Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Technologijų naujienos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts





    Švedijoje baigiami atlikinėti praktiniai vilkikų su kompiuterizuotomis valdymo sistemomis bandymai ir nuo kitų metų šalies keliuose juos vairuos nebe žmonės, o kompiuteriai. „Protingi vilkikai", kurie šiuolaikinių technologijų dėka gali „kalbėtis“ tarpusavyje ir valdyti transporto priemonę po truputį taps mūsų gyvenimo kasdienybe. Vilkikai galės jungtis į kolonas primenančias traukinį ir judėti greitkeliuose ne tik vienodu greičiu, bet ir atlikti visas vairavimo funkcijas.
    Kompiuteriai, radijo ir palydovinio ryšio davikliai, kurie išlaikys nustatytą atstumą tarp transporto priemonių ir autotraukinių yra tos sistemos, kurios leidžia tokioms priemonėms judėti keliais nesukeliant pavojaus kitoms transporto priemonėms. Veikiant šioms sistemoms vairuotojų vaidmuo apsiribos prietaisų skydelio informacijos sekimu ir primins lėktuvo piloto darbą, kuris skrydžio metu stebi autopiloto darbą.
    Viena iš pagrindinių naujų sistemų užduočių yra išlaikyti pastovų atstumą tarp vilkikų kolonoje. Oro pasipriešinimas važiuojant tokioje kolonoje tampa minimalus, o tai savo ruožtu suteikia didesnį variklio efektyvumą, taupomas kuras ir labiau tausojama gamta.
    Didžiausias iššūkis laukia kitų keliuose esančių vairuotojų. Kaip jie reaguos į didžiulę vilkikų koloną ir kaip jie elgsis tokiomis eismo sąlygomis, kuomet reiks išsukti iš autostrados. Kūrėjai tvirtina, kad neverta dėl to nerimauti nes atstumai tarp vilkikų priklausomai nuo greičio svyruos nuo 15 iki 25 metrų ir tai bus pakankamas tarpas lengviesiems automobiliams, kad šie galėtų įsiterpti tarp vilkikų ir pasukti į dešinę. Kompiuterinės vilkikų sistemos iš karto pastebės tokį manevrą ir padidins atstumą tarp sunkvežimių.
    Kitas ambicingas projektas į kurį dedama daug vilčių ir kurį kartu atlieka dvi gigantiškos kompanijos „Volkswagen“ ir „Google“ irgi po truputį lenda į dienos šviesą. Jie taip pat daro bandymus realiomis sąlygomis kelyje ir netrukus turėtų pristatyti savo produktą.
    Atsižvelgdami į ateities realijas valdžios institucijos taip pat pradeda ruoštis naujų transporto priemonių valdymo sistemų atsiradimui. Nevados valstija išleido pirmąjį pasaulyje teisinį aktą kuriuo šioje valstijoje yra leidžiama eksploatuoti transporto priemones valdomas ne žmogaus, o kompiuterinės sistemos.
    www.15min.lt

    Comment


      Visai įdomus straipsnis

      1968 metų laikraštyje – lietuvio prognozė apie interneto ir išmaniųjų telefonų atsiradimą
      http://mokslas.delfi.lt/technology/1....d?id=51444291

      Comment


        Klausimas geriau suprantantiems mobiliakines OS.

        Kodėl Android'e (ar kitose OS) paprastai nėra galimybės išjungti programą (pvz. "exit" mygtukas)? Tokia galimybė būdavo Symbian'e, kai kiekvienos programos meniu būdavo "exit" funkcija. Internete dažniausiai sutinkamas argumentas, kad realiai Androidas nenaudoja daugiau baterijos resursų ir OS pati sugeba tvarkyti RAM'o naudojimą. Bet visgi, KODĖL nėra galimybės tiesiog uždaryti programą iš pačios programos meniu (nekalbu apie task-killerius)? Taip pat, kodėl kai kurios programos (pvz. Google Maps ar akcijų kursai) pasileidžia patys ir sėdi background'e? Tiesiog nesuprantu, kur tokio sistemos tvarkymo logika ir kodėl vartotojui nesuteikta galimybė rinktis, jei jis tiesiog nori paspausti "x" mygtuką ir uždaryti programą.

