Mokslas ir visata

[Ežiukas]

[Aš]

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) - mokslo revuliucijos pranašas

Pasaulio mokslininkai, o ypač fizikai jau senokai laukia nuostabios ir vienintelės tokios pasaulyje laboratorijos įsikūrimo. Tai didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC) – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje. Jau dabar nerimsta kalbos, jog šis greitintuvas padės padaryti revoliuciją dabartiniame mokslo pasaulyje ir į daugelį dalykų iš esmės pakeis mūsų požiūrį. Šis projektas vykdomas jau eilę metų ir pamažu artėja prie finišo tiesiosios arba tikrųjų eksperimentų pradžios, kurių su nekantrumu laukia visas mokslo pasaulis.




Grandiozinis projektas

Nors dalelių greitintuvų pasaulyje pastatyta ne vienas, tačiau tokio dar niekas neregėjo. Netgi Anglijoje nesenai pradėjęs veikti naujas sinchrotronas negalės prilygti šiam gigantui.

Net ir nesigilinant į perspektyvas, kurios išaiškės po teigiamų eksperimentų rezultatų, šis grandiozinis projektas jau dabar sukelia pagarbą. LHC montavimas trunka jau 15 metų , prie jo dirba suburti daugiau nei 2000 fizikų iš 34 pasaulio šalių, 50-100m. gylyje iškastas 27 kilometrų ilgio riestainio formos tunelį ir į ji prikišti N super magnetų, kurie sukurs magnetinį lauką X kartų didesnį už žemės ir t.t. Rezultatas - galingiausias dalelių spartintuvas žemėje.

Tiesos dėlei reiktų paminėti, jog visa statyba vykdoma ne nuo nulio. Greitintuvo tunelyje anksčiau veikė elektronų – pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvas LEP, kuris buvo uždarytas 2000 metais. Trijų metrų skersmens tunelis kerta Šveicarijos, Prancūzijos siena keturiuose taškuose, bet didžioji dalis įrenginio yra Prancūzijos teritorijoje. Taigi, jo kasti iš naujo jau nereikėjo, tačiau teko pritaikyti naujiems poreikiams.

Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais elektromagnetais šaldomais skystu heliu, kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas.Milijardai protonų bus porcijomis sušvirkšti į greitintuvą ir suksis jame kelias valandas, greitinami tūkstančių galingų magnetų. Kiekvienas protonas prieš susidūrimą per sekundę 27 km ilgio žiedą apskries maždaug 11 000 kartų. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais.
Kiekvienas protonų srautas turės 7 TeV energiją, o visa susidūrimo energija bus 14 TeV. Kas žymima raidelėmis Te? Tai daugiklis, lygus 1012. Pasakiško dydžio energija...

Susidūrimų skaičius sieks milijonus per sekundę. Na, o po to jau analizė, kurios metu bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus: Ar egzistuoja paraleliniai pasauliai? Iš kur viskas atsirado? Kur slepiasi tamsioji visatos medžiaga? Kodėl visata yra tokia, kokia yra? Ar egzistuoja super simetrija?



Juodasis Saturnas

Klausimų labai daug, o jų atsakymus, galbūt, sužinosime visai netrukus. Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą. Tačiau tokia tikimybė tikrai labai maža, tad mokslininkai nelinkę nerimauti.

Net jeigu ir susidarytų juodoji skylė, ji būtų labai įdomus eksperimentinis objektas. Teoretikų skaičiavimais, susidariusi juodoji skylė būtų labai neįprasta – nieko panašaus mokslininkams kosmose nėra pavykę aptikti. Apie tai užsiminė Henriette Elvang iš MIT universiteto ir Pau Figueras iš Barselonos universiteto.

ATLAS detektoriaus požeminė salė:


Šie du superstygų teorijos specialistai priėjo bendros išvados, jog galimai susidariusi juodoji skylė turėtų neįprastas savybes. Ji susidarytų iš 2 objektų – centrinės juodosios skylės ir ją tarsi žiedų jusiančios kitos juodosios skylės. Šis objektas būtų labai panašus į Saturną, todėl mokslininkai jį taip ir pavadino – „Juodasis Saturnas“. Tik dydžių gerokai nusileisiantis planetai – tikėtinas diametras siektų apie 10^-19 metrų.

