Mokslas ir visata

[Thomasasz]

The Pale Blue Dot, a Voyager 1 photo showing Earth (circled) as a single pixel from 4 billion miles (6.4 billion kilometres) away. Al Gore points out that all of human history has happened on that tiny pixel, which is our only home.

[liutass]

Bedugnės veidai

[Aš]

Sprogimas Saulėje (vaizdo klipas paspaudus):


Gal kam pridegt?
NASA remiamas projektas kuriant metano (CH4) variklį. Privalumai prieš dabar naudojamus (skysto deguonies ir vandenilio) variklius, metano galima rasti kitose planetose (galimybė papildyti kuro atsargas pasiekus tikslą), metanas lengvesnis ir užima mažiau vietos (kas leidžia taupyti pinigus). Vaizdo klipas paspaudus:

Bet visos skysto (suskystintų dujų) tipo varikliais varomos raketos visvien yra tik garlaiviai prieš atominius laivus ir visvien kada nors turės būt nurašytos (ne tik raketos, bet ir pats varymo principas)

O štai kaip atrodo mūsų tarptautinė kosminė stotis (padidinsit paspaudę):

http://science.nasa.gov/

Daugiau apie TKS (Tarptautinės kosminės stoties) sandarą ir t.t.:
http://www.astronautas.lt/comments.p...gory,2;show,36

Dar įdomumo dėlei:
"Baltųjų nykštukų mirtina spiralė"

Dviejų žvaigždžių sistemoje J0806, esančioje apytiksliai 1600 šviesmečių nuo Žemės, du baltieji nykštukai sukasi vienas aplik kitą siaubingu greičiu - pilnas apsisukimas įvyksta per 321 sekundę.
Turint omenyje, jog žvaigždės nutolusios viena nuo kitos per 80 tūkts. km, apsisukimo greitis yra daugiau nei įspūdingas. Nykštukės palaipsniui artėja viena prie kitos - jau dabar atstumas tarp jų mažesnis nei tarp Žemės ir Mėnulio (400 tūkst. km), tad mokslininkai beveik neabejoja, jog jos susilies.
Toks žvaigždžių judėjimas sukuria didžiules gravitacines bangas, kurios matyti rentgeno nuotraukose. Gali būti, jog J0806 yra pats didžiausias gravitacinių bangų šaltinis mūsų galaktikoje.
Nuotrauka daryta D. Berry (GSFC).

http://www.technologijos.lt/archyvas...hoto_news_view

Na, o čia, kad prieš miegą pamąstytumėt:
"Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė?"

Jei asteroidas mažesnio skresmens nei 100 metrų, tai nėra didelė problema.

Anglijos žiniasklaida paskelbė sensaciją, kad 2 km skersmens asteroidas NTZ, atrastas liepos 9 d., 2019 m. vasario 1 d. gali smogti į Žemę. Tik po kelių dienų, patikslinus asteroido orbitą, paaiškėjo, kad susidūrimo nebus, nebent tai įvyks po 40 metų.

Dabar pažvelkit pro langą ir pamėginkit įsivaizduot 2 km skermens milžinišku greičiu artėjantį kūną. Aišku, iki smogdamas į Žemę jis sumažės, bet masteliai visvien yra beprotiški. Padariniai irgi.

Maždaug po vienerių metų apie 2008 metų liepos 21 d. palygint didelis (800 m) neseniai atrastas asteroidas praskries pro Žemę vos 433 000 km atstumu. <.... Susidūrimo 2008 metais tikimybė – labai maža tik 1:6000000000, tačiau šis asteroidas turi net 165 galimybes susidurti su Žeme ateityje. Po tokio susidūrimo Žemėje gyvųjų organizmų turėtų gerokai sumažėti dėl klimato pokyčių <...>

Kito asteroido (296 m skersmens) 2004-MN4 arba dar vadinamo Apophis susidūrimo su Žeme 2029 balandžio 13 (penktadienį) tikimybė kur kas didesnė - 1:300. <...> spėjama, jog susidūrimas įvyks kažkur linijoje, vedančioje nuo Sibiro į rytus link vakarinės Afrikos pakrantės.

