Tax the Rich iniciatyva

[Tomas]

Nežinau ką turi omenyje, bet kad fractional reserve banking, tiksliau fractional reserve lending yra tikras konceptas, tai neturėtų kilti abejonių:

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Fracti...eserve_banking
2. https://www.britannica.com/video/187...banking-crisis
3. https://archive.nytimes.com/krugman....ll-have-banks/
4. https://www.investopedia.com/terms/f...rvebanking.asp
5. https://open.lib.umn.edu/principlese...oney-creation/
6. https://www.hks.harvard.edu/sites/de...3_%20(002).pdf
7. ...

Mazdaug prieš 10+ metų aš čia paklodes prirašiau apie taip, kaip veikia šiuolaikinės monetarinės sistemos, tai nebesikartosiu. Nėra jokio FRB, pamirškit.

[Lettered]

Mazdaug prieš 10+ metų aš čia paklodes prirašiau apie taip, kaip veikia šiuolaikinės monetarinės sistemos, tai nebesikartosiu. Nėra jokio FRB, pamirškit.

Kas veikė prieš 10 nereiškia, kad veikia dabar ar tuo labiau veiks po 10 metų.

[Dundorfas]

Kas veikė prieš 10 nereiškia, kad veikia dabar ar tuo labiau veiks po 10 metų.

Būtent, klausimas ar tesis finansinis overssuply nes:
a) lik priėjo dugną po COVID`ų QE, jei spausdini daug bublikų, gauni (hype-)infliaciją, ty loboratorinį darba praktinį atliko, sena ekonominė teorija pasirodo galioja.
b) boomeriai išeina į pensija ty didziausia kogorta žmonių kurie kaupė, dabar leidžia, o naujos kartos gerokai mažesnės ir ta ekonomika vakaruose naujom kartom ne boominė jau dabar
c) sako žmonės, kad ciklas kurį pradėjo Tečer su Reiganu, "plėskim kreditą", priėjo dugną ir apsiverčia: pinigai brangūs, finansinis prieaugis realus ar realesnis, burbulam nėra erdvės plėstis nes kapeikos brangios. Ty pradėjo 1980 ty 40 metų, dabar 40 metu atvirkštinis ciklas?

[Egiuxz]

O tai kas tada trukdo pačiam per metus namuką su audine išsidaigint? Kažkaip svieto lygintojams vis darbo rezultatas kliūna, o ne tai, kiek sveikatos ir laiko kainavo jį pasiekti.

Dauguma verslų Lietuvoje yra smulkūs ir savininkams uždirba vidutinioko vadybininko pajamas. Taip - piktnaudžiavimas per asmeninį vartojimą įmonės sąskaita dar egzistuoja, bet VMI jį jau gerokai apkarpiusi ir su kiekvienais metais karpo labiau.

Kiek tokių žmonių vieni patys išsuka verslą iš nieko? Be unikalios idėjos pasaulyje ir kitų žmonių darbo/pagalbos - niekas. Jau kelintą kartą pakartosiu - tie, kas suka, tegul turi visą savo pelną, bet tegul ir sumoka darbuotojams teisingai, susimoka mokesčius atitinkamai, o ne kokį procentą nuo viso pelno ir darbuotojui numeta minimumą.

Net pats Švarcnegeris sakė, kad jis vienas nebūtų visko pasiekęs. Tai sakė sportininkas, dirbantis su savo kūnu ir tik su savo kūnu. O čia dabar siūlai chriuščiovkės gyventojui be mašinos išsukti verslą vienam pačiam

[vytauc]

Kiek tokių žmonių vieni patys išsuka verslą iš nieko? Be unikalios idėjos pasaulyje ir kitų žmonių darbo/pagalbos - niekas. Jau kelintą kartą pakartosiu - tie, kas suka, tegul turi visą savo pelną, bet tegul ir sumoka darbuotojams teisingai, susimoka mokesčius atitinkamai, o ne kokį procentą nuo viso pelno ir darbuotojui numeta minimumą.

