Jeffai, o architektura kartais ne Vilniaus dailes akademijoj?
Ne, pagrindinė architektų "kalvė" yra buvęs VISI, dabartinis VGTU. KTU taip pat turi architetūros studijas, bet pati programa gana jauna. Kas vėl gi nevisada yra trūkumas kaip ir pvz. vadybos atveju (mažiau sovietinių inžinerinės ekonomikos tradicijų --> aukštesnė šiuolaikinių vadybos studijų kokybė)
Galiu brangūs kauniečiai jumi atsakingai pareikšti, kad čia svaidotės tik paprastais žurnalistiniais perliukais, o ne pagrindiniais duomenimis. Pvz. kas čia?
Kad kabelis eina per Kauną, tai Kaunas jau lyderis IT srityje?
Arba tokie perliukai kaip kad vienas ar kitas veikėjas gerai sudalyvavo kokiam nors konkurse ir pan. Manau paieškojus galima rasti ir kelis straipsnius apie veikėjus iš Šiaulių.
Verslininkų nuomonė apie informatikos specialistų rengimą (2002 kovo mėn. apklausa):
Analogiškai galima nuginčyti ir tai, kad Vilniuje yra įsikūrę daugiau IT kompanijų.
2004 m. didžiausios Lietuvos IT paslaugų įmonės ir jų centrinis biuras
1. Blue Bridge - Vilnius
2. Alna Group - Vilnius
3. Elsis - Vilnius
4. Informacinės Technologijos Group - Vilnius
5. Baltic Amadeus - Vilnius
6. New Vision Baltija Group - Vilnius
7. Sintagma Group - Vilnius
8. Sonex Holding - Kaunas
9. Compservis - Vilnius
10. HNIT-Baltic Geoinfoservisas - Vilnius
11. Algoritmu sistemos - Vilnius
12. Prototechnika Group - Vilnius
Pastebėjau, kad dauguma šių įmonių dažnai neturi net savo biuro Kaune. Nemažai KTU studentų važiuoja dirbi į Vilnių.
Žiūriu, kad kaikurie pradėjo perliukus ir iš vartojimo pusės kišti, kaip norit, prašom:
Edd, VU yra universitetas numeris vienas socialiniuose-humanitariniuose moksluose. Tuo tarpu tiksliuosiuose - KTU.
Kiek supratau išeinam už IT ribų ir galim plačiau pakalbėti ir apie kitas technologijas. Beje, kas liečia statybas (susiję su šiuo forumu) aš galvojau, kad čia vienas iš pagrindinių VGTU (?).
Parašė vilnius.lt
Vilnius – lazerių technologijų (dar vadinamų „šviesos technologijomis”) centras. Būtent čia savo veiklą vykdo, lazerius ir optikos komponentus gamina bei teikia su tuo susijusias paslaugas maždaug dešimt Lietuvos įmonių.
Produkcija yra eksportuojama į Europos Sąjungą, JAV, Japoniją, Šveicariją ir kitas valstybes. Bendras pardavimų tinklas apima per 100 šalių.
Didelė lazerių dalis yra naudojama moksliniams tyrimams užsienio universitetuose, institutuose, įskaitant Japonijos ir Izraelio atominės energetikos tyrimų centrus, didelių įmonių laboratorijas.
Daugumos lazerių technologijų įmonių atsiradimą Vilniuje sąlygoja stiprus mokslinis potencialas. Šiuo metu yra 4 mokslinių tyrimų centrai:
* Vilniaus Universiteto Lazerinių tyrimų centras
* Vilniaus Universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas
* Fizikos instituto Netiesinės optikos ir spektroskopijos laboratorija
* Puslaidininkių fizikos instituto Optoelektronikos laboratorija
Parašė vilnius.lt
Didžioji dalis Lietuvos biotechnologijos pramonės potencialo sutelkta Vilniuje. Šį potencialą sudaro trijų pagrindinių įmonių veikla, kuri yra orientuota į genų inžinerijos produktų ir biotechnologinių vaistų gamybą bei cheminių teršalų šalinimą biotechnologiniais būdais.
Didžioji šių įmonių produkcijos dalis yra eksportuojama. Pajamos iš eksporto sudaro maždaug 80% visų šių įmonių gaunamų pajamų.
