EURO įvedimas

[kaunaz]

Beje niekas netrukdo mokytis, nepirkt patiems undergroundinių cigarečių ir vogtų daiktų, reikalaut čekių, kaziolint verslininkus į kairę ir į dešinę ir t.t. Arba galų gale išvažiuoti padirbėti į užsienį. Bet aišku lengviausia su "soske" rankoj verkt internete.

O kas dirbs valytojais, statys kelius ir sedės Maximos kasoj? Ar jie turi vergaut? Pvz. tarkim Anglijoj ar Vokietijoj kasininkas uždirba tarkim 800-1000 ar daugiau svarų/eurų, o Lietuvoj uždirba 1000 litų. Bet kainos ir mokęsčiai Lietuvoj labai panašūs kaip Anglijoj ar Vokietijoj būtent eurais, o ne litais. Tai reiškia, kad Anglijoj ar Vokietijoj tas pats juodadarbis gali sau leisti 2-3 kartus daugiau negu Lietuvoj. Dėl to penktadalis Lietuvos jau emigravo, tik kažin ar tai geras dalykas Lietuvai, jeigu tu nenori kad ji ir toliau nyktų.
Kontrobandinės cigaretės, vogti daiktai, čekių neišmušinėjimas tai yra tik trečiaeiliai dalykai, o ne pagrindinės priežastys. O verslininkus ne kaziolint reikia, bet valstybė turi įstatyt juos į rėmus, kuriuose jie negalėtų užsiplėšt kainų kokių nori ir mokėt kapeikų savo darbuotojams, nes vistiek kažkas ateis dirbt ir už mažiau, negu iš tikro gali mokėt.

[kaunaz]

Meluoji. Taigi augo ir vidutinis ir minimalus atlyginimas. Kažkas dešrą turi pagaminti, atvežti į parduotuvę ir tau parduoti. Tai kaip gali nebrangti?
Ar tau atrodo, kad darbo jėga yra ne resursas?

http://db1.stat.gov.lt/statbank/sele...var13=&rvar14=

Nuo 2003 metų vidutiniškai į rankas atlyginimas išaugo 3 sykius - nuo 786 iki 1729 litų per mėnesį. Apie ką mes čia išvis diskutuojam?

Tau su matematika prastai? 1729 iš 786 yra tik 2,2 karto, o ne 3.

Aš atsimenu kaip benzinas kainavo apie 2 litus prieš keliolika metų, o paskutinius 5 metus mažiau 4 litų kaina nebuvo nukritus. Ir normalus batonas apie litą, o dabar 2,5 lito, visokie pigiausi atskiesti cento batonai 1,5 lito.
Taip kad kiek paaugo atlyginimai, beveik tiek pat paaugo ir kainos.

O tai su kuo lygintis - su valstybėm, kurios išvengė 50 metų tarybinio rojaus? Tai palauk, dar tik šiek tiek virš 20 metų praėjo, neįmanoma taip greitai jų pasivyti. Vis dar pilna žmonių, kuriems atrodo, kad algas kelia prezidentė.

Faktas yra tas, kad gyvenam nepalyginamai geriau nei TSRS laikais, daug geriau nei 90-ųjų pradžioje, kai policija bijojo ir vengė banditų kaip Vilniuje arba buvo jų filialas kaip Kaune (nežinau, gal Kaune niekas ir nepasikeitė nuo tada), kai 100$ (400 litų) buvo gera alga ir pastebimai geriau nei tada, kai stojom į ES. Tą rodo visos įmanomos statistikos ir subjektyvūs pastebėjimai (pavyzdžiui, 3 vasaras iš eilės važiavau vasarą į Švediją, ir jų mašinos vis mažiau naujesnės, o jų parduotuvėse vis mažiau dalykų, kurių nėra Lietuvoje, ir man jų kainos parduotuvėse nebeatrodo tokios nenormaliai aukštos).

Didelio progreso per tuos 10 metų nuo įstojimo į ES nesijaučia.
Mano subjektyvia nuomone geriausi laikai Lietuvoj, žiūrint į kainų ir pajamų santykį, buvo prieš krizę, 2006-2007 metais. Ir nuo to laiko nelabai kas pagerėjo ir nepanašu, kad per ateinančius kelis metus gerės.