Net pats Švarcnegeris sakė, kad jis vienas nebūtų visko pasiekęs. Tai sakė sportininkas, dirbantis su savo kūnu ir tik su savo kūnu. O čia dabar siūlai chriuščiovkės gyventojui be mašinos išsukti verslą vienam pačiam

Aš dar kartą sakau - absoliuti dauguma verslų yra smulkūs - besiribojantys su amatu. Taip - biznio be darbuotojų nepastatysi, bet jie turi garantuotą rezultatą - algą mėnesio gale, o savininkas turi visą riziką. Apie minimumą svaigti nereikia - geri specialistai uždirba normaliai visur. Jei nesugebi savo valandų parduoti brangiau - ieškok priežasčių savyje.

Jei nori pakalbėti apie mokesčius, tai už kiekvieną darbuotojui į rankas išmokėtą eurą, tu valstybei dar pervedi ~0,60 eur - GPM, sodra, PSD. Tada dar verslo mokesčiai - visi PVM'ai, kelių mokesčiai, garantiniai fondai, akcizai, leidimai, licencijos etc. Jei pasisekė sugeneruoti pelno - tai nuo jo dar susimokėsi 20% pelno mokesčio ir nuo to, kas liko - GPM.

Verslas yra didžiulė rizika savininkui. Ir pelnas yra apdovanojimas, jei rizika pasiteisino. Jei darbuotojai nori dalintis pelną, tai jie privalo dalintis ir nuostolį, kai toks būna. Tik kažkaip mažai tokių. Visi nori dalintis tik pelną, namus ir audines.

[T-K-K]

Mazdaug prieš 10+ metų aš čia paklodes prirašiau apie taip, kaip veikia šiuolaikinės monetarinės sistemos, tai nebesikartosiu. Nėra jokio FRB, pamirškit.

Kadangi žinai ką ir kur rašei, neturėtų būti sunku surasti per google ir pakartoti čia.
Tuo tarpu argumentas kurio esmė yra "mazdaug prieš 10+ metų aš čia paklodes prirašiau" neskamba rimtai.

[Egiuxz]

Aš dar kartą sakau - absoliuti dauguma verslų yra smulkūs - besiribojantys su amatu. Taip - biznio be darbuotojų nepastatysi, bet jie turi garantuotą rezultatą - algą mėnesio gale, o savininkas turi visą riziką. Apie minimumą svaigti nereikia - geri specialistai uždirba normaliai visur. Jei nesugebi savo valandų parduoti brangiau - ieškok priežasčių savyje.

Tax The Rich nėra nukreiptas į smulkiuosius amatininkus. Pasaulyje dominuoja žmonės, kurie nėra išskirtinai nagingi ar talentingi. Reiškia, jie nenusipelno normalaus gyvenimo? Vergų klasė?

Pavyzdžiui, McDonalds:

McDonald's CEO Chris Kempczinski received more than $10.8 million in compensation in 2020, despite the company missing performance targets, CNBC reported citing a company filing. In 2023, the company has temporarily closed all its offices in the US this week as it prepares to inform its corporate employees about a fresh round of layoffs, the Wall Streets Journal reported.

...

Mr Kempczinski's 2020 pay was 1,189 times higher than that of the median McDonald's employee, who made $9,124 that year, based on company estimates.

Jei nori pakalbėti apie mokesčius, tai už kiekvieną darbuotojui į rankas išmokėtą eurą, tu valstybei dar pervedi ~0,60 eur - GPM, sodra, PSD. Tada dar verslo mokesčiai - visi PVM'ai, kelių mokesčiai, garantiniai fondai, akcizai, leidimai, licencijos etc. Jei pasisekė sugeneruoti pelno - tai nuo jo dar susimokėsi 20% pelno mokesčio ir nuo to, kas liko - GPM.

Verslas yra didžiulė rizika savininkui. Ir pelnas yra apdovanojimas, jei rizika pasiteisino. Jei darbuotojai nori dalintis pelną, tai jie privalo dalintis ir nuostolį, kai toks būna. Tik kažkaip mažai tokių. Visi nori dalintis tik pelną, namus ir audines.

Valstybė irgi tik to nori. Nuostoliai - tavo, pelno dalis - valstybės.

