Lietuvos įvaizdis užsienyje

[alonso]

http://uncyclopedia.org/wiki/Estonia

[John]

O ka tai turi bendro su Lietuvos ivaizdziu ir kodel toks keistas saltinis?

[c2h5oh]

Na tai įdomu, kokių priemonių ir atsako imsis "veršių" tautos atstovai? Ar mes galim jiems (UK) reikšti kažkokius priekaištus ir pretenzijas? Kokių atgarsių tokie pokštai susilaukė UK visuomenėje?
Greičiausiai, tai kaip ir visada, "pasimuiluosim" ir apsimetę, kad nieko negirdėjom, lįsim į....
Pataisykit, jei klystu.

"Veršių tautos actovai", žinoma, ims baubti apie įžeidimą ir diskriminacija, ambasadoriai ims rašyti notas su reikalavimais pasiaiškinti ir atsiprašyti. Visi susivienys atodūsyje, kaip "mus varguolėlius visi skriaudžia, čia tikriausiai kgb papirko Kamerūną kad šmeižtų Lietuvą"

Pabaigai - kitokia pozicija.

http://www.lrytas.lt/?id=11937207511192205726&view=4
Britų humoras ir vienakojės lietuvių lesbietės

Jau seniai knietėjo parašyti apie britų humorą ir štai puiki proga – jo (t.y. torio Davido Camerono) taikiniu tapo vienakojės lietuvių lesbietės. Tikra audra ne tik konservatorių politinių oponentų leiboristų arbatos puodelyje, bet ir lietuviškuose šaltibarščiuose. Kaip drįso? Kaip galėjo? Kaip politiškai nekorektiška! Jis nieko nežino apie Lietuvą!

Bet turbūt ne tik man, bet ir visiems, atpažįstantiems taiklų oksimoroną, kilo įtarimas, kad ponas Cameronas, kaip sykis, labai gerai informuotas apie lietuviškas aktualijas.

Mat trijų žodžių frazė, kurioje politiškai korektiškieji įžvelgė trigubą įžeidimą neįgaliesiems, lietuviams ir seksualinėms mažumoms, iš tiesų tėra tokia pat “įžeidi” kaip Umberto Eco pašmaikštavimai “Foucault švytuoklėje” apie “klajoklių tautelių urbanistiką” ar “Sacharos irigacinę sistemą” arba pasakymai “Amazonijos spygliuočiai” ir “kurtinanti tyla”.

“Vienakojės lietuvių lesbietės” – iš tos pačios oksimoronų serijos, kaip ir kitas, po Londoną plevenantis, garsaus restoranų kritiko A.A. Gillo nukaltas ir mūsų kaimynus “įžeidžiantis” pasakymas “džiugus lenkas padavėjas” (“cheerful Polish waiter”).

Lygiai kaip ir pasišaipymas iš stereotipo, kad dauguma lenkų imigrantų padavėjų, ypač – vyrukų, dažnai būna labai surūgę ir lankytojams nešdami patiekalus tarsi visa savo nelaiminga povyza stengiasi pademonstruoti esą verti geresnio likimo, taip ir “vienakojės lietuvių lesbietės” tereiškia vieną vienintelį dalyką – neegzistuojantį dalyką. Tad, posakio vertimas – Davidas Cameronas bendraudamas su “Arts Council” (Britų Menų Tarybos) atstovais tiesiog pasakė, kad tikisi, jog šieji nerems neegzistuojančių projektų, nes kol kas, sutikime, ne tik pasaulis, bet ir pati Lietuva dar nieko nėra girdėję apie nė vieną iškilią lietuvių lesbietę. Nei vienakoję, nei dvikoję.

Pagavote?

Politiškai nekorektiška? Dar ir kaip. Tačiau britų humoras būtent tuo ir garsėja. Ir jau kelis šimtmečius. Jis ne tik balansuoja ant padorumo ir gero tono ribų, bet jas dažnai ir peržengia.

