Boomeriai jau eina į pensiją. Jie gal ne tiek nori taupyti, kiek priversti tai daryti dėl paprastos priežasties - tiesiog neturi pinigų dideliam išlaidavimui. Daugiau pinigų išleisti paskatintų ir užtikrintumas dėl ateities, bet kol kas iki to toli. Dėl tos priežasties nei įmonės skuba investuoti, nei bankai nori skolinti, nei žmonės nori skolintis.
Nepriklausomas treideris BBC tiesioginiame eteryje pasakė esminį dalyką - ne vyriausybė valdo, bet Goldman Sachs . Gaila, kad tik nepriklausomi specialistai gali sau leisti rėžti tokias nuomones, bet, matyt, realybėje besigaudantiems nėra reikalo vynioti į vatą ir vaidinti politiškai korektiškus:
http://www.youtube.com/watch?v=aC19f...layer_embedded
Visi tie QE ir nusėdo finansų institucijose, realios ekonomikos nepasiekė. Buvo investuoti daugiausia į žaliavas ir tai sukėlė infliaciją. Tačiau brangios žaliavos yra peilis ekonomikos vystymuisi. Tuo tarpu jei pinigų pamėtytų piliečiams iš lėktuvo , tai realų poveikį pajustų gamybos, paslaugų sektoriai. Vertas dėmesio komentaras iš traders.lt, atstojantis keleto metų ekonomikos paskaitų kursą :
Nepriklausomas treideris BBC tiesioginiame eteryje pasakė esminį dalyką - ne vyriausybė valdo, bet Goldman Sachs . Gaila, kad tik nepriklausomi specialistai gali sau leisti rėžti tokias nuomones, bet, matyt, realybėje besigaudantiems nėra reikalo vynioti į vatą ir vaidinti politiškai korektiškus:
http://www.youtube.com/watch?v=aC19f...layer_embedded
Visi tie QE ir nusėdo finansų institucijose, realios ekonomikos nepasiekė. Buvo investuoti daugiausia į žaliavas ir tai sukėlė infliaciją. Tačiau brangios žaliavos yra peilis ekonomikos vystymuisi. Tuo tarpu jei pinigų pamėtytų piliečiams iš lėktuvo , tai realų poveikį pajustų gamybos, paslaugų sektoriai. Vertas dėmesio komentaras iš traders.lt, atstojantis keleto metų ekonomikos paskaitų kursą :
1. Kažkada, modernėjant pirmykštei ekonomikai, pinigai sukurti kaip universalūs produktų vertę/verčių santykį išreiškiantys vienetai. Atitinkamai jie buvo pagalbinė realių produktų mainų priemonė, bet niekaip ne pagrindinė.
2. Vystantis ekonomikai ir sudėtingėjant operacijoms su pinigais, atsirado specializuotų piniginių-finansinių paslaugų poreikis. Atsirado bankai.
3. Dėl savo specializacijos ir profesionalumo palaipsniui bankai perėmė pinigų srautų-finansų kontrolę. Susidarė prielaidos, kai ne realų produktą kurianti ekonomika gali reguliuoti papildomos paslaugos-sukurtos vertės aptarnautoją, o bankai gali įtakoti realios ekonomikos dalyvius. Todėl tapo įmanoma situacija, kai geresni produktai ar idėjos gali neatlaikyti konkurencijos su prastesniais, jei finansinė bankų parama bus prastesnių pusėje. Pirma anomalija.
4. Didėjant bankų įtakai, palaipsniui buvo sukurta beveik nieko bendro neturinčių su realia ekonomika finansinių instrumentų virtuali erdvė, kur vertės atsiranda ne iš realių produktų, o iš oro. Antra anomalija.
5. Turime modernią ekonomiką - pagalbines aptarnaujančias funkcijas (finansinius mainus) atliekančių įstaigų-bankų svarba ir įtaka didesnė už pagrindines funkcijas (žmogaus poreikių aptarnavimą) atliekančių ekonomikos subjektų svarbą. Todėl periodiškai susiklostant atitinkamoms aplinkybėms uodega vedžioja šunį. Puiki terpė manipuliacijoms, kur visokie burbulai, nesuvokiamų dydžių kreditai ir default'ai, krizės - neišvengiama pasekmė. Nuo saujelės ne savo uždirbtų verčių skirstytojų-bankininkų sprendimų priklauso viso pasaulio gerbūvis. Trečia anomalija.
Ekonomikos vadovėliuose tokie elementarūs teiginiai nenagrinėjami, nes tai neatitinka finansistų interesų. Auginama kažkelinta, savo teisumu įsitikinusi studentų karta, kurie bandys didinti bankininkų (kurie pagal savo funkcinę paskirtį iš esmės turėtų būti viso labo svetimų pinigų skaičiuotojai) klano įtaką. Tik laikas parodys, kuo visa tai baigsis. Bet žmonijos istorija rodo, kad visi bandymai vienaip ar kitaip užkariauti/pavergti pasaulį galiausiai baigdavosi apgailėtinai.
2. Vystantis ekonomikai ir sudėtingėjant operacijoms su pinigais, atsirado specializuotų piniginių-finansinių paslaugų poreikis. Atsirado bankai.
3. Dėl savo specializacijos ir profesionalumo palaipsniui bankai perėmė pinigų srautų-finansų kontrolę. Susidarė prielaidos, kai ne realų produktą kurianti ekonomika gali reguliuoti papildomos paslaugos-sukurtos vertės aptarnautoją, o bankai gali įtakoti realios ekonomikos dalyvius. Todėl tapo įmanoma situacija, kai geresni produktai ar idėjos gali neatlaikyti konkurencijos su prastesniais, jei finansinė bankų parama bus prastesnių pusėje. Pirma anomalija.
4. Didėjant bankų įtakai, palaipsniui buvo sukurta beveik nieko bendro neturinčių su realia ekonomika finansinių instrumentų virtuali erdvė, kur vertės atsiranda ne iš realių produktų, o iš oro. Antra anomalija.
5. Turime modernią ekonomiką - pagalbines aptarnaujančias funkcijas (finansinius mainus) atliekančių įstaigų-bankų svarba ir įtaka didesnė už pagrindines funkcijas (žmogaus poreikių aptarnavimą) atliekančių ekonomikos subjektų svarbą. Todėl periodiškai susiklostant atitinkamoms aplinkybėms uodega vedžioja šunį. Puiki terpė manipuliacijoms, kur visokie burbulai, nesuvokiamų dydžių kreditai ir default'ai, krizės - neišvengiama pasekmė. Nuo saujelės ne savo uždirbtų verčių skirstytojų-bankininkų sprendimų priklauso viso pasaulio gerbūvis. Trečia anomalija.
Ekonomikos vadovėliuose tokie elementarūs teiginiai nenagrinėjami, nes tai neatitinka finansistų interesų. Auginama kažkelinta, savo teisumu įsitikinusi studentų karta, kurie bandys didinti bankininkų (kurie pagal savo funkcinę paskirtį iš esmės turėtų būti viso labo svetimų pinigų skaičiuotojai) klano įtaką. Tik laikas parodys, kuo visa tai baigsis. Bet žmonijos istorija rodo, kad visi bandymai vienaip ar kitaip užkariauti/pavergti pasaulį galiausiai baigdavosi apgailėtinai.
Comment