Šis kosminis kūnas jau pernai buvo priskirtas prie Žemei pavojingųjų asteroidų klasės, kurių iš viso dabar priskaičiuojama apie 600.

<...> 250 metrų skersmens „Apophis”, kuris gali nusinešti milijonus gyvybių ir padaryti daug žalos regioniniu mastu.

Tad ką reikės daryti, jei paaiškės, kad „Apophis” visgi susidurs su Žeme? <...> Viena iš labiausiai vengiamų galimybių – branduolinio ginklo panaudojimas asteroidui suskaldyti, kadangi taip viena grėsmė gali virsti daugeliu. Tačiau tuo pačiu NASA specialistai jau ima ruošti branduolinę raketą galimam "atsarginiam" planui. Ji turėtų ne suskaldyti asteoridą, tačiau pakreipti jo trajektoriją Žemei nepavojinga linkme.

Jei stebėčiau Žemę iš šalies, tai labai daug juokčiausi iš mūsų vaikiško noro kariaut tarpusavy ir kažką įrodinėt. Branduolines galvutes galima ir kitur nukreipt, netgi prasmingai

Visas straipsnis čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas...zeme_prognozes

Ir dar
"Naujas marsaeigis "Bridget" pasiryžęs tolesniems Marso tyrimams"

<...> tai bus vienas iš Europos Kosminės Agentūros (ESA) vizijos - pasiųsti žmones į Marsą maždaug po 30 metų - etapų.

NASA tinklalapyje skaičiau, kad žmones į Mėnulį planuojama siųsti per artimiausią dešimtmetį.

Marsaeigis Bridget pagamintas naudojant pačias naujausias technologijas bus aprūpintas specialia įranga grunto gręžimui ir mėginių surinkimui. Šis robotas galės išgręžti iki 2 metrų gylio gręžinius.


Bridget, kaip jau įprasta, turi šešis ratus, o jo pilnas ilgis siekia 3 metrus, plotis – 1,8 m. Aparatas su visa įranga, įskaitant ir unikalią gręžimo iki 2 metrų gylio sistemą, sveria apie 150 kg. Toks marsaeigis kainuoja apytiksliai 150 milijonų eurų.

Bridget nebus visiškai priklausomas nuo valdymo iš Žemės. Robotas turės autonominę valdymo programą ir dirbtinį „intelektą“ savarankiškiems sprendimams priimti, todėl jau dabar jį konstruktoriai vadina „robotu-mokslininku“.

Šiuo metu Marse vis dar veikia du NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“. Jie vykdo Marso tyrimo programą jau nuo 2004 metų ir yra nuvažiavę apie 10 kilometrų. Bridget, pagal jo konstruktorių nuomonę, šį atstumą praeis per 4-6 mėnesius. Į marsaeigio tyrimo planus įtrauktos 10 Marso paviršiaus vietovių, išsidėsčiusių atstumu vidutiniškai kas 1 kilometrą.

10 kilometrų Marse - neblogai

Visas straipsnis čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas...aeigis_Bridget

Čia irgi geras straipsnis, bet jau necituosiu. Skaitykit ir neburbėkit, kad daug
"Didysis sprogimas. Pirma dalis: kaip gimė visata"
http://www.technologijos.lt/archyvas...rogimas_1dalis

Na, šiandien pakaks, apsišviečiau

[Aš]

"Skydas Mėnulio bazei"

Anglijos Oksfordšyro grafystėje įsikūrusioje Rezerfordo laboratorijoje mokslininkai kuria elektromagnetinį skydą, kuris turės apsaugoti būsimą Mėnulio bazę nuo mirtinai pavojingų kosminių spindulių. Mėnulyje nuo elektringų dalelių srautų reikės apsaugoti ne tik astronautus, bet ir daugelį jautrių elektroninių prietaisų. Projektuojami du skydo variantai. Vienas jų ekranuos visas į Mėnulį skrendančio kosminio laivo sistemas, kitas bus išskleistas virš nuolatinės Mėnulio bazės. <...>

