EURO įvedimas

[pauliaK]

Visų pirma mūsų ekonomika yra LABAI atvira, labai daug patys nedarom ir labai daug ką perkam iš kitų, analogiškai nemažai įmonių, kurios gamina praktiškai visą produkciją eskportuoja ir pan.

Todėl net ir pasirinkę vykdyti savarankišką monetarinę politiką kažin kiek sugebėtume tais įrankais pasinaudoti arba išvis kiek tikslinga būtų jais naudotis. Nes ir nusižaisti galima. Pavyzdžių pasaulyje daugiau nei reikia. Todėl pasirinkimas prisirišti savo valiutą iš pradžių prie USD, o po to prie EUR tokiai šaliai kaip Lietuva manau buvo geras sprendimas, visų pirma užsitikrinant stabilią valiutą, o tai svarbu, ypač šalies raidos pradžioje.

O visą laiką iš principo nesinaudojant savarankiškos valiutos valdymo įrankiais ir esant galimybei nepakeisti savo valiutos ta, kuria ir taip liūto dalis visos prekybos atliekama na tiesiog neracionalu ir neūkiša. Visa kita jau emocijos. Realiai mes nieko neprarandam, o laimėti šiek tiek laimim.

Kontraargumentai dažniausiai tik emocijos ir sentimentai.

[1926]

Man patinka tokia argumentacija - jei ne faktorius X (kur X gali būti ES, euras, valiutų valdyba ar dar belekas), tai Lietuva būtų kaip Y (kur Y gali būti Rumunija, Zimbabvė ar pan.). Nu toks grynai Juknevičienės stiliukas: arba-arba.

Nors kalbant apie Rumuniją - tai toli gražu nėra tokia baisi šalis kaip mums stereotipiškai atrodo.

analogiškai nemažai įmonių, kurios gamina praktiškai visą produkciją eskportuoja ir pan.

Ir kurių visai nedžiugina stiprus euras/litas.

[pauliaK]

/\
Baltarusija tinkamiausias pavyzdys matyt būtų .

[1926]

Pamiršau įtraukti

[balietis]

O mums sektųsi kaip Rumunijai ar kaip Danijai, Švedijai ar bent tai pačiai Lenkijai?

Greičiausiai sektųsi lygiai taip pat. Esam ten, kur turim būti, tikrai ne dėl valiutų valdybos modelio. Griūnant TSRS gyvenom blogiau už lenkus ir geriau už rumūnus, nekas nepasikeitė.

Įdomiai čia gaunasi. Kaltinti eurą dėl emigracijos ir žemesnio pragyvenimo lygio nei Švedijoje ar Danijoje yra normali politinė-ekonominė įžvalga, o kai pamini Rumuniją ar Bulgariją, tai čia jau Juknevičienės stiliukas.

[index]

Lyginimaisi "gyvensim kaip šalis x" yra kažkoks tai cargo kultas: nutieskim kažką panašaus į pakilimo taką, marširuokim su mediniais šautuvais ir dievai mums atskraidins visokių gėrybių. Galima lyginti tam tikrus veiksmus ir žiūrėti kokią įtaką jie daro, o tada galvoti kaip jie veiks pas mus. Kitas dalykas, kad reikia žiūrėti į panašias savo ekonomiką valstybes, o absoliučiai kitokias ir po to aiškinti, kad amerikiečiai gerai gyvena, nes ant jų pinigų prezidentai nupiešti.

[1926]

Problema ta, kad eurus reiks užsidirbti , o litų būtų galima atsispausdinti

[index]

Problema ta, kad eurus reiks užsidirbti , o litų būtų galima atsispausdinti

Tą daryti tokioje nedidelėje, atviroje, nuo importo priklausomoje valstybėje tą daryti ne taip paprasta (kad ir ta pati Šveicarija nors ir turi nepriklausomą pinigų politiką, bet vis kas kiek laiko prisiraišo valiutą, nes tos kursas mėgsta tai į vieną, tai į kitą pusę pavažiuot), nors ir įmanoma.

