apie LR piliečius užsienyje niekas ne galvoja... o be reikalo... ju ten vos ne puse milijono...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Technologijų naujienos
Collapse
X
-
Parašė nasuNes ...?
Ar yra kokia praktika?
Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami
Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.
Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).
Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąYra zinoma. Bent jau man zinomi skandalai olandijoje, vokietijoje, jav.
Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami
Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.
Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).
Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąYra zinoma. Bent jau man zinomi skandalai olandijoje, vokietijoje, jav.
Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami
Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.
Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).
Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?
Ar mums verta grizti prie popierines sistemos ? dar karta Ar nori pasakyti kad absoliuciai visi bet kurios salies finansai - banko saskaitos, kreditai, mokejimai, birzu akcijos, valstybines obligacijos, sodros informacija, draudimai laikomi elektroninese sistemose be reikalo, tik is idejos ? Elektronines sistemos yra patikimesnes, lengviau priziurimos, lengviau audituojamos ir PATOGESNES galiniam vartotojui.Paskutinis taisė keen; 2008.01.19, 02:09.Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Parašė GNU Rodyti pranešimąTikras balsavimas internetu yra tik Estijoj, o kitose valstybėse vyksta paprastas balsavimas panaudojant technines priemones (kaip pvz. JAV). Kai kuriose valstybėse toks balsavimas vyksta, berods, savivaldų lygmenyje (Ispanija, Suomija), nors nesu visiškai tuo tikras. Tai dar nėra paplitęs reiškinys dėl patikimumo stokos.
Problema tame, kad kilus manipuliavimo itarimams abiem atvejais nelieka jokios galimybes verifikuoti gautus rezultatus.
Comment
-
Parašė keen Rodyti pranešimąTai visiska nesamone, ponas neismaneli. Absoliuciai visi bankai, birzos, bet kokios finansines institucijos naudoja (naujamadiskas) elektronines sistemas. Ar nori pasakyti kad jos yra lengvai manipuliojamos ir nepatikimos ? ?
Tiek banku tiek birzu operacijos nera anonimines. Visada yra 3 sandorio puses (pirkejas, pardavejas ir sistemos operatorius), kiekviena is kuriu gali patikrinti, ar tranzakcija teisinga ir kilus itarimams ja uzgincyti. Kas ir daroma, kada savo saskaitoje staiga pamatomi kazkokie pirkimai is rumunijos, kurioje ne karto gyvenime nesi buves.
Gi balsavimo procesas yra anoniminis, todel po visko nera jokio realaus budo patikrinti ar ivyke rinkimai buvo teisingi. Elektroniniai bitai skirtingai nuo ranka uzpildytu popieriniu biuleteniu yra nesunkiai ir greitai manipuliuojami.
Elektronines sistemos yra patikimesnes, lengviau priziurimos, lengviau audituojamos ir PATOGESNES galiniam vartotojui.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąMan skirtumas bus tik toks, kad teks sugaisti puse dienos ir isleisti kelis £, keliaujant balsuoti i LR Ambasada, uzuot tai padarius namie.Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Comment
-
Dešimt kartų talpesnis akumuliatorius?
Mokslininkai iš Stenfordo universiteto praneša atradę būdą priversti nešiojamus kompiuterius neišsikrauti daugiau nei per parą. Tyrėjų grupė atrado būdą sukaupti ličio jono baterijose iki dešimt kartų didesnį krūvį - jie pasinaudojo silicio nano vamzdeliais. Ličio jono baterijos yra plačiai naudojamos nešiojamose kompiuteriuose, vaizdo kamerose ir mobiliuose telefonuose. Kaip pavyzdį, jie palygina nešiojamo "laptopo" akumuliatorių, kuris šiuo metu sugeba aprūpinti nešiojamą kompiuterį energija būtina 4 valandų darbui, su tokio pat dydžio bet patobulintu akumuliatoriumi, nešiojamas kompiuteris veiktų net iki 40 valandų.
