Lietuvos įvaizdis užsienyje

[Big Cat]

Kur tu tame reportaže pamatei pasipūtimą?

[Egiuxz]

na prie ko čia kažkokie mikrorajonai, kiti miestai ar automobiliai...

Visų pirma visą šitą PR reportažą suorganizavo Turizmo (Lietuvos) departamentas, pasinaudodamas ES lėšomis.

O žinia, jei duodi ką nors daryti PR srityje šiai valstybinei įstaigai - gauni provincialų ir neprofesionalų briedą. Todėl mano nuomone rezultatas yra nevykęs - patiems airiams neįdomūs žurnalistai pristatė lėkštą istoriją apie viską po truputį. Su provincialiu pasikėlimu, sovietinės pamokslautojos - gidės stiliumi.

Baisiausia, kad net Lietuvos istorijos nemoka(Gediminas - pirmas kunigaikštis, Lietuva gavo autonomiją ir pan briedai), ką jau ten kalbos (sugeba iš popierėlio iškaltą kalbą atpasakoti bei pasakyti "yes") - tarsi ne gidės vedžioja, o airiai gides vedžiotų, į burnas sakinius įkištų, kad tik toms vargšelėms nereikėtų apsunkinti tuščių galvelių ilgesniais žodžiais nei "yes" arba "no".

"Studentės" - kaip lėlytės sukviestos švęsti Kūčių nežino nei kaip šienas laikomas, nei stalo valgiai primena ką nors apie lietuviškas Kūčias.

Parodoma ne kas mes esame, o vienos iš blogųjų mūsų savybių - pasipūtę proincialai, kurie emigruoja į Airiją ir gali pasiūlyti tik ašaras dėl savo istorijos

Sutinku, nes tos gidės tokios nelabai kokios, o apie tas studentes su ta šieno krūvele po stalu išvis patyliu... Bet kad reportažas buvo neblogas, taip pat sutinku. Tik be šitų detalių būtų buvęs geresnis.

[Zosys]

kam nepatinka tradiciniai reportažai, tegul pažiūri modernesnį Lietuvos pristatymą;

Klipukas apie lietuvišką „sensaciją“ Milano Karališkuose rūmuose.

http://www.youtube.com/watch?v=r3baV...yer_detailpage

Nors tai senoka naujiena, bet įvyks vis dar besitęsiantis.
Be to gan skoningas filmukas apie didį lietuvį, kas gan retai pasitaiko TV. Tiesa ir čia užteko bumbančių lietuvių komentuotojų, kuriems viskas ne taip, kas ne pagal juos.

[qwe]

Man tam reportaže patiko berniukas vardu Ziggy Mandras Pasirodo ne tik pas mus vardus rašydami iškraipo tik pagal vienam rašytojui suprantamas taisykles...

[Tomas]

Vienas Europos užkampis prisistato kitam užkampiui. Geriau būtų skiriama daugiau dėmesio politiniams ir ekonominiams ryšiams su Europos grandais - Vokietija ir Prancūzija. Tiesa tam nepakaks nufilmuoti kryžių kalną.

[Silber418]

Vienas Europos užkampis prisistato kitam užkampiui. Geriau būtų skiriama daugiau dėmesio politiniams ir ekonominiams ryšiams su Europos grandais - Vokietija ir Prancūzija. Tiesa tam nepakaks nufilmuoti kryžių kalną.

Nėra Europoje nei grandų, nei nevykėlių. Jeigu taip mąstys mūsų politikai, nieko daugiau nepasieksime. Pirmiausia turime nustoti patys save menkinti ir aukštinti bei išmokti būti santūresni, gerbti kitų ir savo nuomonę/teises.

