Technologijų naujienos

[Rimantas]

Įdomu... Bet siūlyčiau tokių kasų nedaugiau 20prc. statyti, tiems kas gerai moka naudotis ar nedaug perka... Nes šiaip man gaila tiek daug prarastų darbo vietų...

[Aš]

Įdomu... Bet siūlyčiau tokių kasų nedaugiau 20prc. statyti, tiems kas gerai moka naudotis ar nedaug perka... Nes šiaip man gaila tiek daug prarastų darbo vietų...

Be reikalo gailiesi. Darbo jėgos dabar trūksta (galėčiau pakomentuot plačiau, asmeniškai ). Tos moterys (kartais ir vyrai, nenoriu būt apkaltintas lytine diskriminacija) rastų ir geresnį darbą, be vergovės sąlygų, tikrai, tereikia noro. O padidėjęs našumas būtų naudingas mažmeninės prekybos įmonėms, naudingas mums, pirkėjams, jei tai bent kiek padėtų išspręsti eilių problemą, galų gale, tai paskatintų visuomenę truputį pasukti galvas aiškinantis, ką kuris mygtukas daro (labai primityviai pasakiau, bet esmę supratai, kalbėjau apie inovatyvią visuomenę). Gal kai kuriems alkoholikams nebeišeitų alaus nusipirkti po tam tikros dozės, o gal iš karto „entelekto“ nepakaktų

Be to, dėl sudėtingumo jaunajai arba pagyvenusiai kartai, tokios kasos, šiaip ar taip, niekada nebus vienintelės, nebent parduotuvės šios rinkos dalies pačios nuspręstų atsisakyti, o to niekada nepadarys visos ar bent jau dauguma parduotuvių. Gali būti ramus, tokių permainų tikrai laukčiau, tavo vietoj

[Mantas]

Įdomu... Bet siūlyčiau tokių kasų nedaugiau 20prc. statyti, tiems kas gerai moka naudotis ar nedaug perka... Nes šiaip man gaila tiek daug prarastų darbo vietų...

Matosi, kad retas svečias parduotuvėje arba nepastebi, kad net ir piko metu dirba tik dalis visų parduotuvėje esančių kasų.

[andriz]

Sistema pakeičia gyvą kasininkę, vadinasi apsaugos darbuotojo pareiga galėtų būti prižiūrėti, kad prekės nepraeitų "šalia" kasos. Priklausomai nuo sistemos galimas variantas, kada apskaitytos prekės maišelyje ar ant padėklo keliauja uždaru transporteriu iki pasiėmimo vietos, o pats pirkėjas eina pro vartelius, kurie gali įjungti aliarmą, jei kurios nors prekės liko kišenėje.

man USA teko naudotis tokiomis kasomis, tai ten man rodos nebuvo jokios svorio kontrolės, tiesiog stovėdavo darbuotojas ir prižiūrėdavo. Svertis reikėdavo tik sveriamus produktus , pvz. bananai, kriaušės. Ir tai išlieka galimybė pasukčiaut, užsidedi ant svarstyklių kriaušes ir iš ekrano išsirenki pigesnias

[Rimantas]

Austrijoj buvo parduotuvių kur pats pasisveri, paspaudi prekės numeriuką ir užsiklijuoji ant maišiuko kainą, tad irgi galima sukčiaut Nors ir kasininkė matys, o greičiausiai ir žinos kiek kas kainuoja...

[Aš]

Savitarnos kasų diegimą stabdo lietuvių mentalitetas

Visi didžiausi Lietuvos prekybos centrai domisi technologinėmis galimybėmis, kurios leistų sutrumpinti eiles. Bet kelią užkerta ne tik reikalingos investicijos, bet ir pirkėjų mentalitetas.

