Mokslas ir visata

[tricky_kid]

Prieš tai puslapyje Aš įdėjo informacijos apie radijo teleskopus, tai va, bet vieną praleido (tikriausiai ir daugiau). Tik šitas visai arti Lietuvos. Pas braliukus latvis - Ventspilyje.

VIRAC http://www.virac.lv/index.html . Du 32 ir 16 metrų skresmens "bliūdai".



vaizdas iš republika.lv straipsnio.

[tricky_kid]

Saulė jau 8 mėnesius nerodo gyvybės ženklų

Angliškas šaltinis.

Šiek tiek rimčiau.




P.S. Atsiprašau už didelį šriftą silpnesnių nervų skaitytojų, bet manau, kad visai tai labai dera prie šiandieninės savotiškos psichozės

[tivoli]

/\ Ką čia gasdini...dar tokiu šriftu O rimtai, paskutinis blog'as yra labai įdomus. Dėkui.

[a_p]

Isstrauka is siandienos ziniu D. Britanijoje:

Dauguma laikrasciu raso taip:

'MES DAR GYVI: Jei skaitote si pranesima po 8:30am, reiskia pasaulis vis dar nebuvo sunaikintas didziojo sprogimo masina.... kolkas'

Tai kad jie tos savo pragaro masinos dar realiai nepakure.
Dar kelis menesius suks "tuscia eiga" kol viska galutinai sukalibruos ir patikrins.

Kas buvo iskart smagiai pakomentuota: "Ot sudas, pasaulio pabaiga nusikelia... O as kaip tik del to vakar kazino visus pinigus prasvilpiau. Ir ka man dabar visus tuos menesius daryt?"

[Irma]

Įdomu

Uraganai iš orbitos

info iš balsas.lt

[pauliaK]

Serijiniams automobiliams - lietuviška elektros pavara

Kauno technologijos universiteto doktorantai Martynas Starevičius, Ovidijus Putnynas, Renatas Karalevičius ir Marius Gervė pristatė savo naujausią elektromobilį - serijinį "Renault Espace" vienatūrį su originalia lietuviška elektros pavara, arba elektrine traukos sistema.

Į VšĮ "Emduro inžineriniai sprendimai" susikūrę kauniečiai dar 2006 m. pristatė serijinio "Honda Civic" pagrindu sukurtą hibridinį automobilį su "Siemens" elektros pavara. Šiemet jie sukūrė kone trigubai pigesnius lietuviškus mikroprocesorinius valdiklius bei automobiliams pritaikė pramoninius elektros variklius. Pavasarį lietuviška elektros pavara buvo įdiegta motocikle, o dabar - serijiniame "Renault Espace".

Būtent serijinių automobilių elektrifikavime "Emduro" mato daugiausiai perspektyvų. Inžinieriai teigia, kad techniškai jie jau dabar būtų pasiruošę priimti užsakymus ir gaminti elektromobilius. Tačiau kauniečiai negauna automobilių eksploatacijai reikalingų sertifikatų, tad lietuviškų automobilių jie negali išbandyti tikro eismo sąlygomis.

Visgi "slaptų" bandymų metu su "Renault Espace" inžinieriams pavyko pasiekti 100 km/h greitį, nors teoriškai automobilis galėtų važiuoti dar greičiau. "Emduro" skaičiavimais, be darbo kainų, elektros pavara serijiniam automobiliui kainuotų 10.000 Lt, dar tiek pat atsieitų pigiausios, 100 km vienu įkrovimu nuvažiuoti leidžiančios švino baterijos. Be to, iš serijinio automobilio išėmus ir pardavus vidaus degimo variklį bei daugelį kitų mazgų, išlaidos dar sumažėtų.

Lietuviai skaičiuoja, kad elektrifikuotu "Renault Espace" įveikti 1 km kainuotų apie 0,04 Lt - keliolika kartų pigiau nei benzininiam automobilio analogui

Pagarba vyrukams

[kaskas]

saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

[Wycka]

saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

[tricky_kid]

Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

Namie arba darbe rozetė

Su dabartiniai akumuliatoriais norint kur toliau nuvažiuoti reiktų arba labai neskubėti, arba specialiu traukiniu su platformomis "permesti" mašiną iš Klaipėdos į Vilnių ir ten pavažinėjus kiek reikia po to nakčiai palikti prie viešbučio ar draugų buto krauti.

[a_p]

saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

Jie truputi svaiguliai, su svino baterijom toli nenuvaziuos.