Produkcija, sukurta Vilniaus biotechnologijų įmonėse, naudojama daugelyje pasaulio šalių. UAB „Fermentas“ produktų platinimo tinklas apima 72 pasaulio šalis. Jo filialai įsteigti JAV, Kanadoje ir Vokietijoje.
UAB „Sicor Teva“, kuri gamina augimo hormoną ir interferoną, savo produkciją eksportuoja į 14 šalių. Didžiausią paklausą įmonės produkcija turi Rytų Europos bei Tolimųjų Rytų rinkose.
Lietuvos biotechnologijų sektorius nėra didelis, tačiau tokios įmonės kaip UAB „Fermentas“ ir UAB „Sicor Teva“ gamina pasaulinio lygio produkciją. Šiose įmonėse įrengta nauja šiuolaikinė įranga, dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie sudaro galimybę sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Čia dar apie universitetus:
Parašė http://www.viko.lt/text-687.html
Ir toliau daugiausia abiturientų (per 83 tūkst. Pageidavimų) pareiškė norą studijuoti Vilniaus universitete (VU). Antroje vietoje su 49,7 tūkst. prašymu liko Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Trečioje vietoje, šiųmečio priėmimo naujokė - Vilniaus kolegija (net 48,7 tūkst. prašymų), aplenkusi daugelį šalies universitetų. Ketvirtoje vietoje, pagal pasirenkamumą, buvo Kauno technologijos universitetas (41,6 tūkst.). Kitus universitetus rinkosi gerokai mažiau jaunuolių.
2002-ais mano klasiokė neįstojo į VU, bet užtat įstojo į KTU informatiką.
Šitomis tendencijomis per daug nesidžiaugčiau, net jei būčiau vilnietis.
Ypač kai pažiūri, kad daugiau norinčių stoti į VILNIAUS kolegiją nei į Kauno UNIVERSITETĄ. Akivaizdu, kad renkantis, kur studijuoti studijų kokybė yra n-tasis pasirinkimo kriterijus.
Svarbiausia - pats aukštojo mokslo diplomas (o dabar jau net kolegijos tokį duoda) ir buvimas ten, kur sutelktos visos pagrindinės valdžios struktūros ir įmonių būstinės (būsimam darbui).
Nežinau kaip jums, bet man nepatinka tokios beatodairiškos centralizacijos tendencijos.
Galiu brangūs kauniečiai jumi atsakingai pareikšti, kad čia svaidotės tik paprastais žurnalistiniais perliukais, o ne pagrindiniais duomenimis.
Tai yra faktai. Nebuvo paminėtas nė vienas straipsnis ar šiaip kokia publikacija, kurioje būtų išsakoma nuomonė. Visur buvo konstatuojami faktai.
Kad kabelis eina per Kauną, tai Kaunas jau lyderis IT srityje?
Nedaryk iš mano žinutės to, ko joje nebuvo. Ar aš taip sakiau, kad vien tai viską parodo? Pateikiau keletą faktų kaip pavyzdžių ir tiek. Beje tavo keletas pavyzdžių įrodo lygiai tiek pat, kiek ir mano
Verslininkų nuomonė apie informatikos specialistų rengimą (2002 kovo mėn. apklausa):
Senoki duomenys. Na taip, jei reiktų pasirinkt antrąjį ir trečiąjį universitetus pagal IT lygį, tai būtų Vilniaus universitetai ir bendroje sumoje jie gal lenktų Kauną, bet, manau Kaunas turi lyderį - KTU.
2004 m. didžiausios Lietuvos IT paslaugų įmonės ir jų centrinis biuras
Nuomonė apie tai jau buvo argumentuota iš mano pusės.
Žiūriu, kad kaikurie pradėjo perliukus ir iš vartojimo pusės kišti, kaip norit, prašom
Vartojimas čia ne visiškai tiktų dėl labai skirtingos demografinės padėties, šiuo atveju, Kaune ir Vilniuje. Jei Lietuvos vidutinio statistinio gyventojo gerbuvį laikysime 100%, tai vilniečio jis apie 144%, o kauniečio apie 96% (beje, pagal šį rodiklį Kauną dar lenkia ir Klaipėda). Demografinė padėtis vartojimą įtakoja iš esmės.
2002-ais mano klasiokė neįstojo į VU, bet užtat įstojo į KTU informatiką.