Teigiama, kad Lietuvoje įdiegus savitarnos kasas padaugėtų vagysčių. Iš didžiųjų prekybos tinklų tik „Rimi“ nurodo, kada bus diegiamos savitarnos kasos. Technologijas, padėsiančios sutaupyti laiko, ketinama pradėti diegti per artimiausius dvejus metus, rašo „Vartai”.

[Metropolis]

VOLVO jau turi technologijas ekologiškų degalų naudojimui

Info (2007.10.01): www.kelias.net

Nepriklausomai nuo to, kurie degalai rinkoje bus siūlomi ateityje, „Volvo Trucks“ yra tam pasiruošusi ir galės pasiūlyti reikiamas technologijas. Kompanija tai įrodė tapdama pirmuoju sunkvežimių gamintoju pasaulyje, pristačiusiu septynis sunkvežimius, kurie yra varomi skirtingomis ne iškastinio kuro rūšimis. Į aplinką anglies dioksido neišskiriančio transporto gyvybingumą riboja ne technologijų trūkumas, bet alternatyvių degalų pasiūlos nebuvimas.
Mes siekiame parodyti, kad jau turime parengę technologijas ir galima sakyti, kad dabar atėjo eilė pradėti dirbti visiems kartu tam, kad būtų sukurti nauji ateities degalų gamybos ir paskirstymo pajėgumai,“ - sako Claesas Nilssonas, „Volvo Trucks” Europos padalinio prezidentas. „Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kol alternatyvūs degalai bus pradėti gaminti dideliais kiekiais, todėl jei norime pasinaudoti galimybe palaipsniui sumažinti priklausomybę nuo naftos bei transporto pramonės daromą įtaką globaliniam klimato atšilimui, turime veikti jau dabar. Esame pasirengę pristatyti tokius alternatyviais degalais varomus automobilius, kokių rinka pareikalaus.“

Su maisto pramone nekonkuruojama

Alternatyvių degalų gamybai tinkamos žaliavos bazė dar ilgai liks ribota. Svarbu dėmesį kreipti į tas alternatyvas, kurios pasižymi didžiausiu galimu energijos efektyvumu ir kurios leidžia kuo našiau išnaudoti žemę tam, kad turimi riboti žaliavos ištekliai būtų taupiai panaudoti ir nesudarytų konkurencijos maisto produktų gamybai. „Mes nemanome, kad vienos kurios nors rūšies degalai galės pakeisti iškastinį kurą,“ - sako Larsas Mårtenssonas, „Volvo Trucks” aplinkosaugos skyriaus direktorius. „Ateityje tikriausiai bus daug įvairių alternatyvių degalų rūšių ir jų kiekis bus nevienodas. Laikui bėgant kai kurių iš šių degalų rūšių bus atsisakyta, o kiti degalai įsitvirtins, priklausomai nuo to, kaip gerai jie atitiks šiuos kriterijus.“

Antrosios kartos biodegalai

„Volvo“ nuomone, antrosios kartos biodegalai turi nemažą potencialą. Jie yra gaminami biomasės dujinimo būdu, o tai suteikia daugiau lankstumo, nes iš kelių žaliavos rūšių galima pagaminti įvairių skirtingų degalų. Be to, dujinimui tinkamos žaliavos pasiūla yra didesnė, nei sojų ir rapsų aliejaus, iš kurio šiandien yra gaminamas biodyzelinas (FAME), kiekiai. Pavyzdžiui, dujinimo būdu galima išgauti sintetinį dyzeliną, metanolį, biodujas ir DME (dimetileterį).
„DME yra labai įdomi alternatyva, nes įvertinus visą gamybos ir panaudojimo grandinę, šių degalų poveikis klimatui yra labai nedidelis,“ - sako Larsas Mårtenssonas. „Palyginus su kitais iš tos pačios žaliavos išgaunamais degalais, DME pasižymi didžiausiu energijos panaudojimo efektyvumu, o kainos atžvilgiu DME jau dabar yra konkurencingas, jei jis gaminamas iš biomasės, kuri gali būti gaunama kaip šalutinis medienos ar popieriaus gamybos produktas .“
2009 m. „Volvo Trucks“ pradės DME varomų sunkvežimių eksploatacinius bandymus realiomis sąlygomis.