[Silber418]

Nėra nei grandų, nei nevykėlių, todėl pirmiausia turime išmokti garbinti unikalų atvejį- Švediją, apsižvalgyti aplink po savo purvyną ir pasidžiaugti kaip toje šalyje viskas tobula

Nereikia ironizuoti. Šiaurės europiečiai tvarko valstybės reikalus taip kaip jiems patinka, pietiečiai, vakariečiai - kitaip, o mes - dar kitaip. Absolučiai kiekvienoje valstybėje yra savų problemų ir nėra to "idealaus" varianto. Iš tiesų, laimės ieškome visą gyvenimą, tačiau visada galime būti arčiau jos, jeigu sugebame keisti požiūrį į problemas.

[Silber418]

Gana senas, tačiau, mano manymu, taiklus straipsnis:

Drąsi, globali ir inovatyvi Lietuva iš tiesų yra komiška Lietuva

Susikurkime pirma valstybę, kuria galėtume patys didžiuotis, o paskui ji jau pati kurs mums savo simbolius ir emblemas.
Norėdamas sukurti kokį nors simbolį, pirmiausia turi gerai žinoti, ką simbolizuosi, o siekdamas sukurti kieno nors metaforą, prieš akis privalai turėti net du dalykus: metaforizuojamąjį objektą ir būsimą būsimos metaforos kontekstą, aplinką, kurioje tavo menamos tikrovės ženklas funkcionuos. Kitaip tariant, ir vienu, ir kitu atveju privalai laisvai kalbėti dviem svetimomis – antrinės tikrovės – kalbomis, ir faktą, kad iki šiol neturime nei savo šalies įvaizdžio, nei prekybos, turizmo ženklo, bent aš kaip tik ir aiškinčiau tuo, kad ir vieno, ir kito kūrėjai paprasčiausiai nemokėjo, o ir nesimokė anų dviejų “svetimų” kalbų.
Tiesa, nemanau, kad šiandieninėje ekonominėje ir politinėje aplinkoje tie ženklai mums labai reikalingi, bet modernios Lietuvos tapatybės formavimo strategija įrašyta į 2008–2011 metų Vyriausybės programą, vadinasi, šis siekis bus būtinai bandomas įgyvendinti, net ir tuo atveju, jei šalies ekonomika sugrius galutinai, o valstybės bendruomenę besudarys vien pensininkai, išlaikantys pensininkus.
Valstybės įvaizdžio, simbolio poreikis mums aktualus ne tik todėl, kad juos dažniausiai turi kitos, stipriosios valstybės, bet pirmiausia todėl, kad tik simbolio, metaforos apibrėžtoje, “pavaizduotoje” valstybėje mes galime jaustis gerai. Mus valdo politinio teatro marionetės, įvaizdžio kūrėjų suformuoti politinio podiumo modeliai, o įvaizdžio veikėjas įgalus tebūna tik įvaizdžio valstybėje. <...>
Kuo tik mes nebuvome: statėme nesugriaunamus tiltus tarp Rytų ir Vakarų, skelbėmės esą pagrindiniai ir vieninteliai Sovietų Sąjungos griovėjai, galiausiai buvome pasijutę Rytų Europos regiono tarptautinės politikos koordinatoriais ir lėmėjais, o iš tiesų buvome vis labiau išsibalansuojančios ekonomikos ir vis tragiškiau išsikvepiančios kultūros šalis, su kuria nebenori kalbėtis net Estija. Buvome ir likome visuomenė, įstrigusi tarp dviejų pagrindinių saviraidos krumpliaračių: ekonomiką tarsi ir perorientavome ant europietiškų rinkos bėgių, bet politiniame ir socialiniame gyvenime tebesivadovaujame pačiais primityviausiais sovietizmo politinės korupcijos principais. Užtat kaip save pristatinėjame!