Mėnulio bazę dengiantis skydas kuriamas superlaidžių magnetų pagrindu. Galimas daiktas, kad sistema bus papildyta ir jonizuotų dujų sluoksniu, kuris sustabdys pavojingas iš kosmoso atskriejančias daleles. Britų mokslininkų darbais labai domisi NASA, kurios planuose 2024 metais numatomas nuolatinės Mėnulio bazės įkūrimas.

http://www.mtinfo.projektas.lt/mtinf...baseshield.htm

"Rusijos kosminiai planai"

Rusijos kosminių technologijų korporacija „Energija“ (Энергия) paskelbė pasiūlymus Rusijos kosmoso įsisavinimo programai iki 2050 metų. Apie tai pranešė korporacijos prezidentas ir generalinis konstruktorius Nikolajus Sevastjanovas (Николай Севастьянов). Programoje išskirtos keturios fazės:
1) Efektyvios transporto sistemos sukūrimas,
2) Žemės orbitos įsisavinimas,
3) Išsilaipinimas Mėnulyje ir nuolatinės bazės įkūrimas,
4) Pilotuojama ekspedicija į Marsą.

http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinf...r/rusprogr.htm

"Marso kolonizavimo projektas"

Vienas iš žinomų Marso kolonizavimo propaguotojų, amerikiečių inžinierius Robert Zubrin, įkūręs Marso Draugiją (Mars Society) teigia, kad Raudonosios planetos teraformavimą galima atlikti per 1000 metų.

Zubrinas pasiūlė daugiapakopį planą, kuris paverstų Marsą planeta, tinkama gyventi žmonėms be skafandrų ir kvėpavimo aparatų. Projektą, kurio esmė šiltnamio efekto panaudojimas, būtų galima pradėti įgyvendinti apie 2150 metus.

Pirmas etapas – orbitinio veidrodžio statyba. 214 tūkst. km aukščio orbita besisukantis 125 km skersmens veidrodis nukreiptų į planetą papildomą šviesos kiekį, kuris kiek pakeltų paviršiaus temperatūrą ir pradėtų tirpdyti ledą. Nedidelę repeticiją techniškai galima organizuoti jau šiame amžiuje.

Antras etapas – Marso bombardavimas asteroidais. Jie atgabentų į planetą amoniaką – šiltnamio efektą stimuliuojančias dujas. Smūgių energija prisidėtų ir prie ledo tirpdymo proceso.

Trečias etapas – gamyklų, išmetančių šiltnamio efektą skatinančias dujas, statyba Marse. Naudodamos vietinius resursus ir saulės energiją, jos kasdien išmestų į atmosferą šimtus tūkstančių tonų tetraftormetano.

Po 50 metų Marso pusiaujo zonoje temperatūra pakils apie 10 laipsnių.

Ketvirtąjame etape mums padės pati planeta. Iš sušilusio planetos paviršiaus išsiskirs papildomi dujų kiekiai, tirps ledynai, pasirodys pirmieji debesys.

Maždaug 2250 metais atmosferos slėgis jau sudarys penktadalį Žemės atmosferos slėgio. Tuomet prasidės penktasis etapas – Marso apželdinimas.

Sugerdami anglies dvideginį ir iškirdami deguonį, augalai ims keisti Marso atmosferos cheminę sudėtį.

Praėjus 1000 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, žmonės galės nusiimti deguonies kaukes ir laisvai kvėpuoti planetos paviršiuje.

http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinf...ol/marskol.htm

[spirit]

Na, o čia, kad prieš miegą pamąstytumėt:
"Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė?"

Dabar pažvelkit pro langą ir pamėginkit įsivaizduot 2 km skermens milžinišku greičiu artėjantį kūną. Aišku, iki smogdamas į Žemę jis sumažės, bet masteliai visvien yra beprotiški. Padariniai irgi.

