology.
Comment
-
/\ Kiekybė moksle beveik nieko verta, svarbiausia kokybė. Ir kaip matome iš straipsnio Kinija dar atsilieka. Aišku iš karto gali kilti klausimas, kodėl tiek mažai pasitikima Kinijos mokslu: ar čia labiau psichologinis dalykas pasaulyje (vakarai = kokybė), ar tiesiog iš tiesų darbai prastesnės kokybės?
Kiek pačiam teko susidurti su Kinijos publikuojamais straipsniais (medicinos srityje), tai dažnai teko pastebėti tiesiog darbų "štampavimą", kurių US mokslininkams būtų gėda spausdinti. Į tokius straipsnius dažnai rimtai nežiūrima, bet jie vis tiek yra išspausdinami ir kelia statistiką.
Tačiau neneigsiu, kad Kinija publikuoja ir puikių straipsnių. Tačiau dar reikia labiau pasistengti.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Parašė bebop Rodyti pranešimą/\ Kiekybė moksle beveik nieko verta, svarbiausia kokybė. Ir kaip matome iš straipsnio Kinija dar atsilieka. Aišku iš karto gali kilti klausimas, kodėl tiek mažai pasitikima Kinijos mokslu: ar čia labiau psichologinis dalykas pasaulyje (vakarai = kokybė), ar tiesiog iš tiesų darbai prastesnės kokybės?
Kiek pačiam teko susidurti su Kinijos publikuojamais straipsniais (medicinos srityje), tai dažnai teko pastebėti tiesiog darbų "štampavimą", kurių US mokslininkams būtų gėda spausdinti. Į tokius straipsnius dažnai rimtai nežiūrima, bet jie vis tiek yra išspausdinami ir kelia statistiką.
Tačiau neneigsiu, kad Kinija publikuoja ir puikių straipsnių. Tačiau dar reikia labiau pasistengti.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąVėlgi, svarbu ne vien tik tai, kas yra šiuo momentu, bet kokios yra tendencijos. Turint omeny, kokio dydžio yra Kinijos žmogiškieji resursai bei rinka, būtų labai stebėtina, jei Kinija po keliolikos metų neimtų pirmauti visose srityse. Na nebent išskyrus tas sritis, kurių jiems vystyti paprasčiausiai neapsimokės t.y. galbūt kai kurių žemės ūkio sričių, naudingųjų iškasenų gavybos ir pan. Šalies dydis ir rinka tokiose situacijose labai svarbu ir tai viena priežasčių, kodėl Kinija nuo nulio iki konkuravimo su Amerika, Japinija ir Europa atėjo vos per kelis ar kelioliką metų (priklausomai nuos rities). Jiems nebūtina pernelyg rūpintis, kas jų technologijas pirks ir ar pavyks pasirašyti eksporto kontraktų. Sava rinka tokia didelė, kad jiems visvien apsimoka investuoti daugiau, nei bet kam kitam ir neturėti iš to nuostolio. Tokiomis sąlygomis, lyderiavimas moksle ir tecnologijose yra tik laiko (t.y. kelių-keliolikos metų) klausimas.
Ateitis trapi, tai reikia suprasti. Kaip baigsis japonams? Krizė ten vis dar tęsiasi, o turbūt XX a. 9 dešimtmetyje irgi turėjo JAV aplenkti ir pakilti į kosmosą, bet kaip sustojo, taip ir sustojo, o vieną prarastą dešimtmetį keičia kitas, dabar dar ir ekologinė katastrofa...
JAV pristabdė netrukus po pergalingo karo, TSRS- 7, Europa- 8 dešimtmety...
Tai negi spręsime tik trumputėje laiko perspektyvoje ir darysim Maltuso lygio išvadas?
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąBla bla. Vienas politologas- futurologas, savo geopolitinėse prognozėse skelbia, kad ateities Europoje dominuos Lenkija, o Rusija smarkiai aplenks Vokietiją
Ateitis trapi, tai reikia suprasti. Kaip baigsis japonams? Krizė ten vis dar tęsiasi, o turbūt XX a. 9 dešimtmetyje irgi turėjo JAV aplenkti ir pakilti į kosmosą, bet kaip sustojo, taip ir sustojo, o vieną prarastą dešimtmetį keičia kitas, dabar dar ir ekologinė katastrofa...