O šiaip tai tarp dabartinio lito ir euro skirtumo nėra, todėl tas atskiros valiutos turėjimas tik emocinis. O jei atsirastų poreikis vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, tai nei viena valiutos reforma nėra amžina. Viskas politiniais sprendimais yra pakeičiama.

[balietis]

Problema ta, kad eurus reiks užsidirbti , o litų būtų galima atsispausdinti

Ir ką? Pasiilgai 1992-ųjų su 400% vidutinės algos augimu per metus ir 900% infliacija? Valstybė turi tiek pinigų, kiek sukuria ir suneša jos gyventojai. Galima arba normaliai rinkti mokesčius ir atsakingai juos leisti, arba spausdinti pinigus. Pirmasis variantas reiškia didesnį stabilumą ir mažesnes palūkanų normas. Antrasis reiškia galimybę per naktį pamiršti įsipareigojimus savo piliečiams (nes užsienis nelabai noriai skolins vidaus valiuta), tai tada be abejo galima periodiškai žaisti gerovės valstybę be tinkamų pagrindų.

[Lettered]

Problema ta, kad eurus reiks užsidirbti , o litų būtų galima atsispausdinti

Eurus kaip dolerius ar bet kurią kitą valiutą irgi kažkas spausdina, tik neaišku, kiek mums liks.

[pauliaK]

Problema ta, kad eurus reiks užsidirbti , o litų būtų galima atsispausdinti

Jei vykdytume nepriklausomą pinigų politiką - taip. Mūsų atveju kiekvienas atspausdintas litas yra dengiamas euru. Beje, pinigų, kurie išleisti tiesiog šiaip sau vertė yra analogišką popieriaus ant kurio jie atspaustinti vertei ir niekuom tau ar man geriau nuo papildomai prispausdintų pinigų nebūtų, jei tokiom priemonėm Lietuvoj kažkas bandytų pakoreguoti tavo ar mano kišenėse ar banko sąskaitose esančių pinigų perkamąją galią greičiausiai šypsenėlės tavo sakinio gale nebūtų .

P.S. Taip Eurai, doleriai ir Yenos spausdinami ir t.t. bet čia jau atskira ilga diskusija, kuria bendro konsensuso neprieisim. Ypač jei Tomas netyčia atsibus ir pamatys šitą diskusiją .

[1926]

Ir ką? Pasiilgai 1992-ųjų su 400% vidutinės algos augimu per metus ir 900% infliacija? Valstybė turi tiek pinigų, kiek sukuria ir suneša jos gyventojai.

Šiaip tai gyventojai turi tiek pinigų, kiek jiems duoda valstybė Jei pabandytum pats "sukurti" pinigų, tai grėstų Baudžiamuoju Kodeksu

[index]

P.S. Taip Eurai, doleriai ir Yenos spausdinami ir t.t. bet čia jau atskira ilga diskusija, kuria bendro konsensuso neprieisim. Ypač jei Tomas netyčia atsibus ir pamatys šitą diskusiją .

Nemanau, kad jis norėtų, kad aš tą sakyčiau, bet manau, kad jis ją tikrai mato.

[balietis]

Šiaip tai gyventojai turi tiek pinigų, kiek jiems duoda valstybė Jei pabandytum pats "sukurti" pinigų, tai grėstų Baudžiamuoju Kodeksu

Aš tai turiu tiek pinigų, kiek man duoda mano darbovietė už mano darbą. O panašiai ar net daugiau pinigų už tą mano darbą nueina SODRAI ir tiesiai biudžetui. Ypač SODRAI. O paskui dar valstybė pasiima PVM, kai perku dalykus. Taip valstybė gauna pinigų, kuriuos paskui išleidžia.
Ir prispausdinti papildomų litų valstybė galėjo ne greičiau nei augo užsienio atsargos. Su mūsų politikų įpročiais, tai čia greičiau privalumas nei trūkumas. Po Rusijos krizės 1996-aisiais, beje, buvo kalbų apie lito atrišimą nuo dolerio, nepamenu, kad kas nors būtų džiaugęsis tokia perspektyva.