Gaila, neskaičiau “auksinės” Gedimino Kirkilo knygos “Lietuvos įvaizdžio knyga. Praktinis vadovas” (100 egz., leidyba kainavo 700 tūkst. Lt), bet ir be jos sukasi galva nuo vizijų ir projektų. Žinoma, viską lenkia 63 mln. Lt kainavęs projektas “Lietuva – drąsi šalis”, ne tik nelogiškas, bet ir ideologiškai klaidingas. Ar tai drąsa – už dyką amerikiečiams atiduoti pelningiausią savo įmonę, kuri, apsukusi keletą lemtingų ratų, vis viena galiausiai atiteks tiems, nuo kurių labiausiai bėgome? Ar tai drąsa – derlingiausias Šiaurės Lietuvos pievas užleisti “ekologiškomis” europietiškomis srutomis? Ar tai drąsa – visą kultūrinę erdvę užtvindyti trečiarūše, pačiuose Vakaruose jau seniai nebevertinama produkcija?
Dabar Andrius Kubilius Lietuvą pasauliui pristatinėja kaip aukštųjų technologijų šalį. Bet kas bus, kai reikės tas aukštąsias technologijas parodyti? Išgarsintieji mokslo ir technologijų slėniai seniai išnuomoti neaiškioms firmoms, o kadaise nuo jaunų mokslininkų entuziazmo dūzgusios laboratorijos dabar dunkso tuščios, nes visi jauni mokslininkai seniai savo atradimus patentuoja Vakaruose, be to, ir patys institutai, bent jau Neries pakrantėje, privatizuojami. A.Kubilius didžiuojasi pardavęs amerikiečiams privačią (pabrėžiu: privačią, o ne valstybinę) mokslo įstaigą, bet pamiršta pridurti, kiek pati valstybė jai skolinga. Tad aklavietė akivaizdi.
Tikriausiai tai matydama šiomis dienomis Užsienio reikalų ministerija paskelbė programą “Globali Lietuva”, tarsi siekiančią suartinti čiabuvius lietuvius su vis gausėjančiais emigrantais, o iš tiesų turėsianti bent jau siekti bendraeuropinių mūsų gyvenimo kokybės standartų. Bet visuomenė, regis, atsikando praktinių europeizacijos ir globalizacijos padarinių, tad vargu ar jai bus įdomūs dar ir teoriniai globalizacijos aspektai.
Kad ir kokias Lietuvos įvaizdžio strategijas siūlytų mums mūsų politikai, aišku, kad visos jos lieka be turinio ir[ B] be tikrosios prasmės[/B], o ir iš kur visa tai gali atsirasti, jei pati Lietuva jau seniai vegetuoja be turinio. Tad ar svarbu, koks simbolis žymės Lietuvos prekės ženklą. Jei neįtiko žaliuojantis medis (primena vieno Kanados miesto simbolį), kodėl nepasirinkti geltono klevo lapo (jis, aišku, irgi kažką dubliuotų, bet kur tu rasi tokį simbolį, kurio būtų neatradęs neaprėpiamas pasaulis)? <...>
Bet jau prierašas prierašas! “Baltijos širdis”! Tai kas tada Švedija, Lenkija, Danija?
Susikurkime pirma valstybę, kuria galėtume patys didžiuotis, o paskui ji jau pati kurs mums savo simbolius ir emblemas.