        Comment


          Parašė John
          Klausimas geriau suprantantiems mobiliakines OS.

          Kodėl Android'e (ar kitose OS) paprastai nėra galimybės išjungti programą (pvz. "exit" mygtukas)? Tokia galimybė būdavo Symbian'e, kai kiekvienos programos meniu būdavo "exit" funkcija. Internete dažniausiai sutinkamas argumentas, kad realiai Androidas nenaudoja daugiau baterijos resursų ir OS pati sugeba tvarkyti RAM'o naudojimą. Bet visgi, KODĖL nėra galimybės tiesiog uždaryti programą iš pačios programos meniu (nekalbu apie task-killerius)? Taip pat, kodėl kai kurios programos (pvz. Google Maps ar akcijų kursai) pasileidžia patys ir sėdi background'e? Tiesiog nesuprantu, kur tokio sistemos tvarkymo logika ir kodėl vartotojui nesuteikta galimybė rinktis, jei jis tiesiog nori paspausti "x" mygtuką ir uždaryti programą.
          Na, dauguma androidinių programų, kurios būtent sėdi backgrounde, turi automatinius atnaujinimus, todėl nėra ko nustebti, kad vieną dieną įsijungus programą pamatai pasikeitusią išvaizdą ir panašiai. Kad ir jeigu internetas išjungtas, tai tos programos iškart pamačiusios jį įjungtą, atsinaujina. Kas link sąmokslo teorijų, buvo pasirodęs ne vienas ir ne du straipsniai, kaip iOS ir Android renka duomenis ir juos kaupia bendroj bazėj, todėl kartais išties neaišku kas ten ką daro.

          Comment


            Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
            Na, dauguma androidinių programų, kurios būtent sėdi backgrounde, turi automatinius atnaujinimus, todėl nėra ko nustebti, kad vieną dieną įsijungus programą pamatai pasikeitusią išvaizdą ir panašiai. Kad ir jeigu internetas išjungtas, tai tos programos iškart pamačiusios jį įjungtą, atsinaujina. Kas link sąmokslo teorijų, buvo pasirodęs ne vienas ir ne du straipsniai, kaip iOS ir Android renka duomenis ir juos kaupia bendroj bazėj, todėl kartais išties neaišku kas ten ką daro.
            Dėl Android duomenų rinkimo tai kažkaip negirdėjau, tuo labiau yra Open Source, galima ištrinti tas dalis kurios kaupa. Dėl iOS tai buvo dėl lokacijos sekimo nesenai problemų.
            Android visai kitoks procesų valdymas. Dažniausiai programos minimizavus užstabdomos, bet galima padaryti kad ir veiktų backgrounde, čia jau programavimo dalis. Jei tikrai nori uždaryti programas, tai galima su procesų killeriais išjungti, bet to daryti prasmės nera.

            Comment


              Parašė Smauglys Rodyti pranešimą
              Jei tikrai nori uždaryti programas, tai galima su procesų killeriais išjungti, bet to daryti prasmės nera.
              Čia ir esmė, kad nužudžius su task killeriais, kai kurios programos (pvz, Google Maps ir kai kurios kitos) visvien pasileidžia iš naujo ir sėdi backgrounde be galimybės jas kaip nors išjungti (nebent išvis ištrinti, ką ir padariau su visomis potencialiai nereiklaingomis programomis).