Victoras Hugo 1869 metais “Žmoguje, kuris juokiasi” aprašė jį šokiravusį britų supratimą, apie tai, kas yra “fun”. Pasak prancūzų romantiko, bene geriausias “fun” britui būtų buvęs… nukapoti rankas Milo Venerai. Kad po pusantro šimtmečio britų humoras yra toks pat nekorektiškas ir kertantis it kardas per ausį, prieš keletą metų galėjo įsitikinti visi, stebėję skandalą, kilusį, kai kita konservatorių partijos atstovė, Ann Widdecombe, kviestinių pietų užstalėje, jau prie konjako taurelės, papasakojo žiauriai politiškai nekorektišką anekdotą.

Išvakarės žiniasklaidą buvo apskriejusi žinia, apie Britanijos Morecambe vietovės pakrantėje potvynio metu tragiškai paskendusius nelegalius imigrantus iš Kinijos, kurie ten dirbo moliuskų rinkėjais. O parlamentarės papasakotas anekdotas skambėjo štai kaip: “Plaukioja du rykliai Airijos jūroje. Vienas sako: “Oi, taip nusibodo: pietums vis menkė ir menkė.” Kitas sako: “Aha, man irgi. Norisi kiniško… Plaukiam į Morecambe įlanką?” (“Two sharks in the Irish Sea. One says to another: “Oh, I’m so sick of cod for dinner.” The other: “Oh yeah, me too. Fancy a Chinese? Let’s go to Morecambe Bay”)

Tąkart leiboristai konservatorę prikalė prie kryžiaus politinio korektiškumo vinimis. Beje, santykiai tarp torių ir leiboristų bei jų vertybių ir pozicijų yra verti atskiros parlamentarizmo tyrinėtojų studijos. Kaip ir “špilkos” tarp britų politinių oponentų –jeigu jus paguos, tai Davidas Cameronas kartą vieno oponento buvo apibūdintas kaip “tuščiaviduris velykinis šokolado kiaušinis, tik be saldainių viduje” (“hollow Easter egg with no bag of sweets inside”).

Ir net ne apie tai, kad britai apskritai tradiciškai šaiposi iš visų svetimtaučių. W.Churchillis apie Charles’į de Gaulle’į yra pasakęs: “Na ką jūs galite padaryti su žmogum, kuris atrodo kaip lamos patelė, išgąsdinta maudynių metu?”. Asmeniškai ir ne asmeniškai, britai šaiposi iš visų - italų, norvegų, rusų, australų, šveicarų, lenkų, kinų. Net nepradėkime apie prancūzus ir vokiečius.

Bet reikalas tas, kad britai sugeba šaipytis ne tik iš svetimtaučių, bet ir patys iš savęs – tai jų kraujyje. “Self-deprecation”, “sąmoningas savęs sumenkinimas”, autoironija, yra neatsiejama brito charakterio dalis.

Davido Camerono partinis kolega Borisas Johnsonas yra “self-deprecation” meistras – Oksfordo absolventas, eruditas, nevengiantis kartkartėmis suvaidinti Westminsterio juokdario: kaip žinoma, būti geru juokdariu reikia nemažai smegenų. Nors vienas B.Johnsono oponentų, paklaustas, kaip jis žiūri į tai, kad Borisas Johnsonas nuolat apsimeta idiotu, atšovė: “Bijau, kad jis neapsimeta”.

Visuomeninius įvertinimus britai taip pat priima su žiupsniu autoironijos, pavyzdžiui, kaip velionis britų komikas ir dramaturgas Spike’as Milliganas, kuris, apdovanotas “Britų imperijos komandoro” ordinu (CBE), replikavo: “Nematau jame jokios prasmės. Britų imperijos komandoras... Jie taip pat sėkmingai galėjo mane padaryti “Milton Keynes (Anglijos miestas, laikomas nuobodumo sinonimu – aut.) komandoru” – Milton Keynes bent jau egzistuoja”.