„Juodasis Saturnas“ gali egzistuoti tik keturiuose matmenyse, tad trimatėje Visatoje didelės juodosios skylės neturi tokio žiedo. Tačiau mikroskopiniame pasaulyje tai yra įmanoma. Kokios realios tokio darinio pasekmės – niekas negali pasakyti, tad teorijos patvirtinimo ar paneigimo dar teks palaukti.


Įranga

Daleles valdys galingi elektromagnetai, kurių iš viso bus 1624, o jų bendras ilgis sieks 22 kilometrus. Paskutinis iš jų pastatytas praėjusiais metais. Dalelių srautus valdantys ir greitinantys elektromagnetai bus aušinami iki -271 laipsnių Celsijaus. Labai žema temperatūra reikalinga tam, kad elektros srovė tekėtų be pasipriešinimo ir susiformuotų stiprus magnetinis laukas – kitaip tariant būtų pasiekta superlaidumo būsena. Joje energijos nuostoliai yra nykstamai maži, tad galima naudoti milžiniškas sroves nesibaiminant didelės nuostolių temperatūros.

Tokia aušinimo temperatūra jau praktiškai pasiekta – nesenai derinimo metu vienas prietaiso sektorių buvo atvėsintas iki -271 laipsnių Celsijaus. Reikia paminėti, jog tai žemesnė temperatūra nei atvirame kosmose.

ATLAS detektoriaus magnetinio toroido transportavimas:


Šaldymui buvo naudojamas helis, nes tai vienintelė medžiaga, išliekanti skysta tokiame šaltyje.
Daleles įgreitinus ir pasiekus jų susidūrimą, teks panaudoti specialius detektorius gautų rezultatų tyrimams. Numatyti keturi detektoriai:

• ATLAS (A Toroidal LHC ApparatuS)
• CMS (Compact Muon Solenoid)
• LHCb (The Large Hadron Collider beauty experiment)
• ALICE (A Large Ion Collider Experiment)

ATLAS ir CMS „ieškos“ Higzo buzono ir „nestandartinės fizikos“ požymių. LHZb detektorius optimizuotas b-kvarkų paieškai, o ALICE skirtas kvarkų plazmos analizei.


Eksperimentai

Vienas iš pagrindinių numatomų eksperimentų – Higzo bozono dalelės paieška. Iki šiol nežinoma, kodėl kūnai turi masę. Mokslininkai daro prielaidą, jog kūnai turi masę, nes egzistuoja Higso bozonas, kuris sąlygoja skirtingą dalelių sąveiką su aplinka. Jei po šio eksperimento dabartinės teorinės prielaidos pasitvirtins ir Higso bozonas bus nustatytas, tai bus ryški pažanga, galbūt revoliuciniai pokyčiai pasaulėžiūroje.

Mokslininkai tikisi, kad šis greitintuvas padės atsakyti į kitus ne mažiau svarbius klausimus:

• Ar tikslesnės bariono masės apskaičiavimas patvirtina standartinį modelį?
• Ar egzistuoja supersimetrija?
• Kokie yra simetrijos pažeidimai tarp materijos ir antimaterijos?
• Ar egzistuoja kiti matavimai, kuriuos nuspėjo superstygų teorija, ir ar galima juos „pamatyti“?
• Kokia yra tamsiosios materijos, kuri sudaro 96% visatos masės, prigimtis?
• Kodėl gravitacijos jėga yra daug silpnesnė už elektromagnetinę, silpnąją ir stipriąją sąveikas?

ATLAS detektoriaus magnetinio toroido transportavimas:



Atidėtas paleidimas

Iš pradžių greitintuvą buvo planuojama paleisti 2001 metais, bet dėl finansavimo problemų paleidimą teko atidėti iki 2007 metų.

„Pilnavertis greitintuvo įjungimas nuo pat pradžių buvo numatytas 2008 metų pavasarį, bet planavome prieš Kalėdas greitintuvą dvi savaites bandyti. Dabar bandymo nebus“, - sakė laboratorijos atstovas spaudai Jamesas Gilliesas.

Greitintuvo paleidimas atidedamas dėl kelių neypatingai rimtų problemų. Anksčiau šiais metais bandymo metu sutrūko greitintuvo superlaidžiųjų magnetų atraminė struktūra. „Atradome dizaino klaidą, ir ji dabar yra taisoma“, - sakė atstovas spaudai.