Dyzelinis variklis yra pats našiausias energijos keitiklis

Dyzelinių variklių technologijos sudaro „Volvo Trucks“ aplinkos apsaugos strategijos pagrindą. Šiandien tai yra pats efektyviausias sprendimas ir tokiuose varikliuose užtenka kelių pakeitimų tam, kad jie būtų varomi alternatyviais degalais. Pavyzdžiui, sintetinį dyzeliną šiuolaikiniuose sunkvežimiuose galima naudoti be jokių pakeitimų.
Siekiant atsisakyti priklausomybės nuo naftos, teks išbandyti daug įvairių alternatyvių degalų, todėl verta išbandyti egzistuojančius techninius sprendimus, kai derinami skirtingų tipų degalai. Biodujomis ir biodyzelinu varomas sunkvežimis yra vienas iš tokių pavyzdžių. Dyzeliniame variklyje abiejų tipų degalams deginti ir maišyti naudojami atskiri bakai ir įpurškimo sistemos. Nedidelis biodyzelino kiekis naudojamas dyzelinio variklio degimui suspaudimu palaikyti ir taip išnaudojamas didesnis dyzelinio variklio našumas. Jei dujų negalima įsigyti, į degalų baką galima įpilti vien dyzelino.
„Degalų rūšių pasirinkimas įvairiose vietose bus nevienodas, nes tai priklauso nuo konkrečioje šalyje ar vietovėje esančių pramoninių žaliavų ar kitų aplinkybių,“ - sako Larsas Mårtenssonas. „Bendrovėms, kurios veiklą vykdo tarptautiniu mastu, gali būti naudinga turėti skirtingų tipų degalais varomas transporto priemones. Tačiau būtina, kad gamintojai ir įstatymų leidėjai koordinuotų savo veiksmus ir kiekvienam degalų tipui parengtų vieningą tarptautinį standartą bei emisijos sertifikavimo sistemą tam, kad būtų galima užtikrinti kokybės ir emisijos lygio suderinamumą.“

Artimiausiu metu geriau naudoti maišytus, o ne grynus biodegalus

Šiuo metu biodegalų gamybos mastai yra labai maži ir jų kiekiai yra riboti. Todėl, kol nebus alternatyvių degalų, kuriuos bus galima gaminti dideliais kiekiais ir kol nebus išvystyta jų tiekimo infrastruktūra, būtina kuo geriau išnaudoti dabar turimus biodegalus.
„Šiuo metu dyzeliniuose varikliuose dažniausiai naudojama biodegalų rūšis yra biodyzelinas, kuris gaminamas esterifikuojant augalinį aliejų,“ - sako Larsas Mårtenssonas. „Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ekologiškai tinkamiausias sprendimas būtų į visą Europoje parduodamą dyzeliną įmaišyti 5 proc. biodyzelino. Šitaip degalų pramonė galėtų panaudoti dabartinę infrastruktūrą biodyzelino paskirstymui, o aplinka būtų pradėta saugoti kuo anksčiau.“

[pauliaK]

Nežinau ar geroj vietoj rašau, jeigu ką perkelkit

Priimti pinigus su "PayPal" jau galima ir Lietuvoje

Puikios naujienos

[Metropolis]

Susivienijusios Lietuvos lazerių įmonės veržiasi į milijardinę rinką

Info: www.balsas.lt

Keturios Lietuvos lazerių įmonės – UAB "Ekspla", UAB "Šviesos konversija", UAB "Optida" ir UAB "Standa" – atliko žymų žingsnį į industrinių lazerių technologijų įsisavinimą: bendrovės sėkmingai įgyvendino Taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą "Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai" (LAMADA), remiamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Šio projekto partneriai sukūrė naujo tipo lazerinius spinduliavimo šaltinius ir technologiją, atitinkančius industriniam taikymui keliamus reikalavimus. Jau vyksta tiek nanosekundinių, tiek pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių prototipų bandymai Japonijos, Korėjos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lazerinio medžiagų apdirbimo integracinėse laboratorijose. Projekto vertė – 6,7 mln. litų, paramos dydis – 4,4 mln. litų.