Jei stebėčiau Žemę iš šalies, tai labai daug juokčiausi iš mūsų vaikiško noro kariaut tarpusavy ir kažką įrodinėt. Branduolines galvutes galima ir kitur nukreipt, netgi prasmingai

Visas straipsnis čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas...zeme_prognozes

Kažkaip vienu metu buvo pasipylę labai daug pranešimų apie žemei gręsiančius kosminius kataklizmus: tai asteroidai pradės krist, tai saulė greit sprogs... Dabar pradėjus viską realiau vertint tai kažkaip kartais juokinga daros iš tokių "pranešimų". Pvz, paimkim tą žinią apie saulės sprogimą - tas pranešimas pasirodė prieš kokius 5 metus ir jame buvo rašoma, kad sprogs po 8-10 metų... Bet dabar jokios gresmės nėra, nes jeigu tas pranešimas būtų tiesa, tai aš dabar čia nerašyčiau, nes būčiau iškepęs tiesiogine ta žodžio prasme todėl, kad saulė prieš sprogimą turi nerealiai išsiplėti iki raudonosios supermilžinės Tad artimiausiu metu mums neteks patirti tokio malonumo iškepti

[Aš]

Kažkaip vienu metu buvo pasipylę labai daug pranešimų apie žemei gręsiančius kosminius kataklizmus: tai asteroidai pradės krist, tai saulė greit sprogs... Dabar pradėjus viską realiau vertint tai kažkaip kartais juokinga daros iš tokių "pranešimų". Pvz, paimkim tą žinią apie saulės sprogimą - tas pranešimas pasirodė prieš kokius 5 metus ir jame buvo rašoma, kad sprogs po 8-10 metų... Bet dabar jokios gresmės nėra, nes jeigu tas pranešimas būtų tiesa, tai aš dabar čia nerašyčiau, nes būčiau iškepęs tiesiogine ta žodžio prasme todėl, kad saulė prieš sprogimą turi nerealiai išsiplėti iki raudonosios supermilžinės Tad artimiausiu metu mums neteks patirti tokio malonumo iškepti

Aha. Ir? Niekur nemačiau šioje temoje parašyta apie Saulės sprogimą, matau parašyta apie apytikslius realius paskaičiavimus su iš to daromomis logiškomis išvadomis Manau, kad jei į nurodytą situaciją reaguoja JTO ir NASA, tai ne iš piršto laužta.

[spirit]

Niekur nemačiau šioje temoje parašyta apie Saulės sprogimą, matau parašyta apie apytikslius realius paskaičiavimus su iš to daromomis logiškomis išvadomis

O ar aš sakiau kad tas pranešnimas yra čia? Aš kalbėjau apie žiniasklaidos pranešimą.

[Aš]

O ar aš sakiau kad tas pranešnimas yra čia? Aš kalbėjau apie žiniasklaidos pranešimą.

Pacitavai mano žodžius panašia tema. Pamaniau, kad bandai pasakyt, jog tai yra eiliniai kažkieno kliedesiai ir išpūstas burbulas Viskas tvarkoj

[spirit]

Yra dalykų, kas tokia tema yra kliedesiai, bet taip pat yra tokių dalykų, kurie verčia labai rimtai susimąstyti

[Thomasasz]

Ramiai žmonės, žvaigždžių gyvavimo trukmė yra apie 10mlrd metų... Mūsiškei Saulei 5 mlrd. Taigi 10 mlrd — 5 mlrd = 5 mlrd

Taigi mums liko daug daug laiko

[Aš]

Ramiai žmonės, žvaigždžių gyvavimo trukmė yra apie 10mlrd metų... Mūsiškei Saulei 5 mlrd. Taigi 10 mlrd — 5 mlrd = 5 mlrd

Taigi mums liko daug daug laiko

Nemanau, kad žmonijai tų 5 milijardų metų reikės, kad sunaikintų savo planetą. Aš būčiau pesimistas ir sakyčiau, kad liko ne daugiau kaip tūkstantis metų (jeigu dabartinės tendencijos išliks). Bet žinant kokios yra mūsų vystymosi tendencijos, galiu pažvelgti ir optimistiškai, turėtume laiku išvystyt nežalojančias planetos technologijas (pavyzdžiui, energetikos srityje) ir t.t.. Džiaugiuosi, kad Žemės energetiniai ištekliai (tokie kaip nafta) sparčiai senka, būsim priversti patobulėti, kas mums išeis tik į naudą.