[pauliaK]

Už butą susimokėt irgi reikia. Gal iš dabartinės pensijos galima daugiau vištienos nusipirkt, kaip sakai, bent anksčiau nereikėjo tokią didelę dalį skirti komunaliniams mokęsčiams.
Graudu yra, kad tenka lyginti "prie ruso buvo geriau" sovietmečio buitį su 2014 metų gyvenimu Europos Sąjungoj. Ar pačiam nejuokinga, kad tam, kad parodyt kaip Lietuvoj dabar yra gerai, tenka remtis pavyzdžiais su tuo kas buvo prie vargano tarybinio gvvenimo?

Čia kažkokius palyginimus tik tu sugebi daryti. Bet kam kas turi sveiko proto tokių minčių nekyla.

Dabartiniams pensinkams dažnu atveju nebūtina gyventi trijų kambarių bute kur nors miesto centre, kurio išlaikymas yra nepakeliama našta. Ir finansines problemas išspręsti galima būtų parduodant/išnuomojant turimą būstą ir vietoj jo įsigyti arba kokį nedidelį šiltą ekonomišką butuką kur nors atokiau arba pigesniame mieste.

Neseniai buvo straipsnis, kur pensinio amžiaus moteriškė pardavusi didelį kažkur Vilniuje turėta butą numirus vyrui, įsigijo kažkur vilniaus pakraštyje esantį naują vieną kambario buta, kuriuo džiaugiasi nes šiltai ir gražiai gyvena ir už šildymą daugiau 50 Lt nemoka. Dar pinigų liko šiek tiek juodai dienai.

Visada lengviausia nieko nedaryti ir kaltinti viską aplinkui, bet beveik visada išeitis yra tik ne visada žmonės turi noro jos paieškoti.

[kaunaz]

Čia kažkokius palyginimus tik tu sugebi daryti. Bet kam kas turi sveiko proto tokių minčių nekyla.

Dabartiniams pensinkams dažnu atveju nebūtina gyventi trijų kambarių bute kur nors miesto centre, kurio išlaikymas yra nepakeliama našta. Ir finansines problemas išspręsti galima būtų parduodant/išnuomojant turimą būstą ir vietoj jo įsigyti arba kokį nedidelį šiltą ekonomišką butuką kur nors atokiau arba pigesniame mieste.

Neseniai buvo straipsnis, kur pensinio amžiaus moteriškė pardavusi didelį kažkur Vilniuje turėta butą numirus vyrui, įsigijo kažkur vilniaus pakraštyje esantį naują vieną kambario buta, kuriuo džiaugiasi nes šiltai ir gražiai gyvena ir už šildymą daugiau 50 Lt nemoka. Dar pinigų liko šiek tiek juodai dienai.

Visada lengviausia nieko nedaryti ir kaltinti viską aplinkui, bet beveik visada išeitis yra tik ne visada žmonės turi noro jos paieškoti.

Dauguma tų pensininkų savo butuose pragyveno didžiąją gyvenimo dalį, o ne nusipirko jau būdami pensininkais, kaip kad tau atrodo. Tai kodėl jie turėtų juos parduot ir kažkur kraustytis į vieno kambario landynes kokiam nors asocialiam bendrabuty? Be to toli gražu ne visi pensininkai gyvena 3 kambarių butuose. Ir tie jų butai kur nors Žirmūnų ar Dainavos devynaukštyje, atsilupinėjusiom ir trupančiom sienom, pastatytam prieš 40 virš metų ar griūti pradedanti Antakalnio, Petrašiūnų chruščiovkė nėra jokia prabanga, nepriklausomai nuo kambarių skaičiaus.

O tavo siūlymas įsigyti būsta kur nors atokiau nuo centro arba pigesniam mieste apskritai yra cinizmo viršūnė. Gal geriau sakyk tiesiai šviesiai, kam kraustytis į pigesnį miestą, tegul iš kart kraustosi į kapines?

[dainiauskas]

Dauguma tų pensininkų savo butuose pragyveno didžiąją gyvenimo dalį, o ne nusipirko jau būdami pensininkais, kaip kad tau atrodo. Tai kodėl jie turėtų juos parduot ir kažkur kraustytis į vieno kambario landynes kokiam nors asocialiam bendrabuty? Be to toli gražu ne visi pensininkai gyvena 3 kambarių butuose. Ir tie jų butai kur nors Žirmūnų ar Dainavos devynaukštyje, atsilupinėjusiom ir trupančiom sienom, pastatytam prieš 40 virš metų ar griūti pradedanti Antakalnio, Petrašiūnų chruščiovkė nėra jokia prabanga, nepriklausomai nuo kambarių skaičiaus.