www.veidas.lt

Gal kai kam tai eilinis "bla bla", bet kritika Lietuvai kaip niekada reikalinga. Paskaičius strsipsnį, taip ir kirba galvoje klausimas: o kam mums tas įvaizdis, jeigu mes net neapsiprendę, kuria kryptimi vystome ekonomiką - pramonės, inovacijų, turizmo ar.. ?
Beje, prie to nekuklaus "projektų" sąrašo reikėtų pridėti ir jau neįgyvendiną "Gugenheimo" muziejaus viziją.

[D.P]

Straipsnis išties taiklus. Kritika visada gerai. Jei norima matyti Lietuvą kaip skandinavijos valstybę, kaip šiaurės europos, modernią ir pažangią, inovatyvią,manau reikėjo pradėti darbą nuo esminių dalykų - universitetinių studijų gerinimo, garsiose užsienio univeruose išsilavinimą įgyjusių lietuvių integravimo į akadmeinę visuomenę, mokslų laboratorijų, inkubatorių kūrimo, modernizavimą, emigrantų susigrąžinimo (manau, Lietuvos ateitį labai lems emigrantai, ypač tie, kurie gavo ten išsilavinimą, dirba įmonėse (pvz, IT, geri vadybinikai etc) ir t.t. jų patirtis - labai naudinga). Kubilius turi ar turėjo svajonę patraukti į Lietuva Masačiusetso technologinį univerą - labai gera idėja. VU/VGTU/KTU - 3 univerų bendradarbiavimas su tokiu mokslo centru Lietuvai duotu didžiulės naudos. Verslo ir universitetų kooperavimas - raktas. Tačiau pradėta buvo veikiau nuo investicijų ir skambių vardu pritraukimo (tai yra gerai), tačiau reikia žiūrėti į perspektyvą. Norint daugiau - reikia ne tik užtikrinti esamą studentų mokslų kokybę, bet ir sukurti emigrantų pritraukimo mechanizmą. čia tik viena problemėlė, jų yra gal per šimtas, kiekvienas pasakytų savo nuomonę. reikia kurti pirma nuo pamatų. Viena iš galimybių susigrąžinti emigrantus -aktyvesnis tarptautinių bendrovių iš Britanijos/Skandinavijos/Vokietijos pritraukimas. Tokia ašis turėtų veikti. Be jokios abejonės, ir esamų verslo sąlygų gerinimas. Jei norima Lietuvą matyti kaip paslaugų centrą, tai čia univeras+verslas.Kai kurie mato tokia problemą - tik baigę univerą studentai sunkiai randa darbą. Užsienyje,kiek teko girdėti, studentai nuo 1/2 kurso praktikuojasi per atostogas. Jei norima matyti Lietuvą kaip start-up valstybę, tai esamų verslo sąlygų gerinimas, ypač įstatyminio reguliavimo, būtinas. Sakykime, supaprastinas įmonių steigimas, palengvintas įmonių uždarymas, administracinė našta, licencijavimo taisyklių revizija. Aišku, ir finansavimo šaltinių klausimas.
ANtra vertus tarp darbo, verslo ir šeimos turi būti niša,kurią užimtų kultūra. Vėl prisimenam Gugenheimą....
Sakyčiau šį vyriausybė eina gera linkme - Ukio ministerija dirba kryptingai, įvairūs seed fondai, verslo angelai, dotacijos pridėtinę vertę kuriančioms Lietuvos įmobėms ir t.t. Yra vizija, bet reikia užtikrinti fundamentalių dalykų kokybę, nes be jų - tai virs arba gražiu sapnu, arba bus ne tiek efektyvus, kiek to norėtume. O kova del investicijų - stipri.

[bebop]

Niekas nešneka apie tai, ką gero daroma, o vis kritikuojama. Kur čia gali būti gera kritika? Ypač šiuo metu. Tai tarsi sukuria vaizdą, kad Lietuvoje viskas yra tragiška - nors ir nėra viskas taip. Visi tik šneka apie blogus dalykus, bet geri užmirštami. O jeigu ir parašomas bent vienas geras dalykas, jis iš karto užgožiamas blogomis naujienomis arba visokiomis komentatorių nesąmonėmis internete apie taip, kaip viskas beviltiška.

O straipsnis šiaip nieko ypatingo, ne pirmas ir ne paskutinis toks.

[Silber418]