              Taip pat, nesu toks tikras, ar Androido RAM'o tvarkymas yra toks puikus, kaip kai kurie teigia t.y. kad nereiktų task Killerių. Teko naudotis Sygic Maps navigacija, kuri valgo labai daug atminties ir CPU resursų ir kartais mano HTC Desire pakibdavo (kartais tik kelioms sekundėms, bet kartais ilgesniam laikui), ypač, jei neseniai naudojau kokią nors kitą didesnę aplikaciją. Viską "išvalius" su task killeriu, pakibimų nebebuvo. Kitaip tariant, RAM'o tvarkymas Androide yra gana liberalus ir kartais sistema nelabai spėja su tuo tvarkytis. Arba bent jau taip buvo mano atveju. Įdomu, kodėl paprastai negalima pasirinkti nuostatų, kaip pats Androidas (t.y. ne visokie 3rd party task killeriai) tvarko RAM'ą? Na bent jau kad nepaleidinėtų programų, kurių pats vartotojas nepaleido ir nenaudoja? Arba kad išjungtų programas, tarkim, po 10 minučių nuo to laiko, kai jos buvo paskutinįkart naudotos? Kad ir kaip į tai žiūrėsi, toks RAM'o tvarkymas nėra privalumas iš vartotojo perspektyvos, nes jis paprasčiausiai nesuteikia realios galimybės pačiam tvarkyti RAM'o naudojimą. Jau nekalbant apie tai, kad mano Interneto naršyklėje galėjo būti koks nors "Hardcore gay porn", o aš, norėdamas draugams parodyti "Šiaip linksma" temą, visai netyčia pakeliu naršyklę į tą būseną, kur ją paskutinįkart palikau su minėtu nešvankiu puslapiu be galimybės jo prieš tai išjungti arba paleisti į kokią nors fiksuotą pradinę būseną.
              Paskutinis taisė John; 2011.11.13, 18:39.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Čia ir esmė, kad nužudžius su task killeriais, kai kurios programos (pvz, Google Maps ir kai kurios kitos) visvien pasileidžia iš naujo ir sėdi backgrounde be galimybės jas kaip nors išjungti (nebent išvis ištrinti, ką ir padariau su visomis potencialiai nereiklaingomis programomis).

                Taip pat, nesu toks tikras, ar Androido RAM'o tvarkymas yra toks puikus, kaip kai kurie teigia t.y. kad nereiktų task Killerių. Teko naudotis Sygic Maps navigacija, kuri valgo labai daug atminties ir CPU resursų ir kartais mano HTC Desire pakibdavo (kartais tik kelioms sekundėms, bet kartais ilgesniam laikui), ypač, jei neseniai naudojau kokią nors kitą didesnę aplikaciją. Viską "išvalius" su task killeriu, pakibimų nebebuvo. Kitaip tariant, RAM'o tvarkymas Androide yra gana liberalus ir kartais sistema nelabai spėja su tuo tvarkytis. Arba bent jau taip buvo mano atveju. Įdomu, kodėl paprastai negalima pasirinkti nuostatų, kaip pats Androidas (t.y. ne visokie 3rd party task killeriai) tvarko RAM'ą? Na bent jau kad nepaleidinėtų programų, kurių pats vartotojas nepaleido ir nenaudoja? Arba kad išjungtų programas, tarkim, po 10 minučių nuo to laiko, kai jos buvo paskutinįkart naudotos? Kad ir kaip į tai žiūrėsi, toks RAM'o tvarkymas nėra privalumas iš vartotojo perspektyvos, nes jis paprasčiausiai nesuteikia realios galimybės pačiam tvarkyti RAM'o naudojimą. Jau nekalbant apie tai, kad mano Interneto naršyklėje galėjo būti koks nors "Hardcore gay porn", o aš, norėdamas draugams parodyti "Šiaip linksma" temą, visai netyčia pakeliu naršyklę į tą būseną, kur ją paskutinįkart palikau su minėtu nešvankiu puslapiu be galimybės jo prieš tai išjungti arba paleisti į kokią nors fiksuotą pradinę būseną.
                "Hardcore gay porn"
                Aš susimetęs Cyanogen modą į savo Desire, tai pas jį yra tokia funkcija kuri dalinai pagelbėtų lengviau uždarinėti, jei palaikai back mygtuką, tai padaro force close aplikacijai. Tai browserio atveju šitas būdas jau padėtų.

