Mes visada uzmirstam viena labai svarbu dalyka, lygindami save su latviais ar estais. Tie neturi vienalytes nacijos ir politines diskusijos ten is esmes nevyksta tarp 'kaires' ir 'desines', bet tarp 'savus' ir 'juos' (etninius rusus) atstovaujanciu partiju. Del to nors ir turint nedidele persvara Parlamente, latviu ir estu Vyriausybems reformos einasi lengviau, nes tikros opozicijos arba nera, arba jos siekiai yra totaliai ignoruojami. Lietuvoje vienok, mes turime labiau normalia (panasesne i Vakaru Europos saliu) nacija ir, savo ruoztu, politine sistema, kurioje mes bandom ieskoti jei ne konsensuso, tai bent jau bendro reformos tikslingumo supratimo is visu pagrindiniu politiniu jegu puses, pries imdamiesi bet kokiu ryztingesniu veiksmu. Net opozicijoje esanti partija dideles reformos sprendimo priemimo metu zino, kad po 3 ar 4 metu, jai vel atejus i valdzia, jinai privales ta savo konkurentu priimta reforma testi ... Rezultatas - aisku ilgiau dvejojam. Bet cia gal ir yra musu blessing in disguise, nes nedarome ir labai neatsargiu zingsniu (i.e. latviu problemos su savo 'Siaures Kipro' ideja ir per dideliu tikejimu finansiniu paslaugu sektorium, ar estu per didelis strateginis priklausymas nuo Suomijos ekonomikos, kuris nebepasiteisina pastarajai sustojus ...). Tas pats liecia ir PR - lengva estams ja daryti, kai is pagrindiniu 'estisku' partiju nera jokio skardesnio opozicijos balso, o tikroji opozicija yra marginalizuojama ar visiskai ignoruojama.
+ Neuzmirskim ir charakterio: estai yra kontuzyti (cia ju blessing in disguise) , del to nesiskundzia, net jei ir noretu/reiketu ... Lengva PR tokiame kontekste valstybei daryti.
+ Neuzmirskim ir charakterio: estai yra kontuzyti (cia ju blessing in disguise) , del to nesiskundzia, net jei ir noretu/reiketu ... Lengva PR tokiame kontekste valstybei daryti.
Comment