Lietuvos įvaizdis užsienyje

[digital]

Lietuvai mažiausiai iš visų ex-sovietinių respublikų turėtų rūpėti "kremlius" ir būti kažkokių tai problemų su juo. Tiesiog nereikia dalyvauti intrigose ir kelti įtampos. Reikia atsisakyti mažo, kvailo, pikto, ant visko(kas Rusija) lojančio dvarniaus įvaizdžio ir jokių problemų nebeliks.

Čia pats tokį briedą sugalvojai? Tarkim Baltarusija, Ukraina lyg ir nelabai "loja" ant Rusijos - ir ką, neturi jokių problemų su ja? Rusijai pofik tas "lojimas", ji nori tiesiog viską pigiai supirkti.

[suoliuojantis]

Gal galima vertimą?

Oi, visko tikrai neversiu Ta žinutė, kurią pacitavau skamba taip: "Ir kas gero tam baltarusių mieste Vilniuje ? Jis man visada sukelia gailestį savo skurdu ir nesusipratimu. " Tarp komentarų didesnė dalis maždaug tokių: "Šlamštas tas Vilnius, vienas skurdas, šiukšlės ir apleisti namai. Minskas kur kas kiečiau".

O dėl baltarusių surusėjimo. Jis pagrinde įvyko 1960-1980 metais. Dar 1948 metais apie 90 proc. mokyklų ten buvo baltarusiškos ir apie 85 proc. knygų buvo išleidžiama baltarusių kalba. 1959 metais šie skaičiai buvo tik nežymiai sumažėję (apie 80 ir 75 proc. atitinkamai). Tuo tarpu 1979 metais jau šie skaičiai siekė tik po maždaug 20 proc. ir toliau mažėjo. 1989-1994 metais buvo bandymas "baltarusinti" (pvz. mokyklų skaičius padidėjo nuo maždaug 10 proc. iki 35 proc.), bet po to procesas buvo sustabdytas ir grįžta į buvusią būseną. (cituoju pagal skaitytą lenkų istoriko knygą "Rosja i narody" - mano manymu bene geriausia knyga apie Rusijos ir rusų santykius su kaimynais (visais, ne tik vakariniais). Knyga tikrai objektyvi.) Reikia pripažinti, kad tai neįvyko be pačių baltarusių palaikymo. Apie 1994 metus kalbėju su mano tėvo bendradarbio drauge baltaruse iš Druskininkų (iš tos jų sanatorijos). Ji buvo pasipiktinusi, kad Baltarusijoje vyksta baltarusinimas, o "baltarusių kalba yra nepilnavertė", neturi terminų ir pan. briedas, todėl ji savo dukrą ruošėsi leisti į mokslus Rusijoje, nes "Baltarusijoje švietimas perėjus prie baltarusių kalbos degraduos". Bet tai buvo "Vox populi". Jie aplamai savo mentalitetu kitokie, net tie kurie "provakarietiški" ar mums draugiški. Su keliais tokiais vasarą bendravau, abu šiek tiek lietuviškai moka, čia gyvenę ar studijavę, tai net nesupranta, kad galima savarankiškai gyventi ("O kaipgi be Rusijos galima gyventi?" - citatos).
Prieš kelias savaites atradau tokį aktyvų Minsko politologą Jurij Ševcov (moka irgi lietuviškai, ilgai Vilniuje gyvenęs, aršus Lukašenkos šalininkas dabar). Jį daug kas žino, bet man buvo atradimas. Išsižiojęs skaičiau diskusijas pvz. tokia tema: Lietuva baltarusių akimis tipinė "failed state" kaip Somalis arba Afganistanas. Valdžia Lietuvoje silpna (priešingai nei pas juos, kur valdžia labai stipri). Ir beto dažnai keičiasi (sic!). Todėl baltarusiams verta nagrinėti galimybes kolonizuoti Lietuvą ir ne tik Vilniją, beе visą kraštą, taip pirmą kartą baltarusiai gautų išėjimą į jūrą. Ir kitas panašus briedas, papilodmas "moksliniais-ekonominiais skaičiavimais" per kiek laiko baltarusiai galėtų apgyvendinti Lietuvą, sukurti čia "pirmaklasę pramonę", per kiek laiko ir kokiomis sąnaudomis lietuvių kalbą Lietuvoje galėtų išstumti rusų kalba ir pa. Ir matosi, kad ne patys kvailiausi žmonės kuo rimčiausiu veidu atlieka skaičiavimus, aukoja savo laiką ir pan.

