Seimo rinkimai - 2024

[mantasm]

Nežinau kodėl, bet nemaža dalis lietuvių laiko proporcinius rinkimus mažiau demokratiškais už mažoritarinius.

Su propirciniais turėtų būti mažinama kartelė iki, sakykim, 2% ir leidžiama reitinguoti ne 5, o gerokai daugiau kandidatų. Pavyzdžiui dabar panaikinus vienmandates tomaševskiniai būtų likę abosliučiai užburto. Kas man asmeniškai visai patiktų, bet nebūtų labai demokratiška ignoruoti ne tokį ir mažą rinkėjų kontingentą. Panaši problema yra ir su vienų ar kitų aktyvių veikėjų rinkimu kurie dabar gali pateikti per vienmandates.

Tokia „proporcinė mažamandatė“, įtariu, susilauktų palaikymų visuomenėje. Asmeniškai manau, kad ji turi abiejų sistemų pliusus ir išsprendžia nemažai trūkumų. Bet kažkaip ji nėra rimtai svarstoma politiniuose sluoksniuose

[Lettered]

Nežinau kodėl, bet nemaža dalis lietuvių laiko proporcinius rinkimus mažiau demokratiškais už mažoritarinius.

Turbūt seniausias demokratijos tradicijas turinti UK parlamentą renka tik vienmandatėse ir net antro turo nėra.

[mantasm]

Teoriškai galėtų taip būt, kad antram ture pralošia 48 prieš 52, bet realybėje tokių atvejų ypač reta. Delfi praeituose rinkimuose tokio atvejo nesurado. Tai tikrai nėra jokia "milžiniška vagystė"

Bet būna. Blogai, kad keisis pati balsavimo logika. Pirmam ture bus sukiau balsuot „iš idėjos“, galvojant, kad jei ką antram ture nubalsuosi už mažesnę blogybę. Reikia nepamiršt, kad vienmandatininkai atgauna užstatus tik jei surenka tam tikrą balsų kiekį. Jei nėra šansų atgaut užstato dėl balstuotojų „iš idėjos“ pirmam ture, ilgainiui turėsim mažesnį pasirinkimą ir po kelių ciklų galim privažiuot iki dviejų-trijų partijų sistemos.

[mantasm]

Turbūt seniausias demokratijos tradicijas turinti UK parlamentą renka tik vienmandatėse ir net antro turo nėra.

Ir turi labai įdomius rezultatus kai nuotaikos visuomenėje nelabai atsispindi parlamento sandaroje.

[Lettered]

Ir turi labai įdomius rezultatus kai nuotaikos visuomenėje nelabai atsispindi parlamento sandaroje.

Čia panašiai kaip pasakyti, kad olimpinėse 100 metro bėgimo rezultatai nelabai atspindi realybės, nes aukso medalį gavo tik vienas, nors visi 8 tilpo į kelias šimtasias sek. dalis.

[dziugas99]

Čia panašiai kaip pasakyti, kad olimpinėse 100 metro bėgimo rezultatai nelabai atspindi realybės, nes aukso medalį gavo tik vienas, nors visi 8 tilpo į kelias šimtasias sek. dalis.

Nepamirškime, kad kalbame apie demokratiją, o ne sporto varžybas.

[Lettered]

Nepamirškime, kad kalbame apie demokratiją, o ne sporto varžybas.

Nemanau, kad "winner take all" principas yra nedemokratiškas, kandidatuoja, kas nori, renka irgi visi, kas nori.

[mantasm]

Čia panašiai kaip pasakyti, kad olimpinėse 100 metro bėgimo rezultatai nelabai atspindi realybės, nes aukso medalį gavo tik vienas, nors visi 8 tilpo į kelias šimtasias sek. dalis.

Jei olimpiados prizininkai valdytų valstybę, matyt požiūris irgi būtų kitoks

Kai partija surenkanti mažiau balsų gauna n+k kartų daugiau vietų, tai, sakykim, parodo tam tikrus tokios sistemos minusus. Aišku tokia sistema turi ir pliusų. Ne paskutinėj vietoj ir istorinės peripetijos. Bet nematau absoliučiai jokios prasmės šiais laikais judėti link tokios sistemos.