Dėl universitetų taip pat jau buvo argumentuota
---
Vis dėl to, vienareikšmiškai neteigiu, kad Kaunas - aiškus lyderis IT srityje Lietuvoje, bet esu užtikrintas, kad Vilniui prieš mus šioj srity taip pat nėra pagrindo riest nosį
Kas liečia universitetus, tai manau Lietuvoje nėra tokio jau didelio skirtumo tarp jų ir visiems be išimties reikia labai gerinti kokybę, o ne tik didinti studentų skaičių. O šiaip neketinu čia toliau ginčytis, nes nematau prasmės - abejoju ar mes pakeisim savo nuomones (nes net ir aiškūs skaičiukai nepadės). Geriau įdėkit kokių įdomių straipsnių technologijų Lietuvoje tema ir nesvarbu ar tai susiję su Kaunu ar Vilniumi.
Japonai Šiaulių įmonėje diegia „Toyota“ gamybos modelį
2006 m. Gruodžio 12 d.
Nijolė KOSKIENĖ
Dvi dienas per mėnesį Šiaulių „Ventos“ įmonėje lankosi Masuyuki Wada, sinchroninės gamybos sistemos (SGS) konsultantas. Jis diegia baldų įmonėje “Toyota“ gamybos modelį, kad padidėtų darbo našumas — keturis ar penkis kartus per trumpą laiką.
Kodėl japonai dirba 27 kartus našiau
„Libros“ grupė, kuriai priklauso ir “Venta“, iš Europos fondų gavo 3 milijonus litų, už kuriuos pasisamdė geriausiais pasaulyje laikomus japonų konsultantus. Jie trijose grupės įmonėse nuo šio rudens diegia tokią pat sistemą, kaip “Toyota“ koncerne, kuris pagal darbo efektyvumą pasaulyje laikomas pirmuoju.
„Galutinis tikslas — kuo greičiau pagaminti vieną kėdę, pasiekti, kad kiekviena detalė kuo trumpiau užsigulėtų ir kuo mažiau kartų reikėtų ją paimti“, — paaiškino Vytenis Šopis, “Ventos“ direktorius, vedžiodamas po cechus. Tuo esą ir rūpinasi Masuyuki Wada. Pagal jo patarimus pertvarkomos darbo vietos. Iš pažiūros tai elementarūs ir nieko nekainuojantys dalykai.
Darbo vieta pertvarkoma taip, kad vietoje būdamas žmogus padarytų kuo daugiau operacijų. Įrenginius japonas pasiūlė sustatyti U raidės principu — kuo labiau sustumiant, kad žmogui reiktų kuo mažiau vaikščioti. Svarbu, kad gamybos ciklas judėtų prieš laikrodžio rodyklę, o ne pagal ją, kaip įprasta pas mus. Esą, taip sureguliuotas žmogaus organizmas. Šiam ciklui aptarnauti specialiai skirtas žmogus, kuris visas reikalingas detales surenka ir atveža darbuotojui po ranka, kad šis savo laiką skirtų tik veiksmui, kuriančiam vertę.
Anksčiau, anot V. Šopio, niekas nekreipdavo dėmesio, kiek laiko perderinamos staklės — tai trukdavo iki dviejų valandų. Tačiau pertvarkius darbo vietą, šį laiką pavyko sumažinti trigubai, ir tai dar ne pabaiga.
Wada San — apie nuolatinį siekį tobulėti
Konsultantas Masuyuki Wada, visų vadinamas Wada San, tvirtina, kad tai — pats geriausias modelis pasaulyje, geresnio nebus. Ją su komanda sukūrė ir susistemino legendinis „Toyota“ koncerno inžinierius Taiči Ono.
— „Šiaulių krašte“ rašėme apie mažus lietuviškus atlyginimus, kalbinti darbdaviai kaip susitarę tvirtino, kad tai esą dėl labai mažo darbo našumo. Ar našumas padidins atlyginimus?
— Našumas tiesiogiai susijęs ne tik su atlyginimais, bet apskritai su įmonės egzistavimu ir jos kova šiuolaikinėje konkurencinėje terpėje. Turime kelti našumą, jei norime toliau sėkmingai gyvuoti. „Ventoje“ mes planuojame našumą padidinti bent 2— 3 kartus, su galimybe didinti dar tiek pat netolimoje ateityje. Žinoma, nepamirštant kokybės, darbų saugos, tvarkos ir švaros.