Jau minėtoji Ann Widdecombe apie save yra pasakiusi, kad “Ann Widdecombe – tai sinonimas viršsvoriui ir kreiviems dantims” ir pridūrusi, kad “jai geriau už seksą yra tik karšta vonia, stiklas gero viskio ir detektyvas”. Be to, prisipažino, kad “buvo įsimylėjusi tik vieną kartą, studijų metais, ir po to parašė gerai įvertintą romaną”, o į skeptiko oponento klausimą, ar ji mano turinti pakankamai patirties rašyti romanus, atšovė: “O kiek žmonių reikėjo nužudyti Ruth’ai Rendell (populiari detektyvų autorė – aut.), kad galėtų rašyti apie žmogžudystes?”

Britų humoro skonis puikiausiai atsiskleidžia jų tarpusavio atsišaudymuose. Tarp mano mylimų klasikinio britų humoro perlų - Winstono Churchill’io dialogas su ledi Astor: “Jei jūs būtumėt mano vyras, aš jums į kavą įpilčiau nuodų”, “O jei jūs būtumėt mano žmona, aš tą kavą išgerčiau!” ir XVIII a. britų publicisto, Johno Wilkeso atkirtis lordui Sandwichui, pasakiusiam: “Wilkesai, jūs savo dienas baigsite arba kartuvėse, arba nuo raupų” – “Milorde, viskas priklausys nuo to, ką aš perimsiu – ar jūsų principus, ar jūsų meilužę” (“That must depend on whether I embrace your lordship’s principles or your mistress”).

Britų humoro perlams yra skirtos ištisos knygos ir rinkiniai, tad daugiau jų nebecituosiu, nes kitaip čia pritiks anglų rašytojo Samuelio Johnsono (1709-1784) žodžiai, pasakyti vienam rašeivai: “Jūsų rankraštis ir geras, ir originalus, tačiau ta jo dalis, kuri yra gera, nėra originali, o ta dalis, kuri – originali, nėra gera”.

Tad tik noriu pasakyti, kad reikalauti iš britų humoro politinio korektiškumo, tai tas pat, kas reikalauti, kad “Roquefort” sūris būtų be pelėsių, šampanas – be burbuliukų, o cepelinai - be bulvių.

Tačiau mūsų laikais įmanoma yra viskas – ir kava be kofeino, ir vegetariški “steikai”, ir politiškai korektiški juokai, kaip kad tieji, kurių Boratą mokė amerikietis “humoro treneris”. Galima eiti dėl Borato įsižeidusių kazachų keliu ir prašyti oficialių pasiaiškinimų. Galima reikalauti, kad aplinkiniai savo požiūrį tau patiektų permaltą, pertrintą ir prėską – tarsi tyrelę kūdikiui. O gal tiesiog galima suaugti ir suprasti, kad egzistuoja ir kitokios nacionalinės humoro formos, ne tik “Auksinių svogūnų” repertuaras?

Bet gal prieš mirtinai įsižeidžiant, visai pravartu kartkartėmis prisiminti nekvailo rusų kilmės prancūzų aktoriaus Sachos Guitry sparnuotą mintį: “Galima apsimesti rimtu, bet sąmojingu apsimesti neįmanoma”. Nes kitaip sekantis Camerono oksimoronas gali būti apie “sąmojingus lietuvius”.

[John]

Didesnė dalis policijos pareigūnų baigę mokslus ne Vakaruose, o Rusijoje
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14853071

stai, kokia ta musu milicija... atsiprasau, policija

[Kema]

Britų humoras ir vienakojės lietuvių lesbietės

Jau seniai knietėjo parašyti apie britų humorą ir štai puiki proga – jo (t.y. torio Davido Camerono) taikiniu tapo vienakojės lietuvių lesbietės. Tikra audra ne tik konservatorių politinių oponentų leiboristų arbatos puodelyje, bet ir lietuviškuose šaltibarščiuose. Kaip drįso? Kaip galėjo? Kaip politiškai nekorektiška! Jis nieko nežino apie Lietuvą!

Pasakysiu atvirai, viso straipsnio neperskaiciau, nes atsibodo skaityti pasiteisinimus ir musu "barbaru" ir "atsilikeliu" svietima jumoro srityje. Tik palinkesiu tam pokstininkui Cameron'ui kita karta taip pajuokauti apie zydus ar apie ka nors is musulmonu.