Yra įmonių, kurios savo darbuotojams yra išdalinusios įmonės akcijų. Visi yra suinteresuoti dirbti geriau, nes tiesiog nuo darbo priklauso ir gaunami darbuotojo pinigai. Bet kodėl tai yra vienetiniai atvejai? Nes savininkų gobšumas per akis tiesiog veržiasi.

[Ignalina]

Nes savininkų gobšumas per akis tiesiog veržiasi.

Kaip netikėta - įmonių savininkai, investavę savo resursus bei savo pinigus, tikisi uždirbti. Juk pakaktų 20 metų senumo pasato, chruščiovkės ir visą pelną išdalinti bėdžiams. Tik kažkaip atrodo, kad ir tokiu atveju bolševikomunistai nebūtų patenkinti

[Egiuxz]

Kaip netikėta - įmonių savininkai, investavę savo resursus bei savo pinigus, tikisi uždirbti. Juk pakaktų 20 metų senumo pasato, chruščiovkės ir visą pelną išdalinti bėdžiams. Tik kažkaip atrodo, kad ir tokiu atveju bolševikomunistai nebūtų patenkinti

Dar vienas mankurtas net nesupranta ką noriu pasakyt

[Tomas]

Kadangi žinai ką ir kur rašei, neturėtų būti sunku surasti per google ir pakartoti čia.

Man sunku, bet ko nepadarysi švietimo vardan:
https://www.bankofengland.co.uk/-/me...rn-economy.pdf

[ifl]

Man sunku, bet ko nepadarysi švietimo vardan:
https://www.bankofengland.co.uk/-/me...rn-economy.pdf

Ir tavo tas pdf būtent ir kalba apie tai kaip veikia FRB.

[T-K-K]

Man sunku, bet ko nepadarysi švietimo vardan:
https://www.bankofengland.co.uk/-/me...rn-economy.pdf

Žiauriai geras, ačiū.

FRB paaiškinimų yra visokių ir kadangi jie skiriasi, automatiškai dalis bus klaidingi.
Bet esmė yra ta pati kaip FRB:

Whenever a bank makes a loan, it simultaneously creates a matching deposit in the borrower’s bank account, thereby creating new money.

[ifl]

Žiauriai geras, ačiū.

FRB paaiškinimų yra visokių ir kadangi jie skiriasi, automatiškai dalis bus klaidingi.
Bet esmė yra ta pati kaip FRB:

FRB turi vieną ir tą patį apibrėžimą: bankas pasilieka tik dalį įnešto depozito kaip rezervą, o likusią dalį panaudoja kaip virtualų loan. Still niekuo nesusiję su tema. Wealth concentration ir toliau vyktų net jei viskas būtų padengta gold, o ne fiat.

[bimbam]

FRB turi vieną ir tą patį apibrėžimą: bankas pasilieka tik dalį įnešto depozito kaip rezervą, o likusią dalį panaudoja kaip virtualų loan. Still niekuo nesusiję su tema. Wealth concentration ir toliau vyktų net jei viskas būtų padengta gold, o ne fiat.

FRB arba tai, kas atėjo kartu su tuo kad bankai tapo kažkas daugiau nei tik pinigų saugyklos, yra kas šiandien lemia nuolatinę pinigų kiekio ekonomikoje didėjimą. Modernios bankinės sistemos, reguliuojamos ir utilizuojamos centrinių bankų valstybės tikslais, naudojasi tuo, kad jie gali spausdinti pinigus, bei specialiai ir tikslingai naujai atspausdintus pinigus nukreipia į NT ir akcijų biržas, kas lemia nesustojantį jų kainų kilimą, o tai ant popieriaus ir centriniam bankininkams atrodo kaip gėris, bei kam priklauso NT ir akcijos tai labai pučia jų turto vertę. O visą tai reiškia kad turtingieji, kam priklauso turtas, stipriai laimi tokiame ekonominiame modelyje, kuomet vidurinė klasei vis sunkiau ir sunkiau įperkamas būstas, galų gale daugelis jaunimo net neplanuoja iš vis kažkada turėti savo būsto, o iki mirties nuomotis iš kitų, kas vis dažniau ir dažniau bus turtingieji, korporacijos. Tai nėra ne dėl to kad turtingieji investuoja per daug, investuoja "piktybiškai", ar nėra pakankamai apmokestinami. Centrinių bankų viršininkų tikslas yra kuo daugiau atspaudanti ir užtikrinti, kad kuo daugiau tų atspausdintų pinigų nusigautų į akcijų biržas. Kuo labiau tai jiems pavyksta, ir sukelia augimą biržose, tuo jie labiau vertinami. O jei jie leidžia tiems pinigams nukapsėti į vartotojų prekes ir nesukelia augimo biržose, jie blogai vertinami. Per 100 metų šis menas buvo ištobulintas, ir dėl to per paskutinius 25 metus pienas pabrango apie 2 kartus, kuomet butai apie 6 kartus. Paviršutiniški stebėtojai ir komianiūgos kaip ifl mato tik to efektus, ir jų silpnaprotiški problemos sprendimai yra atimti turtą iš turtingųjų ir judėti link planinės ekonomikos. Protingesni suseka tikrąją problemos ištaką.