JAV pristabdė netrukus po pergalingo karo, TSRS- 7, Europa- 8 dešimtmety...
Tai negi spręsime tik trumputėje laiko perspektyvoje ir darysim Maltuso lygio išvadas?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąGeriausia tiesiog daryti racionalias išvadas, vertinant objektyvius kriterijus ir patirtį. Aišku, nieko negalima prognozuoti 100%, nes gali nukristi ir koks asteroidas ar koks nors dar neregėto stiprumo žemės drebėjimas, ar net labai didelio masto politinė-socialinė krizė, sukelsianti pilietinį karą... Bet atmetus tokių kataklizmų galimybes, tendencijos yra daugmaž aiškios.
Ir svarbiausia. Kinai sparčiai senėja, vieno vaiko politika daro savo!
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąNa, kinams smarkiai augant, jie iš eksportuotojų netruks tapti importuotojais, nes norės vartoti vis daugiau. Tą rodo labai smarkiai didėjantis jų maisto importas. Įvertinus vien jau šį faktorių, jų augimas jau netrodo toks totalinis. Neatrodo, kad jų vidiniai resursai neišsenkami, tos pačios naftos teks pirkti vis daugiau... Atitinkamai mažiau pinigų bus galima skirti ir mokslui kai valgyt norisi ar naują pirkinį- automobilį, maitint. Kuo daugiau jie norės vartot (apetitas atsiranda bevalgant), tuo brangiau jiems tas vartojimas kainuos, tad atitinkamai ir augimas lėtės.
Ir svarbiausia. Kinai sparčiai senėja, vieno vaiko politika daro savo!
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa tai vidinis vartojimas kaip tik paspartins augimą. BVP auga ne vien iš eksporto. Nebent manai, kad Kinija seks JAV pavydžiu ir ims gyventi iš pinigų spausdinimo ir nulinių palūkanų. Nors taip vargu ar atsitiks. Technologijų eksportas turės užtikrinti daugmaž stabilų ir, pageidautina, nulinį (arba minimaliai perviršinį) prekybos balansą.
Comment
-
Tai jeigu žiūrėsim į žmogiškuosius resursus, ateitis priklauso Indijai. Nes jau kažkur 2020 - 30 jų bus daugiausia žemėje. Be to nėra joje jokių vieno vaiko politikų, todėl tauta jų nesenėja taip kaip Kinijoje. Tai vien Kiniją taip iškelti nematau pagrindo. Buvo JAV, po to ateis Kinija, o ją pakeis Indija.
Aš kolkas žinau daugiau pasaulinio mąsto išradimų, kuriuos sukūrė dabartinė Indija, nei Kinija - pvz., ypač pigios širdies operacijos ir t.t. Kinija dabartiniu metu tik tobulina kitų technologijas.Paskutinis taisė bebop; 2011.03.30, 16:03.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Iki gegužės pabaigos priešaušrio danguje bus galima stebėti retą astronominį reiškinį – planetų paradą. Į gana glaudų būrelį susispietė Merkurijus, Venera, Marsas ir Jupiteris. Paskutinįsyk toks astronominis reiškinys Žemėje buvo matomas 1910 m. Visas planetas galima matyti ir be specialios optinės įrangos, o kur kas geriau jis matomas pietinio pusrutulio gyventojams.
Tiesa, tuomet planetų pulkelį savo šviesumu užgožė Saulė, tad be specialios įrangos pamatyti šį reiškinį prieš šimtą metų gyvenusiems žmonėms buvo nelengva. Šiemet susiformavusį planetų paradą gali išvysti ir šiaurės pusrutulio gyventojai, tačiau kur kas geriau jis regimas pietiniame pusrutulyje esantiems stebėtojams. Geriausiai šis planetų paradas buvo matomas gegužės 13 d. paryčiais, kuomet pasigrožėti reginiu Australijos didmiesčiuose susirinko šimtai žemyno gyventojų.
I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
Comment