                Comment


                  Parašė Smauglys Rodyti pranešimą
                  "Hardcore gay porn"
                  Aš susimetęs Cyanogen modą į savo Desire, tai pas jį yra tokia funkcija kuri dalinai pagelbėtų lengviau uždarinėti, jei palaikai back mygtuką, tai padaro force close aplikacijai. Tai browserio atveju šitas būdas jau padėtų.
                  Tokią funkciją girdėjau ir bandžiau. Gal ir geriau, nei nieko, bet tai nereiškia, kad kokie Google maps'ai vėl nepasileis po kelių minučių. Kai kurie ROM'ai sukompiliuoti taip, kad su procesais elgiasi "egresyviai" t.y. kilina programas vos tik jos nebenaudojamos. Tai neblogas variantas, ypač, jei tai galima reguliuoti nuostatose. Ir visgi nesuprantu, kodėl nėra normalios "native" Androido funkcijos, kuria būtų galima išjungti programas arba bent jau nustatyti, kad jos pačios savaime nepasileistų? Galbūt teoriškai tai nebūtų kažkoks didelis sistemos privalumas daliai vartotojų, bet kodel neleidžiama rinktis, kaip tvarkyti sistemos veikimą? Juo labiau, kad Android'as nėra iOS ir "kontroliuoti" kaip veikia visa sistema lyg ir nėra Google tikslas.

                  Comment


                    Dar viena naujiena iš Švedijos:



                    Chalmers technologijos universiteto (Švedija) mokslininkams pavyko išgauti šviesą iš vakuumo – buvo stebėtas jau daugiau nei prieš 40 metų numatytas efektas. Gautus rezultatus tyrėjai publikuoja prestižiniame žurnale „Nature“. Novatoriško eksperimento metu mokslininkai sugebėjo užregistruoti keliolika fotonų, kurie nuolatos atsiranda ir pradingsta vakuume.
                    Šis eksperimentas yra pagrįstas vienu iš labiausiai intuicijai prieštaraujančių, bet tuo pačiu vienu iš svarbiausių kvantinės mechanikos principų: vakuumas jokiu būdu nėra visiškai tuščias būvis. Iš tikrųjų vakuume knibždėte knibžda įvairiausių dalelių, kurios be perstojo atsiranda ir vėl išnyksta. Jos gimsta, išbūna vos kelias akimirkas ir vėl pradingsta. Kadangi jų egzistavimas yra toks neapčiuopiamas, jos paprastai vadinamos virtualiosiomis dalelėmis.
                    Chalmerso technologijos universiteto mokslininkams Christopheriui Wilsonui ir jo kolegoms pavyko užregistruoti fotonų perėjimą iš virtualiosios būsenos į realiąją – kitaip tariant, tapimą išmatuojama šviesa. Prieš daugiau nei 40 metų fizikas Geraldas Moore'as numatė, jog taip turėtų atsitikti, jeigu virtualiesiems fotonams bus leista atšokti nuo veidrodžio, kurio judėjimo greitis yra artimas šviesos greičiui. Šis reiškinys, dar vadinamas dinaminiu Kasimiro efektu, stebėtas pirmąkart. Tokią sėkmę lėmė puikus eksperimentas, kurį pavyko įgyvendinti sumaniems Chalmerso technologijos universiteto mokslininkams.
                    Šis „veidrodis“ savyje turi kvantinės elektronikos sudedamąją dalį, kuri vadinama superlaidžiuoju kvantinės interferencijos įrenginiu (angl. Superconducting Quantum Interference Device, SQUID), pasižyminčiu ypatingu jautrumu magnetiniams laukams. Keisdami magnetinio lauko kryptį kelis milijardus kartų per sekundę, mokslininkai sugebėjo priversti „veidrodį“ virpėti sparta, siekiančia 25 procentus šviesos greičio.
                    „Gautas rezultatas yra toks, kad fotonai iš vakuumo ėmė atsirasti poromis, – teigia P. Delsingas. – Mes juos užregistravome mikrobangų spinduliuotės pavidalu. Mes taip pat pajėgėme nustatyti, kad ši spinduliuotė pasižymi lygiai tokiomis pat savybėmis, kurias numato kvantinė teorija, kuomet fotonai gimsta poromis“.
                    Eksperimento metu „veidrodis“ dalį savo kinetinės energijos perduoda virtualiosioms dalelėms, o tai leidžia šioms materializuotis. Kaip teigia kvantinė mechanika, vakuume egzistuoja daugybė įvairiausių virtualiųjų dalelių. Asocijuotasis teorinės fizikos profesorius Goranas Johanssonas aiškina, jog fotonai pasirodo todėl, kad jie neturi masės.
                    „Būtent dėl šios priežasties norint juos ištraukti iš virtualiosios būsenos užtenka sąlyginai mažo energijos kiekio. Iš tikrųjų iš vakuumo būtų galima išgauti ir kitokių dalelių, pavyzdžiui, elektronų arba netgi protonų, tačiau tam reikėtų kur kas daugiau energijos“.
                    Mokslininkai yra įsitikinę, jog eksperimento metu poromis susidarę fotonai yra nepaprastai įdomus tyrimų objektas. Galbūt juos pavyktų panaudoti nagrinėjant kvantinės informacijos teoriją, kuri reikalinga konstruojant kvantinius kompiuterius.
                    Vis dėlto pagrindinis eksperimento nuopelnas yra tai, kad jis leidžia geriau suprasti pagrindines fizikos sąvokas, pavyzdžiui, kvantines fluktuacijas – nuolatinį virtualiųjų dalelių pasirodymą ir dingimą vakuume. Manoma, jog vakuumo fluktuacijos gali sietis su tamsiąją energija, kuri, kaip žinia, lemia spartėjantį mūsų Visatos plėtimąsi. Už spartėjančio Visatos plėtimosi atradimą šiais metais įteikta Nobelio premija fizikos srityje.
                    Šaltinis: http://mokslas.delfi.lt/science/article.php?id=51887695