O tavo siūlymas įsigyti būsta kur nors atokiau nuo centro arba pigesniam mieste apskritai yra cinizmo viršūnė. Gal geriau sakyk tiesiai šviesiai, kam kraustytis į pigesnį miestą, tegul iš kart kraustosi į kapines?

Kiekvienas turi gyventi pagal savo galimybes. Gal ir darbingo amžiaus žmogui pasiimti 4 kambarių butą ir kliedėt visiems kodėl jis turi kraustytis į mažesnį? Taip ir tas pats pensininkas ar kitas žmogus, kuris neturi pakankamai lėšų išlaikyt turimo daikto turi galvoti kaip išsiverst iš situacijos. Ir niekuo čia dėtas faktas kad esi garbingo amžiaus žmogus. Gal arba kraustytis į mažesnį, kuriam bus tarkim pigesnis šildymas, mažesni mokesčiai bei jis pilnai atitikts tavo poreikius arba gyvent savo visą gyvenimą gyventam būstę,kuriam tu jauti nostalgiją ar dar bala žino ką, kurio keli kambariai nenaudojami ir skųstis kaip tave visi iš eilės skriaudžia.

[senasnamas]

Linksmiausias sakinys rimtoje temoje

Sakė, kad ir kuro niekas nebepirks, bet ką daryt, kai skrandis reikalauja.

[10.000]

Šiaip jau, mielieji ekonomistai, truputėlis (2-3%) infliacijos nėra blogai. Nes mažesnė infliacija jau gali privesti prie defliacijos ir pinigo nuvertėjimo. O dėl Euro, ir, kad štai Lietuva įsiveda jį, o vat Lenkija ne - Lenkija savo monetarinę politiką turėjo. Ir jų zlotas savarankiškesnis. O va, Lietuva jau nuo par nepriklausomybės pradžios monetarinės, savų pinigų, politikos neturėjo. Taip, kad mums nuo to, kad prie lito pereinam prie euro jokio skirtumo nėra, ir taip jau 12 metų su juo surišti esam. O visa kita - skonio reikalas. Jau kuris laikas mes atsiskaitinėjam eurais, tik to euro vardas litas, ir, kad pakeičiam valiutos vardą ir spalvą - jokia tragedija nepasidaro.

[Aleksio]

Šiaip jau, mielieji ekonomistai, truputėlis (2-3%) infliacijos nėra blogai. Nes mažesnė infliacija jau gali privesti prie defliacijos ir pinigo nuvertėjimo.

Pinigai netenka savo vertės infliacijos metu. Jeigu anksčiau už 10 litų buvo galima nusipirkti 10kg duonos, o dabar tik 9kg, pinigas neteko 10%. Man, kaip pirkėjui, tai nėra gerai.

[pauliaK]

Šiaip jau, mielieji ekonomistai, truputėlis (2-3%) infliacijos nėra blogai. Nes mažesnė infliacija jau gali privesti prie defliacijos ir pinigo nuvertėjimo. O dėl Euro, ir, kad štai Lietuva įsiveda jį, o vat Lenkija ne - Lenkija savo monetarinę politiką turėjo. Ir jų zlotas savarankiškesnis. O va, Lietuva jau nuo par nepriklausomybės pradžios monetarinės, savų pinigų, politikos neturėjo. Taip, kad mums nuo to, kad prie lito pereinam prie euro jokio skirtumo nėra, ir taip jau 12 metų su juo surišti esam. O visa kita - skonio reikalas. Jau kuris laikas mes atsiskaitinėjam eurais, tik to euro vardas litas, ir, kad pakeičiam valiutos vardą ir spalvą - jokia tragedija nepasidaro.

Pinigų nuvertėjimas yra infliacija, o defliacija tai kai pinigų vertė auga t.y. už tą patį kiekį pinigų gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų. Kas šiaip savaime nėra blogai.

Šiaip nedidelė defliacija lygiai taip pat nėra blogai, tik visur pastaruoju metu bandoma tiesiog įkalti į galvą, kad tai blogiausia kas tik gali nutikti ekonomikai. Blogai yra jeigu esi prasiskolinęs, nes tada didėja tavo skolos našta. Defliacija yra gerai, kai tai yra mokslo/technologijų/efektyvumo didėjimo rezultatas, tai dažniausiai tiesiogiai korealiuoja su augančiu žmonių gyvenimo standartu.

