Parašė Tomas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos įvaizdis užsienyje
Collapse
X
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąIš principo pritariu, tik manau, kad valstybės politika turėtų būti savo piliečių apsauga nuo rusiškos kultūros. Tame tarpe rusų kalbos dėstymo ribojimas (išskyrus rusakalbių mokyklas ir universitetus), draudimas transliuoti rusiškas TV ir t.t. ir pan.
Maža tauta turi mokėti kuo daugiau kalbų ir kuo daugiau suprasti kitas kultūras, ypač tokias geografiškai artimas, bet ne tik jas. Bet tuo pačiu metu reikia saugoti bei gerbti savo kultūrą ir gerai mokėti savo kalbą.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąIš principo pritariu, tik manau, kad valstybės politika turėtų būti savo piliečių apsauga nuo rusiškos kultūros. Tame tarpe rusų kalbos dėstymo ribojimas (išskyrus rusakalbių mokyklas ir universitetus), draudimas transliuoti rusiškas TV ir t.t. ir pan.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąUzbegdamas uz akiu ivairaus plauko "patriotams", siulantiems tureti tik "savo" kultura, pridursiu, kad Lietuva yra tiesiog per maza salis, kad galetu tureti savo unikalia kultura ir tradicijas. Esame kryzkeleje, kur persipina ivairios kulturu kryptys ir kur esame priversti priimti vienokios ar kitokios kulturos (ar ju misinio) itaka.
Kryžkelė kurioje esame, tai savotiška identiteto krizė. Įstojome į EU, NATO ... kas toliau ? Reikia atsiminti iš kur atėjome ir kur norime traukti ir kurti kažkokį tvirtą pamatą į kurį galėtu remtis, o suvienodėti su visu pasauliu galime labai greitai, bet ar nuo to jis tik netaps nuobodesnis ?
Labai elementarus ir geras pavyzdys Lietuvos architektūra vis bėganti žiūrėti į vieną ar kitą žurnalų viršelį, bet neieškanti savitumo ir išskirtinumo.
Taigi visiems reikia palinkėti nepamiršti, kad esame lietuviai !
Comment
-
Parašė tricky_kid Rodyti pranešimąAš tai atvirkščiai manau, kad reikia saugoti ir puoselėti savo kultūrą ir kalbą, nes tai vienintelis dalykas dėl kurio esame lietuviais ir gyvename prie Baltijos jūros, valgome vienokį ar kitokį maistą ir kažkuo skiriamės nuo likusių 6 mlrd pasaulyje (ir tikrai nesakau, kad esame kažkam įdomūs). O dydis tai nėra lemiamas faktorius, čia kaip ir su ilgiu ... svarbiau kokybė.
Kryžkelė kurioje esame, tai savotiška identiteto krizė. Įstojome į EU, NATO ... kas toliau ? Reikia atsiminti iš kur atėjome ir kur norime traukti ir kurti kažkokį tvirtą pamatą į kurį galėtu remtis, o suvienodėti su visu pasauliu galime labai greitai, bet ar nuo to jis tik netaps nuobodesnis ?
Labai elementarus ir geras pavyzdys Lietuvos architektūra vis bėganti žiūrėti į vieną ar kitą žurnalų viršelį, bet neieškanti savitumo ir išskirtinumo.
Taigi visiems reikia palinkėti nepamiršti, kad esame lietuviai !
O siaip, Lietuvos kultura yra labai jau panasi i Lenkijos, del ko smarkiai baimintis del savo tradicines kulturos nereiktu: bet kada galesime ikisti nosi pas lenkus ir "prisiminti", kokia gi ta musu kultura buvo.
Nors, mano manymu, kur kas aktualiau yra siuolaikine Lietuvos kultura t.y. kaip mes elgiames, bendraujame ir ka veikiame siandien ir rytoj. Butent cia ir kyla klausimas, is kur imti pavyzdi. Rusija tikrai nera pavyzdys, is kurio siandien reiktu mokytis.
Comment
-
Gediminas Pranckevicius (imperioli) laimėjo 1 vietą CGSociety konkurse.
CGSociety - turbūt didžiausias ir rimčiausias kompiuterinės grafikos portalas.
http://features.cgsociety.org/story_...?story_id=5027
Comment
-
The Economist
Vilnius: Contested city
Apr 30th 2009
THE choice of name for the capital of present-day Lithuania—Wilno, Vilna, Vilne, Wilda, Vilnia or now Vilnius—shows who you are, or were. In the 20th century alone, it has been occupied or claimed by Germany, Russia, Poland and the Soviet Union, with only brief periods of Lithuanian autonomy.