[kaunaz]

Didesnė dalis policijos pareigūnų baigę mokslus ne Vakaruose, o Rusijoje
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=14853071

stai, kokia ta musu milicija... atsiprasau, policija

Ir kas tame blogo? O gal gerai mokytis is tu kurie daugiau patirties turi.
Tuo paciu manau butu naudinga patiems vakaru policininkams atvykti pasimokyt, pasistazuot nebutinai Rusijoj, bet betkur rytu Europoj, nuo kurios nusikalteliu daugiausia ir nukencia vakaru Europa.

[Mjso]

vakar lenkas manes paklause kur randasi LITHUANIA

[boo]

reikėjo sakyt, kad tarp Vokietijos ir Prancūzijos

[John]

Ir kas tame blogo? O gal gerai mokytis is tu kurie daugiau patirties turi.
Tuo paciu manau butu naudinga patiems vakaru policininkams atvykti pasimokyt, pasistazuot nebutinai Rusijoj, bet betkur rytu Europoj, nuo kurios nusikalteliu daugiausia ir nukencia vakaru Europa.

Pasimokyti ko? Kysiu emimo praktikos ir nemandagaus elgesio?

[kaunaz]

Pasimokyti ko? Kysiu emimo praktikos ir nemandagaus elgesio?

Pasimokyti pvz. organizuoto nusiskalstamumo srityje, kur Rusija ko gero, turi daugiausia patirties pasaulyje.
O nemandagaus elgesio lietuviu policininkams net nereikia mokytis... Kiek teko but Rusijoj, neatsimenu tokiu naglu policininku kiek Lietuvoj. Nors aisku visur visokiu yra.

[John]

Pasimokyti pvz. organizuoto nusiskalstamumo srityje, kur Rusija ko gero, turi daugiausia patirties pasaulyje.
O nemandagaus elgesio lietuviu policininkams net nereikia mokytis... Kiek teko but Rusijoj, neatsimenu tokiu naglu policininku kiek Lietuvoj. Nors aisku visur visokiu yra.

Ta pasme, pasimokyti, kaip bendradarbiauti su organizuotais nusikalteliais? Rusijos milicija ir kitos strukturos cia, ko gero, tikrai turi daugiausia patirties pasulyje

[blitz]

Haha, perskaitei mano mintis. Norėjau lygiai tą patį parašyt

Britų policininkams mokytis iš Rusijos milicijos tai tas pats, kas Gordon'ui Brown'ui mokytis iš Lukašenkos.

[liutass]

Italams pagrindinis Lietuvos miestas – Kaunas

[blitz]

Įdomu kuris pagrindinis Lietuvos miestas yra Zulu genties iš KwaZulu-Natalo provincijos gyventojams? Gal kokia Naujoji Akmenė?

Pats augau galima sakyti Kauno suburb'e ir man Kaunas yra artimesnis nei Vilnius, bet vadinti jį pagrindiniu Lietuvos miestu yra absurdas. Gal tai ir buvo netoli tiesos Sovietų Sąjungos laikais, bet šiuo metu šių miestų pagal svarbą nebelabai galima net lyginti. Siūlyčiau tiek liūtui, tiek italams pamiršti tokias idėjas, bent jau kokiam 100 metelių, o paskui ką gali žinoti - gal koks 3-ias pasaulinis pakeis situaciją?

[liutass]

Aš su italais apsvarstysiu tavo pasiūlymą.

[Linas]

Įdomu kuris pagrindinis Lietuvos miestas yra Zulu genties iš KwaZulu-Natalo provincijos gyventojams? Gal kokia Naujoji Akmenė?