Šios klaidos buvo pastebėtos atliekant vieną eksperimentą, kurio rezultate pasigirdo visai padorus sprogimo garsas. Eksperimentas vykdytas nuosekliai bandant sumontuotą įrangą. Mokslininkai nusprendė patikrinti, kas bus jei didžiulių greitinančių magnetų temperatūra viršytų leistiną normą (jos normalus dydis siekia -271 laipsnių Clesijaus). Testavimui pasirinktas vienas iš magnetų, atsakingas už dalelių srauto fokusavimą.

Padidėjus temperatūrai magnetas išėjo iš superlaidumo būsenos ir tuo pačiu atsiradusi varža ėmė dar labiau didinti sistemos temperatūrą. Skystas Helis, naudojamas vėsinimui prie tokių sąlygų ima garuoti. Pagrindinė šio proceso inžinerinė problema – susidarantis milžiniškas Helio slėgis.

Kad išsiaiškinti šio atsiradusio slėgio galimas pasekmes, fizikai magneto ir sušinimo skysčio korpusą apkrovė nesimetrine, tokį slėgį imituojančia jėga. Pagal technines charakteristikas, leidžiama apkrova neturi viršyti 25 atmosferų, tačiau jau prie 20 atmosferų įvyko sprogimas ir korpusas įskilo.

Avarijos metu personalas nenukentėjo, tačiau tai lėmė atidėta greitintuvo paleidimą.

Be to, superlaidžiųjų magnetų aušinimas iki darbinės -271,25 laipsnių pagal Celsijų temperatūros taip pat truko ilgiau nei numatyta. „Mokomės ataušinti 38 000 tonų aparatūros iki temperatūros, žemesnės nei kosmose. Tai labai sudėtinga įranga“, - sakė J.Gilliesas.

Šis projektas yra „bene ambicingiausias visų laikų mokslinis darbas“, o jo rezultatai „tikriausiai pakeis mūsų supratimą apie Visatą“, - sako projekto kūrėjai.


Lietuva – projekto partneris

Džiugu, jog šiame ambicingame projekte dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Prie šio Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN projekto prisideda ir Vilniaus universiteto mokslininkai.

Pasak Lietuvos mokslininkų grupės vadovo profesoriaus Juozo V. Vaitkaus, greitintuvas pradės veikti šį rudenį, o patikimus rezultatus tikimasi gauti po 10 metų. Norima pagerinti panaudojamus detektorius, kad eksperimentas sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Birželio 2–9 dienomis Vilniaus universitete įvyks trys konferencijos, skirtos didžiausio pasaulyje eksperimento – Didžiojo hadronų kolaiderio – modernizacijos problemoms spręsti. Tai mokslinio bendradarbiavimo komandų WOEDAN (Defektų analizė radiacijos suardytuose silicio detektoriuose), CERN RD50 (Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams) ir CERN 39 (Kriogeniniai radiacijos detektoriai) pasitarimai. Jie reguliariai vyksta CERN ir vienoje iš partnerių šalių. Šiais metais patenkinta Lietuvos paraiška.

Konferencijos dalyviams bus pristatytas modernus prietaisas, sukurtas Vilniaus universiteto laboratorijose. „Jis jau parengtas unikaliam eksperimentui, kurio metu bus nustatyta, kaip kontroliuoti medžiagos, naudojamos detektoriams, savybes ir kaip tos medžiagos kinta jas apšvitinant dalelėmis greitintuve“, – atskleidė eksperimente dalyvaujančių Lietuvos mokslininkų grupės vadovas prof. Juozas V. Vaitkus. Tikimasi, kad šis eksperimentas gerokai padės kuriant detektorius, reikalingus Didžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams.

LHC derinimas:


„Tai unikalus eksperimentas, kurio metu originali Vilniaus universitete sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Po to ji bus nugabenta į CERN ir naudojama toliau“, – apie eksperimentą pasakojo Lietuvos mokslininkų grupės vadovas.

Lietuvos mokslininkai į bendradarbiavimo su CERN programas įsitraukė 2002 metais.


Į lenktynes – amerikiečiai

Ženevoje pradėsiantis veikti Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider) pergrupuos mokslinio pasaulio žemėlapį – dabartinė fizikų traukos vieta JAV gali būti išmainoma į Europą. Gana nemaloni žinia amerikiečiams, kurie nuo pat šio mokslo susikūrimo pradžios buvo lyderiai, pritraukę ir geriausius kitų šalių mokslininkus į savo universitetus ir tyrimų centrus.