ir ne, kuomet prasidėjo kapitalistinė sistema ir wage labour, valstiečiai, darbininkai ir vidurinioji klasė tapo vis turtingesni ir stipresni, santykinai lyginant su lordais ir bajorais. Kuomet jis vyko, šis procesas buvo visiems matomas plika akimi ir išties fenomenalus. Deja, kadangi visi nukrypo nuo laisvosios rinkos ir kapitalizmo idėjų pagrindų, kreivė apsisuko ir paskutinius 50 ar 100 metų vakarų pasaulyje dėl rinkos iškraipymų (distortions), regis, turtingėja tik tie kas turi (daug) turto.

[Tomas]

FRB turi vieną ir tą patį apibrėžimą: bankas pasilieka tik dalį įnešto depozito kaip rezervą, o likusią dalį panaudoja kaip virtualų loan. Still niekuo nesusiję su tema. Wealth concentration ir toliau vyktų net jei viskas būtų padengta gold, o ne fiat.

Akį užmetei, nieko nesupratai, bet pakomentavai. Nesvarbu.

Esmė ta, kad dėl pinigų emisijos teisės ir administracinio aparato šiuolaikinės valstybės turi praktiškai tik realių resursų ir infliacijos ribojamą perkamąją galią. Taip, ji dažniausiai dėl ideologinių priežasčių neišnaudojama pilnai, o ES - jos naudojimas uždraustas idiotiškais teisės aktais (dėl ko ES vis labiau atsilieka nuo JAV ir neturi šansų pavyti).

Bet, jei šalyje housingo krizė - efektyviausias būdas ją spresti yra statyti daugiau valdiško housingo. Jei norima žaliojo kurso - valstybės gali investuoti į žaliąjį kursą tiesiogiai, ne per įvairias privataus sektoriaus rėmimo programas, kur grietinėlę nusigraibo toli gražu ne vargingiausi žmonės.

Taxai eina paskui valstybės investicijas kaip inflation management toolzas, o ne kaip pajamų norimoms investicijoms šaltinis. Bet neobolševikai to nesupranta ir nenori suprasti.

[ifl]

FRB arba tai, kas atėjo kartu su tuo kad bankai tapo kažkas daugiau nei tik pinigų saugyklos, yra kas šiandien lemia nuolatinę pinigų kiekio ekonomikoje didėjimą. Modernios bankinės sistemos, reguliuojamos ir utilizuojamos centrinių bankų valstybės tikslais, naudojasi tuo, kad jie gali spausdinti pinigus, bei specialiai ir tikslingai naujai atspausdintus pinigus nukreipia į NT ir akcijų biržas, kas lemia nesustojantį jų kainų kilimą, o tai ant popieriaus ir centriniam bankininkams atrodo kaip gėris, bei kam priklauso NT ir akcijos tai labai pučia jų turto vertę. O visą tai reiškia kad turtingieji, kam priklauso turtas, stipriai laimi tokiame ekonominiame modelyje, kuomet vidurinė klasei vis sunkiau ir sunkiau įperkamas būstas, galų gale daugelis jaunimo net neplanuoja iš vis kažkada turėti savo būsto, o iki mirties nuomotis iš kitų, kas vis dažniau ir dažniau bus turtingieji, korporacijos. Tai nėra ne dėl to kad turtingieji investuoja per daug, investuoja "piktybiškai", ar nėra pakankamai apmokestinami. Centrinių bankų viršininkų tikslas yra kuo daugiau atspaudanti ir užtikrinti, kad kuo daugiau tų atspausdintų pinigų nusigautų į akcijų biržas. Kuo labiau tai jiems pavyksta, ir sukelia augimą biržose, tuo jie labiau vertinami. O jei jie leidžia tiems pinigams nukapsėti į vartotojų prekes ir nesukelia augimo biržose, jie blogai vertinami. Per 100 metų šis menas buvo ištobulintas, ir dėl to per paskutinius 25 metus pienas pabrango apie 2 kartus, kuomet butai apie 6 kartus. Paviršutiniški stebėtojai ir komianiūgos kaip ifl mato tik to efektus, ir jų silpnaprotiški problemos sprendimai yra atimti turtą iš turtingųjų ir judėti link planinės ekonomikos. Protingesni suseka tikrąją problemos ištaką.