[Thomasasz]

Na, kaip ir čia buvo rašoma, bus [gal] apgyvendintas Marsas, Jupiteio palydove, regis, Europoje, yra didelės ledo sankaupos, neseniai čia mokslininkai atrado planetą, kuri panaši į Žemę ir kurioje gali būti skaniojo H2O Taigi reikia tik nesustoti ;D

[Aš]

Na, kaip ir čia buvo rašoma, bus [gal] apgyvendintas Marsas, Jupiteio palydove, regis, Europoje, yra didelės ledo sankaupos, neseniai čia mokslininkai atrado planetą, kuri panaši į Žemę ir kurioje gali būti skaniojo H2O Taigi reikia tik nesustoti ;D

Viena yra pastebėti tokią planetą (ir tai nėra jokių konkrečių žinių, kad joje įmanoma gyventi, manau, kad tokia tikimybė nedidelė), kita iki jos nusigauti Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu

Išvis žmonija daug ko galbūt niekada nesužinos. Arba nesužinos dar labai labai ilgai. Pavyzdžiui, to, kas dabar vyksta galaktikose, esančiose už milijardo šviesmečių. Greičiausai tai galime sužinoti tik už milijardo metų, nes informacija, kurią gauname, perduodama šviesos ir kitų bangų pagalba, kurios juda ne greičiau nė šviesos greičiu (vadinasi ta informacija iš nurodytos vietos negali atkeliauti greičiau nė per milijardą metų). Tad arba reikės keisti informacijos gavimo būdus (neįsivaizduoju, kokie jie galėtų būti) arba kaip nors santykinai greitai įveikti tokius atstumus (tai reikštų, jog turime judėti greičiau net už šviesą irgi kolkas sunkiai suvokiamas uždavinys, o neatmeskim to, kad ir tos alaktikos tolsta nuo mūsų labai greitai).


Plečiam akiratį toliau
"Didžiausio pasaulio teleskopo E-ELT projektas"

Europos Pietinė observatorija užsimojo atlikti gigantišką uždavinį – suprojektuoti ir pastatyti didžiausią pasaulyje teleskopą su 42 metrų skersmens veidrodžiu. Kai kurių mokslininkų nuomone įgyvendintas projektas atvers naują astronomijos mokslo erą.

Pietinės observatorijos (ESO - European Southern Observatory) projekto idėja – pradžioje gimė „kukli“ 100 m skersmens diametro veidrodžio teleskopo (OWL - OverWhelmingly Large) vizija. Jo plotas prisilygintu visų dabar pasaulyje veikiančių teleskopų veidrodžių bendram plotui. Įsisvajoję astronomai tikėjosi tokio teleskopo pagalba stebėti žemės tipo planetų, besisukančių apie nutolusias žvaigždes, paviršius. Visgi tai nebuvo vien nepagrįstos svajonės – tokio diametro veidrodis tikrai būtų leidęs stebėti labai tolimas planetas ir net jų paviršius, o ir pagaliau žiūrint iš technologinės pusės – tokį projektą įgyvendinti šiuolaikinis mokslas yra pajėgus. Tačiau tokio teleskopo projekto kaina pagal pirminius paskaičiavimus pasiekė 1,5 milijardo eurų <...> Po krūvos diskusijų, skaičiavimų ir vertinimo darbų pasirinktas 42 metrų skersmens projekto variantas.

Mokslininkų entuziazmas šiuo atveju visiškai suprantamas. Didžiausias dabar esantis pasaulyje teleskopas (SALT - 11) stovi Pietų Afrikos respublikoje (Sutherland) – jo veidrodžio skersmuo siekia 11 metrų ir kol kas yra didžiausias galimas monolitinio veidrodžio skersmuo.

Jis turės atlikti kelis esminius uždavinius. Visų pirma, tai galaktikų ir jų grupių formavimosi procesų, vykusių ankstyvoje Visatoje, stebėjimas. Ir visų antra – naujų gyvybės formų paieška planetose, besisukančiose apie artimiausias žvaigždes. Visgi stebėti planetų paviršius teleskopo techniniai parametrai neleis, tačiau su jo pagalba bus galima atlikti spektrinius planetų paviršiaus tyrimus. O tai reiškia, jog bent jau teoriškai, bus galima aptikti metano dujas – mikroorganizmų arba chlorofilų metabolizmo produktą – medžiagą, kurią naudoja augalai ir bakterijos fotosintezei atlikti.