[mantasm]

Nemanau, kad "winner take all" principas yra nedemokratiškas, kandidatuoja, kas nori, renka irgi visi, kas nori.

FPTP nevisai tas pats kas „winner take all“.

Balsavimo sistemos turi daug daugiau pliusų ir minusų nei buvimas „demokratiška“ ar „nedemokratiška“. Ir būna ne tiek demokratiškos/nedemokratiškos, kiek spektras.

[John]

Su propirciniais turėtų būti mažinama kartelė iki, sakykim, 2% ir leidžiama reitinguoti ne 5, o gerokai daugiau kandidatų. Pavyzdžiui dabar panaikinus vienmandates tomaševskiniai būtų likę abosliučiai užburto. Kas man asmeniškai visai patiktų, bet nebūtų labai demokratiška ignoruoti ne tokį ir mažą rinkėjų kontingentą. Panaši problema yra ir su vienų ar kitų aktyvių veikėjų rinkimu kurie dabar gali pateikti per vienmandates.

Tokia „proporcinė mažamandatė“, įtariu, susilauktų palaikymų visuomenėje. Asmeniškai manau, kad ji turi abiejų sistemų pliusus ir išsprendžia nemažai trūkumų. Bet kažkaip ji nėra rimtai svarstoma politiniuose sluoksniuose

Sumažinus iki 2%, tiesiog padidėtų zoologijos sodas, kuris jau ir taip nėra labai mažas. lygšiolinė sistema, nors ne perfect, bet iš esmės buvo gera ir ją kaitalioti nėra realaus poreikio.

[mantasm]

Sumažinus iki 2%, tiesiog padidėtų zoologijos sodas, kuris jau ir taip nėra labai mažas.

Berods Nyderlandai gyvena su 2% ir išgyvena.

Kita vertus jei tai problema - galim pakelt iki 10% ar net 20%. Nes nu kodėl ne?

[John]

Berods Nyderlandai gyvena su 2% ir išgyvena.

Kita vertus jei tai problema - galim pakelt iki 10% ar net 20%. Nes nu kodėl ne?

Amerika išgyvena su dviem partijom, UK išgyvena su FPP, Kinija išgyvena išvis be visuotinių rinkimų. Mums tai nėra rodiklis, juo labiau, kad esminių trūkumų lygšiolinė Lietuvos rinkimų sistema neturėjo.

[mantasm]

Amerika išgyvena su dviem partijom, UK išgyvena su FPP, Kinija išgyvena išvis be visuotinių rinkimų. Mums tai nėra rodiklis, juo labiau, kad esminių trūkumų lygšiolinė Lietuvos rinkimų sistema neturėjo.

Vienintelis didesnis lygšiolinės sistemos trūkumas buvo vienmandačių nestabilumas. Ką būtų galima išspręsti su aukščiau aptarta keliamandačių sistema. 2% siiūliau tik jei būtų bandoma pereiti prie pilnai proporcinės sistemos be jokių dalinimų į regionus.

[John]

Problema gal ne tiek vienmandačių nestabilumas dėl blogos rinkimų sistemos, o šiaip prasta situacija su kandidatais, kai net senos mainstreaminės partijos nesugeba sukrapštyti bent kiek padoresnių žmonių. Prisiminkim Kauno mero rinkimus (ok, ne Seimo rinkimai, bet iš esmės panašiai viskas veikia), kai TSLKD iš esmės atvirai išsityčiojo iš kauniečių siūsdami kažkokį dainorėlį, neturintį net menkiausios sąsajos su tuo miestu, nekalbant politikos išmanymo ar kompetencijos kokioje nors aktualioje srityje.