[D.P]

Oi, visko tikrai neversiu Ta žinutė, kurią pacitavau skamba taip: "Ir kas gero tam baltarusių mieste Vilniuje ? Jis man visada sukelia gailestį savo skurdu ir nesusipratimu. " Tarp komentarų didesnė dalis maždaug tokių: "Šlamštas tas Vilnius, vienas skurdas, šiukšlės ir apleisti namai. Minskas kur kas kiečiau".

O dėl baltarusių surusėjimo. Jis pagrinde įvyko 1960-1980 metais. Dar 1948 metais apie 90 proc. mokyklų ten buvo baltarusiškos ir apie 85 proc. knygų buvo išleidžiama baltarusių kalba. 1959 metais šie skaičiai buvo tik nežymiai sumažėję (apie 80 ir 75 proc. atitinkamai). Tuo tarpu 1979 metais jau šie skaičiai siekė tik po maždaug 20 proc. ir toliau mažėjo. 1989-1994 metais buvo bandymas "baltarusinti" (pvz. mokyklų skaičius padidėjo nuo maždaug 10 proc. iki 35 proc.), bet po to procesas buvo sustabdytas ir grįžta į buvusią būseną. (cituoju pagal skaitytą lenkų istoriko knygą "Rosja i narody" - mano manymu bene geriausia knyga apie Rusijos ir rusų santykius su kaimynais (visais, ne tik vakariniais). Knyga tikrai objektyvi.) Reikia pripažinti, kad tai neįvyko be pačių baltarusių palaikymo. Apie 1994 metus kalbėju su mano tėvo bendradarbio drauge baltaruse iš Druskininkų (iš tos jų sanatorijos). Ji buvo pasipiktinusi, kad Baltarusijoje vyksta baltarusinimas, o "baltarusių kalba yra nepilnavertė", neturi terminų ir pan. briedas, todėl ji savo dukrą ruošėsi leisti į mokslus Rusijoje, nes "Baltarusijoje švietimas perėjus prie baltarusių kalbos degraduos". Bet tai buvo "Vox populi". Jie aplamai savo mentalitetu kitokie, net tie kurie "provakarietiški" ar mums draugiški. Su keliais tokiais vasarą bendravau, abu šiek tiek lietuviškai moka, čia gyvenę ar studijavę, tai net nesupranta, kad galima savarankiškai gyventi ("O kaipgi be Rusijos galima gyventi?" - citatos).
Prieš kelias savaites atradau tokį aktyvų Minsko politologą Jurij Ševcov (moka irgi lietuviškai, ilgai Vilniuje gyvenęs, aršus Lukašenkos šalininkas dabar). Jį daug kas žino, bet man buvo atradimas. Išsižiojęs skaičiau diskusijas pvz. tokia tema: Lietuva baltarusių akimis tipinė "failed state" kaip Somalis arba Afganistanas. Valdžia Lietuvoje silpna (priešingai nei pas juos, kur valdžia labai stipri). Ir beto dažnai keičiasi (sic!). Todėl baltarusiams verta nagrinėti galimybes kolonizuoti Lietuvą ir ne tik Vilniją, beе visą kraštą, taip pirmą kartą baltarusiai gautų išėjimą į jūrą. Ir kitas panašus briedas, papilodmas "moksliniais-ekonominiais skaičiavimais" per kiek laiko baltarusiai galėtų apgyvendinti Lietuvą, sukurti čia "pirmaklasę pramonę", per kiek laiko ir kokiomis sąnaudomis lietuvių kalbą Lietuvoje galėtų išstumti rusų kalba ir pa. Ir matosi, kad ne patys kvailiausi žmonės kuo rimčiausiu veidu atlieka skaičiavimus, aukoja savo laiką ir pan.