Straipsnis išties taiklus. Kritika visada gerai. Jei norima matyti Lietuvą kaip skandinavijos valstybę, kaip šiaurės europos, modernią ir pažangią, inovatyvią,manau reikėjo pradėti darbą nuo esminių dalykų - universitetinių studijų gerinimo, garsiose užsienio univeruose išsilavinimą įgyjusių lietuvių integravimo į akadmeinę visuomenę, mokslų laboratorijų, inkubatorių kūrimo, modernizavimą, emigrantų susigrąžinimo (manau, Lietuvos ateitį labai lems emigrantai, ypač tie, kurie gavo ten išsilavinimą, dirba įmonėse (pvz, IT, geri vadybinikai etc) ir t.t. jų patirtis - labai naudinga). Kubilius turi ar turėjo svajonę patraukti į Lietuva Masačiusetso technologinį univerą - labai gera idėja. VU/VGTU/KTU - 3 univerų bendradarbiavimas su tokiu mokslo centru Lietuvai duotu didžiulės naudos. Verslo ir universitetų kooperavimas - raktas. Tačiau pradėta buvo veikiau nuo investicijų ir skambių vardu pritraukimo (tai yra gerai), tačiau reikia žiūrėti į perspektyvą. Norint daugiau - reikia ne tik užtikrinti esamą studentų mokslų kokybę, bet ir sukurti emigrantų pritraukimo mechanizmą. čia tik viena problemėlė, jų yra gal per šimtas, kiekvienas pasakytų savo nuomonę. reikia kurti pirma nuo pamatų. Viena iš galimybių susigrąžinti emigrantus -aktyvesnis tarptautinių bendrovių iš Britanijos/Skandinavijos/Vokietijos pritraukimas. Tokia ašis turėtų veikti. Be jokios abejonės, ir esamų verslo sąlygų gerinimas. Jei norima Lietuvą matyti kaip paslaugų centrą, tai čia univeras+verslas.Kai kurie mato tokia problemą - tik baigę univerą studentai sunkiai randa darbą. Užsienyje,kiek teko girdėti, studentai nuo 1/2 kurso praktikuojasi per atostogas. Jei norima matyti Lietuvą kaip start-up valstybę, tai esamų verslo sąlygų gerinimas, ypač įstatyminio reguliavimo, būtinas. Sakykime, supaprastinas įmonių steigimas, palengvintas įmonių uždarymas, administracinė našta, licencijavimo taisyklių revizija. Aišku, ir finansavimo šaltinių klausimas.
ANtra vertus tarp darbo, verslo ir šeimos turi būti niša,kurią užimtų kultūra. Vėl prisimenam Gugenheimą....
Sakyčiau šį vyriausybė eina gera linkme - Ukio ministerija dirba kryptingai, įvairūs seed fondai, verslo angelai, dotacijos pridėtinę vertę kuriančioms Lietuvos įmobėms ir t.t. Yra vizija, bet reikia užtikrinti fundamentalių dalykų kokybę, nes be jų - tai virs arba gražiu sapnu, arba bus ne tiek efektyvus, kiek to norėtume. O kova del investicijų - stipri.

Pritariu. Manau, jog šiuo metu Lietuvai geru pavyzdžiu gali būti Estija ir Slovėnija (dvi buvusios socialistinės respublikos, kurios sugeba tvarkytis savo šalyse ir su dideliu optimizmu žvelgia į ateitį ją kurdamos šiandien). Žinoma, taip pat reikėtų stengtis pritraukti užsienio investicijas, tik ne drastiškais projektais, o sukuriant palankias, konkurentabilias, sąlygas plėtoti verslą mūsų šalyje. Šiuo metu labai populiarus ekonomikos "skaidrumo" kriterijus, tad kodėl mums neatsiskayti korupcijos? (tai tik idėja) Taip pat smagu būtų, jeigu Lietuvoje sukuriama produkcija rastų savo nišą Pasaulio ekonomikoje, tik tam, kad ji būtų konkurencinga, žinoma, reikia namažų investicijų mokslinių tyrimų, technologijų srityse arba bendradarbiavimo su kitų valstybių mokslo centrais.
Na, tikėkimės, kada nors praeis ta įvaizdžio karštinė ir Lietuva neatsiliks nuo Estijos inovacijų srityje.