Jeigu partijos mala visišką š ir nesugeba deleguoti kandidatų, tai keisk nekeitęs tą sistemą, normalūs kandidatai iš oro nesusiformuos. Problema čia žmonių pasitikėjimas partijomis ir politikais apskritai. O taip yra dėl to, kad į politiką nelabai eina geri žmonės, o pagrinde visokie oportunistai, sukčiai ar net elementarūs padugnės, kas ir toliau smukdo pasitikėjimą politikais. Taip yra dėl šitos srities mažo patrauklumo, atsirandančio didele dalimi dėl neaiškių kartjeros perspektyvų ir elgetiškų kompensacijų už darbą.

[MedinisStrazdas]

Turbūt seniausias demokratijos tradicijas turinti UK parlamentą renka tik vienmandatėse ir net antro turo nėra.

Ir rezultatas? Brexit. Škotijos juodoji skylė kur viena populistinė partija neturi opozicicjos. Managed decline. etc?

[mantasm]

Problema gal ne tiek vienmandačių nestabilumas dėl blogos rinkimų sistemos, o šiaip prasta situacija su kandidatais, kai net senos mainstreaminės partijos nesugeba sukrapštyti bent kiek padoresnių žmonių. Prisiminkim Kauno mero rinkimus (ok, ne Seimo rinkimai, bet iš esmės panašiai viskas veikia), kai TSLKD iš esmės atvirai išsityčiojo iš kauniečių siūsdami kažkokį dainorėlį, neturintį net menkiausios sąsajos su tuo miestu, nekalbant politikos išmanymo ar kompetencijos kokioje nors aktualioje srityje.

Jeigu partijos mala visišką š ir nesugeba deleguoti kandidatų, tai keisk nekeitęs tą sistemą, normalūs kandidatai iš oro nesusiformuos. Problema čia žmonių pasitikėjimas partijomis ir politikais apskritai. O taip yra dėl to, kad į politiką nelabai eina geri žmonės, o pagrinde visokie oportunistai, sukčiai ar net elementarūs padugnės, kas ir toliau smukdo pasitikėjimą politikais. Taip yra dėl šitos srities mažo patrauklumo, atsirandančio didele dalimi dėl neaiškių kartjeros perspektyvų ir elgetiškų kompensacijų už darbą.

Dvi atskiros problemos. Dėl vienmandačių nestabilumo yra diskredituojama pati vienmandačių idėja kai kandidatai gali kaupti ilgalaikį įdirbį, žmonės turi „savo“ atstovus ir t.t.

Kandidatų kokybės problema yra bet kokios sistemos atveju.

[bucaneer]

Pasirodo tyliai perėjom prie FPTP vienmandatėse

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/poli...Zv7T_fvklyYH2Q

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks rinkimų kartelės nuleidimas turėtų reikšmingai keisti rezultatus, bet išanalizavus ankstesnių rinkimų duomenis pasirodo, kad beveik niekas nesikeistų.

Jeigu naujojo rinkimų kodekso formulė būtų taikyta visuose ankstesniuose Seimo rinkimuose nuo 1992 m., iš viso būtų pasikeitę 4 vienmandačių laimėtojai - trys 1992 ir vienas 1996.

O 71 atveju tiesiog būtų susitaupęs papildomas balsavimas:
2020 m. nereikėtų antro turo balsavimų 5 apygardose;
2016 m. - 6;
2012 m. - 4;
2008 m. - 4;
2004 m. - 2;
(2000 m. Seimo rinkimai vyko be antro turo, FPTP principu);
1996 m. - 9;
1992 m. - 41.

Iš viso nuo 1992 m. visuotinių rinkimų metu (t.y. neskaičiuojant papildomų balsavimų kai pavienėse apygardose atsilaisvina mandatas) įvyko 466 antro turo balsavimai, tad rezultatas būtų pasikeitęs 0,9% atvejų, laimėtojo išrinkimui užtektų vieno turo 15,2% atvejų, o 83,9% atvejų niekas nesikeistų.

[Elis]

Nežinau kodėl, bet nemaža dalis lietuvių laiko proporcinius rinkimus mažiau demokratiškais už mažoritarinius.