                    Comment


                      Nevisai technologijų naujiena, tačiau susiję su moksliniais tyrinėjimais:



                      Gruodžio pradžioje Stokholme startavo pirmasis Europoje „National Geographic“ draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas. Jo paskirtis – remti keturiolikos Šiaurės Europos šalių – tarp jų ir Lietuvos – mokslininkus ir tyrinėtojus.
                      Daugiau kaip šimto metų patirtį turinti „National Geographic“ draugija skiria ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų, tyrinėjimo ir gamtos išsaugojimo projektų paramai, įgyvendina tikslines rėmimo programas. Pasaulinio tyrinėjimų fondo (ang. Global Exploration Fund) tikslas – visame pasaulyje per regioninius centrus skatinti mūsų planetai ir aplinkai palankią mokslinę veiklą. (...)
                      Fondas remia trijų kategorijų projektus – mokslinių tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo. Į mokslinės veiklos finansavimą paramos lėšomis pretenduoti gali Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės gyventojai. Pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.
                      Stokholmo ofiso vykdomojo direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas Stefanas Nerpinas.
                      „Labai džiaugiuosi būdamas šios iniciatyvos dalimi ir tikiuosi šį „National Geographic“ biurą įtvirtinti kaip reikšmingą finansavimo šaltinį Šiaurės Europos mokslininkams ir tyrinėtojams“,- sakė jis. „Tarp mūsų uždavinių – ir nuolatinė papildomų pajamų, kurios padėtų plėsti programą ir paremti dar daugiau mokslininkų ir tyrinėtojų, paieška“.
                      Švedijoje įsikūręs ofisas taps pirminiu kontaktu potencialiems Šiaurės Europos regiono paramos lėšų gavėjams, rėmėjams, ir žiniasklaidai. (...)
                      Nuo 1980-ųjų „National Geographic“ įvairiausiuose pasaulio vietovėse inicijuoja dotacijas mokslinei veiklai, padedančiai užpildyti žmonijos geografinių žinių ir mus supančios aplinkos suvokimo spragas. Iki 2011 m. pabaigos draugija iš viso skyrė 10,000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Pagrinde remiamos mokslo tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo sritys. Daugiausiai dotuojami antropologijos, archeologijos, biologijos, geologijos, geografijos, okeanografijos ir paleontologinių tyrinėjimų projektai.
                      „National Geographic“ draugija jau finansavo daugybę reikšmingų mokslinių atradimų, kurie leido geriau pažinti mūsų planetos natūralių turtų įvairovę. Jų rezultatai nuolat publikuojami „National Geographic“ spaudos, televizijos, interneto kanalais, taip pat įvairių renginių, parodų metu, edukacinėse platformose. (...)
                      Šaltinis: http://www.grynas.lt/gyvenimas/natio....d?id=53184047