"LAMADA projektas – pirmasis, kai pagrindinės Lietuvos fotonikos įmonės po skaidymosi ir nepasitikėjimo laikotarpio susijungė bendram darbui. Šiandien jau galime pagaminti aukščiausio lygio lazerių įrengimus, tinkančius įvairioms pramonės šakoms", – teigė Kęstutis Jasiūnas, UAB "Ekspla" generalinis direktorius.

Rinkos tyrimų bendrovė "Optech Consulting" (Vokietija) prognozuoja, kad lazerinių sistemų, skirtų medžiagų apdirbimui, rinka nuo 3,9 mlrd. eurų 2003 metais išaugs iki 10,4 mlrd. eurų 2010 metais. Prognozuojamas vidutinis metinis augimas siekia 13,5%. Šiuo metu Lietuvos lazerių gamintojai užima apie 6 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, tačiau pasirinkta strateginė kryptis – išlaikant pozicijas mokslinėje rinkoje įsitvirtinti ir industrinėje medžiagų apdirbimo ir diagnostikos rinkoje – leidžia daryti prielaidas ateities proveržiams.

Įgyvendintas projektas taip pat paskatino kitų lazerių ir šviesos technologijų įmonių atsiradimą. Įsteigti du "startup‘ai" – nišinės bendrovės: viena jų užsiima terahercinių spektrometrų kūrimu ir gamyba, o kita – sudėtingų optinių dangų kūrimu. 2006-2007 metais pradėjusios veiklą kitos keturios įmonės, dar vadinamos "spin-ofai", yra verslo plėtros rezultatas – jos yra papildomų komponentų tiekėjos rinkos senbuvėms.

Pasak K. Jasiūno, norint sėkmingai dirbti industrinėse rinkose neužtenka tik plėtoti lazerių technologijas. Labai svarbu žinoti ir konkrečius taikymus. Trumpų impulsų lazerių konkrečiam taikymui bus reikalingos jau sukurtų produktų specifikacijų ir vartotojiškų funkcijų modifikacijos. Kadangi projekto metu buvo atliekami ir lazerių taikymų testai, buvo galima atlikti daug sprendimų korekcijų.

Sukūrus industrinių lazerių prototipus ir pradėjus jų bandymus, paaiškėjo, kad dar laukia didelis darbas siekiant įrenginių patikimumo, parametrų atsikartojamumo, naudojimosi patogumo užtikrinimo.

"Vieningai sutariame, kad būtina tolimesniam progresui išnaudoti 2008 – 2011 m. Struktūrinių fondų teikiamas galimybes, tiek planuojant bendrą LAMADA partnerių veiklą, tiek įtraukiant naujus partnerius", – sakė K. Jasiūnas.

Lazerių sektoriaus kompanijos per artimiausius 5 metus į aukštų technologijų infrastruktūros kūrimą bei mokslinių tyrimų organizavimo reformą planuoja investuoti iki 50 mln. litų savų lėšų. Maždaug 150 mln. litų tikslinga ES struktūrinių fondų parama infrastruktūros plėtrai leistų sukurti lazerių pramonės sektorių, po 5 metų pasieksiantį 250 mln. litų, o 2017 m. – 0,5 mlrd. Lt pardavimus.

[c2h5oh]

Nežinau ar geroj vietoj rašau, jeigu ką perkelkit

Priimti pinigus su "PayPal" jau galima ir Lietuvoje

Puikios naujienos

Tikrai puikios naujienos - Lietuva pagaliau nebe ant vienos lentynos su Nigerija.

