Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mokslas ir visata

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Mokslas ir visata

    na as nezinojau kur deti sia tema nes pamaniau kad si tema idomi.
    Jei jūs manėte, kad mūsų planeta kenčia laikydama milijardus žmonių, jūs klystate. Tyrinėtojai nustatė ribinį Žemės rutulio gyventojų limitą ir tvirtina, kad Žemė galės išlaikyti 200 tūkst. kartų daugiau žmonių, nei planetoje gyvena dabar.

    2050 metais pasaulio gyventojų padaugės nuo 6,5 iki 9 mlrd., tačiau, pasak Bukarešto (Rumunija) politechnikos universiteto dėstytojo Viorelio Badesku, šis skaičius net iš tolo neprilygsta ribinėms planetos galimybėms.

    Pono Badesku skaičiavimai, kurie bus išspausdinti kitame „International Journal of Global Energy Issues“ žurnalo numeryje, paremti britų fiziko Džono Fremlino darbais. 1964 metais profesorius Fremlinas spėjo, kad Žemė bus gyvenama iki tol, kol šilumos kiekis, gaunamas iš Saulės šviesos ir žmogaus veiklos ant jos paviršiaus, bus lygus šilumai, kurią ji atiduoda. Jei žmonių bus per daug (kaip ir vakarėlyje, į kurį susirinko per daug žmonių), planeta bus per karšta gyventi.

    Šituo remdamasis, profesorius Fremlinas priėjo prie išvados, kad maksimalus gyventojų skaičius, kurį Žemė galės ramiai išlaikyti, – tai 60 mln. mlrd. gyventojų.

    Daktaras Badesku ir Kalifornijos geografas konsultantas Ričardas Ketkartas pakartojo Fremlino skaičiavimus. Spėję, kad kiekvienas žmogus spinduliuoja 120 vatų šilumą ir kad gyvenimas nebus malonus, jei vidutinė temperatūra ant Žemės paviršiaus pakils per daug aukštai, tyrinėtojai pareiškė, kad Žemė nepersikaitindama galės išlaikyti 1,3 mln. mlrd. žmonių.

    Tyrinėtojai pripažįsta, kad Žemės ištekliai bus seniai pasibaigę, kol gyventojų skaičius pasieks savo teorinį piką. „Palyginti netolimoje ateityje gali iškilti tokie pavojai, kaip maisto trūkumas arba fiziologiniai poreikiai“, – pareiškė daktaras Badesku. Jei šiuos sunkumus pavyks įveikti (o mokslininkai mano, kad tai gana abejotina), jų skaičiavimai parodo viršutinę gyventojų skaičiaus ribą ateityje.

    Kai ši riba bus pasiekta, ponas Ketkartas piešia tokį vaizdą – aplink mes nematome nieko, išskyrus kaimyno pažastį. Dienos šviesa bus išskirtinė prabanga, ir dauguma žmonių gyvens 2000 aukštų dangoraižiuose. „Tai iš tiesų nemaloni perspektyva. Žemė bus panaši į Mirusią žvaigždę iš filmo „Žvaigždžių karai“, – sako ponas Ketkartas.

    Mokslininkai spėja, jog virš vandenynų teks įtaisyti didžiulius stogus, o žemių platybės bus hermetiškai užlituotos. Žemės paviršių dengs Saulės energijos kolektoriai ir reflektoriai, kurie leis kontroliuoti Saulės šviesą ir temperatūrą viduje

    #2
    Na, iki tokios ateities nedagyvensiu vistiek , betkuriuo atveju net ir nenoreciau tokioje zemeje gyvent...

    Comment


      #3
      kad ir darbar uztenka tu zmoniu tiek, kad atsirado siltnamio efektas.
      Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

      Comment


        #4
        apie koki tu siltnamio efekta kalbi? nieks dabar nezino kas darosi ar atsalimas ar atsilimas.juk si ziema sako kad yra pati salciausia per 20 metu europoj kur niekada nebuvo sniego irgi pustis yra sausi kokie salciai.ar cia atsilimas? visada gamtoj vyksta kaita ir atsilimas ir atsalimas.