— Ar populiaru užsienio įmonėse samdyti konsultantus našumui didinti? Kokie pagrindiniai Sinchroninės gamybos sistemos principai?
— Sinchroninės gamybos sistema bene labiausiai paplitusi Vokietijoje, tačiau stebima tendencija trauktis į Rytus. Šios šalys nori greičiau atsitiesti ir konkuruoti su ES senbuvėmis. O pagrindinis principas — suprasti, kad tobulėjimo procesas yra pagrindinis ir būtinas, norint sulaukti šviesaus rytojaus ir įmonei, ir jos dirbantiesiems.
Nors „Ventoje“ pradedame nuo gamybos, galutinis tikslas — pakeisti visą įmonės valdymo struktūrą. Svarbiausia — sudaryti žmonėms sąlygas dirbti vertę kuriantį darbą.
Pasaulyje jau seniai paplitęs mąstymas, kad reikia keistis nuolat ir dirbti taip, lyg ši diena būtų paskutinė. Tai greitai ir Lietuvoje taps norma. Įmonių, diegiančių našumą didinančias sistemas, sugebančių naudotis sukaupta patirtimi, nėra daug.
— Darbadaviai linkę kaltinti darbuotojus — esą šie nenašiai dirba. Ar pastebėjote, kad lietuviai būtų lėtesni?
— Tai ne žmonių, o sistemos problema. Sistema susidaro iš įrenginių, naudojamų medžiagų ir įrankių, bei iš įmonės vadovo suteikiamos galimybės dirbti tik tą darbą, kuris sukuria vertę. O žmonės — visur vienodi.
Pasaulyje yra laikoma geru rezultatu, jei vertę kuriantis darbas (kai įrankis liečia detalę) sudaro 5— 10 procentų viso darbo laiko. „Toyota“ rezultatas — 10-20 procentų. “Ventoje“, paskaičiavo specialistai, apie 0,1-0,5 procento, jei tiksliau — 27 kartus mažesnis, negu “Toyota“.
Masuyuki Wada, japonų konsultantas, ketina „Ventoje“ padėti darbo našumą per metus padidinti du, po to dar du kartus, ir taip toliau.
Po kiek metų pasivysime „Toyota“ našumo lygį?
Masuyuki Wada: „Niekada... ... Kadangi „Toyota“ nuolat keistis ir tobulės, mes tik bandysime ją vytis. “Tojotoje“ šis procesas vyksta 50-60 metų. Žinoma, tai nereiškia, kad tiek metų atsiliksite, dabar svarbu — per kiek laiko padarysite šuolį ir maksimaliai sumažinsime dabartinį atotrūkį. ... Pasaulyje jau seniai paplitęs mąstymas, kad reikia keistis nuolat ir dirbti taip, lyg ši diena būtų paskutinė.„
Gal tokios "metu zmogaus" rinkimo apraiskos atrodo simboliskai ar net lekstokai ir neoriginaliai, bet jeigu paziuretume i paskutinius 10 metu ir kaip pasaulis pasikeite del Interneto, kyla reikalas pripazinti, kad per tuos metus ivyko turbut didziausia zmonijos istorijoje revoliucija, kurios aktyvia dalimi buvome mes patys (ar tai patys suvokiame, tai jau kitas dalykas)
2004 m. didžiausios Lietuvos IT paslaugų įmonės ir jų centrinis biuras
1. Blue Bridge - Vilnius
2. Alna Group - Vilnius
3. Elsis - Vilnius
4. Informacinės Technologijos Group - Vilnius
5. Baltic Amadeus - Vilnius
6. New Vision Baltija Group - Vilnius
7. Sintagma Group - Vilnius
8. Sonex Holding - Kaunas
9. Compservis - Vilnius
10. HNIT-Baltic Geoinfoservisas - Vilnius
11. Algoritmu sistemos - Vilnius
12. Prototechnika Group - Vilnius
Nagi, o dabar paziurekim i imoniu saknis ir kita informacija. Juk Utenos alaus ir Achemos centriniai ofisai irgi Vilniuje, bet niekas net nekalba apie trasu gamybos technologijas Vilniuje (beje, apie alaus taip pat nebekalbes). Taigi:
2. Alna group - didelis ofisas Kaune, dalis imones vadovu - KTU absolventai (Artas, Gediminas). Daug Vilniuje dirbanciu zmoniu taip pat is Kauno.