Tačiau amerikiečiai nenori užleisti savo pozicijų ir jau parengė planą, kaip vėl išsiveržti į lyderius - pastatyti savo greitintuvą, pavadintą International Linear Collider (ILC), trisdešimties kilometrų ilgio megastatinį, kainuosiantį keliolika milijardų JAV dolerių.

Šio plano kritikai teigia, kad tai gerokai sumažintų kitų mokslo sričių finansavimą, tačiau remėjai mano, kad to nepadarius, būtų apleistas pačios fundamentaliausios mokslo šakos vystymas.

Greitintuve fundamentaliosios dalelės - elektronai ir pozitronai - yra įgreitinami beveik iki šviesos greičio, o jų susidūrimų metu vykstančių procesų tyrinėjimai gali padėti atsakyti į tokius svarbius klausimus kaip kas yra tamsioji materija, iš ko susikūrė Visata ir kaip ji evoliucionuos, kiek joje yra dimensijų ir kitus fundamentalius klausimus.

Nors tikimasi, kad Šveicarijos greitintuvas, pavadintas Large Hadron Collider arba LHC, padės atlikti svarbius eksperimentus - gal būt net įrodyti Higso bozono - dalelės, kuri, kaip manoma, suteikia materijai masę - egzistavimą, tačiau be abejonės prireiks ir jautresnių tyrimo įrankių, kad išsiaiškinti šios dalelės savybes. Čia ir galėtų pasitarnauti amerikiečių greitintuvas.

Mokslininkų taryba (Board on Physics and Astronomy) JAV taip pat mano, kad apart šių tyrimų, naujasis greitintuvas toliau trauktų iškiliausius mokslininkus į JAV ir skatintų jaunimą rinktis fiziko specialybę.

Tarybos ataskaitoje rekomenduojama skirti 500 milijonų dolerių per artimiausius penkis metus technologijų, reikalingų šiam greitintuvui, tyrinėjimams. O visas projektas kainuotų net 12 milijardų dolerių.

Daug kartų apie tai girdėjau ir tai man kelia nerimą, nors tu ką:

Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą. Tačiau tokia tikimybė tikrai labai maža, tad mokslininkai nelinkę nerimauti.

Šis požiūris neatrodo pakankamai atsakingas galimos tragedijos mastui. Tragedija čia yra pernelyg švelnus žodis.

[Svecias]

Ši vieta nuskambėjo tikrai nelabai gerai

Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą.

[Thomasasz]

Kokia miela teorinė galimybė

[Aš]

Na, o čia - lengvas žaidimas iš tos pačios serijos


Dar prie ankstesnio straipsnio pateikiama (pirmai niekaip neužkrovė):

Video medžiaga apie LHC greitintuvą:

[Svecias]

Vėl Tunguskos meteoritas

2007 - 06 – 12

Nors kitais metais Tunguskos fenomenas atšvęs 100 metų jubiliejų, šio sprogimo paslaptis iki šiol išlieka mokslininkų, mokslo entuziastų ir ufologų dėmesio centre. Štai ir dabar Krasnojarsko mokslininkai teigia meteorito kritimo vietoje atradę nežemiškos civilizacijos „informacinį konteinerį“.
Krasnojarsko kosminio muziejaus direktorius Jurijus Lavbinas nuolat organizuoja ekspedicijas į katastrofos vietą ir kiekvieną kartą parveža ką nors įdomaus. Būtent jis surado legendinį „Elnio akmenį“, kurį vietos gyventojai laiko Tunguskos meteorito dalimi.