Planuojamas gigantas bus unikalus ne tik pagal galimybes, bet ir pagal veikimo principą. Jo veidrodis skirtingai nuo kitų šiuolaikinių teleskopų bus nemonolitinis. <...> Projektuojamas teleskopas turės veidrodį sudarytą iš daugelio segmentų, o informacijos srautą apdoros ir į bendrą vaizdą apjungs kompiuteris.

Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu. <...> Teleskopo (Europos) statybų pradžia numatyta 2010-2011 metais. Pastatymo vieta taip pat dar nėra žinoma – minimos įrengimo galimybės Pietų Afrikoje, Tibete, Maroke, Grenlandijoje ir Antarktidoje.

Vis gi gaila, kad nesukrapštė tų 1,5 milijardo eurų...

"Ar lazeris galėtų nustumti į šoną Žemei grasinantį asteroidą?"

Lazeris, galintis nustumti į šoną paklydusius asteroidus, skamba tarsi ištrauka iš kompiuterinio žaidimo scenarijaus. Tačiau mokslininkai teigia, kad toks metodas gali būti naudojamas skriejantiems link Žemės asteroidams aptikti ir nustumti juos į šoną.
Jau anksčiau mokslininkai yra siūlę kelias idėjas, kaip išgelbėti Žemę nuo susidūrimo su kosminiais kūnais, įskaitant jų susprogdinimą atominėmis bombomis arba patalpinant šalia erdvėlaivį, kurio gravitacinis laukas nutemptų asteroidą nuo kurso. Tačiau visi šie sprendimai turi trūkumų - branduolinio sprogimo metu skeveldros vis dar keltų grėsmę planetai, o norint, kad laivo gravitacija būtų didelė, reikia didelės masės erdvėlaivio ir begalės kuro. Lazeris taip pat galėtų tai atlikti - jei trumpi lazerio impulsai būtų fokusuojami į centimetro skersmens plotelį asteroido paviršiuje, suskaidyta medžiaga būtų išmetama į erdvę ir veiktų tarsi reaktyvinis variklis, stumiantis kosminį kūną iš jo trajektorijos. Aišku, yra ir savų minusų - atliekant tai iš kelių kilometrų nuotolio, 25-40 kilovatų galingumo lazeriu skyles gręžti reiktų kelis mėnesius (priklausomai nuo asteroido masės)...

"Ateities erdvėlaiviai judėjimui naudosis magnetiniais laukais?"

Ateities erdvėlaiviai gali naudotis magnetiniais Žemės ir kitų planetų laukais tarpplanetiniams skrydžiams visoje Saulės sistemoje. Tai būtų visiškai naujas kosminių skrydžių metodas. Esminė idėja - raketinius variklius pakeistų radioaktyviosios įkrautos dalelės; sukaupęs pakankamai didelį krūvio kiekį erdvėlaivis galėtų sąveikauti su planetos magnetiniu lauku. Pats maloniausias dalykas yra tai, kad išvestas į kosmosą erdvėlaivis galėtų naudotis kitomis planetomis, pavyzdžiui Jupiteriu, kurio magnetinis laukas yra gerokai stipresnis nei Žemės. Taip visa Saulės sistema taptų panaši į pinbolo žaidimą, kuriame erdvėlaiviai būtų "atmušinėjami" nuo planetų įvairiomis kryptimis. Ar tai tikrai taps realybe? Kas žino, tačiau tai išties įdomi idėja.