Vilne, in Yiddish, was home to one of Judaism’s greatest rabbis, a saintly brainbox known as the Gaon (Genius) who gave his first sermon aged seven and kick-started the great Jewish intellectual revival in the 18th century. “Vilna is not simply a city, it is an idea,” said a speaker at a Yiddish conference in 1930. It was the virtual capital of what some call Yiddishland, a borderless realm of east European Jewish life and letters in the inter-war era. At times, the majority of the city’s population was Jewish. Their murder and the deportation of many Poles by Stalin meant that the city lost 90% of its population during the second world war. Present-day inhabitants of Vilnius may find much they did not know in Laimonas Briedis’s subtle and evocative book about their city’s history.
Poles mourn the loss of Wilno, one of their country’s great cultural and literary centres. Poland’s two great poets studied there: Adam Mickiewicz nearly two centuries ago, and in the pre-war years Czeslaw Milosz, a Nobel prizewinner. Yet both men saw their Lithuanian and Polish identities as complementary, not clashing.
For Russians, Vilna had harsher echoes. Fyodor Dostoyevsky stayed there briefly, detesting the subversive pro-Polish sentiment of what was the third-largest city in the tsarist empire. Earlier it was centre stage in Napoleon’s disastrous invasion of 1812. Mr Briedis neatly sums up the city’s appearance in Tolstoy’s “War and Peace”. “A crossing through Vilna was like a passage of honour: to the east…lay Russia—a familiar land offering spiritual comfort and self-respect; to the west—Europe—a foreign territory prompting national self-doubt and embarrassment.”
In any of the dozen possible renderings of the city’s name, its roots evoke mystery. Wilda, its old German label, comes from the word wild. In Lithuanian come hints of the words for devil (velnias), the departed (velionis) and ghost (vele). That ambiguity is fitting. In its 700-odd years of recorded history, the city has been both capital city and provincial backwater. Outsiders have been struck by its filthy streets and shameless women, and also by its glorious architecture and heights of scholarship. Pilgrims flock to the Gates of Dawn (its towers pictured above), its most holy Catholic shrine. It has been the epitome of tolerance and a crucible of the Holocaust.
In a modern Europe Vilnius can seem peripheral. Mr Briedis, however, begins by noting that when French geographers recently plotted the mid-point between Europe’s cartographical extremes, they found the continent’s true centre was a derelict farmhouse just outside the city.
Foreign visitors have left few written accounts, but Mr Briedis uses them all as sources. A hapless papal delegation provides the first. In 1324 it tried and failed to persuade Lithuania’s great pagan ruler, Gediminas, to adopt Christianity. He showed no desire to forsake Perkunas the thunder god, berating his visitors for their intolerance. “Why do you always talk about Christian love?” he asked the pope’s men. “Where do you find so much misery, injustice, violence, sin and greed, if not among the Christians?”
Lithuania eventually adopted Christianity, along with a dynastic deal with Poland, in 1387. A cathedral was built on the pagan temple, the holy fires doused and the sacred groves felled. The Grand Duchy of Lithuania flourished. At its height in the 16th century it was a vast multiconfessional empire, stretching to the Black Sea, with no fewer than six legal languages, including Hebrew and Armenian. Even as that declined, the Vilnius style of Baroque architecture ripened in glory, a “splendid autumn” in one of Mr Briedis’s many well-turned phrases, that paid “a gracious farewell to its phantom golden age”.
The most poignant chapter is on cemeteries past and present, many of which were desecrated by the Soviets. Mass graves are still unearthed in Vilnius. They hold victims of Stalin’s NKVD, of the Nazis, and—as in one recent example—thousands of fallen soldiers from Napoleon’s shattered Grande Armée. Vanished civilisations and lost empires leave a city stalked by horror and steeped in wonder.
Comment
-
Parašiau jiems laišką su klausimų apie Jų geografijos žinias {Agradece su contacto y en breve tendrá su respuesta.}
Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/
--------------------------------------------------
Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!
Comment
-
Parašė Ežiukas Rodyti pranešimą
Parašiau jiems laišką su klausimų apie Jų geografijos žinias {Agradece su contacto y en breve tendrá su respuesta.}
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąJei kauniečiai nesupyks, - Lietuvos širdis <3
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąo jūs patys atskiriate Paragvajų nuo Urugvajaus? Gal galėtumėt išvardinti 5 garsiausius Urugvajaus kompozitorius?
Nėra reikalo iš tokių idiotiškų klaidų daryt kažkokių gilių išvadų. Pvz tokios valstybės ESTONIAN nėra iš viso, nu ir kas?
Juk tai turistinių paslaugų puslapis, o ne kokio nors budulio asmeninis blogas...
Aš tikrai visada žinojau, kad Buenos Aires Argentinos, o ne Čilės ar Peru sostinė.
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąTen aiškiai parašyta, kad Vilnius yra Belorussia. Prie ko čia kompozitoriai?
Juk tai turistinių paslaugų puslapis, o ne kokio nors budulio asmeninis blogas...
Aš tikrai visada žinojau, kad Buenos Aires Argentinos, o ne Čilės ar Peru sostinė.
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąo jūs patys atskiriate Paragvajų nuo Urugvajaus?
Comment
Comment