Ilgai ieškotas ir pagaliau rastas „Elnio akmuo“

Prieš trejus metus, tyrinėdami Poliguso gyvenvietės (Evenkija) apylinkes, ekspedicijos dalyviai ant vienos iš kalvų po samanomis atrado keistus objektus. Nuo jų pavyko atskelti kelis fragmentus, kurie dabar saugomi Krasnojarsko fizikos institute. Buvo atliktos analizės. Paaiškėjo, kad rastieji mineralai yra sudaryti iš geležies silicido, kuris žemės sąlygomis tiesiog negali susidaryti. Lavbino teigimu, aiškiai nežemiškos kilmės geležies silicidas, iš kosmoso padarytose nuotraukose matomi krateriai ir kiti požymiai rodo, kad 1908 metų birželio 30 d. Tunguskoje sudužo ateivių kosminis laivas, nors daugelis kitų tyrinėtojų su tokiu požiūriu nesutinka.
Ir štai 2006 metų pabaigoje Evenkijoje apsilankė nauja ekspedicija. Grupė tyrė Akmeningosios Tunguskos upės krantus, ieškodama naujų keistojo mineralo telkinių. O surado kai ką visiškai netikėto.
Netoli Baikito kaimo ekspedicijos dalyviai atrado kvarcą primenančius akmenis, išmargintus keistais simboliais. Sensacingi radiniai buvo aptikti už 270 kilometrų nuo Tunguskos sprogimo epicentro. Nors akmenys buvo rasti ne vienoje vietoje, ant visų lengvai matomi vienodi, į hieroglifus panašūs ženklai. Lavbinas mano, kad šie ženklai negalėjo atsirasti natūraliu būdu. Neįmanoma juos išgraviruoti ir parankinėmis priemonėmis. Mineralai be galo tvirti. Galingas Krasnojarsko fizikos instituto lazeris paliko juose tik vos įžiūrimus įbrėžimus.


Keistieji 2006 metų radiniai

Dabar į Krasnojarsko muziejų ruošiasi atvažiuoti ir akmenis ištirti Rusijos mokslų akademijos Sibiro padalinio atstovai. Situacija tikrai kebli. Geležies silicidas negali susidaryti Žemėje, bet specialistai teigia, kad tai ir ne meteoritas. Tai gal šią medžiagą galima pagaminti dirbtiniu būdu? Pasirodo galima, tačiau labai sunkiai. Viename iš Sibiro institutų pavyko gauti geležies silicidą, iš kurio tikimasi pagaminti labai efektyvius termoelektrinius elementus, tiesiogiai transformuojančius elektros energiją į šilumą ir atvirkščiai. Gal kaip tik tokiu principu veikė ir ateivių laivo energijos generatoriai?


Straipsnyje yra ir foto

[antitotalitarizmus]

Noretusi , kad tai butu tiesa, bet kodel apie tai nera kalbama didziosiose ziniasklaidos priemonese, juk jei tai tiesa, turetu buti aptarinejama visur, o ne tik mazuose ru saituose

[Thomasasz]

NASA pratęsė erdvėlaivio „Atlantis“ misiją

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA dviem dienoms pratęsė erdvėlaivio „Atlantis“ misiją. Nuspręsta, kad astronautai į atvirą kosmosą išeis ketvirtą kartą, kad galėtų pataisyti plyšį, atsiradusį termoizoliacinėje dangoje, pranešė NASA televizija.
Vėlų pirmadienio vakarą du misijos specialistai iš „Atlančio“ įgulos baigė pirmąjį išėjimą į kosmosą.
Jie sėkmingai aktyvavo naują saulės energiją naudosiantį segmentą, prijungtą prie Tarptautinės kosmoso stoties.

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31491&id=3818908

[Aš]

Meteoritai:

[pauliaK]

Malaizijos korporacija vyriausiuoju mokslininku pasirinko lietuvį

„Darysiu tai, ko neduoda daryti Lietuvoje“, – DELFI sakė profesorius.

[Irma]

Na ka, realizuos save žmogus, tuo pačiu ir užsidirbs
Manau, labai gerai, kad kitose šalyse progos padirbėti atsiranda, plečiasi akiratis, didėja praktikos... Jau geriau prie kažko konkrečiai "prisiliesti" , nei neturėti progos panaudoti tai ką sugebi

[Svecias]

Nežemiška gyvybė gali būti rasta po 10 metų
2007 - 06 - 20



Britanijos astronominės sąjungos ekspertai teigia, kad Visatoje, be Žemės, egzistuoja ir daugiau gyvenamų planetų. Problema ta, kad Visata yra labai didelė ir joje išsibarsčiusios protingos gyvybės salelės tiesiog neranda viena kitos. Mokslininkai neatmeta ir galimybės, kad kokia nors išsivysčiusi nežemiška civilizacija jau aptiko mus, tačiau dėl didelių atstumų Žemės dar neaplankė ir, galimas daiktas, niekada neaplankys.