Kiek permečiau akimis - yra visokių nuomonių, ir neigiamų, ir teigiamų. Kai kurie įsižeidė neva kaip čia galėjo sulyginti su jų aZerbaidžan skyscraperiais. Nepaisant to, kad didesnio "kaimo" kaip Minskas Europoje nerasi, jie, kaip ir mes, gana aršiai giname savo turtą, tad tokia kiekkompleksuota reakcija nestebina. Gal ne visiems yra malonu pripažinti akivaizdžia tiesą ir ignoruoja faktus, bet nemanau, kad tai mum turėtų rūpėti.

Į litvinistų ir panašių politologų kalbas nereikia dėmesio kreipti, panašių nuomonių sutiksi paskaitęs ir kai kuriuos Kremliaus politologus. Dauguma jų visiškai paismetę žmonės, vis dar ieškantys savo tapatybės, o kurti utopijas, projektuoti ateities scenarijus yra įdomu, tačiau tai tik bergždžias darbas.
Be to, BY piliečiai, jei jie ir emigruotų, tai greičiau į PL, nes LT kalbą sunkiai išmoks, o su PL yra truputi panašumų.
nebent pramoninkai patys kviestųsi BY dirbti į Lietuvą, bet manau tam priešinsis daug kas, kadnagi atlyginimai būtų "numušti".

[pukisbaisula]

Baltarusiškai ten šeimoje kalba apie 30 procentų gyventojų,pagal apklausą.Bet miestuose visai mažai kas ją vartoja.

[spirit]

Baltarusiškai ten šeimoje kalba apie 30 procentų gyventojų,pagal apklausą.Bet miestuose visai mažai kas ją vartoja.

Man neseniai būnant Minske iš viso neteko girdėti kažką kalbant baltarusiškai. Ten ne tik kad beveik nekalbama baltarusiškai, bet ir lauko reklamos, radijas, ir televizija beveik visur yra rusų kalba. Jautiesi lyg būtum ne sostinėje, o Rusijos provincijos didmiestyje. Vienintelis radijas, kuriame teko girdėt kalbant baltarusiškai, buvo iš kultūros srites.

[pukisbaisula]

Pasitaisau , supranta 30 procentų,o namie vartoja apie 12 procentų.Kalbai AMEN.

[Sula]

Tai čia tik labai trumpas laikotarpis nuo 1990 iki 1994/1995 metų kai viskas per jėgą buvo baltarusinama.

Dar prie Sovietų Baltarusijoje buvo daug mokyklų su baltarusiškais dėstomais beveik visais dalykais. Pusbrolis tokią baigė. Dabar tokių tiesiog nėra. "Baltarusiškose" baltarusiškai dėstoma tik baltarusių kalba (2-3 pamokos per savaitę) ir istorija.

[Kitas Džiugas]

Įdomu, ką Baltarusijos pasipūtėliai apie Kauną mano?

[Čikupakas]

Įdomu, ką Baltarusijos pasipūtėliai apie Kauną mano?

Nepatinka, nes niekas rusiškai nekalba.

[D.P]

matyt tinka ir kitoms temoms, bet tai yra ir įvaizdžio dlais.


Lietuva ir Vilnius - pasaulio karščiausių investicijų taškų penketuke

Nežiūrint į tai, kad šiemet investicinių projektų pasaulyje verslas generavo penktadaliu mažiau, Lietuva išlaiko augimo tendenciją ir po dvejų metų pertraukos vėl grįžta į sparčiausiai investicijas auginusių šalių gretas.

100% padidinęs investicijas Vilnius šalių reitinge užėmė ketvirtąją vietą, aplenkęs Seulo, Mičigano, Centrinio Tailando, Santjago metro regioną, Alabamos ir kitas valstijas.

Kaip skelbiama „fDi Magazine“ apžvalgoje, kurioje pateikiama šiemet labiausiai investuotojų dėmesį patraukusių pasaulio šalių, regionų ir miestų suvestinė, prieš Vilnių reitinge rikiuojasi Kerala (Pietų Indija), Minesota (JAV) ir Keretaras (Meksika).