[Andrew]

Viena yra pastebėti tokią planetą (ir tai nėra jokių konkrečių žinių, kad joje įmanoma gyventi, manau, kad tokia tikimybė nedidelė), kita iki jos nusigauti Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu

Išvis žmonija daug ko galbūt niekada nesužinos. Arba nesužinos dar labai labai ilgai. Pavyzdžiui, to, kas dabar vyksta galaktikose, esančiose už milijardo šviesmečių. Greičiausai tai galime sužinoti tik už milijardo metų, nes informacija, kurią gauname, perduodama šviesos ir kitų bangų pagalba, kurios juda ne greičiau nė šviesos greičiu (vadinasi ta informacija iš nurodytos vietos negali atkeliauti greičiau nė per milijardą metų). Tad arba reikės keisti informacijos gavimo būdus (neįsivaizduoju, kokie jie galėtų būti) arba kaip nors santykinai greitai įveikti tokius atstumus (tai reikštų, jog turime judėti greičiau net už šviesą irgi kolkas sunkiai suvokiamas uždavinys, o neatmeskim to, kad ir tos alaktikos tolsta nuo mūsų labai greitai).

Ash, labai idomi diskusija. tavo mineta problema (del informacijos gavimo budo ir nutolusiu galaktikos tasku pasiekimo) buvo nagrinejama kazkokioje laidoje (atrodo, Negali buti). tai ten buvo kalbama apie laiko kolidoriu (ar kazka pan.). Sita dalyka grinde fizikiniais argumentais. nors man tai is vis is fantastikos srities.

jauciuosi kaip ir tu, man labai gaila, kad napamatysiu to, kas bus uz daugelio metu, juk viskas bus taip idomu.

[somis]

Ar man vienam atrodo, kad USA tie pusantro milijardo nėra daug?

[Aš]

tai ten buvo kalbama apie laiko kolidoriu (ar kazka pan.).

Juodųjų skylių pagalba (nemačiau tos laidos, bet spėju). Bet jei tame ir yra bent kiek realumo, tai iki kažko panašaus į to įgyvendinimą dar šimtai metų (mažiausiai).

Ar man vienam atrodo, kad USA tie pusantro milijardo nėra daug?

Čia ne JAV (NASA), o Europa (ESA) vykdo ir Europai vienam teleskopui 1,5 milijardo eurų yra daug. ESA metinis biudžetas 2006-aisias buvo tik 3 milijardai eurų. NASA biudžetas siekia apie 45,8 milijardų litų (Lietuvos 2007 metinis biudžetas - ~22 milijardai litų).

[Thomasasz]

Aš... Nevisos galaktikos tolsta Pavyzdžiui, link Paukščių Tako milžinišku greičiu [na mums, Visatos mastais gal vėžlio greitumu ] lekia Andromedos galaktika ir kažkada mūsų galaktika ir ta niekadėja susidurs
[čia galima pažiūrėti tokį paprastą filmuką: http://haydenplanetarium.org/movies/...01andmilwy.mpg (Video: 1016 kB, MPEG)]. Va kaip

[somis]

cituoju:

"Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu."

[Aš]

Aš... Nevisos galaktikos tolsta Pavyzdžiui, link Paukščių Tako milžinišku greičiu [na mums, Visatos mastais gal vėžlio greitumu ] lekia Andromedos galaktika ir kažkada mūsų galaktika ir ta niekadėja susidurs

Suprantama, kad ne visos. Ši artima galaktika. Bet tos, kurios yra dabar mums pasiekiamuose visatos kraštuose ir kurių informacija (dabar ten sukuriama) mus pasieks vėliausiai, tolsta labai greitai.

"Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu."

Bet apie 100 m skersmens teleskopą jie niekada ir nekalbėjo. Tai planavo tik ESA, todėl jie ir nerado tų 1,5 milijardo eurų. Ar nebūtų galima to įgyvendinti bendromis pastangomis, jau kitas klausimas.

[Aug1z]

Suprantama, kad ne visos. Ši artima galaktika. Bet tos, kurios yra dabar mums pasiekiamuose visatos kraštuose ir kurių inofrmacija (dabar ten sukuriama) mus pasieks vėliausiai, tolsta labai greitai.

Tai kad apskritai šiuo metu mums pasiekiamų galaktikų, be savosios, nėra. Vien išskristi iš paukščių tako, skrendant net ir šviesos greičiu (kas pagal dabartinę reliatyvumo teoriją yra neįmonama objektui, turinčiam masę) prireiktų nemažiau 100 000 metų... Į kaimynę Andromedą - kelių milijonų metų... Tai apie kokį pasiekiamumą kalba eina?