        Comment


          #5
          Visiski svaigalai ir paistalai. Kazkas nebeturi ka veikt. Gali kitam numeryje paskelbt kiek zmoniu nosiu reiktu,akd prikrapstyt tiek snargliu, kad is ju padaryt antra zemes rutuli

          Comment


            #6
            na mes ne mokslininkai ir negalim gincytis gal tiesa gal ir ne

            Comment


              #7
              Na kad mano mokslas su tuo gan smarkiai susijes

              Comment


                #8
                Fm'ai, šiek tiek naivus esi.

                Comment


                  #9
                  Labai įdomi tema, aš nuolat pagalvoju būtent apie tai, iki kiek milijardų žmonių išgalės išgyventi Žemėje. Mano nuomone, riba būtų jei visų pasaulio valstybių gyventojų tankumas būtų kaip Bangaladeše. Toliau jau turbūt prasidėtų katastrofos. Čia tokia mano nuomonė.

                  Comment


                    #10
                    Parašė FM'as
                    apie koki tu siltnamio efekta kalbi? nieks dabar nezino kas darosi ar atsalimas ar atsilimas.juk si ziema sako kad yra pati salciausia per 20 metu europoj kur niekada nebuvo sniego irgi pustis yra sausi kokie salciai.ar cia atsilimas? visada gamtoj vyksta kaita ir atsilimas ir atsalimas.
                    Taigi net Maljorkoj ir Korsikoj jau prieš kelis metus buvo sniego, todėl ši žiema nėra labai šaltesnė už kelias praėjusias.

                    Comment


                      #11
                      Parašė kaunaz
                      Taigi net Maljorkoj ir Korsikoj jau prieš kelis metus buvo sniego, todėl ši žiema nėra labai šaltesnė už kelias praėjusias.
                      Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys sakė, kad ši žiema ypač šalta. Per 20 metų tokios žiemos dar buvo 1986-1987 bei 2002-2003 metais. Pasak jo, šis kovas - šaltesnis nei šiam mėnesiui būdinga. Atšils tik po kovo 20-osios.

                      Anot L.Pakščio, praėjusio šeštadienio rytą mieste buvo septynių centimetrų sniego sluoksnis. Vakar rytą hidrometeorologai vėl matavo sniego sluoksnį. Jis buvo 12 centimetrų.

                      Comment


                        #12
                        fm'as tu labai naivus arba bush'o myletojas
                        Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                        Comment


                          #13
                          bush'o tipo JAV prezidento?na as gerbiu Jav bet to prezidento as kaip tik neypac nemegstu

                          Comment


                            #14
                            šaunu FM kad duomėsi ne tik kasdienineis reiškiniais.
                            Bet visgi aš tau siūlau pasidomėti stipriau, yra daug neblogų knygų, kuriuose toke pigus išsireiškimai kaip ,kiek žmonių gali talpinti žemė, net nebutu diskutuotini, ka jau kalbėti api išjuokimą.

                            Comment


                              #15
                              Mano nuomone (įtakota tam tikrų asmenų), dabar vyksta visuotinis atšilimas, tačiau tuo pačiu metu vienodinasi pietų ir šiaurės pusrutulių klimatas.
                              P.

                              Comment


                                #16
                                Kosminis aparatas "Cassini" Saturno palydove Encelade galbūt rado vandens, ketvirtadienį paskelbė NASA. NASA kosminis aparatas "Cassini" galbūt rado įrodymų, kad Encelade yra skysto vandens telkinių, iš kurių vanduo išsiveržia panašiai kaip geizeriai, sakoma agentūros pranešime.

                                "Šis retas atvejis, kai skystas vanduo yra taip netoli paviršiaus, iškelia daug naujų klausimų dėl šio paslaptingo palydovo", - nurodo NASA.

                                "Suprantame, jog tai - radikali išvada, kad mes galbūt turime skysto vandens tokiame mažame ir šaltame (dangaus) kūne įrodymų", - sakė viena šio projekto mokslininkių Carolyn Porco.