[Aš]

JAV kariuomenė parėmė Saulės energijos rinkimo kosmose planą

Futuristinis planas rinkti Saulės energiją kosmose ir persiųsti ją į Žemę susilaukė stiprios JAV kariuomenės paramos. Savaitės pradžioje išplatinta Nacionalinio saugumo Kosmoso skyriaus ataskaita rekomenduoja JAV vyriausybei remti projektus, kurie pademonstruotų Saulės energiją surenkančius palydovus ir bei teikti finansinius paskatinimus tolesniems privatiems technologijų tyrimams, rašo „Newscientist“.

Kosmose Saulės energijai rinkti reikėtų kilometro dydžio saulės baterijų masyvų. Tuomet ši energija būtų persiunčiama į Žemę mikrobangų arba lazerio spindulio pavidalu, kur šiuos spindulius priimtų ir į elektros energiją konvertuotų planetos paviršiuje esančios antenos.

Skirtingai nei ant Žemės esančios saulės baterijos, palydovinės saulės baterijos geostacionarioje orbitoje galėtų veikti ir naktį bei esant debesuotiems orams.

<...>

Nacionalinio saugumo ataskaita rekomenduoja JAV vyriausybei skirti 10 mlrd. dolerių per artimiausius 10 metų tam, kad būtų sukurtas palydovas, galintis į Žemę persiųsti 10 megavatų elektros energijos.

Toje pačioje spaudos konferencijoje daugiau nei dešimtis kosmoso panaudojimo siekiančių grupių paskelbė sukūrę aljansą, kurio tikslas yra kosminės Saulės energijos panaudojimo skatinimas – „Space Solar Alliance for Future Energy“. Kosminės Saulės energijos išgavimo šalininkai teigia, kad ši technologija turėtų potencialo teikti daugiau elektros energijos, nei iškastinis kuras, vėjo ir atominė energija kartu sudėjus.

<...>

Pirmą kartą idėją kosmose rinkti Saulės energiją 1968 metais pasiūlė Peteris Glaseris, dirbęs inžinieriumi konsultavimo bendrovėje „Arthur D. Little“. Pirmieji tokio tipo Saulės baterijų dizainai numatė 50 kv. Kilometrų ploto masyvus, kuriems paruošti darbui būtų reikėję šimtų astronautų ir iki 1 trilijono JAV dolerių, sakė buvęs NASA tyrimų vadovas ir aktyvus kosminės elektros energijos išgavimo šalininkas Johnas Mankinsas.

Atlikus preliminarius tyrimus JAV 1970 metais atsisakė šios idėjos kaip ekonomiškai neįmanomos. Pasak J.Mankinso, pažanga fotovoltikos, elektronikos ir robotų gamybos srityse gerokai sumažino pradinių planų mastus ir kainas bei apskritai pašalino poreikį žmonėms dalyvauti surenkant baterijų masyvus kosmose.

Dar liko įveikti keletą techninių kliūčių – pavyzdžiui, atpiginti kosminių laivų iškėlimą į erdvę. Palydovas, gebantis teikti tiek elektros energijos, kiek šiuolaikiška šiluminė elektrinė, svertų apie 3000 tonų – tai yra daugiau nei 10 kartų didesnis už Tarptautinę kosminę stotį svoris. Tokiam svoriui iškelti į orbitą reikėtų daugiau nei 100 raketų skrydžių. Dabar iš JAV teritorijos kasmet pakyla mažiau nei 15 kosminių laivų.