Specialistai prognozuoja, kad tolimesnis mokslo ir technikos progresas įgalins astronomus jau po 10 metų gauti pirmuosius duomenis apie nežemiškas gyvybės formas. Žinoma, jos nebus panašios į egzotiškas būtybes iš Holivudo filmų. Greičiausiai tai bus paprasčiausi mikroorganizmai, žemesnieji augalai ar kitos nesudėtingos gyvybės formos. Tačiau ir jų atradimas būtų labai svarbus metodologine prasme.

Tada mes galėtume būti tikri, kad žemiškoji gyvybė Visatoje nėra unikali ir mes anksčiau ar vėliau galime tikėtis sutikti proto brolius.
Neseniai Britanijos mokslo ministro kvietimu susirinkę daugelio Europos šalių universitetų mokslininkai aptarė galimai gyvenamų egzoplanetų paieškos tendencijas ir prognozes. Praėjo tik 20 metų nuo to laiko, kai mokslui tebuvo žinoma viena vienintelė planetų sistema – Saulės sistema.

Per tuos metus astronominių stebėjimų metodai patobulėjo tiek, kad atrasta jau daugiau kaip 200 už Saulės sistemos ribų esančių planetų, besisukančių apie svetimas žvaigždes. Ne taip seniai atrasta Gliese 581c yra tokia panaši į mūsų planetą, kad buvo net pavadinta „antrąja Žeme“. Tačiau, norint išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistuoja kokios nors gyvybės formos, į ją reikia nuskristi patiems, ar bent jau pasiųsti automatinį zondą. Štai čia ir atsiranda atstumo problema.

Nors, matuojant kosminiais masteliais, ši planeta nėra labai tolima, esant dabartiniam kosminių technologijų lygiui, žmonijai ji nepasiekiama. Taigi, vienintele viltimi atrasti nežemišką gyvybę lieka sparčiai tobulėjantys distancinio zondavimo metodai, ypač spektroskopija. Daug naujų atradimų laukiama iš 2015 metais prasidėsiančios ESA kosminės observatorijos Darwin misijos.

Iš 4 galingų teleskopų sudarytas kompleksas nuolat stebės kosmosą, ieškodamas gyvybei tinkamų planetų. Mokslininkai mano, kad iki 2015 metų bus žinomos jau apie 500 egzoplanetų. Iš šio skaičiaus Darwin detaliai ištirs 50 perspektyviausių objektų.


Parengta pagal: Newsland.ru

[Svecias]

Estija ir Europos Kosmoso Agentūra (ESA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Žinoma, iki pilnaverčio Estijos dalyvavimo šioje organizacijoje dar toli, tačiau pirmasis žingsnis į kosmosą padarytas.

[Aš]

„YouTube“ mokslininkams

„ScienceHack“ – unikali mokslinių filmukų paieškos sistema, kurios rezultatai peržiūrimi pačių mokslininkų.

„ScienceHack“ duomenų bazė pildoma iš „YouTube“, „MetaCafe“ ir kitų videopaslaugų svetainių. Šiuo metu lankytojams siūlomai vaizdo siužetai fizikos, chemijos ir kosmoso temomis, netrukus pasirodys filmukai apie geologiją, psichologiją, robototechniką ir kompiuteriją.

Jėga

[Tomasl]

Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu

Dar daug tariamų stebuklų pamatysi, kai kurie ir dabar tavo žinias vadina nepaiškinamais dalykais.

Atradimai vyksta geometrine progresija, po penkių dešimtmečių fizikai ar kiti mokslininkai kiek besistengdami ir kiek benorėdami vistiek nesugebės mums perteikti,paaiškinti savo pasiekimų.
Tai kažkas panašaus kad aš skaityčiau "Hamleta" orangutangu kompanijoje, tikėdamas supratimo.

Bet tavo sakinio esmės niekaip nepaneigsi, todel su pritarimu ir cituoju.

[Aš]

"Tamsioji galaktika" - teorija virsta realybe

Mokslininkai aptiko pirmąją galaktiką, kurioje nėra nei vienos žvaigždės. Nors galaktika VIRGOHI21 patraukė mokslininkų dėmesį dar 2000 metais, tačiau tik dabar paaiškėjo, kad ji yra taip vadinama „tamsioji galaktika“. Savo dydžiu keistasis darinys prilygsta įprastoms galaktikoms, tačiau yra sudarytas vien tik iš tamsiosios materijos. Jo buvimą išdavė tik neutralaus vandenilio spinduliavimas ir gravitacijos jėga.