Bendrai infliacija/defliacija yra tik pasekmė/rezultatas, o ne priemonė kažką keisti. Nors didiesiems centriniams bankams ir atrodo, kad dirbtinai sukeldami infliaciją jie gali išpręsti esmines ekonomikos problemas. Realiai tai lengviausias būdas apmokestinti visus plika akimi nematomu mokesčiu nuo kurio nepabėgsi ir taip išvengti nemalonių/nepopuliarių sprendimų, kuriuos priešingu atveju tektų priimti. Bėda, kad gyventojai tokiu atveju praranda, o ne išlošia. Puikus pavizdys labiausiai išsivysčiusios ekonomikos, kuriuose realus pragyvenimo lygis geriausiu atveju stagnuoja pastaruosius kelis dešimtmečius, neretai net gi smunka žemyn.

[10.000]

Pinigų nuvertėjimas yra infliacija, o defliacija tai kai pinigų vertė auga t.y. už tą patį kiekį pinigų gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų. Kas šiaip savaime nėra blogai.
.

Taip, tačiau tas gali privesti prie mažesnės gyventojų perkamosios galios ir panašių problemų. Kai pinga kainos, mąžta ir atlyginimai. O palaikyti šiokią tokią infliaciją - sveika.

[Silber418]

Britų valiuta vertinga. Be ekonominių priežasčių, žinant britų požiūrį ES bendruomenės atžvilgiu, savo valiutos išsaugojimas jiems tapo principo reikalu.
O švedai 2003 m. vykusio referendumo metu balsavo prieš euro įvedimą, todėl valdžia stengiasi išsisukti nuo prievolės keisti kroną. Kasmet atliekamos apklausos atskleidžia švedų nuomonės kaitą šiuo klausimu, bet rezultatai ne itin skiriasi nuo referendumo rezultatų.

Tarp kitko, paskutinės apklausos (2013 m.) rezultatas buvo: 81% Prieš, 11% Už, o 8% Neapsisprendę. Nuo 2009 m. vis mažiau švedų referendume būtų balsavę už valiutos keitimą.

Šaltinis: Weak backing for the euro

[balietis]

O kas dirbs valytojais, statys kelius ir sedės Maximos kasoj? Ar jie turi vergaut? Pvz. tarkim Anglijoj ar Vokietijoj kasininkas uždirba tarkim 800-1000 ar daugiau svarų/eurų, o Lietuvoj uždirba 1000 litų. Bet kainos ir mokęsčiai Lietuvoj labai panašūs kaip Anglijoj ar Vokietijoj būtent eurais, o ne litais. Tai reiškia, kad Anglijoj ar Vokietijoj tas pats juodadarbis gali sau leisti 2-3 kartus daugiau negu Lietuvoj. Dėl to penktadalis Lietuvos jau emigravo, tik kažin ar tai geras dalykas Lietuvai, jeigu tu nenori kad ji ir toliau nyktų.

Na, man prancūzas aiškino, kad yra didžiulė neteisybė, kai prekybos centrų žemiausios grandies darbuotojai negali gyventi atskiro gyvenimo nuo tėvų, nes neįkanda būsto nuomos (iš tikrųjų tai įkanda, bet jis tų variantų net nelaikė būstu). Tai gali būti, kad nėra tokio rojaus žemėje, kur juodadarbiai gyventų taip pat gerai kaip vidurinė klasė. Beje, tokių vietų, kur juodadarbiai gyvena taip pat šūdinai, kaip tie, kas turėtų būti vidurinė klasė, esama, tos šalys kažkodėl dažnai palaiko Rusijos politiką.
Jei ką, Ženevoje ir priemiesčiuose yra visiškai normalu pusę pajamų atiduoti būsto nuomai. Ir nieko, gyvena žmonės, kada nors gal ir mes panašiai gyvensime, tik dar nelabai greitai.

[andyour]

Mano tėvas jau irgi pensininkas, ir gauna didelę pensiją(Lietuvos mąstu) +mokslininko rentą.

O tavo tėvas kartais šiame forume nėra po nicku A|1?

[andyour]

O tai su kuo lygintis - su valstybėm, kurios išvengė 50 metų tarybinio rojaus?