[Silber418]

Lietuvoje vis nesutampa galai - žmonių pajamos lyginant Europos mastu nedidelės, o kainos kai kuriais atvejais prilygsta kainoms brangiausiose ES valstybėse. Jeigu atlyginimai kiek padidinami, kainos didėja dar daugiau.

[1926]

Po Rusijos krizės 1996-aisiais, beje, buvo kalbų apie lito atrišimą nuo dolerio, nepamenu, kad kas nors būtų džiaugęsis tokia perspektyva.

Ne taip senai kaip tik LT ekonomistai kalbėjo apie tai, kad niekas iš tiesų ir nežino, kam LT buvo įvestas valiutų valdybos modelis ir kas dėl to kaltas. Panašu, kad visi galai rodo į LLRI, nes jis vienintelis atvirai palaiko šią sistemą ir turint omeny LLRI įtaką LT valdžiai galėjo būti to sprendimo iniciatoriumi.

[balietis]

Aš irgi atvirai palaikau tą sistemą. Ir šiaip dabar jau nebeaktualu, bet gal žinai, kodėl nei viena politinė jėga niekada prieš rinkimus nežadėjo atrišti lito? LLRI kaltas?

[1926]

Tokiems dalykams reikia ir politinės valios ir išmanančių žmonių. Kurių mūsų partijose ne prūdai.

[balietis]

O gal tiesiog toks siūlymas būtų tiesiausias kelias atbaidyti praktiškai visus rinkėjus?

[pauliaK]

Lietuvoje vis nesutampa galai - žmonių pajamos lyginant Europos mastu nedidelės, o kainos kai kuriais atvejais prilygsta kainoms brangiausiose ES valstybėse. Jeigu atlyginimai kiek padidinami, kainos didėja dar daugiau.

Dažniausiai taip nutinka kai kalba eina apie analogiškas prekes, paslaugų kainos dažniausiai skiriasi panašiai tiek kiek skirasi ir žmonių pajamos lyginant skirtingas šalis.

Kalbant apie prekes jos tikrai brangesnėse šalyse gali nesunkiai kainuoti mažiau nei tarkime Lietuvoje.

Taip nutinka dėl keletos priežasčių.

Visų pirma iš principo visas pasaulis naudoja praktiškai tas pačias prekes, t.y. pats produktas prekeiviui kainuoja panašiai visur, tačiau skiriasi kitos savikainos sudedamasios dalys. O savikaina tai ne tik pats produktas, bet ir patalpų nuoma, atlyginimai darbuotojams, administracijos išlaikymas, reklama ir t.t.

Visa tai regis turėtų kainuoti daugiau brangesnėje šalyje, taip dažniausiai ir yra, tačiau visos minėtos išlaidos yra fiksuotos, t.y. nepriklausomai nuo kiek parduodama prekių parduotuvėje tu vistiek nuomoji patalpas, samdai konsultantus, moki atlyginimus administracijai, kažkiek reklamuojiesi.

Taip pardavus vieną prekę jos savikaina bus didžiulė, nes reikia įskaičiuoti visus minėtus kaštus į jos savikainą. Pardavus dvi minėtus kaštus jau galima padalinti dviems prekės, reiškia vienos savikaina jau gerokai mažėsnė.

Kuo daugiau parduodi, tuo mažesnė vienos prekės savikaina. Kuo mažesnė savikaina tuo pigiau gali pardavinėti, kuo pigiau gali parduoti tuo didesnė paklausa prekei nes vis daugiau žmonių gali ją sau leisti. O kuo šalyje didesnė gyventojų perkamoji galia tuo paprasčiau šitai pasiekti. Taip pat parduodant didelį kiekį produkcijos galima derėtis dėl geresnių sąlygų su produkcijos tiekėjais ir taip dar šiek tiek sumažinti savikainą.

Galiausiai prekybininkas nuomodamasis brangesnes patalpas, mokėdamas didesnius atlyginimus savo darbuotojams parduoda prekes pigiau, tačiau uždirba daugiau. Arba tiesiog - masto ekonomija .