Nes mažoritariniai rinkimai sukuria tam tikrą lokalumo įspūdį politikoje, kur balsuojama ne už partijas, kurios šiaip jau Lietuvoje nemėgstamos, o tam tikrus pavienius politikus. Bet vėlgi, nemažai kas nepagalvoja, kad FPTP atveju labai dažnai tenka balsuoti prieš nemėgstamą, o ne už mėgstamą politiką.

Tą proporcionalumo ir lokališkumo balansą dar geriau išreikštų airiška STV sistema, kur gali reitinguot kiek nori kandidatų apygardoje nuo pirmos iki n-tos vietos, ir paskui skaičiuojant balsus mažiausiai retingo balsų surinkę kandidatai išmetami iki kol lieka tai apygardai numatytas skaičius kandidatų (Airijos atveju 3-5), kurie ir keliauja į parlamentą. Tiktais bijau, kad daug kam tokia sistema atrodytų per daug komplikuota.

Dar vienas geras variantas yra Vokietijoje, kur yra nustatytas skaičius vienmandačių apygardų, o daugiamandatės vietos padalinamos tarp 5% perkopusių partijų taip, kad galutiniame rezultate pasiekiamas proporcionalumas, bet tokiu atveju niekados nebūtų stabilaus Seimo narių skaičiaus.

[mantasm]

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks rinkimų kartelės nuleidimas turėtų reikšmingai keisti rezultatus, bet išanalizavus ankstesnių rinkimų duomenis pasirodo, kad beveik niekas nesikeistų.

Jeigu naujojo rinkimų kodekso formulė būtų taikyta visuose ankstesniuose Seimo rinkimuose nuo 1992 m., iš viso būtų pasikeitę 4 vienmandačių laimėtojai - trys 1992 ir vienas 1996.

O 71 atveju tiesiog būtų susitaupęs papildomas balsavimas:
2020 m. nereikėtų antro turo balsavimų 5 apygardose;
2016 m. - 6;
2012 m. - 4;
2008 m. - 4;
2004 m. - 2;
(2000 m. Seimo rinkimai vyko be antro turo, FPTP principu);
1996 m. - 9;
1992 m. - 41.

Iš viso nuo 1992 m. visuotinių rinkimų metu (t.y. neskaičiuojant papildomų balsavimų kai pavienėse apygardose atsilaisvina mandatas) įvyko 466 antro turo balsavimai, tad rezultatas būtų pasikeitęs 0,9% atvejų, laimėtojo išrinkimui užtektų vieno turo 15,2% atvejų, o 83,9% atvejų niekas nesikeistų.

FPTP blogybė ne kitame laimėjusiame. Pritariu, kad dažniausiai laimėtojas nesikeistų. Bet dėl tendencijos tokiose sistemose stambėti partijoms ir prastėti kandidatų įvairovei. Kas sukuria didesnius ar mažesnius burbulus, kurių nesimato rinkimų rezultatuose, bet anksčiau ar vėliau sprogsta ir aplinkiniai lieka nustebę įvairiais ekscesais.

[Gator]

Nežinau kodėl, bet nemaža dalis lietuvių laiko proporcinius rinkimus mažiau demokratiškais už mažoritarinius.

UK pvz leftiarios su 34 Proc balsų gauna 64 Proc vietų.
Patriotai su su 14 Proc balsų gauna 1 Proc vietų.

Kas sako sąžininga?

www.bbc.com/news/articles/c886pl6ldy9o.amp

Čia panašiai kaip pasakyti, kad olimpinėse 100 metro bėgimo rezultatai nelabai atspindi realybės, nes aukso medalį gavo tik vienas, nors visi 8 tilpo į kelias šimtasias sek. dalis.

Visiškai ne tas pats.
34 proc populiacijos gavo 64 proc atstovavimą, o 14 proc populiacijos gavo 1proc atstovavimą.

Tik idiotas sakytų, kad tai sąžininga.