                      Manau, tai džiugi naujiena ne vien skandinavams.

                      Comment


                        Control: China Launches National GPS System

                        The network, called the Beidou Navigation Satellite System (BNSS), began transmitting yesterday, after 11 years of development. It consists of 10 satellites, with another six slated for deployment in the coming year. The BNSS is run by the China Aerospace Science and Technology Corporation, a state contractor serving the nation's space program and run by the Chinese military.
                        The only other GPS alternative is Russia's Glonass. The European Union is building its own, called Galileo, also scheduled to go live by 2020.
                        Nei daug, nei mažai, neužilgo turėsim 4 analogiškas veikiančias sistemas, gaila tik kad papildomos naudos niekam iš to daug nebus.

                        Comment


                          Viskas priklauso nuo to, ar sistema bus prieinama civiliams nemokamai. Jei taip, tai naudos gal ir bus. O galbūt atsiras ir imtuvų, kurie galės naudoti visų (ar bent dviejų) sistemų duomenis vienu metu.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            Viskas priklauso nuo to, ar sistema bus prieinama civiliams nemokamai. Jei taip, tai naudos gal ir bus. O galbūt atsiras ir imtuvų, kurie galės naudoti visų (ar bent dviejų) sistemų duomenis vienu metu.
                            Vienintelis privalumas turbūt tame, kad JAV kokio nors įvykio proga sumanius išjungt GPS liks dar trys.

                            O imtuvų jau randasi, pvz iphone 4S esantis qualcomm čipas supranta ir Glonass.

                            Comment


                              Huawei tikriausiai tapo didžiausia pasaulyje telekomų įrangos kompanija

                              Top gear: China's Huawei outmuscles Swedish rival
                              Reuters

                              (Reuters) - When Huawei Technologies posts its annual results in April, they will likely show the unlisted Chinese firm has overtaken Sweden's Ericsson as the world's top-selling telecoms equipment maker.

                              As with solar panel maker Suntech Power, another Chinese manufacturer that is a world beater yet little known beyond the Great Wall, it's been a rapid rise to the summit.

                              Comment





                                Norint gauti darbą Europos Sąjungos struktūrose, reikia įveikti testą, kuriuo patikrinamas ir intelekto koeficientas (IQ). Norint tapti organizacijos MENSA vienijančios 2 proc. intelektualiausių pasaulio gyventojų nariu, reikia įrodyti, kad tavo IQ bent jau 130. Vidutinio lietuvio IQ yra 103,34 balai, o štai Geteborgo (Švedija) universiteto filosofijos, lingvistikos ir mokslo teorijos departamento mokslininkai sukūrė programą, įgalinančią kompiuterį išspręsti bet kokius standartinius nelingvistinius IQ testus ir gauti 150 balų!