                                "Tačiau jei esame teisūs, reikšmingai papildėme (žinias) apie Saulės sistemos sąlygų įvairovę", - sakė C.Porco ir nurodė, kad tokiomis sąlygomis galbūt galėtų egzistuoti gyvybė.

                                "Cassini" perduotuose atvaizduose matyti "čiurkšlės ir kylantys (garų) kamuoliai, dideliu greičiu išmetantys didelį dalelių kiekį", praneša NASA.

                                Mokslininkai atmetė mintį, kad šias daleles suformuoja ar nuo palydovo paviršiaus pakelia garai, susidarę ledui virstant dujomis.

                                "Mokslininkai rado daug įdomesnės tikimybės įrodymų. Čiurkšlės gali veržtis iš netoli paviršiaus esančių skysto vandens, (kurio temperatūra) viršija 0 laipsnių pagal Celsijų, telkinių, kaip šalti ... geizeriai", - nurodoma NASA pranešime.

                                "Cassini" su Europos kosmoso agentūros (EKA) zondu "Huygens" buvo paleistas 1997 metų spalį.

                                "Huygens" nuo "Cassini" atsiskyrė 2004-ųjų gruodį ir nusileido ant Saturno didžiausio palydovo Titano. "Cassini" šią žieduotąją planetą ir jos palydovus tyrinės ketverius metus.

                                "Cassini-Huygens" misija yra bendras NASA, EKA ir Italijos kosmoso agentūros projektas.

                                Encelado nuotraukose matyti mažų dalelių ir garų fontanai, trykštantys iš šio palydovo jo pietiniame ašigalyje. Suprojektavę kelis geizerius primenančio reiškinio modelius specialistai priėjo prie išvados, kad fontanai trykšta iš negiliai esančių vandens telkinių.

                                Ir anksčiau buvo manoma, kad Enceladas yra labai neįprastas objektas. Būdamas tik 500 km skersmens, jis yra itin ryškus. Šalia jo esantis Saturno palydovas Mimas yra panašaus dydžio, bet tai - visiškai neaktyvus, negyvas milžiniškas akmens luitas. Anksčiau buvo manoma, kad ir Enceladas nepasižymi jokiu geologiniu aktyvumu.

                                Tačiau "Cassini" perduoti duomenys visiškai pakeitė šią nuomonę. Dabar mokslininkai mano, kad šis Saturno palydovas yra geologiškai aktyvus, kad jo pietinis ašigalis neįprastai šiltas, kad jis turi savo atmosferą ir kad jame yra vandens. Manoma, kad pietiniame ašigalyje šiluma gali iš gelmių sklisti į palydovo paviršių, bet kol kas neaišku, kaip tai vyksta.

                                Be Žemės, Enceladas kol kas yra vienintelis žinomas kosminis kūnas, kur skysto vandens yra už keliasdešimties metrų nuo paviršiaus, o ne po kelių kilometrų storio ledo sluoksniu. Šis palydovas iš karto tapo didžiulio mokslininkų susidomėjimo objektu, nes manoma, kad jame, kaip ir Jupiterio palydove Europoje, galėtų egzistuoti gyvi organizmai.

                                2008 metų pavasarį "Cassini" pro Enceladą praskries vos 350 km atstumu.

                                BNS
                                Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

                                Comment


                                  #17

                                  Comment


                                    #18
                                    Anglijos mokslininkai Oksfordšyro grafystėje Rezerfordo laboratorijoje sukūrė elektromagnetinį skėtį busimai mėnulio kosminei bazei. Sukurti 2 variantai. Vienas skirtas kosminiam laivui apsaugoti skrydžio metu į mėnulio, o kitas – mėnulio bazei.
                                    Parašas :)

                                    Comment


                                      #19
                                      Labai idomi tema, negalvojau kat cia tokiu yra

                                      Comment


                                        #20
                                        Geras!!! Labai man patinka ši tema thnx

                                        Comment

                                        Working...
                                        X