„Tai svarbus įvertinimas Vilniui, tad dėkoju Lietuvos verslininkams, kurie sugeba pritraukti partnerių iš užsienio rinkų. Ne mažiau svarbus ir užsienio investuotojų – pavyzdžiui IKEA, "Kempinski" ir "Choise" viešbučiai, "Thermo Fisher Scientific" ir kitų, – indėlis atrandant mūsų miestą“, - sostinės savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miestas ir apskritis atskirai patenka į sparčiausiai investicijas pritraukusių pasaulio regionų penkioliktuką,

„Tarp pasaulio regionų pagrindo džiaugtis turi JAV Minesotos valstija, kur tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų per dar nesibaigusius 2012 m. generuota 130 % daugiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, Meksikos Kveretaro (Queretaro) regionas (120%) ir Vilniaus apskritis Lietuvoje – joje šiemet įgyvendinta dukart daugiau investicinių projektų“, - pažymi “fDi Magazine”.

Rezultatai pateikiami, remiantis “The Financial Times“ valdomos tiesioginių užsienio investicijų stebėsenos sistemos „fDiMarkets.com“ duomenimis, apžvelgiami 2012 m. 8 mėnesių rezultatai.

Per 2012-ųjų aštuonis mėnesius pasaulyje pritraukta 22% mažiau plyno lauko investicijų, tačiau Lietuvai teko 27 % daugiau projektų ir šalis pateko į labiausiai pagal pritrauktus TUI projektus augusių šalių penketuką, o tarp Europoje Lietuva yra trečioji (išsamiau žr. lentelėse).

Anksčiau skelbta, kad Lietuvoje TUI projektų skaičius 2010 m. ūgtelėjo 52%, augimas buvo vienas sparčiausių Europoje.

Tarp naujausių šiemet įgyvendintų projektų Lietuvoje, Vokietijos bendrovės „Bio-chem Cleantec“ biologinių valymo produktų gamykla, „Danske Bank“ finansinių operacijų centras, norvegų elektroninės įrangos gamintojos „Kitron“ plėtra Kaune, kiti projektai.

Tačiau, pavyzdžiui, naują medicinos įrangos gamyklą Alytuje planavusi intraveninių preparatų bendrovė „Intersurgical“, veikianti Pabradėje, šį projektą atidėjo geresniems laikams.


Stabtelėjimas 2012 m. II pusmetį

Tam tikras investuotojų susilaikymas atsispindi ir naujausioje statistikoje, kuri parodo, kad augimo tempai metams baigiantis sulėtėjo.

Per š.m. sausį-spalį Lietuva pritraukė 29 TUI projektus arba 20,8% daugiau nei per atitinkamą 2011-ųjų laikotarpį. Per šiuos projektus iki 2014-ųjų pabaigos planuojama sukurti 2.900 darbo vietų ir pritraukti 927 mln. EUR kapitalo.

Naujausiais duomenimis, Vilniaus miestas pritraukė 14 TUI projektų arba 55% daugiau nei per 2011 m. dešimt mėnesių. Lietuvos sostinėje ir jos apylinkėse per šiemet pradėtus įgyvendinti projektus iki 2014-ųjų bus sukurta 1.600 naujų darbo vietų ir investuota 554 mln. EUR kapitalo.

Tarp naujausių projektų Vilniuje – Kinijos bankomatų ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais sistemų gamybos ir aptarnavimo bendrovė „GRG Banking Equipment“. Visame pasaulyje sparčiai besiplečianti viena iš dešimties didžiausių šios srities kompanijų Vilnių pasirinko tolesnei plėtrai Europoje.

Lapkritį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas nuvykęs į Kiniją Guangdžou miesto, kuriame veikia šios bendrovės būstinė, ir šalies metropolijų miestų vadovams Vilnių pristatė kaip patrauklų investicijoms centrą tarp rytų ir vakarų - vietą investicijoms ir galimybę kinų kompanijoms kurti atstovybes Vilniuje, iš kur verslininkai galėtų dirbti Europos ir Rusijos rinkose.

Kad investuotojų dėmesys neatslūgs ir 2013 m., galima tikėtis dėl gerėjančių verslo lūkesčių.