3. Elsis - KTU docentu ikurta imone.
8. Sonex holding, nors ir ironiska, HQ Vilniuje, nors saknys ir pagrindiniai techniniai darbuotojai - Kaune.
Na o kitos imones, tokios kaip Equinox, No Magic, kuriose dirba po 40-60 IT specialistu nepaminetos siame sarase vien tik del to, kad neskelbia savo apyvartos. Jos siaip daugiausiai orientuojasi i eksporta, taigi Lietuvoje maziau zinomos, o technine kvalifikacija ir naudojamos technologijos tikrai aukstos. Abi Kaune, darbuotojai - KTU ir VDU absolventai.
Zvelkit giliau,taip sakant
Na o kalbant apie IT imones apskritai, kas paneigs, kad GNT (didziausia pagal apyvarta LT IT prekybos imone), Elko, BMS - kaunietiskos imones?
Aisku, geriausiai universitetu lygi parodo ne darbdaviu nuomone (nes tarkim gali buti labai geras univeras, bet paruosia mazai specialistu, taigi ir darbdaviai gal ne visi turi galimybe juos idarbinti), o pvz. universiteto absolventu vidutinis uzdrbis toje srityje, kiek jo absolventu dirba pasaulinese kompanijose uzsienyje (ne prekyboje), pvz. Microsoft, IBM, kiek tas universitetas dalyvauja tarptautiniuose research'o projektuose ir t.t.
Siaip jau japonams (kaip ir kitiems azijieciams, beje) nieko kito nebelieka kaip tik didinti nasuma. Ir situo, deja, nei mes nei kiti europieciai nepakonkuruosime. Cia vakarieciu silpnoji puse. Su azijieciais reikia kovoti pasirenkant ju silpnas vietas, o butent - kurybiskuma.
Aisku, lietuviu produktyvumas dar labai skiriasi ir nuo tu paciu vakarieciu ir ta atotruki mums reikes sumazinti, bet galu gale, po 10-15 metu Lietuvoje vistiek iskils poreikis konkuruoti ne darbo jegos kaina su vokieciais ar svedais, o produktyvumu su japonais ir kinais (kurie irgi nesnaudzia). Ir cia, bijau, nelabai ka galesime padaryti. Tiek vokieciai, tiek prancuzai ir kiti jau senokai specializuojasi ne gamyboje (gamyklos masiskai uzsidaro visoje Europoje), bet projektavime ir nauju produktu kurime, taigi ir Lietuvai reikia eiti ta linkme.
Ne veltui visus naujausius japonu automobilius (bent jau isvaizda) kuria italu dizaineriai (Nissan, Honda). Savo karjeroje teko susidurti su Azijos saliu darbuotojais ir jiems jau kulturiskai budinga ne reiksti savo nuomone ir idejas, o beveik aklai paklusti savo bosui (nes jis zino ka daro), todel ten labai sunku pasiekti, kad darbuotojai reikstu savo nuomone, siulytu naujas idejas ir t.t. Bet pas juos labai gerai veikia "bendras darbas", nes kiekvienas darbuotojas gali buti dideles masinos varzteliu. Sitai, deja, lietuviams (ir daugumai vakarieciu) nebudinga.
Siaip jau japonams (kaip ir kitiems azijieciams, beje) nieko kito nebelieka kaip tik didinti nasuma. Ir situo, deja, nei mes nei kiti europieciai nepakonkuruosime. Cia vakarieciu silpnoji puse. Su azijieciais reikia kovoti pasirenkant ju silpnas vietas, o butent - kurybiskuma.
Aisku, lietuviu produktyvumas dar labai skiriasi ir nuo tu paciu vakarieciu ir ta atotruki mums reikes sumazinti, bet galu gale, po 10-15 metu Lietuvoje vistiek iskils poreikis konkuruoti ne darbo jegos kaina su vokieciais ar svedais, o produktyvumu su japonais ir kinais (kurie irgi nesnaudzia). Ir cia, bijau, nelabai ka galesime padaryti. Tiek vokieciai, tiek prancuzai ir kiti jau senokai specializuojasi ne gamyboje (gamyklos masiskai uzsidaro visoje Europoje), bet projektavime ir nauju produktu kurime, taigi ir Lietuvai reikia eiti ta linkme.