Mes būtume kaip Baltarusija, su sąlyga, kad šalia demokratija. Kitaip Š. Korėja ir dar blogiau. Sovietinė sistema yra regresuojanti sistema. Tai reiškia, kad joje tik blogėja pragyvenimas.

[Gator]

http://www.delfi.lt/projektai/euras/....d?id=66071156
Kas nors paaiškinkit kaip suprasti, kad šie bankomatai pirmieji, juk jau ne vienus metus yra tų Eurus išduodančių bankomatų.

[Arunasx]

Manau reikia skaityti antraštę truputį įdėmiau:

Pradėjo veikti pirmieji eurus išduodantys SEB banko bankomatai

[Tomas]

Taip, tačiau tas gali privesti prie mažesnės gyventojų perkamosios galios ir panašių problemų. Kai pinga kainos, mąžta ir atlyginimai. O palaikyti šiokią tokią infliaciją - sveika.

Pusiau juokaujant sakoma - infliacija yra tada, kai visko pilna, bet niekada neužtenka pinigų visiems norams patenkinti. Defliacija - kai nėra nei pinigų, nei prekių/paslaugų.

Labai charakteringas defliacinės ekonomikos pavyzdys buvo Sovietų Sąjunga.

Nors didiesiems centriniams bankams ir atrodo, kad dirbtinai sukeldami infliaciją jie gali išpręsti esmines ekonomikos problemas.

Iš tiesų CB galimybės valdyti infliaciją yra labai ribotos. Bet pastarųjų 20-30 metų politinis konsensusas yra būtent toks - kad CB turi valdyti ekonomiką per infliacijos valdymą. Tai ir vargsta bankininkai, kas jiems belieka

Kalbant apie Lietuvą - iš tiesų kvaila lyginti vidutinio žmogaus gyvenimą sovietmečiu su dabartiniu. Bet šiaip turime tipinį neoliberalios politikos veikimo rezultatą - didelį nedarbą, su iš to išplaukiančia masine emigracija, nesukuriamu BVP ir jau įsisenėjusiomis socialinėmis problemomis (skurdu, "pašalpinių" socialinio sluoksnio atsiradimu ir pan.).

[Sula]

Kalbant apie Lietuvą - iš tiesų kvaila lyginti vidutinio žmogaus gyvenimą sovietmečiu su dabartiniu. Bet šiaip turime tipinį neoliberalios politikos veikimo rezultatą - didelį nedarbą, su iš to išplaukiančia masine emigracija, nesukuriamu BVP ir jau įsisenėjusiomis socialinėmis problemomis (skurdu, "pašalpinių" socialinio sluoksnio atsiradimu ir pan.).

O kokia būtų jūsų siuloma "neo-sociali" ekonominė politika?

[J.U.]

Kalbant apie Lietuvą - iš tiesų kvaila lyginti vidutinio žmogaus gyvenimą sovietmečiu su dabartiniu. Bet šiaip turime tipinį neoliberalios politikos veikimo rezultatą - didelį nedarbą, su iš to išplaukiančia masine emigracija, nesukuriamu BVP ir jau įsisenėjusiomis socialinėmis problemomis (skurdu, "pašalpinių" socialinio sluoksnio atsiradimu ir pan.).

Sovietmečiu lygiai taip pat buvo nedarbas, tik jis buvo paslėptas. Visi susirinkdavo pasėdėt, anekdotų pasipasakot ir mėnesio gale pasiimt juokingą "atlyginimą".
Nedarbas posovietinėje erdvėje atsirado ne dėl santvarkos pasikeitimo, bet dėl to kad niekam nebereikėjo sovietinių nekonkurencingų gaminių. Dėl to kad užsidarė sovietinės karinės gamyklos, pavyzdžiui Kuro aparatūros gamykla Vilniuje, gaminusi sovietinių tankų kuro siurblius etc.
Emigracija yra visose daugmaž laisvose šalyse, čia natūralus procesas kai darbo jėga teka ten, kur to darbo yra. Kai sugebėsime kurti konkurencingus produktus, darbo atsiras.

[Tomas]

O kokia būtų jūsų siuloma "neo-sociali" ekonominė politika?

Na neoliberali ekonominė politika pasižymi nerealių, finansinių resursų taupymu ir realių, ypač darbo jėgos resursų švaistymu remiantis daugiausia visokiais iš piršto laužtais argumentais ar abejotinais moraliniais įsitikinimais. Tai progresyvi ekonominė politika turėtų daryti viską atvirkščiai