ir ne, kuomet prasidėjo kapitalistinė sistema ir wage labour, valstiečiai, darbininkai ir vidurinioji klasė tapo vis turtingesni ir stipresni, santykinai lyginant su lordais ir bajorais. Kuomet jis vyko, šis procesas buvo visiems matomas plika akimi ir išties fenomenalus. Deja, kadangi visi nukrypo nuo laisvosios rinkos ir kapitalizmo idėjų pagrindų, kreivė apsisuko ir paskutinius 50 ar 100 metų vakarų pasaulyje dėl rinkos iškraipymų (distortions), regis, turtingėja tik tie kas turi (daug) turto.

Parašyta visiškas nusipezėjimas teigiant fringe ekonomines teorijas (t.y. labiausiai primena Austrian school sumaišyta su konspiracijos teorijomis iš kokio nors zerohedge ir tiesiog nesąmonėmis), nepateikta nei vieno šaltinio ar dataset, tuo labiau nei vienos citatos ar mokslinio straipsnio (kas nestebina).

FRB maksimalus galimas sukurti money supply yra fiksuotas, pinigų kiekis padidėja vieną kartą, jei currency in circulation + reserves (M0) dydis pastovus.

[ifl]

Bet, jei šalyje housingo krizė - efektyviausias būdas ją spresti yra statyti daugiau valdiško housingo. Jei norima žaliojo kurso - valstybės gali investuoti į žaliąjį kursą tiesiogiai, ne per įvairias privataus sektoriaus rėmimo programas, kur grietinėlę nusigraibo toli gražu ne vargingiausi žmonės.

Sutinku (bet čia jau nukryptume nuo free market ideologijos)

Taxai eina paskui valstybės investicijas kaip inflation management toolzas, o ne kaip pajamų norimoms investicijoms šaltinis. Bet neobolševikai to nesupranta ir nenori suprasti.

Taxai ir yra valstybės pajamų šaltinis investicijoms (PVM, GPM ir visa kita ir yra tie taxai, wealth tax būtų tik dar viena papildoma forma prie pastarųjų). Jums gali nepatikti kaip vykdomos investicijos, bet čia jau kitas (skaidrumo, efektyvumo) klausimas.

Neoliberalai nenori matyti fakto, kad iš sukuriamo produkto vertės darbuotojo gaunama dalis vis labiau mažėja:


Tad lengviausia tampa apšaukti neobolševizmu bandant sumenkinti nepatinkančius faktus.

O pdf kalbama apie money supply ir jis niekuo neprieštarauja tam, ką postinau aš vienu postu aukščiau.

[Sula]

Man kažkaip rėžią akį temos pavadinimas. Asocijuojasi su: The Third Reich initiative

[Tomas]

Kol jūs, leftistai, mąstysite retardiškoje makroekonominėne paradigmoje, to tebūsite neobolševikai, galintys tik atimti , bet ne duoti.

[ifl]

Kol jūs, leftistai, mąstysite retardiškoje makroekonominėne paradigmoje, to tebūsite neobolševikai, galintys tik atimti , bet ne duoti.

"Retardiška ekonominė paradigma" yra faktas, kad wealth gap auga ir wealth koncentruojasi top rankose.