Apie tą patį, tik kiek anksčiau, yra užsiminusi ir Japonija:

Energija iš orbitinių Saulės elementų bus perduodama lazeriais

Japonijos erdvės tyrimų agentūra ir Osakos universiteto lazerių inžinerijos institutas planuoja į orbitą paleisti iš chromo ir neodimio pagamintas plokšteles, galinčias 42% efektyvumu surinkti Saulės šviesos energiją. Sukaupta energija bus konvertuojama į lazerių spindulius, kurie bus nukreipti į specialius priimančius įrenginius Žemės paviršiuje. Planuojama, jog praktiškai tokia energija bus galima naudotis apie 2030 metus.

[Mantas]

Idėja gal ir nebloga, bet tai tik pagreitintų visuotinį atšilimą.

[Aš]

Idėja gal ir nebloga, bet tai tik pagreitintų visuotinį atšilimą.

Kodėl? Nes kosmosui tenkanti Saulės energijos dalis būtų perkelta į Žemę?

Sunku įvertint, kiek tokios energijos būtų, nes praėjusi kolektorių didžioji dalis šiaip ar taip pasiektų Žemę, tik šildytų jos atmosferą, o ne būtų naudojama konkretiems mūsų tikslams. Manau, kad Žemę aplenkianti dalis nebūtų tokia didelė, kad šio skirtumo neatpirktų kur kas mažesnis iškastinio kuro naudojimas. Pastaroji energetikos rūšis labiausiai prisideda prie klimato šilimo.

Nebent tu omenyje turėjai ne tai.

[Mantas]

Kodėl? Nes kosmosui tenkanti Saulės energijos dalis būtų perkelta į Žemę?

Sunku įvertint, kiek tokios energijos būtų, nes praėjusi kolektorių didžioji dalis šiaip ar taip pasiektų Žemę, tik šildytų jos atmosferą, o ne būtų naudojama konkretiems mūsų tikslams. Manau, kad Žemę aplenkianti dalis nebūtų tokia didelė, kad šio skirtumo neatpirktų kur kas mažesnis iškastinio kuro naudojimas. Pastaroji energetikos rūšis labiausiai prisideda prie klimato šilimo.

Nebent tu omenyje turėjai ne tai.

Taip, tai ir turėjau galvoje.

[Frist]

Na o cia is ties ispudingi vizoo gaminiai. 3D ekranas, arba dar kitaip vadinamoji holograma.

Dar keletas video:

http://vizoo.com/showreel_wmvs/EPK_FF_ICLOTR.wmv
http://vizoo.com/showreel_wmvs/EPK_FF_DanceLesson.wmv
http://vizoo.com/showreel_wmvs/EPK_FF_FashionDemo.wmv
http://vizoo.com/showreel_wmvs/EPK_FF_Grundfos.wmv

[John]

Naujos aukso kasyklos reklamos klipu gamintojams ir naujos islaidos uzsakovams

[Mantas]

Technologijos photosynth pristatymas
http://www.collegehumor.com/video:1762315

O čia galima išmėgint, kaip tai veikia:
http://labs.live.com/photosynth/inst...x1.sxs&st=coll

[Ramunas]

Siek tiek savireklamos, bet labai jau dziugi naujiena tai gal nemusit labai: http://technomanai.net/naujasis-olympus-e-3/

[Aš]

Šįmetė „Infobalt“ taikosi į profesionalus

Dalyvių – dar mažiau

Pirmasis Lietuvoje pagamintas mobilusis telefonas ir realiai veikiantis elektroninis parašas.

Tai – pagrindinės šių metų informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) parodos „Infobalt 2007“ naujovės.

Vakar prasidėjusi kasmetinė paroda – dar mažesnė už ankstesnes. Sumažėjo ir dalyvių skaičius, ir parodos plotas.

Šiais metais parodoje dalyvauja apie 50 įmonių ir organizacijų. Apie penktadalis dalyvių – valstybės institucijos ir valstybės kontroliuojamos bendrovės.

Palyginimui – pernai paroda pritraukė 80 dalyvių. 2005-aisiais „Infobalt“ parodoje ir ITT sprendimų forume dalyvavo beveik 150 įmonių bei organizacijų, 2004 metais – 190.