Pats augau galima sakyti Kauno suburb'e ir man Kaunas yra artimesnis nei Vilnius, bet vadinti jį pagrindiniu Lietuvos miestu yra absurdas. Gal tai ir buvo netoli tiesos Sovietų Sąjungos laikais, bet šiuo metu šių miestų pagal svarbą nebelabai galima net lyginti. Siūlyčiau tiek liūtui, tiek italams pamiršti tokias idėjas, bent jau kokiam 100 metelių, o paskui ką gali žinoti - gal koks 3-ias pasaulinis pakeis situaciją?

Aišku, italų informacija netiksli, tačiau tau, kaip kauniečiui, nederėtų nuoširdžiai tuo piktintis. O lyginti Kauną su Vilniumi visada galima ir ne visada viskas Vilniaus naudai (turiu omenyje teigiamus dalykus). Jei manai, kad tik karas galėtų pakeisti situaciją, tai esi centralizmo šalininkas. Aš manau, kad reikėtų tik normalios Lietuvos valdžios politikos. Kol kas ji tuo požiūriu nenormali. Naujausias planas - Vilniaus universitetą paversti nacionaliniu, tuo suteikiant ne tik garbę, bet ir kur kas geresnį finansavimą. Žinant aukštojo mokslo finansavimą, tai mažų mažiausia nekorektiška ir kitų universitetų žlugdymas. VU - seniausias Lietuvoj, vienas seniausių Rytų Europoje, bet ar dėl to verta jam suteikti nacionalinio vardą. Į jo esamus laurus niekas nesikėsina ir to turėtų užtekti.

[Edd]

Skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno yra didesnis nei tarp Kauno ir Klaipėdos, tačiau klaipėdiečiai "nepuola" kauniečių/Kauno taip kaip kauniečiai vilniečius/Vilnių. Įdomu kodėl? Dėl to, kad Kaunas buvo sostinė ir prarado šį statusą? O gal dėl to, kad klaipėdiečiai nesistengia kažkuo aplekti būtent Kauno? Gal visa tai kartu susideda + dar visokios smulkmenos kaip krepšinio komandos (kauniečiams tai svarbu) ir t.t.

[kaunaz]

Skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno yra didesnis nei tarp Kauno ir Klaipėdos, tačiau klaipėdiečiai "nepuola" kauniečių/Kauno taip kaip kauniečiai vilniečius/Vilnių. Įdomu kodėl? Dėl to, kad Kaunas buvo sostinė ir prarado šį statusą? O gal dėl to, kad klaipėdiečiai nesistengia kažkuo aplekti būtent Kauno? Gal visa tai kartu susideda + dar visokios smulkmenos kaip krepšinio komandos (kauniečiams tai svarbu) ir t.t.

Kuom tu matuoji ta skirtuma labai idomu? Nebent nauju projektu skaiciumi, daugiausi daugiabuciu statyboj. O tiek dydziu, tiek pasiekimais ivairiose srityse, Kaunas lygiavertis Vilniuj, o ne Klaipeda Kaunui.

[John]

Edd, nenuvertink taip Kauno. Nepamirsk, kiek pergaliu pasieke Zalgiris (jeigu buciau zalgirio fanas, cia pat driokstelciau koki simta eiluciu su komandos pasiekimais!), juk tai neplyginamai svarbiau, nei kokie nors ekonominiai ar kulturiniai niuansai. Ne visokiems Vilniams su tuo lygintis ir juo labiau ne Klaipedai su savo smirdanciu uostu

[kaunaz]

Įdomu kuris pagrindinis Lietuvos miestas yra Zulu genties iš KwaZulu-Natalo provincijos gyventojams? Gal kokia Naujoji Akmenė?

Pats augau galima sakyti Kauno suburb'e ir man Kaunas yra artimesnis nei Vilnius, bet vadinti jį pagrindiniu Lietuvos miestu yra absurdas. Gal tai ir buvo netoli tiesos Sovietų Sąjungos laikais, bet šiuo metu šių miestų pagal svarbą nebelabai galima net lyginti. Siūlyčiau tiek liūtui, tiek italams pamiršti tokias idėjas, bent jau kokiam 100 metelių, o paskui ką gali žinoti - gal koks 3-ias pasaulinis pakeis situaciją?

Ir tikiuosi niekada negrisi...