[Silber418]

Niekas nešneka apie tai, ką gero daroma, o vis kritikuojama. Kur čia gali būti gera kritika? Ypač šiuo metu. Tai tarsi sukuria vaizdą, kad Lietuvoje viskas yra tragiška - nors ir nėra viskas taip. Visi tik šneka apie blogus dalykus, bet geri užmirštami. O jeigu ir parašomas bent vienas geras dalykas, jis iš karto užgožiamas blogomis naujienomis arba visokiomis komentatorių nesąmonėmis internete apie taip, kaip viskas beviltiška.
O straipsnis šiaip nieko ypatingo, ne pirmas ir ne paskutinis toks.

Tame ir esmė, kad padėtis nėra tragiška, o ją galima keisti (būtent šiuo aspektu ir reikia daugiausia optimizmo). Jeigu apstatysime Vilnių gražiais pastatais, ar mūsų šalies įaizdis tarptautinėje rinkoje pagerės? Vargu, nes "patrauklumas" ne vien tuo atspindimas.
Tokie straipsniai ne pesimizmą skleidžia, o padeda suvokti realybę (be tos sausos ES statistikos, kurioje Lietuva nepasižymi).
Valstybei reikia permainų ir žūtbūt persvarstyti prioritetus, peroirientuoti ekonomiką bei sąžiningai veikti. (na, galbūt tai jau vykdoma, tik rezultatai neretai nustebina)

[bebop]

Dabar sukuriamas tik pesimizmas. Realizmas kuriamas tada, kai žiūrima į abi puses: gerąją ir blogąją. Dabar tik pilami purvai. Ir šiame strapsnyje ir vėl keikiamas Kubilius. Lietuviškoje spaudoje beveik nepastebėsi straipsnių, apie tai ką gero nuveikė valdžia (o ji tikrai viena iš geriausių, kurią turėjom), o tik žeminama. O kas iš to? O tas, kad ateinančiuose rinkimuose vėl bus išrinkti, kokie nors dundukai.

Šis autorius šneka tiesiog, kad šnekėtų. Jokios konkrečios informacijos. Tegul pateikia man konkrečią statistiką, kiek LT patentų yra registruota užsienyje ir t.t. Tokie skambūs posakiai :"Ar tai drąsa – derlingiausias Šiaurės Lietuvos pievas užleisti “ekologiškomis” europietiškomis srutomis? Ar tai drąsa – visą kultūrinę erdvę užtvindyti trečiarūše, pačiuose Vakaruose jau seniai nebevertinama produkcija? Mus valdo politinio teatro marionetės, įvaizdžio kūrėjų suformuoti politinio podiumo modeliai, o įvaizdžio veikėjas įgalus tebūna tik įvaizdžio valstybėje. " - labai jau būdingi demagogams

Ir šiaip apie Estiją bepigu šnekėti, kuomet Suomija jos kaimynė. Be jos Estija taip ir vilktųsi su mumis.

[Big Cat]

[lightfire]

Žurfako studentų praktika Pinigų kartoje. Naivi, nuobodoka ir su įvaizdžiu susijusi tiek, kiek vienas vokietukas eilinis papasakojo - tradiciška vienok..

[zanaz]

It’s great when you’re Kate

Šios dienos straipsniukas škotiškame bulvarinių pezalų laikrašty. Nors niekur nepaminėta, kad modelis, Kristina Antanaitytė, yra lietuvė (ko gero greit delfiai, panelė ir pan. tai pasigaus), tačiau visgi būsimos UK princesės "antrininkė", keliose foto laaabai į Her Royal Highness Kate panaši.

[Aleksas666]

Čia įdomus straipsnis apie lietuvaitį

Ginkluotus nusikaltėlius sulaikyti bandęs lietuvis tapo britų didvyriu

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...ideo-57-138873

[blitz]

Net vienas vietinis laikraštis parašė Beje, klausimas, ar tas nusikaltėlis tik irgi nebuvo lietuvaitis

[blitz]

Atsiprašau, klydau, šiaip nemažai kas apie tai rašo Net "legendinis" Daily Mail:

http://www.dailymail.co.uk/news/arti...s-forward.html

[Big Cat]

Smagu!