Parodos organizatoriai neslepia, kad renginys darosi vis labiau skirtas ITT profesionalams ir verslui, o ne plačiai lankytojų auditorijai.

Lankytojams – geresnės sąlygos

Iš didžiųjų telekomunikacijų bendrovių šiemet dalyvauja tik „Omnitel“, parodoje pristatanti naujovę – mobilųjį elektroninį parašą.

Parodos metu SIM korteles pasikeitę „Omnitel“ klientai galės metus nemokamai naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu.

Tokia galimybe pasinaudojo ir premjeras Gediminas Kirkilas. Beje, Vyriausybės vadovui, kaip ir visiems kitiems lankytojams, reikėjo įrodyti savo tapatybę – pateikti pasą.

Pasirašydamas sutartį G.Kirkilas sutriko išgirdęs klausimą, kokiai įmonei priklauso jo telefone esanti SIM kortelė.

„Gal Vyriausybės kanceliarijai?“ – mėgino pagelbėti premjerui „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.

„Dabar belieka sulaukti pinigų iš Gedimino pr. 11 (Vyriausybės adresas. – Red.)“, – juokavo „Omnitel“ atstovai, kalbėdami apie tai, kada mobilusis elektroninis parašas bus pradėtas masiškai naudoti Lietuvoje.

Dar prieš metus Vyriausybė, pirmaujančios Lietuvos įmonės ir asociacija „Langas į ateitį“ pasirašė Elektroninio parašo proveržio programą.

Pradės gaminti telefonus

Šiais metais naujovę pristato ir lietuviško kapitalo bendrovė „Teltonika“ – ji pradeda Lietuvoje gaminti mobiliuosius telefonus „TEL202“. Masinė jų gamyba prasidės šių metų lapkričio pabaigoje.

Šio telefono išskirtinis bruožas – jame telpa dvi SIM kortelės.

Pasak „Teltonikos“ generalinio direktoriaus Arvydo Paukščio, šis telefonas galės būti naudojamas ne tik pokalbiams.

Viena SIM kortelė gali būti naudojama bendrovėms siūlomoms apsaugos ir kontrolės sistemoms valdyti, kita – pokalbiams.

Kokia bus šito telefono kaina, A.Paukštys neatskleidė. Esą tai paaiškės po derybų su mobiliojo ryšio operatoriais.

Anot A.Paukščio, telefonas gaminamas Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, korpusai pagaminti Kinijoje. Bendrovė iš pradžių bandė naudoti Lietuvoje pagamintus korpusus, tačiau jų kokybė buvo nepatenkinama.

A.Paukštys elektronikos naujovėmis bandė sudominti ir „Teltonikos“ stende apsilankiusį G.Kirkilą.

Pasak A.Paukščio, ateityje Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė gali sukurti produkcijos ir paslaugų už 15 mlrd. litų, biudžetas iš to gautų papildomai 3 mlrd. litų per metus. Tiesa, tam reikėtų investuoti 0,5 mlrd. litų į mokslinius tyrimus.

Rengs robotų kautynes

Elektronikos mėgėjus parodoje mėgins nustebinti lietuviškų technologijų portalas „Elektronika.lt“, organizuojantis robotų kautynes. Jos parodoje turėtų vykti šeštadienį.

Parodoje demonstruojami Lietuvos elektronikos mėgėjų pagaminti robotai, apvažiuojantys kliūtis, sekantys liniją, kovojantys tarpusavyje.

Neabejoju, apie „Teltoniką“ mes dar ne kartą išgirsim Va kur turi eit ES pinigai, o ne į nuolatinį nuostolių kompensavimą ūkininkams ir pan..

[antitotalitarizmus]

Šiauliuose pristatytas automobilis, varomas vandeniliu



http://www.whoiswho.lt/ltu/achievment.aspx?id=1950