Pavyzdžiui, kas antra tarptautinė bendrovė kitąmet planuoja didinti investicijas besivystančiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Per ateinančius trejus metus to imtis žada jau dvi iš trijų kompanijų, rodo "The Economist Intelligence Unit" (EIU) Pasaulio banko užsakymu atlikta investuotojų apklausa.

Vienas reikšmingiausių projektų Lietuvoje, numatomas kitąmet, yra IKEA prekybos centro šalia Vilniaus oro uosto atidarymas 2013 m. rudenį.

http://vz.lt/?PublicationId=a4659809...bced3&pageno=0

kažkaip nerandu fDi magazine reporto...

[Aleksas666]

Aš kaip gitaraujantis kartais, negaliu nepaminėti žmogaus, kurio kūriniai garsiną Lietuvą, nors gitaras šiuo metu gamina japai.


Tony Žemaitis gimęs Londone, jau vaikystėje pradėjo gaminti gitaras, o bėgant laikui jo gamintos gitaros iš muzikinių instrumentų virto meno kūriniais. Štai pora daiktų, kurių lauksiu po kalėdų eglutę kada nors :





Taigi, baigsiu šitą pranešimą kreipimusi į Londono lietuvius: Nedarykite gėdos tėvynei, geriau drožkit gitaras

[D.P]

http://www.nytimes.com/interactive/2...tml?ref=travel

The 46 Places to Go in 2013


Lietuva/Vilnius - 24vietoje.

Permetus akimis kitus miestus, vietoves, valstybes, galima daryti išvada, kad investicijos į meno galerjas, muziejus, į al fresco kultūrą - geras žingsnis. Tik kada tai supras mūsiškiai..?

[r08n]

Kauno "1000 Lt" užėmė 2ą vietą:

11 of Europe's most bizarre buildings

[Čikupakas]

15min:

CNN paskelbtų keisčiausių pastatų Europoje sąraše – verslo centras Kaune

Žurnalistam pirštus nukapot už tokius vertimus ir straipsnius.

[tivoli]

15min:

Žurnalistam pirštus nukapot už tokius vertimus ir straipsnius.

Jei čia iš tos serijos, jog kaip galima tokius pastatus vertinti ir norima pakritikuoti... Iš tam tikrų šaltinių žinau, jog šį, Kaune Putvinskio g. naujoką, ir Prokarotūrų rūmus, kai kuriuose Taschen knygų rinkiniuose ruošiesi įtraukti, nors to galiausiai nepadaryta. Tad... išvados pačios turėtų pirštis, žinant kas yra per Taschen leidiniai!

[Čikupakas]

Jei čia iš tos serijos, jog kaip galima tokius pastatus vertinti ir norima pakritikuoti... Iš tam tikrų šaltinių žinau, jog šį, Kaune Putvinskio g. naujoką, ir Prokarotūrų rūmus, kai kuriuose Taschen knygų rinkiniuose ruošiesi įtraukti, nors to galiausiai nepadaryta. Tad... išvados pačios turėtų pirštis, žinant kas yra per Taschen leidiniai!

Ne iš tos serijos. Čia iš serijos, kad negalima versti straipsnių neteisingai ir tokiu būdu skleisti dezinformaciją.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ne iš tos serijos. Čia iš serijos, kad negalima versti straipsnių neteisingai ir tokiu būdu skleisti dezinformaciją.

O kaip tu verstum žodį "bizarre"?

[Čikupakas]

O kaip tu verstum žodį "bizarre"?

Nestandartinis.

[spirit]

Nestandartinis.

Kažkaip man atrodo, kad tu pykstiesi su anglų kalba Nestandartinis yra "non-standart", o "bizarre" tokios reikšmės kaip "nestandartinis" iš viso nėra - visur yra verčiama kaip "keistas".

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nestandartinis.

Nepasakyčiau, kad arčiau prasmės būtų. Nestandartinis tai kas - bet kuris namas ne pagal tipinį projektą pastatytas jau gali būt pavadintas nestandartiniu, bet tai neturi nieko bendro su "bizarre", kas reiškia ne šiaip keistą, o jau durnai keistą ar, sakykim, sujungiant vertimus, nestandartiškai keistą.