Anot atradėjo, profesoriaus Cui, padidinti akumuliatorių talpą pavyko todėl, kad vietoje ankščiau akumuliatorių anoduose naudoto grafito jie panaudojo silicio nano vamzdelius. Tradiciniuose silicio jono akumuliatoriuose grafitas nesugeba "surišti" didelį kiekį krūvį saugojančio ličio ir todėl riboja akumuliatoriaus darbo laiką.
Silicio anodai, sugeba "surišti" žymiai didesnį ličio kiekį. Kuomet akumuliatorius yra įkraunamas silicis išsiplečia, o kuomet iškraunamas susitraukia: dėl šios priežasties laikui bėgant įprastas silicis pavirsta milteliais ir anodas yra suardomas. Apie 30 metų ši problema neturėjo sprendimo, kol profesorius Cui su kolegomis iš naujo nepažvelgė į ją. Jie sukūrė naujo tipo silicio struktūrą - nano vamzdelius. Šie vamzdeliai taip pat išplinta, kuomet jie suriša ličio jonus bet skirtingai nuo kitokios formos silicio jie nesusiardo.
Šis atradimas jau yra užpatentuotas ir šio metu vyksta derybos su akumuliatorius gaminančiomis kompanijomis. Yra tikimasi, kad šis atradimas pasieks vartotoją per kelerius būsimus metus.
Technews.lt
Comment
-
Parašė Frist Rodyti pranešimą...idomu kiek bus brangesni/pigesni šie akumuliatoriai.
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimąx21:
kaip supratau, tai dėl tavo minimos problemos akumuliatoriai ir nebuvo gaminami su tais paprastais silicio vamzdeliais.
http://en.wikipedia.org/wiki/Recharg...kaline_battery
Comment
-
antitotalitarizmus
Izraelis stato pirmąjį nacionalinį elektromobilių pakrovimo tinklą
http://www.technologijos.lt/archyvas...hoto_news_view
Comment
-
Jėgos aitvaro varomas laivas pradėjo kelionę
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15735027
Comment
-
Nežinojau, kur dėti, čia jis nevisai tinka, nors ten, manau, technologinių naujienų pritaikymo bus nemažai. 50tūkst. miestas už 22mlrd. - brangu ar ne?
JAE stato pirmąjį ekologišką miestą
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=15920576
Comment
-
antitotalitarizmus
O sakoma, kad naftos magnatai stabdo elektr. automobiliu atsiradima. Pasirodo kaip tik, kad skatina
Comment
-
Parašė antitotalitarizmus Rodyti pranešimąO sakoma, kad naftos magnatai stabdo elektr. automobiliu atsiradima. Pasirodo kaip tik, kad skatina
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąJAE naftos nebeturi ar turi nedaug (skirtingai, nei Saudo Arabija, Rusija, Iranas ar Irakas), todel jie patys suinteresuoti vystyti verslus ir technologijas nesusijusius su nafta.
Prie to dar pridekim tai, kad siuo metu tai yra "commodity" preke, t.y. negali nei mazinti jos gavybos (idant ilgiau uztektu) nei branginti virs tam tikros ribos. Abu dalykai suzlugdytu naftos vartotoju ekonomikas ir tuo paciu sukauptas ju valiutos atsargas beigi ju teritorijoje nupirktu objektu verte (Saudo arabams kiek pamenu priklauso apie ~10% USA).
Todel labai logiska, kad butent naftos pardavinetojai po truputi ima mastyt apie sekanti savo pajamu saltini. "Nukelus" pirkejus nuo naftos jiems ir toliau bus galima pardavineti tai kas pakeis nafta. O pacia nafta paversti i zaliava kokiem nors brangesniems produktams (kokiam nors plastikui ar pan) kuriem tos zaliavos nedaug reikia ir netaip svarbu jos kaina. Tada nafta galima butu dar pabranginti, sumazinti jos gavyba ir toliau gerai (ir zymiai ilgiau) gyventi.
Comment
Comment