[sauls]

Jie truputi svaiguliai, su svino baterijom toli nenuvaziuos.

Maciau ta automobili.. siaip manau realus variantas (iki elektra pabrangs). Del bateriju tai ner problemos - galima ir licio imti, jos 4000 krovimo ciklu atlaiko, cia nera ribojimas (isskyrus ju kaina, kuri kris). Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? arba statyti dyzelini peciuka.

[a_p]

Maciau ta automobili.. siaip manau realus variantas (iki elektra pabrangs). Del bateriju tai ner problemos - galima ir licio imti, jos 4000 krovimo ciklu atlaiko, cia nera ribojimas (isskyrus ju kaina, kuri kris).

Butent cia ir yra esminis momentas: kaina kol kas kristi nezada, bent jau tol kol nebus israstas visai naujas bateriju tipas. Jei padidetu licio bateriju gamybos apimtys tai ju kaina net pakiltu, nes ju gamybai reikalingu medziagu tokiais kiekiais tiesiog nera is kur paimti.

Pvz toks VW Golf5 TwinDrive gali ant licio bateriju nuvaziuot apie 50km, bet jos kainuoja apie 6000eur. Norint nuvaziuot 100km jau reiktu isleist 12000 eur arba beveik tiek pat kiek kainuoja pati masina

Tai ka sukurie tie vaikinai is esmes yra ne kas kitka kaip savos gamybos elektrokaras. Pvz VW tokius automobilius gamino jau pries 15 metu (VW Golf3 Citystromer), Citroenas gamino Berlingo ir Saxo elektrines versijas, peugeot 106 ir dar kruvele kitu. Galejo pirkti visi kas tik norejo, bet praktiskai niekas nepirko.

Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? arba statyti dyzelini peciuka.

Cia tai kaip tik neproblema. Siltinti masina neiseis nes ji priverstinai vedinama. O autonominiai peciukai siais laikais joks stebuklas, buna ir elektriniu ir dyzeliniu ir benzininiu (Webasto/Eberspaecher).

[Wycka]

Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? arba statyti dyzelini peciuka.

Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

[John]

Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema, taigi ijungus salono sildyma nenaudojami jokie papildomi resursai isskyrus ventiliatorius, kurie pucia silta ora i salona (kartais ir to nereikia, o pakanka atblokuoti ventiliacijos angas, pro kurias lengvai dvelkia siltas oras is po kapoto).

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

O troleibusai ir traukiniai turi nuolatini kontakta su tinklu, todel turi pakankamai energijos net ir galingiems elektriniams radiatoriams, kokiu autonominis akumuliatorius tiesiog negaletu aprupinti pakankamu kiekiu energijos arba galetu tai daryti labai trumpai, nes elektriniams sildytuvams, kaip zinia, reikia daug energijos.

[Wycka]

Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema.

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir kardinaliai mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

Ši problema aktuali tik šaltuoju metų laiku važiuojant trumpus atstumus. Važiuojant ilgesnį atstumą ir šildant, žinoma, reikės dažniau stoti elektros degalinėse. Bet juk elektra važiuoti pigiau, bet už tai teks sumokėti laiko sąnaudomis. Be to, automobilis, važiuodamas nuo kalno ar laisvąją eiga pats gamins elektrą. Manau, kad inžinieriai elektromobiliui sukonstruos lengvesnį rėmą bei saulės baterijas ant stogo, ir tai mažins važiavimo sąnaudas.

[Dzipas]

Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

Dabar naudojant oro kondicionierius kuro sąnaudos irgi padidėja kadangi naudojamas oro kondicionirerius orui šaldyti

[r08n]

Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

Tai jau taip. Jeigu automobilio galia 80 kW (įprasto vidaus degimo), o standartinis namų elektros įvadas 8 kW, tai pačiu primityviausiu skaičiavimu, pavažinėjus 1 h, reikia 10 h krauti akumuliatorių. Aišku, nebūtinai galia turi būti tokia, gal užtektų kokių 40 kW, bet vistiek santykiai panašūs.

Be to, elektromobilių su dabartiniais švino-rūgšties akumuliatoriais paplitimas būtų beveik ekologinė katastrofa - kiek reikėtų prigaminti tokių akumuliatorių ir kaip juos paskui perdirbti.

Todėl kol neatsiras tobulesnių akumuliatorių su palankesniu masės-energijos santykiu, šitie elektromobiliai taip ir liks brangūs žaislai.