                                Teisingai sudarytas IQ testas tikrina tik intelektą – ne išsilavinimą, ne kalbos ar matematikos žinias, nėra pritaikytas vienos ar kitos šalies kultūrai, todėl tai dažniausiai būna tam tikri grafiniai vaizdai suderinami pagal kažkokią, kartais labai sudėtingą, logiką. Tad tikrai intelektualus žmogus turi pasižymėti gera intuicija. Tuo baisiau pasaulio gudročiams, kai prietaisas, kompiuteris, tampa intelektualiu.
                                Ligi švedų sėkmės daugelis tokių programų nepasiekdavo nė 100 balų IQ. Tačiau Geteborgo mokslininkai sugebėjo patobulinti paprastą kompiuterio logiką, įvesdami žmogaus psichologijos modeliavimo elementus.
                                „Jei turime skaičių seką „1, 2,…“ daugelis žmonių toliau įrašys „3“. Bet juk galima įrašyti ir „1“, ir „4“. Žmones traukia ne tik teisingi, bet ir elegantiški bei gražūs problemų sprendimai, o tai jau nebe matematika. Taigi, žmonių mąstymas dažnai grindžiamas psichologiniais faktoriais, o tai nebūtinai padeda rasti teisingiausią sprendimą, – pasakojo vienas programos kūrėjų Claesas Strannegårdas. – Todėl sukūrėme modelį, kaip į problemą žvelgtų ir spręstų žmogus ir gavome programą, kuri pateikia tokius pat sprendimus, kokius pateiktų labai intelektualus asmuo.“
                                Beje, švedų programai sunkiausia teisingai atlikti vaizdines užduotis – jose per daug psichologijos, o iš anksto sudėtų pavyzdžių mokslininkai tyčia nenaudojo – tad jas sprendžia, kaip vidutinis žmogus. O štai užduotis su skaičių sekomis sprendžia genialiai – IQ viršija 150!
                                „Mūsų metodas kol kas gali būti efektyviai naudojamas spręsti, kad ir finansinėms užduotims. Tačiau norime, kad programa ne tik galėtų patikrinti žmogaus galimybes spręsti užduotis, bet ir apmokytų žmones mąstyti kitaip. Visata nėra pritaikyta žmogaus psichologijai, tad, kad ją teisingiau suvoktume, turime išmokti mąstyti „ne žmogiškai“. Mes lengvai suvokiame Niutono dėsnius, jie žmogiški – meti kamuolį, pagauni. Kvantinės fizikos pasaulis reikalauja visai kito mąstymo.“

                                Įdomu, gaus jie tą naujovišką mąstymą ar pasiklys alternatyviuose sprendimuose? O gal ateities intelektualai išsiskirs būtent tuo, kad sugebės sėkmingai naudotis skirtingais mąstymo modeliais ir neišprotėti?
                                Taip pat straipsnis anglų kalba.

                                Comment


                                  Balalaikos. Kokią programą instaliuosi, taip kompiuteris ir dirbs. Taip kad ne joks kompo intelektas, o tik programą sukūrusių žmonių intelektas...

                                  Comment


                                    Pasirodo kolegos baltarusiai yra sukūrę alternatyvą Skype, kuri pritaikyta mobiliesiems telefonams ir sparčiai populiarėja.

                                    Plačiau: http://www.businessweek.com/articles...ers-of-belarus

                                    Comment


                                      Parašė tajus Rodyti pranešimą
                                      Pasirodo kolegos baltarusiai yra sukūrę alternatyvą Skype, kuri pritaikyta mobiliesiems telefonams ir sparčiai populiarėja.

                                      Plačiau: http://www.businessweek.com/articles...ers-of-belarus
                                      Perskaičius straipsnį paaiškėja, kad ne kolegos baltarusiai, o kolegos izraeliečiai. Kurie samdo programuotojus Baltarusijoje, nes tai 7 kartus pigiau nei Izraelyje.

                                      Comment


                                        Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                        Perskaičius straipsnį paaiškėja, kad ne kolegos baltarusiai, o kolegos izraeliečiai. Kurie samdo programuotojus Baltarusijoje, nes tai 7 kartus pigiau nei Izraelyje.
                                        Na čia jau būtų panaši diskusija su Skype ar jinai iš Estijos ar ne. Kad būtų tiksliau galima sakyti, kad produktas yra kuriamas Baltarusijoje.

                                        Comment


                                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                          Balalaikos. Kokią programą instaliuosi, taip kompiuteris ir dirbs. Taip kad ne joks kompo intelektas, o tik programą sukūrusių žmonių intelektas...
                                          Tai čia ir rašo kad sukūrė programą, o ne kompiuterį, kuri kitaip nei ankstesni variantai analizuoja / interpretuoja informaciją.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X