Galaktika VIRGOHI21. NAIC nuotrauka.

Kornelio universiteto mokslininkų vadovaujamos tarptautinės astronomų komandos atrastoji galaktika nuo Žemės nutolusi santykinai netoli - apie 50 milijonų šviesmečių. Mokslininkų manimu, galaktiką sudaro tik juodoji materija. Jeigu tolesnių tyrimų metu nepavyks joje aptikti jokių objektų, tai dar kartą patvirtins dabartinį Visatos modelį, pagl kurį tokios galaktikos privalo egzistuoti.

Aišku, tokie bežvaigždės galaktikos tyrimai nėra lengvai vykdomi. Pasinaudoję teleskopu WSRT (Westerbork Synthesis Radio Telescope), specialistai sugebėjo tiksliai nustatyti šios galaktikos ribas. Papildomi orbitiniu Hubble teleskopu gauti duomenys parodė, kad galaktikoje VIRGOHI21 nėra ne tik žvaigždžių, bet ir materijos mums įprasta prasme. Kaip rodo paskutiniai duomenys, „tamsiosios galaktikos“ masė yra maždaug 100 mlrd. Saulės masių. Tai tokia didelė masė, jog jei tai būtų normali galaktika, ją būtų galima lengvai stebėti pro mėgėjišką teleskopą - ji tiesiog skęstų žvaigdžių šviesoje. Dabar šiame masyviame ir paslaptingame objekte net Hubble teleskopas neįžvelgė nieko, išskyrus tamsą.

Visgi, tokios galaktikos egzistavimas iki šiol tebuvo grynai teorinė galimybė. Todėl astrofizikai nesiskubino daryti išvadų ir pastaruosius 7 metus atliko visus įmanomus stebėjimus ir testus - tačiau neaptiko visiškai nieko, kas primintų nors kokį Visatos kūną.

[Tomasl]

Beje ateivių ieškotojams.

Užduokim iš pirmo klausimą, ko ieškome
Gyvybės ar samonės ?

Sąlyginai žinant kad sąmonė, bent žemėje be gyvybės neegzistuoja, lieka klausimas kas yra gyvybė.

O gyvybė - tai molekulių (atomų klasteriai) junginys, ar molekulių klasterių (lastelės) junginys, naudojantis ivairiarūšę energija (judesys, ar kitaip, galimybė atlikti "darba") reprodukciniais tikslais.(tai yra kopijos gamyba).
Vat čia ir prasideda linksmybės, tai yra- iš kur,kam, kodėl,kada ir t.tt... bet ne apie tai.. čia.

Tai va, kaip bebūtu keista , žemė , kuri yra įvardyjama, kaip tinkamiausia vieta gyvybei,tesugebėjo priglausti tik viena vienintelė gyvybės(reprodukcijos) formą.

Tai kodėl mes būtent tokios žemės ir formos ieškom.
Čia iš serijos , "jai arklys turėtu dieva , tai jis tikrai nebūtu žmogus"

Samonės paieškom visai neverta prasidėt, kol manysim kad , gyvybė yra tik ta, kuri yra pastatyta ant DNR ar RNR bazės.

[keen]

Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukciją, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t. Todėl planetose ieškoma atmosferos, skysto vandens, metano dujų... Pagal tai kas žinoma apie žemės gyvybę, sakoma, kad esant tinkamom sąlygom gyvybė atsiranda neišvengiamai. Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

[Svecias]

Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukcija, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t. Todėl planetose ieškoma atmosferos, skysto vandens, metano dujų... Pagal tai kas žinoma apie žemės gyvybę, sakoma, kad esant tinkamom sąlygom gyvybė atsiranda neišvengiamai. Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

Gyvybės, gyvo organizmo pagrindiniai požymiai - tai maitinimasis, daugimimasis, cikliškas gyvenimas: gimimas - mirtis. Tikrai nemanau, kad tik žemėje egzistuoja gyvybė

[Tomasl]

Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukciją, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t.

Pvz

Iš kartotino dulkiu debesies žiebiasi sfera.
kuri spaudžia "vandenilio" vaisiu ir geria jo sultys,
šalindama "fotonų" atliekas
ir t.t..

žinoma tai toli.
Bet kriterijus atitinka, išskyrus mums taip reikiama akta, ar tos pačios sąmaonės būvimą.