[a_p]

Tai jau taip. Jeigu automobilio galia 80 kW (įprasto vidaus degimo), o standartinis namų elektros įvadas 8 kW, tai pačiu primityviausiu skaičiavimu, pavažinėjus 1 h, reikia 10 h krauti akumuliatorių. Aišku, nebūtinai galia turi būti tokia, gal užtektų kokių 40 kW, bet vistiek santykiai panašūs.

Su 40kW galios jau turbut gali judint sunkvezimi
Realiai greicio palaikymui tiek nereikia, mieste pakanka ir kokiu 10kW, uzmiestyje gal ~20, priklausomai nuo padangu plocio, automobilio skerspjuvio ir aptakumo.

Bet tavo teiginys teisingas, jei staiga daug kas persestu ant elektromobiliu, tai turetume rimta elektros gamybos ir perdavimo krize.

Be to, elektromobilių su dabartiniais švino-rūgšties akumuliatoriais paplitimas būtų beveik ekologinė katastrofa - kiek reikėtų prigaminti tokių akumuliatorių ir kaip juos paskui perdirbti.

Todėl kol neatsiras tobulesnių akumuliatorių su palankesniu masės-energijos santykiu, šitie elektromobiliai taip ir liks brangūs žaislai.

Tokiu yra (LiIon), bet 100km nuvaziuojanciam golfui jie kainuotu >10000eur kokiems 5 metams. Todel praktikoje reiskia, kad tai nerealu.

Todel bent jau man "revoliucija" ateis tik tada kai bus paskelbta, kad israstos naujos sudeties baterijos kokius 4x pigesnes nei dabartines LiIon. Nes patys elektromobiliai jau senai yra, vienintele technologine problema yra energijos saltinis.

As manau, kad realiausia yra taip vadinami "nuoseklus" hibridai galintys kokius 50-100km nuvaziuot ant bateriju. Tai padengia kokius 90% visu nuvaziuotu kilometru, o uzmiestyje galima vaziuot ant benzino/dyzelio. Kadangi variklis neprivalo dirbti placiame apsuku diapazone (judet is vietos, greitet etc gali ir elektrovariklis), tai ji galima padaryt itin efektyvu ir ekonomiska.

[sauls]

Ši problema aktuali tik šaltuoju metų laiku važiuojant trumpus atstumus. Važiuojant ilgesnį atstumą ir šildant, žinoma, reikės dažniau stoti elektros degalinėse. Bet juk elektra važiuoti pigiau, bet už tai teks sumokėti laiko sąnaudomis. Be to, automobilis, važiuodamas nuo kalno ar laisvąją eiga pats gamins elektrą. Manau, kad inžinieriai elektromobiliui sukonstruos lengvesnį rėmą bei saulės baterijas ant stogo, ir tai mažins važiavimo sąnaudas.

Na tiek pigiau tikrai nera, kad kas nors del to aukotu savo laika stodamas "elektrinese". Netikiu, kad zmones, isleisiantys min 30 tukst. lt automobiliui taip nevertintu savo laiko. O reljefas Lietuvoj tikrai kalnuotas nera, be to, turetum zinoti fizika, kad jei leidiesi nuo kalno, tai viso labo isnaudoji potencine energija, kuri neatsiranda is niekur kitur kaip tik is didesniu kinetines energijos sanaudu uzvaziuojant i ta pati kalna (minus variklio ir generatoriaus naudingumo koeficientai aisku).

[sauls]

Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema, taigi ijungus salono sildyma nenaudojami jokie papildomi resursai isskyrus ventiliatorius, kurie pucia silta ora i salona (kartais ir to nereikia, o pakanka atblokuoti ventiliacijos angas, pro kurias lengvai dvelkia siltas oras is po kapoto).

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

O troleibusai ir traukiniai turi nuolatini kontakta su tinklu, todel turi pakankamai energijos net ir galingiems elektriniams radiatoriams, kokiu autonominis akumuliatorius tiesiog negaletu aprupinti pakankamu kiekiu energijos arba galetu tai daryti labai trumpai, nes elektriniams sildytuvams, kaip zinia, reikia daug energijos.

butent. nes palyginus trumpi atstumai del akumuliatoriu talpo ir ikrovimo infrastrukturos nebuvimas (ka jei draugas kitam mieste gyvena 16-am aukste?) mane labiausiai ir neramina. O sildymas tik mazina akumuliatoriu talpa.