Ne veltui visus naujausius japonu automobilius (bent jau isvaizda) kuria italu dizaineriai (Nissan, Honda). Savo karjeroje teko susidurti su Azijos saliu darbuotojais ir jiems jau kulturiskai budinga ne reiksti savo nuomone ir idejas, o beveik aklai paklusti savo bosui (nes jis zino ka daro), todel ten labai sunku pasiekti, kad darbuotojai reikstu savo nuomone, siulytu naujas idejas ir t.t. Bet pas juos labai gerai veikia "bendras darbas", nes kiekvienas darbuotojas gali buti dideles masinos varzteliu. Sitai, deja, lietuviams (ir daugumai vakarieciu) nebudinga.
Negalima nesutikti. Nors, kaip ir sakai, Lietuvoje tikrai reikia priarteti bent prie tu paciu Vakaru Europos krastu darbo nasumo. Nors reiktu nepamirsti, kad nasumas dideja ne vien diegiant fizines technologijas (IT sistemas ir pan.), bet ir kaip geros vadybos padarinys. Cia dar labai labai daug reiks dirbti.
kiekvienas darbuotojas gali buti dideles masinos varzteliu
Lygiai tokius pacius zodzius Discovery kuriamam dokumentiniam filmui apie Singapura pasake tos salies ilgametis vadovas Lee Kwan Yew, kuris is esmes "sukure" visa dabartini Singapura. Ten su nasumo didinimu prieita iki to, kad per TV rodomi propagandiniai klipai apie poreiki didinti nasuma visiems ir visur, kur tik imanoma. Nors rezultatai irgi gan itikinantys
@sauls: Koks skirtumas kokios šaknys. Tiesiog faktas, kad beveik visų didžiausių IT įmonių centriniai biurai Vilniuje ir daug jų neturi net atstovybės Kaune. O kad ten tose įmonėse dirba žmonės iš visų Lietuvos kampelių, tai manau nėra naujiena. Tas pats su visomis Vilniaus įmonėmis. Jei taip nori žvelgti giliau, tai daug baigusių tiek KTU, tiek VU, tiek dar kažką nėra nei kauniečiai, nei vilniečiai.
O tokių kompanijų kaip BMS išvis neverta minėti, jie užsiima prekyba, o ne sudėtingesne IT veikla. Beje, tokių prekių sandėliai dažniausiai Kaune.
Tik vienas problemėlė...įdomu, koks procentas žmonių žemėje turi priėjimą prie interneto. Lengva pasaulio "grietinėlei" taip aklai teigti.
Šiandien per LR1 Infobalt dyrikas bylojo, kad 45% žmonių lietuvoje turi priėjimą prie interneto. Augimas ~120% palyginus su praeitais metais.
Nesenai skaičiau įdomų tyrimuką, kad 83% vaikų nuo 10 iki 15 metų bent kartą per savaitę naudojasi internetu. Ir skirtumo tarp miesto ir kaimo vietovių pagal šį rodiklį praktiškai nėra. Kaimuose šiuo atžvilgiu labai pasitarnauja prieigos mokyklose ir bibliotekose.
Lietuva pagal elektroninės valdžios indeksą užima 83 vietą pasaulyje
Lietuva pagal valstybinių institucijų teikiamų elektroninių paslaugų kiekį 2006 metais užima 83 vietą iš 198 pasaulio valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva itin atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių - Latvija užima 56, o Estija - 25 vietą, rodo JAV Brown universiteto sudarytas elektroninės valdžios indeksas.
Tačiau Lietuva pagal šių paslaugų teikimo lygį šiemet pagerino savo pozicijas - pernai ji buvo 4-iomis pozicijomis žemiau - 87 vietoje.
Savo pozicijas 27 vietomis šiemet pagerino ir Latvija, kuri pernai buvo 83-oje vietoje. Tuo tarpu Estija pernai užėmė aukštesnę 14 vietą.
JAV mokslininkų sudarytame reitinge pirmąsias tris vietas užima atitinkamai Pietų Korėja, Taivanis ir Singapūras. Tuo tarpu Nauru, Čadas ir Burundis - paskutinėse sąrašo pozicijose.
Sąraše JAV šiemet užima 4-ą (pernai - 3), Rusija - 43 (109), Lenkija - 63 (92), o Baltarusija - 64 (115) vietą.
Skelbta, kad Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą lygis šiemet siekia 68 proc. 2004-aisiais jis buvo 59 procentai.
reik pastebėti, kad prieš kokį pusmetį buvo kažkokiam laikraštį straipsnis, kad Lietuvoje e-valdžios paslaugos yra daugiau deklaruojamos nei, kad veikia iš tikrųjų. t.y. sukuriamas tinklapis, kuriame sudedama visa info (dažniausiai nuorodos į visokius įstatymus ir taisykles) ir tai ataskaitose Briuseliui parodo kaip paslaugos teikimą. na geriausiu atveju tau suteikia proga užpildyti anketą (prašymą) internetu, tačiau ją vistiek reikia atsispausdinti ir eiti kažkur, kad gaut pažymą.
vienintelė išimti mokesčių inspekcija.
pavyzdys iš asmeninės patirties:
turbūt pavasarį užpildžiau anketą donoro kortelei gauti. tipo užpildykit mes padarysim ir atsiųsim emeilu pranešima kur ir kada galite eiti pasiimti. iki šiol pranešimo neturiu ir tiesa sakant man jau nebeįdomi ta kortelė. o ir faktą, kad [pildžiau prašymą atsiminiau tik dabar kai perskaičiau šį postą
2004 m. didžiausios Lietuvos IT paslaugų įmonės ir jų centrinis biuras
1. Blue Bridge - Vilnius
2. Alna Group - Vilnius
3. Elsis - Vilnius
4. Informacinės Technologijos Group - Vilnius
5. Baltic Amadeus - Vilnius
6. New Vision Baltija Group - Vilnius
7. Sintagma Group - Vilnius
8. Sonex Holding - Kaunas
9. Compservis - Vilnius
10. HNIT-Baltic Geoinfoservisas - Vilnius
11. Algoritmu sistemos - Vilnius
12. Prototechnika Group - Vilnius
Beveik visu siu imoniu pardavimai orientuoti i valstybini sektoriu, tai naturalu kad ir pagrindiniai biurai yra Vilniuje. Is Kauno butu toloka kysius abonentui veziot
ir siaip - is situ imoniu rimtesnes pagarbos verta tik IT. nenagrinesiu kiekvienos atskirai, bet siaip nei viena is ju nera pasireiskusi tarptautiniame lygyje ir virs savo sultyse tol, kol ju neisstume indai ir baltarusai.
Verslininkų nuomonė apie informatikos specialistų rengimą (2002 kovo mėn. apklausa):
Kaunas:
KTU+VDU - 35%
Vilnius:
VU+VGTU+VK - 55.5%
2004 m. didžiausios Lietuvos IT paslaugų įmonės ir jų centrinis biuras
1. Blue Bridge - Vilnius
2. Alna Group - Vilnius
3. Elsis - Vilnius
4. Informacinės Technologijos Group - Vilnius
5. Baltic Amadeus - Vilnius
6. New Vision Baltija Group - Vilnius
7. Sintagma Group - Vilnius
8. Sonex Holding - Kaunas
9. Compservis - Vilnius
10. HNIT-Baltic Geoinfoservisas - Vilnius
11. Algoritmu sistemos - Vilnius
12. Prototechnika Group - Vilnius
2002-ais mano klasiokė neįstojo į VU, bet užtat įstojo į KTU informatiką.
Is pateiktu faktu galima teigti dauguma imoniu yra Vilniuje, tai savaime aisku kad jos palankiau vertins vilniecius, nes ten dirba dauguma vilnieciu. Jeigu apklaustum Kauno imones, kuriose darbuotojai dauguma yra kaunieciai, rezultatai butu kitokie.
Dar studijuojant KTU, universitete vykdavo paskaita, taip pat si paskaita video konferencijos budu buvo transliuojama VGTU studentams. Na tai prisijuokdavom is ju truputi pirmiausiai pasirodydavo arba vos vienas studentas arba ne vieno.. O kai suzinojom ju magistrinio darbo temas, na kaip musu semestro kursinio lygio. Na gal cia sutapimas, bet ne kokia nuomone susidariau.
Istoti i KTU informatika lengviausia man rodos, tik kad po pirmo semestro 40% iskrenta.
Nieko nenoriu izeisti, nes ir musu universitete budavo tokiu "studentu".
Comment